- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-30
- Bylos Nr.
- 2VP-18590-1084/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00808-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Jasinskaitė
- Suinteresuotas asmuo
- R. A., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Kreditorius
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Skolininkas
- R. A.
- Kategorijos
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.2.7.2Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.12Vykdymo proceso dalyviai, jų teisės ir pareigos
suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei G. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio D. J. pareiškimą dėl baudos skyrimo už privalomojo nurodymo nevykdymą, suinteresuoti asmenys – išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, skolininkas R. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
antstolis D. J. kreipėsi į teismą, prašydamas skirti skolininkui R. A. iki 300,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną antstolio reikalavimų nevykdymo dieną išieškotojos naudai.
Teismui pateiktame pareiškime nurodyta, kad antstolio kontoroje 2018 m. liepos 3 d. užvesta vykdomoji byla Nr. 0117/18/00993 pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Inspekcija) privalomą nurodymą dėl įpareigojimo nugriauti savavališkas statybas R. A.. Raginimas įvykdyti privalomąjį nurodymą 2018 m. liepos 10 d. buvo įteiktas asmeniškai R. A.. 2018 m. rugpjūčio 24 d. gautas skolininko prašymas atidėti vykdymo veiksmus, iki bus gautas atsakymas iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl valstybinės žemės išpirkimo bei savavališkos statybos įteisinimo, tačiau apie gautą atsakymą skolininkas antstolio neinformavo. 2019 m. kovo 22 d. išieškotoja paragino imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų įvykdytas. 2019 m. balandžio 16 d. skolininkui atvykus į antstolio kontorą, jis teigė, kad dalis tvoros nugriauta, apie tolimesnius veiksmus pažadėjo informuoti antstolį iki 2019 m. gegužės 1 d., tačiau atsakymas iš skolininko negautas. 2019 m. birželio 7 d. paskambinus telefonu skolininkui, jis nurodė, kad nieko nedarys ir raštiško atsakymo nesiųs. Skolininkas į antstolio kontorą daugiau nebuvo atvykęs, prašymų, taip pat informacijos apie griovimo darbus nepateikė. 2019 m. birželio 18 d. gautas išieškotojos prašymas imtis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnyje nurodytų veiksmų. 2019 m. birželio 20 d. nuvykus adresu: (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad savavališkos statybos nepašalintos ir surašytas aktas Nr. S-19-117-11101 (b. l. 2).
Pareiškėjas antstolis D. J. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 34).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo tenkinti pareiškėjo prašymą ir skirti skolininkui R. A. iki 300,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti nurodymą dieną išieškotojos naudai. Nurodo, kad 2017 m. gegužės 17 d. surašė R. A. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-787-(15.2), kuriuo nurodė nustatyta tvarka gauti žemės sklypo valdytojo rašytinį sutikimą, suteikiantį teisę statyti statinius valstybinėje žemėje, arba tvorą, esančią valstybinėje žemėje, nugriauti / išmontuoti ir sutvarkyti statybvietę. Nustatytas nurodymo įvykdymo terminas – 2017 m. lapkričio 15 d. Inspekcija, 2017 m. lapkričio 13 d. gavusi skolininko prašymą pratęsti nurodymo įvykdymo terminą, pratęsė jį iki 2018 m. gegužės 17 d. Skolininkas nurodymo per nustatytą terminą neįvykdė, todėl Inspekcija perdavė antstoliui nurodymą vykdyti priverstinai. Skolininkas 2018 m. birželio 25 d. informavo Inspekciją apie nurodymo įvykdymą, tačiau patikrinus pranešimo pagrįstumą, jis nepasitvirtino. Inspekcijos 2018 m. liepos 20 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo akte Nr. RE-268-(15.2) konstatuota, kad nurodymas neįvykdytas: „Statytojas nustatyta tvarka negavo valstybinės žemės valdytojo rašytinio sutikimo, suteikiančio teisę statyti statinius nesuformuotoje valstybinėje žemėje (miške), šalia statytojui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Pagirio g. 1, Kaišiadorių m. Nenugriovė tvoros, esančios minėtoje valstybinėje žemėje.“ Antstolis 2019 m. birželio 20 d. konstatavo, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas. Kadangi R. A. privalomojo nurodymo neįvykdė, t. y. nenugriovė tvoros iki 2018 m. gegužės 17 d., todėl turi būti taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinės priemonės (b. l. 5–10).
Suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė G. B. teismo posėdžio metu prašė antstolio pareiškimą tenkinti, paskirti skolininkui iki 300,00 Eur dydžio baudą už kiekvieną privalomojo nurodymo neįvykdymo dieną išieškotojos naudai. Patvirtino atsiliepime į pareiškimą išdėstytas faktines aplinkybes, kurios, atstovės teigimu, patvirtina egzistuojant tiek teisinį, tiek ir faktinį pagrindą už privalomojo nurodymo neįvykdymą skirti skolininkui baudą. Patvirtino, kad dalis skolininkui priklausančios tvoros yra išmontuota, tačiau dalinis privalomojo nurodymo įvykdymas neatleidžia skolininko nuo visiško jo įvykdymo, o taip pat ir nepanaikina pagrindo skolininko atžvilgiu taikyti įstatyme numatytas poveikio priemones. Pažymėjo, jog visa skolininkui priklausanti tvora, kurią jis yra įpareigotas nugriauti, yra pastatyta valstybinėje žemėje, šalia skolininkui priklausančio žemės sklypo. Kadangi minėtas žemės sklypas yra miško žemės paskirties, kuriame jokios statybos negalimos, išieškotojos atstovės manymu, vienintelis galimas privalomojo nurodymo įvykdymo būdas – tvoros nugriovimas. Išieškotojos atstovė pažymėjo, kad skolininkas nesiekia bendradarbiauti su Inspekcija, taip pat nebendradarbiauja su antstoliu, jo požiūris aiškiai atspindėtas antstolio D. J. surašytame akte dėl sprendimo vykdymo, kuriame nurodyta, kad skolininkas ir toliau neketina vykdyti privalomojo nurodymo, kadangi pašalinti reikalingas objektas niekam netrukdo.
Suinteresuotas asmuo R. A. atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą dėl baudos skyrimo nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad su pateiktu pareiškimu sutinka iš dalies, pripažino, jog privalomasis nurodymas iki šiol yra neįvykdytas, nors dalis tvoros yra išmontuota. R. A. nurodė, jog jis inicijavo šalia jam priklausančio žemės sklypo esančio žemės sklypo paskirties pakeitimą, kreipėsi į atitinkamas institucijas, tačiau to padaryti nepavyko. Nurodė, kad išsamiau su tuo susijusių aplinkybių negali paaiškinti, nes šiuos veiksmus atliko jį atstovavęs advokatas, su kuriuo šiuo metu ryšių nepalaiko. Paaiškino, jog susidariusią situaciją siekė spręsti gera valia, bendravo su Inspekcijos darbuotoju V. K., išardė jo nurodytą tvoros dalį, o dėl likusios tvoros dalies ėmėsi veiksmų ją įteisinti. Tvoros dalis buvo išardyta 2018 m. birželio mėnesį, apie tai informavo minėtą Inspekcijos darbuotoją. Skolininkas nurodė, jog jam neaišku, kokią dalį tvoros jis turėtų nugriauti, nes dalis tvoros yra pastatyta jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Pasiteiravus, ar skolininkas ėmėsi priemonių siekdamas išsiaiškinti jam neaiškaus privalomojo nurodymo nuostatas, nurodė, kad to nedarė, privalomojo nurodymo teisės aktuose nustatyta tvarka neskundė. Skolininko teigimu, jis bendradarbiavo tiek su Inspekcijos darbuotoju, tiek su antstoliu, į kurio kontorą buvo nuvykęs du kartus, todėl aplinkybės dėl jo nebendradarbiavimo neatitinka tikrovės. Skolininkas nurodė, kad ketina įvykdyti privalomąjį nurodymą ir išardyti likusią tvoros dalį, šiuos veiksmus planuoja atlikti per vieną mėnesį. Paaiškindamas dėl savo turtinės padėties R. A. nurodė, kad yra dirbantis, jo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį yra 1 000,00 Eur atskaičiavus mokėtinus mokesčius, turi akcijų, nekilnojamojo turto – gyvenamąjį namą, transporto priemonių savo vardu neturi. Yra susituokęs, turi du nepilnamečius vaikus, daugiau išlaikytinių neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas iš dalies.
