Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, kaltinamajam M. A., nukentėjusiajam T. P., jo atstovui advokato padėjėjui Vytautui Bartkui, Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovei Svetlanai Čiumačenko, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. A., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirba, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenamoji ir deklaruojamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. A. 2015 m. rugsėjo 26 d. apie 00 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, viešoje vietoje kitų asmenų, tarp jų ir nepilnamečių akivaizdoje, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – neva nukentėjusysis netinkamai elgėsi su jo draugais, tyčia sudavė pusplyte nukentėjusiajam T. P. į galvą, padarydamas nubrozdinimą viršugalvio kairėje, nubrozdinimą, kraujosruvą dešinio smilkinio srityje, dešinio smilkinio, dešinio momenkaulio skeveldrinį spaustinį lūžį su galvos smegenų kietojo dangalo, galvos smegenų pažeidimu, kraujavimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, į galvos smegenų skilvelius, kraujosruvą dešinės akies srityje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Taip tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, sunkiai sutrikdė T. P. sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 8 p.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo pilno prisipažinimo jo kaltę patvirtina nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei byloje surinkta rašytinė medžiaga.

Iš 2015-09-29 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja R. P. savanoriškai pateikė plytos dalį su ant jos esančiais betono fragmentais (1 t., 24-25 b. l.).

Iš 2015-09-29 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta plytos dalis (1 t., 26-32 b. l.).

Iš 2016-02-18 apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant specialistui nuo statybinės plytos dalies, ant vatos tampono paiimti galimai biologiniai pėdsakai (1 t., 29-32 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. P. nustatyta nubrozdinimas viršugalvio kairėje, nubrozdinimas, kraujosruva dešinio smilkinio srityje, dešinio smilkinio, dešinio momenkaulio skeveldrinis spaustinis lūžis su galvos smegenų kietojo dangalo, galvos smegenų pažeidimu, kraujavimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, į galvos smegenų skelvelius, kraujosruva dešinės akies srityje. Sužalojimų aprašymas, pobūdis rodo, kad jie galėjo būti padaryti įvairias savybes turinčiu (-iais) daiktu (- ais) neseniai iki kreipimosi į gydymo įstaigą. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1, 6.6.2 punktais sužalojimai laikomi sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo gautis vieno (ar daugiau) trauminio poveikio į galvos sritį pasėkoje, todėl netikslinga išorinius sužalojimus kvalifikuoti atskirai. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu (ar daugiau) trauminiu poveikiu į galvos sritį (1 t., 40-41 b. l.).

BK 15 straipsnyje nustatytos dvi tyčios rūšys – tiesioginė ir netiesioginė. BK 135 straipsnyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia. Šio nusikaltimo kvalifikavimui būtina nustatyti pasekmes. Asmenų, padariusių materialiuosius nusikaltimus, t. y. nusikaltimus, į kurių sudėtį įeina veikos padariniai, tiesioginė tyčia yra tada, kai jie numatė BK numatytų padarinių atsiradimo galimybę ir jų norėjo, o netiesioginė – kai numatė padarinių atsiradimo galimybę, jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Taigi netiesioginei ir tiesioginei tyčiai būdingas savo veikos pavojingumo suvokimas, baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių kilimo numatymas. Netiesioginė tyčia skiriasi nuo tiesioginės tuo, kad kaltininkas, suvokdamas ir numatydamas padarinių sunkumą, numatydamas didelę jų atsiradimo tikimybę, yra abejingas galimiems padariniams, jam tas pats, ar jie įvyks ar ne (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2008, 2K-402/2013).

Baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Kaip matyti iš specialisto išvados, T. P. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai. Atsakomybė už tokius veiksmus kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos (veikimo ar neveikimo) ir atsiradusių padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas turi būti dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šiuo atveju nustatyta, kad nukentėjusiojo T. P. sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastimi buvo padaryti sužalojimai suduodant T. P. pusplyte į galvos sritį. Tarp kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. BK 135 straipsnyje numatytas žmogaus sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant konkrečių padarinių, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama nesiekiant konkrečių padarinių. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis anksčiau nebuvo pažįstami. Kaltinamasis M. A., būdamas subrendęs ir normalaus protinio išsivystymo žmogus, suvokė, jog smūgis pusplyte nukentėjusiajam į galvos sritį gali pažeisti gyvybiškai svarbų organą - galvą, bet ir kelia pavojų šio asmens sveikatai, numatė, kad gali nukentėjusįjį sužaloti, ir vienodai norėjo bet kokių padarinių, taigi veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Toks vertinimas atitinka ir teisminę praktiką, pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-62/2014.

Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamas tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto norma yra specialioji BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos normos atžvilgiu. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013, 2K-62/2014). Chuliganiškiems motyvams konstatuoti neturi reikšmės nusikaltimo padarymo vieta, nes veikos kvalifikacijai svarbu ne objektyvusis nusikaltimo sudėties požymis – viešosios tvarkos pažeidimas, o subjektyvusis – veikos motyvas (kasacinė nutartis Nr. 2K-111-696/2015).

Taigi, šioje byloje kaltinamojo M. A. padaryta veika kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kaip padaryta dėl chuliganiškų paskatų. Įvertinus visų byloje ištirtų įrodymų visumą konstatuojama, kad kaltinamasis M. A. be jokios dingsties, tai yra, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, elgdamasis įžūliai, arba dėl mažareikšmės dingsties, jei vertinant vien tik kaltinamojo parodymus, jog nukentėjusysis netinkamai elgėsi su jo draugais, t. y. pastūmė D. S. kitų žmonių akivaizdoje suduodamas nukentėjusiajam T. P. pusplyte į galvos sritį nukentėjusįjį sunkiai sužalojo. Tokie M. A. veiksmai neabejotinai prieštaravo visuotinai priimtoms elgesio taisyklėms, tokiu savo elgesiu kaltinamasis parodė aiškų tiek vieno asmens, tiek ir visos visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, pademonstravo atvirą iššūkį visuomeninei tvarkai, priešpastatė save aplinkiniams. Kaltinamasis M. A. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu teigė, jog jis sudavė smūgį nukentėjusiajam dėl to, kadangi nukentėjusysis žodinio konflikto metu pirmas sudavė jam į kairį žandą. Pažymėtina, jog šios aplinkybės nei vienas iš įvykyje dalyvavusių asmenų nepatvirtino, netgi priešingai, liudytoja D. K. nurodė, kad nukentėjusysis prieš jam suduodant smūgį buvo atsitraukęs į šalį. Liudytojas P. S. apklausiamas teisme nurodė, kad jokio pavojaus kaltinamajam nei kitiems ten esantiems asmenims nebuvo, nukentėjusysis tuo metu nieko nedarė. Nukentėjusysis T. P. su liudytoju A. K. nebuvo šio konflikto iniciatoriai, jie sudrausminę autobusų stotelę niokojusius jaunuolius buvo nuėję nemažą atstumą nuo įvykio vietos ( stotelės ). Būtent kaltinamasis su draugais ėjo paskui nukentėjusįjį jo ieškoti jau konfliktui pasibaigus ir būtent jis buvo šio konflikto iniciatorius. Be to, nusikalstamą veiką kaltinamasis M. A. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šią aplinkybę pripažįsta ir pats kaltinamasis, nurodydamas, kad jei ne girtumas, jis taip pasielgęs nebūtų. Šią aplinkybę taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. S., kuri nurodė, kad kai ji susitiko M. A., pastarasis buvo girtas. Tai matėsi akivaizdžiai iš jo elgesio, kalbos ( t.1., 99-100 b. l.). Nėra abejonių, kad kaltinamasis M. A. gerai suprato savo veiksmų neteisėtumą, chuliganišką jų esmę ir norėjo taip elgtis. Tokia teismo išvada dera ir su aukštesnių teismų suformuota teismine praktika pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-261/2009, 2K-37-2014, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1A-266/2010, 1A-628/2014, 1A-82-148/2015.

