Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2YT-14397-1019/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-12-20
Bylos Nr.: e2YT-14397-1019/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-09366-2024-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jurgita Rimeikienė
Pareiškėjas: L. O., L. M., D. Ž., A. R., T. K., J. K., J. Š., L. R., E. R., K. F. T., V. M., O. G., A. U., J. U., E. T., I. T., A. M., M. U., O. P., E. T.-G., Ž. G., V. K., V. Š., N. Č., D. C., T. L., M. Š., M. S., P. D., S. M., J. Z.
Suinteresuotas asmuo: Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, VĮ „Turto bankas“, VĮ „Registrų centras“
Advokatai: Darius Stalionis

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2YT-14397-1019/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09366-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė,sekretoriaujant Jolantai Žilienei,

dalyvaujant pareiškėjų L. O., L. M., D. Ž., A. R., T. K., J. K., J. Š., L. R., E. R., K. F. T., V. M., O. G., A. U., J. U., E. T., I. T., A. M., M. U., O. P., E. T.-G., Ž. G., V. K., V. Š., N. Č., D. C., T. L., N. Č., M. Š., M. S., P. D., S. M., J. Z. atstovui advokatui Dariui Stalioniui,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei E. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. O., L. M., D. Ž., A. R., T. K., J. K., J. Š., L. R., E. R., K. F. T., V. M., O. G., A. U., J. U., E. T., I. T., A. M., M. U., O. P., E. T.-G., Ž. G., V. K., V. Š., N. Č., D. C., T. L., N. Č., M. Š., M. S., P. D., S. M., J. Z. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl nekilnojamojo daikto įgijimo pagal įgyjamąją senatį, suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, VĮ „Turto bankas“, VĮ „Registrų centras“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemiau išvardinti pareiškėjai pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teise nurodomus nekilnojamojo turto objektus:

1) pareiškėja L. O. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

2) pareiškėjas L. M. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliukus, pažymėtus indeksais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esančius (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

3) pareiškėja D. Ž. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

4) pareiškėjos T. K. ir J. K. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliukus, pažymėtus indeksais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esančius (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

5) pareiškėja J. Š. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliukus, pažymėtus indeksais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esančius (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

6) pareiškėjai L. R. ir E. R. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

7) pareiškėja K. F. T. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

8) pareiškėja V. M. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliukus, pažymėtus indeksais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esančius (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

9) pareiškėja O. G. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

10) pareiškėjai A. U. ir J. U. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

11) pareiškėjai E. T., A. M., I. T. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

12) pareiškėjas M. U. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliukus, pažymėtus indeksais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esančius (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

13) pareiškėja O. P. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliukus, pažymėtus indeksais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esančius (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

14) pareiškėjai Ž. G. ir E. G. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

15) pareiškėjas V. K. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliukus, pažymėtus indeksais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esančius (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

16) pareiškėjas V. Š. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

17) pareiškėjai N. Č. ir D. C. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

18) pareiškėjai J. Z. ir S. M. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

19) pareiškėja T. L. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

20) pareiškėja M. S. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

21) pareiškėjas P. D. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliukus, pažymėtu indeksais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esančius (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

22) pareiškėjas N. Č. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

23) pareiškėjas M. Š. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

24) pareiškėja A. R. pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliukus, pažymėtus indeksu (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., ir indeksu (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esančius (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato (šis pareiškimo reikalavimas patikslintas 2024-09-10 teismo posėdžio metu).