Remiantis teismo posėdyje dalyvavusių asmenų paaiškinimais, civilinėje ir teismui pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0117/18/00993 esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui atlikus patikrinimą dėl galimai neteisėtai pastatytos tvoros valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir nustačius, kad valstybinėje žemėje pastatytas apie 84,7 m ilgio apie 0,15 m pločio ir apie 0,05–0,15 m aukščio betoninis tvoros pamatas, kuriame įbetonuoti stačiakampio profilio metaliniai apie 1,5 m aukščio stulpai kas 2,5–4,6 m atstumu vienas nuo kito, kad statytojas nepateikė dokumentų, nurodančių, kad žemės sklypą, kuriame stovi tvora, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 2017 m. gegužės 17 d. surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PN-787-(15.2), kuriuo statytojas – R. A. įpareigotas nustatyta tvarka gauti žemės sklypo valdytojo rašytinį sutikimą, suteikiantį teisę statyti statinius valstybinėje žemėje, arba tvorą, esančią valstybinėje žemėje, nugriauti / išmontuoti ir sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2017 m. lapkričio 15 d.
R. A. atstovui pateikus prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ir jį tenkinus, 2017 m. lapkričio 22 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sprendimu privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2018 m. gegužės 17 d. (b. l. 20–21).
2018 m. birželio 25 d. elektroniniu laišku R. A. informavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą apie tai, kad reikalavimą dėl tvoros nugriovimo įvykdė (b. l. 22).
Atlikus privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimą, 2018 m. liepos 20 d. surašytas aktas Nr. RE-268-(15.2), kuriame konstatuota, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, kadangi statytojas nustatyta tvarka negavo valstybinės žemės valdytojo raštiško sutikimo, suteikiančio teisę statyti statinius sklypais nesuformuotoje valstybinėje žemėje (miške), šalia statytojui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), taip pat nenugriovė tvoros, esančios minėtoje valstybinėje žemėje (b. l. 23–24).
A. D. J.kontoroje 2018 m. liepos 3 d. priimtas vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. gegužės 17 d. privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus Nr. PN-787-(15.2). Antstolis 2018 m. liepos 3 d. skolininkui R. A. išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-18-117-12804, kuriuo R. A. paragintas per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos gauti žemės sklypo valdytojo rašytinį sutikimą, suteikiantį teisę statyti statinius valstybinėje žemėje, arba tvorą, esančią valstybinėje žemėje, nugriauti / išmontuoti ir sutvarkyti statybvietę. R. R. A. įteiktas asmeniškai 2018 m. liepos 10 d. 2018 m. rugpjūčio 24 d. antstolio kontoroje gautas R. A. prašymas sustabdyti vykdymo veiksmus, iki bus gautas atsakymas iš Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos. 2019 m. birželio 18 d. antstolis gavo išieškotojos prašymą patikrinti, ar nurodymas įvykdytas bei nustačius, kad nurodymas neįvykdytas, atlikti CPK 771 straipsnyje nustatytus veiksmus. Antstolis 2019 m. birželio 20 d. surašė aktą dėl sprendimo vykdymo Nr. S-19-117-11101, kuriame nurodoma, kad 2019 m. birželio 20 d. nuvykta pas skolininką adresu: (duomenys neskelbtini), dėl privalomojo nurodymo vykdymo, pažeidimų pašalinimo. Nustatyta, kad nurodymas neįvykdytas, buvo kalbėta su skolininku telefonu, kuris pasakė, kad nurodymo ir toliau planuoja nevykdyti, nes pašalinti reikalaujamas objektas niekam netrukdo.
Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumai reglamentuoti CPK LVII skyriuje.
CPK 771 straipsnyje, reglamentuojančiame sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų įvykdymą, numatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. Jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą antstolis perduoda šio straipsnio 6 dalyje nurodytam teismui, o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka (CPK 771 straipsnio 2, 4 dalys). Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad skolininkas R. A. (statytojas) 2017 m. gegužės 17 d. privalomuoju nurodymu pašalinti pažeidimus buvo įpareigotas gauti žemės sklypo valdytojo rašytinį sutikimą, suteikiantį teisę statyti statinius valstybinėje žemėje, šalia sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), arba tvorą, esančią valstybinėje žemėje, nugriauti / išmontuoti ir sutvarkyti statybvietę. Nurodyti veiksmai turėjo būti atlikti iki 2017 m. lapkričio 15 d., o pratęsus privalomojo nurodymo įvykdymo terminą – iki 2018 m. gegužės 17 d. Minėtame privalomajame nurodyme jo neįvykdymo pasekmės nenumatytos, todėl antstoliui D. J. 2019 m. birželio 20 d. akte dėl sprendimo vykdymo konstatavus, kad privalomasis nurodymas yra neįvykdytas, antstolis pagrįstai minėtą aktą perdavė jo kontoros buveinės vietos apylinkės teismui – Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams, kad privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas būtų išspręstas teismo posėdyje.