Taigi, surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. A. 2015 m. rugsėjo 26 d. apie 00 val. 40 min., (duomenys neskelbtini) g., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, viešoje vietoje kitų asmenų, tarp jų ir nepilnamečių akivaizdoje, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį – neva nukentėjusysis netinkamai elgėsi su jo draugais, tyčia sudavė pusplyte nukentėjusiajam T. P. į galvą, padarydamas nubrozdinimą viršugalvio kairėje, nubrozdinimą, kraujosruvą dešinio smilkinio srityje, dešinio smilkinio, dešinio momenkaulio skeveldrinį spaustinį lūžį su galvos smegenų kietojo dangalo, galvos smegenų pažeidimu, kraujavimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, į galvos smegenų skilvelius, kraujosruvą dešinės akies srityje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Taip tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, sunkiai sutrikdė T. P. sveikatą. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamojo M. A. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai pagal LR BK 135 str. 2 d. 8 p.

Dėl civilinių ieškinių

Byloje (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa už T. P. gydymą pareiškė 5921,64 Eur civilinį ieškinį ( 1 t., 19 b. l.), VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius už T. P. išmokėtą ligos pašalpą pareiškė 2581,44 Eur civilinį ieškinį ( t. 2., 40-67 b. l.). Civiliniai ieškiniai įrodyti byloje esančia medžiaga, todėl turi būti priteisti iš kaltinamojo, nes būtent dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų atsirado ši žala.

Nukentėjusysis T. P. pareiškė 70,88 Eur civilinį ieškinį turtinei ir 20 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Kaltinamasis M. A. padarė nukentėjusiajam T. P. sunkų sveikatos sutrikdymą, tuo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nuo šių sužalojimų nukentėjusysis neteko 60 procentų darbingumo, tačiau, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra per didelis, todėl mažintinas iki 15 000 Eur.

Nukentėjusiojo T. P. ieškinys turtinei žalai atlyginti 70,88 Eur sumai tenkintinas pilnai, nes yra pagrįstas ir įrodytas byloje surinkta medžiaga.

Nukentėjusiojo išlaidos 400 Eur advokato paslaugoms apmokėti pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo M. A. ( BPK 106 str. ).

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis padarė labai sunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą – sunkiai, iš chuliganiškų paskatų, dėl mažareikšmės dingsties, sužalojo nukentėjusįjį T. P..

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltu pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. A. teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nusikaltimas yra labai sunkus (BK 11 str.), į jo pobūdį bei pavojingumą visuomenei ir pasekmes. Teismas pažymi, jog kaltinamasis nesuteikė pagalbos nukentėjusiajam ir nesiėmė priemonių ją iškviesti, neatsiprašė jo. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis anksčiau neteistas, yra jauno amžiaus, mokosi, jo padaryta nusikalstama veika sukėlė sunkias pasekmes nukentėjusiam, žalos neatlygino, teismas daro išvadą, kad jam skirtina reali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis ženkliai mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Kaltinamajam skirti kitokią, švelnesnę bausmę, negu numato baudžiamasis įstatymas, nėra galimybės, nes nėra tam numatyto ir būtino pagrindo bei aplinkybių.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 2 d. 8 p. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 ( dvejiems) metams ir 6 ( šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus pakeisti į suėmimą ir baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, M. A. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), esančią prie bylos, perduoti laisvės atėmimo vietos administracijai.

Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme, t. y. nuo 2015-10-08 iki 2015-10-09.

Priteisti iš M. A. 15 000 Eur neturtinės ir 70,88 Eur turtinės žalos atlyginimo T. P..

Priteisti iš M. A. 2581,44 Eur VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui už T. P. išmokėtą ligos pašalpą.

Priteisti iš M. A. 5921,64 Eur Valstybinei ligonių kasai prie SAM už T. P. gydymą.

Priteisti iš M. A. 400 Eur proceso išlaidų T. P..

Daiktinius įrodymus - plytos dalį ir voką, kuriame yra konteineris su galimai biologiniais pėdsakais, supakuotus kartoninėje dėžėje ir saugomus (duomenys neskelbtini) AVPK KP SNTV 3-ojo skyriaus saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą apeliacine tvarka. Nuosprendžio apskundimo pradžią proceso dalyviams skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, nuteistajam šį terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.