Šalies argumentai

Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad gyvenamieji namai, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti apie (duomenys neskelbtini) m. Tarp šalių pastatų apie (duomenys neskelbtini) m. buvo pastatytas sandėliukų pastatas/ ūkinis pastatas, kuris šiuo metu nėra įregistruotas. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės iškabintus skelbimus ant šio ūkinio pastato, Vilniaus miesto savivaldybė jam suteikia adresą – (duomenys neskelbtini). Šis ūkinis pastatas yra suskirstytas į mažus sandėliukus. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), neturi centrinės šildymo sistemos iki šiol, tai yra žmonės yra įsirengę dujinį šildymą, o pas kai kuriuos yra likęs krosninis šildymas. Kituose namuose ((duomenys neskelbtini)) ilgą laiką taip pat nebuvo centrinės šildymo sistemos. Šildymo sistema tuo metu buvo kietu kuru, žmonės savuosius butus turėjo šildytis malkomis/ anglimis, todėl kuro laikymui žmonėms buvo paskiriamas ir atitinkamas sandėliukas iš nurodyto negyvenamojo pastato. Sovietinei valdžiai suteikiant žmonėms butą bet kuriame iš aukščiau nurodytų gyvenamųjų namų, tam gyventojui buvo išduodamas orderis ir atsakingas darbuotojas nurodydavo taip pat, kuriuo sandėliuku iš minėto pastato atitinkamas žmogus galės naudotis. VĮ „Registrų centras“ sistemoje pastato, (duomenys neskelbtini), duomenų jokių nėra. Kadastrinių matavimų byloje matoma, jog preliminariai šiam pastatui yra suteiktas unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Byloje nurodyta, kad šio pastato statybos pradžios metai ir statybos pabaigos metai sutampa – (duomenys neskelbtini) m. Šio pastato bendras plotas yra (duomenys neskelbtini) kv.m. Buvo pastatytas sandėliukų korpusas, kuris buvo skirtas aptarnauti gyvenamuosius namus, kad gyventojai turėtų, kur susidėti kietą kurą. Atitinkamas butas gavo ir sandėliuką. Ilgainiui butų savininkai, tarp jų ir sandėliukų, keitėsi ir šiai dienai yra nusistovėjusi būtent tokia tarp sandėliukų naudotojų tvarka, kuri nurodoma pareiškime. Sandėliukų naudotojai darėsi sandėliukų remontus, taip pat įsivedė atskirą elektrą. Sandėliukais yra naudojamasi ilgiau negu 10 metų bei šis naudojimasis yra išviešintas, neslaptas. Pareiškėjai ir anksčiau buvę sandėliukų naudotojai šiais sandėliukais naudojasi sąžiningai ilgai. (duomenys neskelbtini) m. buvo keičiama sandėliukų stogo danga. Pareiškėjai sandėliukus laiko kaip savus. (duomenys neskelbtini) m. leidus žmonėms privatizuoti butus, buvo pradėtos sudarinėti pirkimo – pardavimo sutartys su butų naudotojais. Pareiškėjai pateikia savo butų pirmines sutartis, pagal kurias butai buvo privatizuoti. Deja, nei vienoje iš tų sutarčių nėra nurodyta, kad būtų parduodama atitinkama sandėliuko dalis. Pareiškėjai tokią situaciją gali paaiškinti tik tuo, kad galimai seniūnijos darbuotojai, sudarydami su gyventojais butų pirkimo – pardavimo sutartis, tiesiog neįrašinėjo sandėliuko pastato dalių į sutartį, o paaiškindavo, kad gyventojai ir toliau galės naudotis tais sandėliukais, nes jie priklauso gyventojams. Šiose pirkimo – pardavimo sutartyse yra įrašyta, kad parduodami kartu ir rūsiai, nors name (duomenys neskelbtini), rūsių nėra ir žmonės jais nesinaudoja. Butų savininkai, parduodami butus naujiesiems butų savininkams, perduodavo ir sandėliukų raktus, parodydavo, kuris sandėliukas jiems priklauso. (duomenys neskelbtini) m. seniūnijos darbuotojas atvyko ir pakabino skelbimą, kuriame prašoma atsiliepti minėtų sandėliukų savininkus ir naudotojus. Šis sprendimas įrodo, kad šie sandėliukai nėra apskaityti jokiuose sąrašuose kaip valstybės ar savivaldybės turtas. Vilniaus miesto savivaldybė, neturėdama jokios informacijos apie sandėliukų savininkus, kadangi jie nebuvo nurodyti (duomenys neskelbtini) m. butų pirkimo – pardavimo sutartyse, nusprendė pradėti šių sandėliukų pripažinimo bešeimininkiais procedūrą. Pareiškėjai savo iniciatyva atliko šių sandėliukų pastato kadastrinius matavimus, tai yra kad būtų tiksliai išmatuota, būtų žinoma, koks pareiškėjas kokį sandėliuką naudoja. Pagal suformuotą kadastrinių matavimų bylą, sandėliukų korpusui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų. Sandėliukai nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė bei šie sandėliukai nėra viešame registre įregistruoti kito asmens vardu. Galima daryti išvadą, jog pareiškėjai, įsigiję butus, kartu perėmė valdyti ir sandėliukus. Visą laikotarpį šie sandėliukai buvo valdomi teisėtai, niekas pareiškėjams nebuvo pareiškęs jokių pretenzijų dėl jų naudojimosi sandėliukais.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašo jo netenkinti. Nurodė, kad 1964 m. civilinio kodekso (toliau – CK) 153 straipsnyje buvo nustatyta, kad priklausinį, t. y. daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenustato ko kito, o 2000 m. CK 4.82 straipsnyje yra konkrečiai nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Panašioje byloje kasacinis teismas nurodė, kad daugiabučio namo negyvenamosios patalpos pagal savo paskirtį nėra visų namo butų (ir kitų patalpų) priklausinys. Gyvenamojo namo priklausinių (pagalbinių pastatų, statinių, jų dalies) perleidimas privatizavimo procese privačion nuosavybėn turėjo būti aptartas privatizavimo dokumentuose atskirai. Nesant duomenų apie tai, kad ginčo turtas buvo įkainotas ir privatizavusio asmens už jį buvo apmokėta teisės aktuose nustatyta kaina, nėra pagrindo teigti, kad ginčo turtas buvo tinkamai privatizuotas kaip buto priklausinys. Tais atvejais, kai statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise. Svarbu nustatyti, ar pareiškime nurodytas turtas nėra valstybės nuosavybė. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas šalies ūkis (Konstitucijos 46 straipsnis) ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Teismas turi nustatyti šio turto kilmę, iš kokių finansavimo šaltinių jis buvo sukurtas. Pareiškėjai teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo turtas buvo privatizuotas įstatymų nustatyta tvarka, pripažino, jog privatizuojant butus, sandėliukai nebuvo įtraukti į privatizavimo sandorius. Priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra. Pareiškėjų pareiškime suformuluotame reikalavime nurodyti sandėliukai nėra šiuo atveju suformuoti ar formuojami kaip atskiri Registro objektai, ir jiems unikalūs numeriai nėra suteikti. Kadastro tvarkytojui Nekilnojamojo turto registro posistemėje „(duomenys neskelbtini)“ pateikta Pastato (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų byla neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes nepateikti skaitmenizuoti dokumentai, pasirašyti šią kadastro duomenų bylą rengusios matininkės I. A. elektroniniu parašu, be to, nėra statinių išdėstymo plano. Į Kadastrą turi būti įrašomas nekilnojamajam daiktui Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas. Šiuo atveju Pastatas yra adreso objektas, tačiau šiam adreso objektui – Pastatui adresas nesuteiktas, o Nekilnojamojo turto registre, adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti kiti Registro objektai – tai pastatas – gyvenamasis namas ir šiame gyvenamajame name esančios negyvenamosios patalpos. Jei teismas tenkintų pareiškėjų patikslintą prašymą, atsižvelgiant į tai, kad Kadastro tvarkytojui Nekilnojamojo turto registro posistemėje „(duomenys neskelbtini)“ nėra pateikta teisės aktų reikalavimus atitinkanti Pastato kadastro duomenų byla, vien pagal teismo sprendimą Pastatas ir nuosavybės teisės į Pastato dalis Nekilnojamojo turto registre negalės būti įregistruoti.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašo jo netenkinti. Sandėliukų priklausomybė turi būti sprendžiama išnagrinėjus visas faktines aplinkybes. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose, išskiriama ir dar viena sąlyga – turi būti nustatyta ir aplinkybė, kad patalpa yra naudojama teisėtai, t. y. patalpa buvo suteikta ar ja leista naudotis nustatyta tvarka ir tuo pagrindu susiklostė nuolatinio pobūdžio funkcinis ryšys, būdingas priklausiniui. Byloje prašoma nustatyti, jog sandėliukai yra įgyti pagal įgyjamąją senatį, tačiau kartu yra teigiama, jog sandėliukai yra butų priklausiniai. Nustačius, kad sandėliukai jau priklauso pareiškėjams, minėtas turtas negalėtų būti pakartotinai įgyjamas įgyjamosios senaties pagrindu. Peržiūrėjus Vilniaus miesto savivaldybės Paslaugų skyriaus Archyvo poskyryje saugomą Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyriaus 1999-2008 m. nuolat saugomų privatizuotų objektų bylų apyrašą Nr. 2 bei Nekilnojamo turto skyriaus 2022 m. nuolat saugomų parduotų nekilnojamo turto objektų bylų perdavimo aktą, duomenų apie nekilnojamojo turto objekto – sandėliuko-ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), pardavimą nerasta.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašo pareiškimo netenkinti. Tuo atveju, jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Statybų inspekcijos veiklos tikslas yra užtikrinti, kad statinių statyba būtų vykdoma teisėtai ir nustatyta tvarka atlieka statybos valstybinę priežiūrą. Pagal REGIA informacinės sistemos duomenis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra suformuotas. Vilniaus miesto savivaldybei be kitų žemės sklypų buvo perduota patikėjimo teise valdyti ir nagrinėjamai situacijai aktuali nesuformuota valstybinė žemė. Nurodyti sandėliukai nėra šiuo atveju suformuoti ar formuojami kaip atskiri statiniai, ir jiems unikalūs numeriai nėra suteikti. Teismui pateikta formuojamo ūkinės paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų byla neatitinka teisės aktų reikalavimų, ką nurodė ir VĮ „Registrų centras“. Preziumuotina, kad turtas galėtų būti laikytinas viešąja nuosavybe.