Tiek civilinėje byloje, tiek ir vykdomojoje byloje Nr. 0117/18/00993 esantys duomenys patvirtina, kad skolininkas R. A. iki nustatyto termino – 2018 m. gegužės 17 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus neįvykdė, t. y. negavo šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklypo valdytojo rašytinio sutikimo, suteikiančio teisę statyti statinius valstybinėje žemėje, taip pat nenugriovė / neišmontavo visos tvoros, esančios valstybinėje žemėje. R. A. nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad privalomasis nurodymas iki šios dienos yra visiškai įvykdytas. Pažymėtina, kad privalomojo nurodymo neįvykdymo faktą skolininkas pripažino teismo posėdžio metu, jo neneigė, tačiau nurodė, kad šiuo metu dalis tvoros, esančios valstybinėje žemėje, yra išardyta. Bylos nagrinėjimo teisme metu išieškotojos atstovė patvirtino skolininko nurodytas aplinkybes, kad dalis valstybinėje žemėje esančios tvoros yra išardyta (nugriauta), tačiau teismas, sutikdamas su išieškotojos atstovės pozicija, sprendžia, jog dalies privalomajame nurodyme nurodytų veiksmų atlikimas nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog privalomasis nurodymas yra įvykdytas. Su tokia pozicija iš esmė sutiko ir pats skolininkas, nurodęs, kad privalomąjį nurodymą ketina įvykdyti.
Teismo vertinimu, skolininko nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindė privalomojo nurodymo neįvykdymą, t. y. jog jam nėra aišku, kokią likusią dalį tvoros jis turėtų išardyti / nugriauti, kad dalis tvoros yra ne valstybinėje, bet skolininkui priklausančioje žemėje, kad jis ėmėsi veiksmų gauti reikiamą sutikimą, nesudaro pagrindo spręsti, jog skolininkas privalomojo nurodymo negali įvykdyti dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių.
Visų pirma, teismas pažymi, kad skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo nurodytą aplinkybę, kad dalis tvoros, kurią jis turi išardyti / nugriauti, yra ne valstybinėje žemėje. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo teisme metu, 2017 m. gegužės 17 d. privalomajame nurodyme aiškiai nurodyta, kad tvora pastatyta valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau statytojas, t. y. skolininkas, manydamas, kad privalomajame nurodyme duomenys yra (gali būti) neteisingi, šio privalomojo nurodymo teisės aktuose nustatyta tvarka neskundė, dėl duomenų atitikimo nėra kreipęsis į kompetentingas institucijas. Teismas, byloje nesant priešingų įrodymų, neturi pagrindo abejoti oficialiame rašytiniame įrodyme esančių duomenų apie tvoros buvimo vietą, tikrumu, todėl sprendžia, jog pirmiau nurodyta skolininko aplinkybė nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jis per nustatytą terminą negalėjo įvykdyti privalomojo nurodymo. Pažymėtina, jog skolininkas ir bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų šią jo nurodytą aplinkybę.
Taip pat teismas kritiškai vertina skolininko nurodytą aplinkybę, jog jis privalomojo nurodymo negalėjo įvykdyti dėl to, jog jam nėra žinoma, kokią dalį tvoros jis turi išardyti / nugriauti. Pažymėtina, kad privalomajame nurodyme yra nurodytas ir griautinos tvoros ilgis, todėl skolininkui neturėtų būti sunku ar objektyviai neįmanoma būtent tokio ilgio tvorą išardyti / nugriauti. Teismas pažymi, jog skolininkas, net jei jam ir kilo nurodytų abejonių, į kompetentingas institucijas nesikreipė, dėl duomenų patikslinimo nesiėmė jokių veiksmų.