Žemesnės instancijos teismas

2024-09-10 teismo posėdžio metu pareiškėja T. K. nurodė, kad bute gyvena nuo (duomenys neskelbtini) m. Sandėliukai buvo mediniai. (duomenys neskelbtini) m. prasidėjo gyvenamojo pastato kapitalinis remontas, (duomenys neskelbtini) m. grįžo į butus, sandėliukai jau buvo mūriniai. Vykdomojo komiteto skyriaus atstovas (duomenys neskelbtini) m. (pareiškėjai buvo (duomenys neskelbtini) m., ji dalyvavo kartu su tėvu dalinime) padalino kiekvienam butui po sandėliuką kurui laikyti, nes rūsių nebuvo. Sandėliukas buvo kaip rūsys. (duomenys neskelbtini) m., kai prasidėjo privatizavimas, (duomenys neskelbtini) seniūnija pateikė pirkimo – pardavimo sutartis. (duomenys neskelbtini) sakė, kad turi būti ir sandėliukai, bet paaiškino, kad įrašyta „su rūsiu“, kas reiškia ir sandėliukas. (duomenys neskelbtini) m. buvo bendras protokolas, kuriame buvo sąrašas, kuris sandėliukas priklauso kuriam butui. Priklausė vienas sandėliukas, po to priskyrė dar vieną. (duomenys neskelbtini) m. privatizavo butą po (duomenys neskelbtini) pareiškėja su (duomenys neskelbtini), visąlaik naudoja sandėliukus. Buvo staigmena, kad kilo klausimas, kam priklauso. Namas pastatytas apie (duomenys neskelbtini) m., iki kapitalinio remonto nebuvo kanalizacijos. Fiziškai name nėra rūsio. Nekilnojamojo turto registre įrašyta, nes aiškino, jog sandėliukai yra rūsiai. Malkų kitur nebuvo kur laikyti.

2024-11-07, 2024-12-03 teismo posėdžių metu pareiškėjų atstovas advokatas paaiškino, kad sandėliukai buvo pastatyti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) zonoj. Šiuose rajonuose nebuvo centrinio šildymo, buvo būtina sudaryti sąlygas laikyti kurą. (duomenys neskelbtini) iki šiol nėra centrinio šildymo, dujinis, bet yra likusių židinių, kuriais gyventojai šildosi. Malkų negalima laikyti rūsiuose. Tuo pagrindu buvo statomi sandėliukų korpusai, sandėliukai išdalinami žmonėms laikyti kurą. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) m. įvestas centrinis šildymas, bet nereiškia, kad žmonės nebesinaudoja sandėliukais, ten laikė asmeninius daiktus. Taip yra iki šiol. Naudojosi žmonės apie (duomenys neskelbtini) m., pastatytas apie (duomenys neskelbtini) m. Sovietmiečiu privačios nuosavybės nebuvo. Butai buvo paskiriami, paskirstant ir sandėliukus. Tam tikri pareiškėjai gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Iš senesnių gyventojų, kurie privatizavo – T. K., O. P. (dėl (duomenys neskelbtini) negali dalyvauti). Visi kiti paaiškino, kad prieš tai buvę savininkai parodė, kurie sandėliukai priklauso ir tuo pagrindu naudojasi. Vieni pareiškėjai naudojasi nuo pastatymo, kiti – perdavimo būdu, įgijus butus. Ginčo tarp pareiškėjų nėra. Informacija dėl sandėliukų buvo išviešinta (duomenys neskelbtini) – prieš tai buvę savininkai turėjo, naudojosi. Joks kitas asmuo nėra pareiškęs teisės į juos. Valdymas nepertraukiamas (CK 4.71 straipsnio 2 dalis), esant kelių savininkų perdavimui, 10 m. galioja, valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Turtas valstybei nepriklauso, būtų įregistruotas. Pagal privatizavimo sutartį ((duomenys neskelbtini)) – butas parduotas su rūsiu, tuo pagrindu įregistruotas VĮ „Registrų centras“. Nors realiai rūsių (duomenys neskelbtini) nėra. Planuose sandėliukai yra. Neaišku, kodėl nebuvo įtraukti į butų privatizavimo sutartį kaip priklausiniai. Žmonės suprato, kad apmokėjo ir už sandėliukus, nes naudojosi iki to, manė, kad privatizavo ir sandėliuką. Naudojasi kaip savais, prižiūrėjo (remontavo stogą). Jei Vilniaus miesto savivaldybės administracija nebūtų inicijavusi pripažinimo bešeimininkiais, žmonės ir toliau būtų naudojęsi. (duomenys neskelbtini) dabar yra (duomenys neskelbtini). Dėl (duomenys neskelbtini) buto paaiškino, kad buvo butas, po to pakeista paskirtis. Buvo privatizuotas (duomenys neskelbtini). D. Ž. įgijo (duomenys neskelbtini) pagrindu. Iš VĮ „Registrų centras“ matosi, kad įgijo iš (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atstovas perdavė sandėliuko raktus, naudoja iki šiol. Pretenzijų dėl termino nėra. Taip susiklostė, kad pareiškėjai sandėliukais naudojasi.

Atsiliepimas

2024-12-03 teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė paaiškino, kad palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus. Nesuformuota valstybinė žemė. Patikėtinė yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Nėra įrodymų, kad sandėliukai funkciškai susiję su butais, sandėliukai nebuvo aptarti privatizavimo sutartyse. Sandėliukai yra niekieno. Jei užtenka įrodymų, teismas turi nuspręsti, ar jie gali būti priklausiniai.

Žemesnės instancijos teismas

Baigiamojoje kalboje pareiškėjų atstovas advokatas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas išvadai, kad pareiškimas gali būti patenkintas. Yra įrodę visas sąlygas. Iš archyvo gauta medžiaga – (duomenys neskelbtini) m. sandėliukų pastatas jau stovėjo, buvo suteiktas naudotis dėl tam tikros priežasties. Byloje yra, kad (duomenys neskelbtini) iki šiol neturi centrinio šildymo, prieš kelis metus įvestos dujos. Šie butai neturi rūsio patalpų, nors VĮ „Registrų centras“ nurodyta, kad butai su rūsiu. Dėl to ir buvo pastatytas sandėliukų pastatas kurui laikyti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nusprendė sutvarkyti neįregistruotus pastatus: arba įgyjamosios senaties ar priklausinio pripažinimas; arba turto pripažinimas bešeimininkiu. Yra ne viena civilinė byla dėl priklausinio. Sandėliukų funkcionalumas su butais akivaizdus. (duomenys neskelbtini) savininkai laiko kurą sandėliukuose. Jei iš sovietinės valdžios perimant, būtų žinoma, kaip elgtis teisingai, nebūtų tokių bylų. Tuo metu valdžios atstovai nepadarė tam tikrų dalykų, kad žmonės privatizuotų, o žmonėms nekilo abejonių, kad sandėliukai jiems nepriklauso. Pvz., (duomenys neskelbtini) buvo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl sandėliukų registracijos – iš privatizavimo sutarties matosi, kad buvo standartizuota sutartis – parduodama su rūsiu ((duomenys neskelbtini)), nors natūroj rūsio nėra, bet VĮ „Registrų centras“ buvo įregistruoti butai su rūsiais. Tos klaidos privatizavimo metu ir sąlygojo šią situaciją. Civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) – VĮ „Registrų centras“ įregistravo sandėliukus, nors nebuvo privatizuoti. Žmonės naudoja daugiau negu 10 m., kai kurie mažiau, bet suteikia teisę kreiptis pagal įgyjamąją senatį. Nėra priešingų įrodymų, kad sandėliukai priklausytų valstybei. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir VĮ „Turto bankas“ turėjo įrodyti šias aplinkybes. Nėra tokių įrodymų. Vilniaus miesto savivaldybės administracija iškabino skelbimus dėl turto pripažinimo bešeimininkiu procedūrų, nes turtas niekam nepriklauso. Pateikus privatizavimo sutartį, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovai nurodė kreiptis į teismą. Per ilgus naudojimosi metus susiklostė praktika, kaip jais naudojasi, ginčo nėra. Pastatas negriūnantis, stogas sutvarkytas. Žmonės laiko malkas, daiktus. Žmonės jais naudojasi, tai išreiškia funkcinį ryšį, naudojami sandėliukai aptarnauti butą. Iš privatizavimo sutarties matosi, kad butai parduoti su rūsiu. Tokie atvejai laikomi valdžios institucijos klaida, pamiršta įrašyti, kad parduota ir sandėliuko dalis. Dėl tam tikrų namų, dėl kurių iškilo klausimas, susijęs su namų numeracija – pvz., (duomenys neskelbtini), privatizavimo sutartis yra prie (duomenys neskelbtini) namo. (duomenys neskelbtini) tokios numeracijos nebuvo – buvo (duomenys neskelbtini). Namai nėra kampiniai. Tuo metu buvo tiesiog tokia namų numeracija. Sandėliukais naudojasi nuo butų įsigijimo. Laiko kaip savus, prižiūri. Pastatas galėtų būti registruotas. VĮ „Registrų centras“ nepateikė nė vieno argumento, kad kadastrinių matavimų byla neteisinga. Vienintelis argumentas, kad nepasirašytas elektroniniu parašu. Minėtoj civilinėje byloje buvo analogiška situacija, žmonėms įregistravo sandėliukų nuosavybės dalis.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė baigiamojoje kalboje nurodė, kad sandėliukai neturi jokio statybos leidimo, buvo ne kartą perstatyti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija laiko bešeimininkiu turtu. Sandėliukai neturi numerių. Neturi būti laikomi priklausiniais. Po sandėliukais yra valstybinė žemė labai patrauklioj vietoj, dėl ko, matyt, Vilniaus miesto savivaldybės administracija inicijavo bešeimininkio turto procedūrą. Sandėliukai neturi pakankamo pagrindo būti pripažinti priklausiniais prie gyvenamųjų patalpų.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, skirtingai nei bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriose prašoma nustatyti daiktų valdymo nuosavybės teise faktą, pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei, taip pat nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 31 punktas).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje įtvirtinta, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai, negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad asmuo, pretenduojantis daiktą įgyti nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu, neturi nurodyti daikto teisėto įgijimo pagrindo, t. y. kurio nors iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, ir nurodyti, kodėl jis šiuo pagrindu neįgijo nuosavybės teisės į daiktą. Toks minėtoje CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostatoje įtvirtintos normos aiškinimas išplaukia iš CK 4.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąžiningo įgijėjo sampratos, pagal kurią sąžiningu daikto įgijėju laikomas asmuo, kuris užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, – tai reiškia, kad tokiam asmeniui turi būti žinomas teisėtas pagrindas įgyti daikto valdymą, kuris jam suteikia daugiau teisių į daiktą nei kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 34 punktas).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nurodomus nekilnojamojo turto objektus (pastatą, kuriame yra (duomenys neskelbtini) vnt. sandėliukų; šiam pastatui Vilniaus miesto savivaldybė suteikia adresą (duomenys neskelbtini)) (CK 4.68 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjai nurodo, kad gyvenamieji namai, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gyvenamieji namai), buvo pastatyti apie (duomenys neskelbtini) m. Tarp šių pastatų apie (duomenys neskelbtini) m. buvo pastatytas sandėliukų pastatas/ ūkinis pastatas, kuris šiuo metu nėra įregistruotas. Iš papildomai byloje pateiktų rašytinių dokumentų (Dok-(duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad Vilniaus regiono valstybės archyvas pateikė atsakymą, jog dokumentų apie sandėliukų suteikimą nėra, tačiau pateikė (duomenys neskelbtini) metais daryto plano kopiją. Šioje plano kopijoje matoma, kad ginčo sandėliukai yra pažymėti indeksu (duomenys neskelbtini) bei stovi toje pačioje vietoje, kaip ir dabar. Tai reiškia, kad šie sandėliukai jau buvo pastatyti iki (duomenys neskelbtini) metų. Šis ūkinis pastatas yra suskirstytas į mažus sandėliukus. Šildymo sistema tuo metu buvo kietu kuru, žmonės savuosius butus turėjo šildytis malkomis/ anglimis, todėl kuro laikymui žmonėms buvo paskiriamas ir atitinkamas sandėliukas iš nurodyto negyvenamojo pastato. Sovietinei valdžiai suteikiant žmonėms butą bet kuriame iš anksčiau nurodytų gyvenamųjų namų, tam gyventojui buvo išduodamas orderis ir atsakingas darbuotojas nurodydavo taip pat, kuriuo sandėliuku iš minėto pastato atitinkamas žmogus galės naudotis. Taigi, iš byloje pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad sandėliukais buvo leista naudotis Gyvenamųjų namų gyventojams.