Nors skolininkas teigia, jog jis ėmėsi priemonių gauti reikiamą žemės sklypo valdytojo sutikimą, tačiau be vykdomojoje byloje esančio 2018 m. rugpjūčio 22 d. prašymo, adresuoto Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui K. N., byloje daugiau jokių duomenų, kurie patvirtintų šią skolininko nurodytą aplinkybę, nepateikta. Teismo posėdžio metu skolininkas negalėjo nurodyti, nei į kokias kompetentingas institucijas jis ar jo atstovas kreipėsi, nei kokie yra šių kreipimųsi rezultatai, tačiau pripažino, kad žemės sklypo valdytojo sutikimo iki šiol jam nepavyko gauti. Jokių kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių skolininkas negalėjo (negalėtų) tinkamai įvykdyti privalomojo nurodymo, nenustatyta.
CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Nustačius, kad skolininkas neįvykdė privalomojo nurodymo ir nenustačius objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo skolininko valios, dėl kurių privalomasis nurodymas negalėjo būti įvykdytas, spręstinas klausimas dėl įstatyme nustatytos baudos skolininkui skyrimo.
Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo (privalomo nurodymo), kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017). Teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Sprendžiant dėl skolininkui skirtinos baudos, atsižvelgtina į tai, kad nuo privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos (nuo 2018 m. gegužės 17 d.) yra praėję daugiau nei vieneri metai, kad neįvykdytas privalomasis nurodymas pašalinti statinį – tvorą, esantį miško paskirties žemės sklype, kuriame, kaip nurodė išieškotojos atstovė, statyba iš esmės negalima, kad byloje nėra duomenų, jog pažeidimo pobūdis būtų sukėlęs itin didelių neigiamų pasekmių (žalą), kad bauda už privalomojo nurodymo neįvykdymą skirtina pirmą kartą, kad skolininkas teismo posėdžio metu nurodė įvykdysiantis privalomąjį nurodymą bei nurodė šių veiksmų atlikimo terminą – vienas mėnuo, kas rodo skolininko ketinimą pašalinti pažeidimą, atsižvelgtina ir į tai, kad skolininkas nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, kad privalomasis nurodymas būtų įvykdytas laiku, kad dalį tvoros skolininkas išardė tik pasibaigus privalomojo nurodymo terminui (skolininko teigimu, dalis tvoros išardyta 2018 m. birželio mėnesį), taip pat atsižvelgtina į skolininko turtinę padėtį, t. y. jog jis dirba, gauna pastovias su darbo santykiais susijusias pajamas (darbo užmokestis atskaičiavus mokesčius yra 1000,00 Eur per mėnesį), turi nekilnojamojo turto, įmonės akcijų, kas teismo vertinimu sudaro pagrindą laikyti, jog skolininko turtinė padėtis yra gera, į baudos skyrimo tikslus – paskatinti skolininką vykdyti privalomąjį nurodymą, o ne jį nubausti. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad antstolio prašomas baudos dydis už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną, teismo nuomone, nepagrįstai suvaržytų R. A. teises, neatitiktų protingumo ir teisingumo reikalavimų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra tikslinga skirti vienkartinę baudą, kurios teisingas, protingas, adekvatus ir skatinantis įvykdyti privalomąjį nurodymą dydis už 2017 m. gegužės 17 d. privalomojo nurodymo nevykdymą būtų 300,00 Eur (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Teismo manymu, vienkartinės baudos paskyrimas šiuo atveju turėtų būti pakankamas užtikrinti baudos skyrimu siekiamų tikslų įgyvendinimą, o būtent – drausminti skolininką ir skatinti jį kuo greičiau įvykdyti privalomąjį nurodymą.
Nors antstolio pareiškime prašoma baudą skirti išieškotojos naudai, tokią poziciją savo atsiliepime išdėstė ir išieškotoja, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką bauda už teismo sprendimo pašalinti neteisėtos statybos padarinius nevykdymą priteistina į valstybės biudžetą, bet ne Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019). Dėl šios priežasties bauda mokėtina valstybei.
R. A. išaiškintina, kad baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti privalomajame nurodyme numatytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 7 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 771 straipsniais, teismas
nutaria:
antstolio D. J. pareiškimą tenkinti iš dalies.
Paskirti R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. gegužės 17 d. privalomojo nurodymo Nr. PN-787-(15.2) nevykdymą vienkartinę 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) baudą valstybės naudai.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0117/18/00993 grąžinti antstoliui.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.