Pareiškėjai atliko šių sandėliukų pastato kadastrinius matavimus. Vadovaujantis byloje pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (kadastro duomenų nustatymo data (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra ūkinis pastatas (žymėjimas plane (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio statybos pradžios ir pabaigos metai yra (duomenys neskelbtini), pamatai – gelžbetonis, sienos – plytos. Pastato patalpų ploto eksplikacijoje nurodyta, kad ūkinio pastato (negyvenamųjų patalpų paskirties) plotas iš viso yra (duomenys neskelbtini) kv.m. (toks ir bendras plotas); pastatas yra vieno aukšto ir sužymėtas plane į (duomenys neskelbtini) skirtingas patalpas, kiekvienai patalpai priskirtas atitinkamas ploto vienetas. Pareiškėjai paaiškino, kad šie ginčo sandėliukai buvo priskirti prie butų, gyventojai jais naudojosi. Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į pareiškimą deklaratyviai nurodė, kad pastato (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų byla neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes nepasirašyta šią kadastro duomenų bylą rengusios matininkės I. A. elektroniniu parašu.

Byloje nustatyta, kad pastatytas sandėliukų korpusas buvo skirtas aptarnauti gyvenamuosius namus, kad gyventojai turėtų kur susidėti kietą kurą. Atitinkamas butas gavo ir sandėliuką. Ilgainiui butų savininkai, tame tarpe ir ginčo sandėliukų, keitėsi ir šiai dienai yra nusistovėjusi būtent tokia tarp sandėliukų naudotojų tvarka, kuri nurodoma pareiškime. Sandėliukais yra naudojamasi ilgiau negu 10 metų bei šis naudojimasis yra išviešintas. (duomenys neskelbtini) m. leidus žmonėms privatizuoti butus, buvo pradėtos sudarinėti pirkimo – pardavimo sutartys su butų naudotojais. Pareiškėjai pateikia savo butų pirmines sutartis, pagal kurias butai buvo privatizuoti. Nei vienoje iš tų sutarčių nėra nurodyta, kad būtų parduodama atitinkama sandėliuko dalis. Iš paaiškinimų nustatyta, kad seniūnijos darbuotojai, sudarydami su gyventojais butų pirkimo – pardavimo sutartis, neįrašinėjo sandėliuko pastato dalių į sutartį, o paaiškindavo, kad gyventojai ir toliau galės naudotis tais sandėliukais, nes jie priklauso gyventojams. Šiose pirkimo – pardavimo sutartyse yra įrašyta, kad parduodami kartu ir rūsiais, nors, kaip nustatyta byloje, name (duomenys neskelbtini), rūsių išvis nėra. Pareiškėjai, įsigiję butus, kartu perėmė valdyti ir sandėliukus. Visą laikotarpį šie sandėliukai buvo valdomi teisėtai, niekas pareiškėjams nebuvo pareiškęs jokių pretenzijų dėl jų naudojimosi sandėliukais.

CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu (CK 4.71 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje apibendrinta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 25 punktas; 2018 m. vasario 21 d. nutartis Nr. e3K-3-54-611/2018, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Šių sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas konkrečioje byloje nustato kaip faktines bylos aplinkybes, taikydamas įrodymus, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 26 punktas).

Aiškindamas įgyjamosios senaties sąlygą – kad daiktas buvo valdomas teisėtai, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016 25 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktika).

Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai reglamentuojami CK 4.47 straipsnyje. Kasacinio teismo konstatuota, kad įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 24 punktas).

Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalį įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų tokio įgijimo sąlygų buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis šiai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Iš byloje esančių procesinių dokumentų turinio matyti, kad aplinkybių, jog ginčo turtas yra valstybės turtas, byloje nėra. Priešingai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo pradėjusi ginčo sandėliukų kaip bešeimininkio turto procedūrą. Vilniaus miesto savivaldybė ginčo sandėliukus įtraukė į Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktą, ant ginčo sandėliukų ((duomenys neskelbtini)) buvo pakabinusi pranešimus apie ketinimą juos pripažinti bešeimininkiais daiktais. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo duomenų, kad ginčo sandėliukai yra valstybės turtas, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija neįrodinėjo, kad šis turtas priklauso valstybei ar savivaldybei.

Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad

pareiškėjai L. O. nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagrindu (el. bylos failas 1, b. l. 25); pareiškėjai D. Ž. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagrindu (el. bylos failas 1, b. l. 26); pareiškėjui N. Č. nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagrindu (el. bylos failas 1, b. l. 28); pareiškėjui V. Š. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini)) (el. bylos failas 1, b. l. 30); pareiškėjams L. R., E. R. nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagrindu (el. bylos failas 1, b. l. 32-33); pareiškėjai J. Š. nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagrindu (el. bylos failas 1, b. l. 34-35); pareiškėjui V. K. nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagrindu (el. bylos failas 1, b. l. 36-37); pareiškėjui M. Š. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagrindu (el. bylos failas 1, b. l. 38-39); pareiškėjoms T. K. ((duomenys neskelbtini) buto dalys) ir J. K. ((duomenys neskelbtini) buto dalys) nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), pagrindu (el. bylos failas 1, b. l. 41-43); pareiškėjams E. T.-G., Ž. G. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagrindu (el. bylos failas 1, b. l. 44-45); pareiškėjai O. P. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir kt. pagrindais (el. bylos failas 1, b. l. 49); pareiškėjai K. F. T. nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagrindu (el. bylos failas 1, b. l. 50); pareiškėjui L. M. nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagrindu (el. bylos failas 1, b. l. 51); pareiškėjai A. R. nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalis buto – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kita (duomenys neskelbtini) dalis buto – (duomenys neskelbtini) ir kt. pagrindais (el. bylos failas 1, b. l. 53); pareiškėjai M. S. nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagrindu (el. bylos failas 1, b. l. 55-56); pareiškėjai O. G. nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos failas 1, b. l. 57); pareiškėjams A. U. ir J. U. nuosavybės teise priklauso po (duomenys neskelbtini) dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagrindu (el. bylos failas 1, b. l. 58-59); pareiškėjams N. Č., D. C. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt. pagrindais (el. bylos failas 1, b. l. 60-62); pareiškėjai T. L. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagrindu (el. bylos failas 1, b. l. 63-64); pareiškėjui M. U. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagrindu (el. bylos failas 1, b. l. 65-66); pareiškėjai V. M. nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt. pagrindais (el. bylos failas 1, b. l. 67-69); pareiškėjams E. T. ((duomenys neskelbtini) dalys buto), I. T. ((duomenys neskelbtini) dalys buto), A. M. ((duomenys neskelbtini) dalys buto) nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini) pagrindu ir kt. (el. bylos failas 1, b. l. 70-72); P. D. nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt. pagrindais (el. bylos failas 2, b. l. 7-8); S. M. ir J. Z.-M. nuosavybės teise po (duomenys neskelbtini) dalį priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagrindu (el. bylos failas 2, b. l. 9-11). Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) statybos pabaigos metai yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėja T. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad bute gyvena nuo (duomenys neskelbtini) m.; iš pradžių sandėliukai buvo mediniai; (duomenys neskelbtini) m. prasidėjo gyvenamojo pastato kapitalinis remontas, (duomenys neskelbtini) m. grįžus į butus, sandėliukai jau buvo mūriniai, o vykdomojo komiteto skyriaus atstovas (duomenys neskelbtini) m. padalino kiekvienam butui po sandėliuką kurui laikyti, nes rūsių nebuvo, t. y. sandėliukas buvo kaip rūsys. Pareiškėja T. K. posėdžio metu patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) m., kai prasidėjo privatizavimas, (duomenys neskelbtini) seniūnija pateikė pirkimo – pardavimo sutartis, buvo paaiškinta, kad įrašyta „su rūsiu“, kas reiškia su sandėliukais. Pareiškėjai nurodo, kad ilgainiui keitėsi butų savininkai, tame tarpe ir sandėliukų. Kai pareiškėjai pirko atitinkamus butus, prieš tai buvusio buto savininkas perduodavo ir sandėliuko raktus bei nurodydavo, kokiu sandėliuku naujasis savininkas galintis naudotis. Tam tikrais atvejais, prieš tai buvusio buto savininkas naudojosi ne vienu sandėliuku. Tokia situacija dar buvo susiklosčiusi prieš (duomenys neskelbtini) metus, kai prasidėjo butų privatizacija.

Pareiškėjai pateikė papildomus paaiškinimus (DOK-(duomenys neskelbtini)) dėl (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių butų, kurie taip pat dalis iš jų naudojasi sandėliukais iki šiol. Tokia situacija susiklostė dėl tuo metu buvusio namo numerių ženklinimo, galimai dėl buvusių gatvių išdėstymo. Butų privatizavimo sutartyse, pagal kurias buvo privatizuoti butai, esantys (duomenys neskelbtini), namo adresas yra nurodomas kitoks. Pvz., pareiškėjos M. S. šiuo metu esantis adresas yra (duomenys neskelbtini), tačiau nagrinėjant šio buto privatizavimo sutartį, joje nurodytas adresas yra (duomenys neskelbtini). Buvęs adresas skiriasi nuo šiuo metu esančio adresu. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad anksčiau buvusi namų numeracija buvusi kitokia, todėl šie sandėliukai buvo skiriami ir (duomenys neskelbtini) gatvėje esantiems gyventojams.

(duomenys neskelbtini) m., prasidėjus butų privatizacijai, buvo pradėtos sudarinėti pirkimo-pardavimo sutartys su butų naudotojais, tačiau jose, kaip minėta, nebuvo nurodyta, kad butas privatizuojamas kartu su sandėliuku; pareiškėjų nuomone, buvo naudojama standartinė pirkimo-pardavimo sutarties forma, kurioje dažnu atveju nurodyta, kad parduodamas butas „su rūsiu“. Pareiškėjų atstovas advokatas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad tuo metu valdžios atstovai tinkamai neįformino sandėliukų pirkimo-pardavimo sutartyse, o privatizavus butus, žmonėms nekilo abejonių, kad sandėliukai jiems nepriklauso. Nors suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nėra duomenų apie tai, kad ginčo turtas buvo įkainotas ir privatizavusio asmens už jį buvo apmokėta teisės aktuose nustatyta kaina, tačiau butų savininkai manė, kad butui priklauso atitinkamas sandėliukas ir jais naudojosi.

Pareiškėjai pateikė byloje rašytinius įrodymus – pareiškėjų butų pirmines privatizavimo sutartis. L. O. butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo privatizuotas pagal (duomenys neskelbtini) dienos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos failas 1, b. l. 87-88), kur sandėliukas buvo naudojamas dar prieš privatizavimo momentą ir sandėliuko naudojimas nebuvo nutrūkęs, sandėliukas naudojamas daugiau kaip 10 metų. L. M. butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo privatizuotas pagal (duomenys neskelbtini) dienos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos failas 1, b. l. 77); šis butas buvo privatizuotas pareiškėjo (duomenys neskelbtini), kai pareiškėjas dar buvo jaunesnis, o vėliau butas atiteko pareiškėjui; pareiškėjas ir jo giminės naudojosi sandėliuku dar prieš buto privatizavimą. D. Ž. butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsigijo (duomenys neskelbtini) pagrindu; (duomenys neskelbtini) metais šis butas buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) nuosavybe, tačiau kadangi šiame bute iki šiol yra krosninis šildymas, tai pareiškėjai D. Ž. įsigyjant aukščiau minėtos (duomenys neskelbtini) pagrindu šį butą, (duomenys neskelbtini) atstovas jai perdavė sandėliuko raktus ir parodė, kuriuo sandėliuku ji galinti naudotis bei laikyti malkas, kurios skirtos buto šildymui. A. R. butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas (duomenys neskelbtini) dienos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (el. bylos failas 1, b. l. 79-80), kur prieš tai buvę savininkai jai perdavė raktus ir parodė, kuriuo sandėliuku ji galinti naudotis. T. K. ir J. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo (duomenys neskelbtini) dienos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (el. bylos failas 1, b. l. 81-82); pareiškėja T. K. yra davusi teisme paaiškinimus dėl sandėliuko pradėjimo naudojimosi ir jo naudojimusi iki šiol. J. Š. butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra sudarytas iš dviejų butų, tai yra sujungus butus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), šie butai buvo sujungti ir tapo šiuo metu esančiu butu (duomenys neskelbtini); butas, esantis (duomenys neskelbtini), buto įgytas (duomenys neskelbtini) dienos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, o butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas (duomenys neskelbtini) dienos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. L. R. ir E. R. butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas (duomenys neskelbtini) dienos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (el. bylos failas 1, b. l. 85-86). K. F. T. butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas (duomenys neskelbtini) dienos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (el. bylos failas 1, b. l. 79-80). V. M. butas, esantis (duomenys neskelbtini) (tuo metu buto adresas buvo (duomenys neskelbtini)) buvo įgytas (duomenys neskelbtini) dienos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (el. bylos failas 1, b. l. 97-98). O. G. butas, esantis (duomenys neskelbtini) (tuo metu buto adresas buvo (duomenys neskelbtini)) buvo įgytas (duomenys neskelbtini) dienos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (b. l. 105-106). A. U. ir J. U. butas, esantis (duomenys neskelbtini), (tuo metu buto adresas buvo (duomenys neskelbtini)) buvo įgytas (duomenys neskelbtini) dienos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (el. bylos failas 1, b. l. 89-90). E. T., I. T. ir A. M. butas, esantis (duomenys neskelbtini) (tuo metu buto adresas buvo (duomenys neskelbtini)) buvo įgytas (duomenys neskelbtini) dienos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (el. bylos failas 1, b. l. 93-94). M. U. butas, esantis (duomenys neskelbtini) (tuo metu buto adresas buvo (duomenys neskelbtini)) buvo įgytas (duomenys neskelbtini) dienos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (el. bylos failas 1, b. l. 101-102). O. P. butas, esantis (duomenys neskelbtini) (tuo metu buto adresas buvo (duomenys neskelbtini)) buvo įgytas (duomenys neskelbtini) dienos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (el. bylos failas 1, b. l. 103-104); kaip galima matyti iš šios privatizavimo sutarties, joje nurodomas adresas yra (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu šiam butui yra suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) (tuo metu buvusi butų numeracija buvo chaotiška, nes buvo žymimas vienas ir tas pats namo adresas (duomenys neskelbtini), o šiuo metu tai yra keli skirtingi namai – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). E. T.-G. ir Ž. G. butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas (duomenys neskelbtini) metais iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuris vėliau buvo parduodamas kitiems asmenims, tačiau įsigyjant iš (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kokiu sandėliuku yra galima naudotis. V. K. butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas pagal (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). N. Č. ir D. Č. butas, esantis (duomenys neskelbtini) (tuo metu buto adresas buvo (duomenys neskelbtini)) buvo įgytas pagal (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos failas 1, b. l. 107-108). T. L. butas, esantis (duomenys neskelbtini) (tuo metu buto adresas buvo (duomenys neskelbtini)) buvo įgytas pagal (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). N. Č. butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas pagal (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). M. Š. butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas pagal (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). M. S. butas, esantis (duomenys neskelbtini) (tuo metu buto adresas buvo (duomenys neskelbtini)) buvo įgytas pagal (duomenys neskelbtini) dienos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos failas 1, b. l. 83-84). P. D. butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas pagal (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). S. M. ir J. Z. butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas pagal (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). V. Š. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo rekonstrukcijos metu suformuotas kaip atskiras turtinis vienetas. Nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo privatizuotas (duomenys neskelbtini) sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pradžių šių patalpų paskirtis buvo butas, vėliau pareiškėjas V. Š. atlikinėjo rekonstrukciją, kurios metu (duomenys neskelbtini), patalpų paskirtis buvo pakeista iš buto į administracines ir atskirai iš šių (duomenys neskelbtini), patalpų buvo suformuotas atskiras turtinis vienetas (duomenys neskelbtini). Raktai nuo sandėliuko V. Š. buvo perduodami iš anksčiau buvusių savininkų. Visi pareiškėjai sandėliuku ar sandėliukais naudojasi netrukdomai, laiko juos savo nuosavybe. Įvertinant byloje nustatytas faktines aplinkybes, matyti, kad sandėliukais yra naudojamasi ilgiau negu 10 metų.

Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjai būtų įregistravę nuosavybės teises į minėtus sandėliukus. Nei vienas pareiškėjas į sandėliukus nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės ir kitokiu būdu. Pareiškėjai sandėliukais naudojasi pagal nuo seno susiklosčiusią praktiką – sandėliukas priklauso konkrečiam buto savininkui pagal žodinį perdavimą. Iki šios dienos, išskyrus pareiškėjus ir ankstesnius butų savininkus, niekas sandėliukais nesinaudojo ir nedisponavo jų valdymu, dėl jų nereiškė jokių pretenzijų. Pareiškėjai, teismo vertinimu, atitinka įgyjamosios senaties pirmąją sąlygą. Byloje nustatyta, kad minėti sandėliukai nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė bei nėra viešame registre įregistruoti kito asmens vardu. Be to, kaip jau minėta ankščiau, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija neįrodinėjo aplinkybės, kad nurodyti daiktai priklausė/priklauso valstybei ar savivaldybei, kadangi, priešingu atveju, minėti sandėliukai nebūtų įtraukti į statinių, kuriuos siekiama pripažinti bešeimininkiais, sąrašą. Jeigu šie sandėliukai priklausytų valstybei, valstybė tokią informaciją turėtų ir tokiu būdu sandėliukai nebūtų įtraukti į aukščiau minėtą sąrašą. Teismo vertinimu, šios pateiktos aplinkybės patvirtina, kad valstybei ar savivaldybei šis turtas nepriklauso. CK 4.57 straipsnį bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Šiuo atveju gyventojai buvo sandėliukų valdytojais, jais naudojasi, rūpinasi. Sandėliukai gyventojams buvo perduodami kaip butų priklausiniai. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog sandėliukai buvo valdomi nuo pat jų pastatymo ir jais naudojamasi yra iki šiol. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis, kad beveik visi sandėliukai buvo paskiriami žodiniu pavedimu, nes jie atliko pagalbinių ūkio patalpų funkciją. Be to, kaip nurodoma pareiškėjų patikslintame pareiškime bei iš prie patikslinto pareiškimo pridėtų papildomų duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) metais leidus žmonėms privatizuoti butus, buvo pradėtos sudarinėti pirkimo-pardavimo sutartys, kuriose sandėliukai, kaip butų priklausiniai, nebuvo įrašomi.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, jog visą valdymo laiką daiktai (ginčo sandėliukai) buvo valdomi teisėtai, o ne per prievartą ar slaptai, ar kitaip pažeidžiant teisės aktus. Visą valdymo laiką daiktai buvo valdomi atvirai, pareiškėjai valdo minėtus daiktus kaip savus nesislapstydami, nepertraukiamai. Nustatyta, kad ginčo sandėliukus jų valdytojai naudojo pagal paskirtį (iš pradžių kurui susidėti, vėliau – ūkio reikmėms) ir tai tęsiasi daugiau negu 10 metų. Duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Byloje nėra duomenų, kad per visą pareiškėjų sandėliukų valdymo laikotarpį jiems dėl šių daiktų kas nors būtų reiškęs pretenzijas ar reikalavimus, susijusius su nekilnojamųjų daiktų valdymu. Pareiškėjai, pradėdami valdyti sandėliukus, buvo pagrįstai įsitikinę, kad niekas neturi daugiau už juos teisių į šiuos daiktus. Be to, pareiškėjai buvo sąžiningi daiktų valdytojai visą įgyjamosios senaties laiką (CK 4.68 straipsnio 1 dalis), prižiūrėjo (sandėliukų naudotojai darė sandėliukų remontus, taip pat įsivedė elektrą; (duomenys neskelbtini) m. buvo keičiama sandėliukų stogo danga), naudojo ginčo sandėliukus. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjai valdo daiktą neteisėtai. Įstatymas numato, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Tai, kad pareiškėjai daiktus valdo atvirai, byloje patvirtina jų paaiškinimai, taip pat rašytiniai įrodymai.

Vadovaujantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, kurios yra pagrindas nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto konstatavimui: 1) pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į daiktus kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t. y.: a) daiktų valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktai nėra įregistruoti kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktai buvo valdomi teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktai visą valdymo laikotarpį buvo valdomi kaip savi, t. y. pareiškėjai elgėsi kaip daiktų savininkai ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už juos į valdomus daiktus; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl pripažintina, kad pareiškėjų valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864, 33 straipsnis numato, kad CK ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pareiškėjų patikslintas pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas faktas, kad pareiškėjai įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teise įgijo patikslinto pareiškimo reikalavimuose nurodytus daiktus (ginčo sandėliukus). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjų nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-265, 268, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad šie išvardinti pareiškėjai pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teise nurodomus nekilnojamojo turto objektus:

1) pareiškėja L. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

2) pareiškėjas L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliukus, pažymėtus indeksais (duomenys neskelbtini) (plotas (duomenys neskelbtini) kv.m ) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kv.m), kurių bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esančius (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

3) pareiškėja D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

4) pareiškėjos T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliukus, pažymėtus indeksais (duomenys neskelbtini) (plotas (duomenys neskelbtini) kv.m) ir (duomenys neskelbtini) (plotas (duomenys neskelbtini) kv.m), bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esančius (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

5) pareiškėja J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliukus, pažymėtus indeksais (duomenys neskelbtini) (plotas (duomenys neskelbtini) kv.m) ir (duomenys neskelbtini) (plotas (duomenys neskelbtini) kv.m), bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esančius (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

6) pareiškėjai L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

7) pareiškėja K. F. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

8) pareiškėja V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliukus, pažymėtus indeksais (duomenys neskelbtini) (plotas (duomenys neskelbtini) kv.m) ir (duomenys neskelbtini) (plotas (duomenys neskelbtini) kv.m), bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esančius (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

9) pareiškėja O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

10) pareiškėjai A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

11) pareiškėjai E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

12) pareiškėjas M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliukus, pažymėtus indeksais (duomenys neskelbtini) (plotas (duomenys neskelbtini) kv.m) ir (duomenys neskelbtini) (plotas (duomenys neskelbtini) kv.m), bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esančius (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

13) pareiškėja O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliukus, pažymėtus indeksais (duomenys neskelbtini) (plotas (duomenys neskelbtini) kv.m), (duomenys neskelbtini) (plotas (duomenys neskelbtini) kv.m) ir (duomenys neskelbtini) (plotas (duomenys neskelbtini) kv.m ), bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esančius (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

14) pareiškėjai Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. T.-G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

15) pareiškėjas V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliukus, pažymėtus indeksais (duomenys neskelbtini) (plotas (duomenys neskelbtini) kv.m), (duomenys neskelbtini) (plotas (duomenys neskelbtini) kv.m), (duomenys neskelbtini) (plotas (duomenys neskelbtini) kv.m) ir (duomenys neskelbtini) (plotas (duomenys neskelbtini) kv.m), bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esančius (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

16) pareiškėjas V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

17) pareiškėjai N. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

18) pareiškėjai J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

19) pareiškėja T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

20) pareiškėja M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

21) pareiškėjas P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliukus, pažymėtu indeksais (duomenys neskelbtini) (plotas (duomenys neskelbtini) kv.m) ir (duomenys neskelbtini) (plotas (duomenys neskelbtini) kv.m), bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esančius (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

22) pareiškėjas N. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliuką, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

23) pareiškėjas M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliukais, pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), plotas (duomenys neskelbtini) kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalių viso pastato;

24) pareiškėja A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo sandėliukus, pažymėtus indeksu (duomenys neskelbtini) (plotas (duomenys neskelbtini) kv.m, ir indeksu (duomenys neskelbtini) (plotas (duomenys neskelbtini) kv.m), bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv. m., kas sudaro (duomenys neskelbtini) dalis, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Rimeikienė