Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui R. T. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, tretieji asmenys E. L., antstolis Saulius Užkuraitis, Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo ir turto padalijimo.

Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Procesiniuose dokumentuose sutuoktiniai taip pat turi pareigą nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei informaciją apie tai, kad pareiškėjui žinomiems kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą (CPK 382 str. 5 p., CK 3.126 str.).

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendime išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į CK 3.127 str. 1 ir 2 d., kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.

Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 str., 3.123 str.). CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Padalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių (CK 1.5 str., 1.137 str.). Nustatęs sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ir iš jo atskaitęs asmenines skolas, teismas sudaro kompensacijų balansą nurodydamas, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 str. 3 d., 3.98 str.).

Šalys dalintino nekilnojamojo turto santuokoje neįgijo, ieškovei dovanojimo sutarties pagrindu priklauso 31/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 31/100 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktos VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko pažymos (11-16, 36-42 b. l.). Nurodytas nekilnojamasis turtas yra asmeninė ieškovės J. T. nuosavybė ir yra nedalintinas.

Pagal CPK 178 straipsnį ir kasacinio teismo praktikoje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles suinteresuotas asmuo, reikalaudamas, kad pagal paskolos sutartį atsakytų ir jos nesudaręs asmuo (t.y. ieškovė J. T.) privalėjo įrodyti, kad šis sandoris buvo sudarytas šeimos interesais (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Dėl sutuoktinių prievolių kreditoriams, taip pat kai kuriais kitais, su tuo susijusiais klausimais teismų praktika yra suvienodinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1–3 d.).

E. L., siekdamas, kad pagal paskolos sutartį atsakytų ir jos nesudariusi ieškovė, privalėjo įrodyti, kad šis sandoris sudarytas šeimos interesais (CK 3.109 str. 1 d. 5 p.), tačiau byloje nėra jokių įrodymų, jog šios bylos ginčo prievolė buvo panaudota šeimos interesais, jog už kreditoriaus pinigus buvę sutuoktiniai įsigijo bendrą turtą. Bylos medžiaga nepaneigta šalių nurodyta aplinkybė, jog R. T. paskolą iš E. L. ėmė be sutuoktinės žinios ir gautų pinigų šeimos reikmėms nepanaudojo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-02-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012 yra išaiškinęs, kad paskolos teisiniuose santykiuose kreditorius turi derybų pranašumą prieš skolininką. Atidus ir rūpestingas kreditorius paprastai tokiais atvejais turi galimybę užsitikrinti paskolos grąžinimą papildomomis teisinėmis priemonėmis (laidavimu ir pan.).

Teismo vertinimu, byloje nėra pateikta įrodymų apie R. T. prisiimtos prievolės bendrumą su sutuoktine J. T.. Kreditorius, kreipdamasis į teismą dėl skolos priteisimo, skolininku nurodė tik vieną iš sutuoktinių, su kuriuo buvo sudaryta sutartis, kito sutuoktinio nelaikė solidariu skolininku, jo į bylos nagrinėjimą neįtraukė. Sprendimas yra įsiteisėjęs. Pažymėtina, kad kreditorius šioje byloje savarankiškų reikalavimų dėl skolos priteisimo nereiškė. Įvertinus šias aplinkybes, laikytina, kad pats kreditorius savo procesiniais veiksmais civilinėje byloje Nr. 2-318-451/2011 pripažino prievolę asmenine, todėl CK 3.109 str. 3 d. pagrindu nustatytina, kad po santuokos nutraukimo R. T. turimi kreditoriniai įsipareigojimai E. L. yra asmeninė atsakovo prievolė.

Ieškovė prašo asmenine atsakovo prievole pripažinti jo įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Nustatyta, kad 2010-07-30 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu R. T. paskirta 2500 Lt bauda (85-86 b.l.), 2011-01-24 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu už akių iš R. T. priteista 27,76 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Kreditorius sutinka, kad šios prievolės turėtų būti laikomos asmeninėmis atsakovo prievolėmis ir vykdomos iš atsakovui priklausančio turto. Šios prievolės paliktinos atsakovui, kadangi tiek bauda administracinio teisės pažeidimo byloje, tiek pareiga sumokėti bylinėjimosi išlaidas yra asmeninio pobūdžio. Nustatytina, kad 2527,76 Lt įsiskolinimas valstybei yra asmeninė atsakovo prievolė.

Prievolė atlyginti vykdymo išlaidas pagal minėtų sprendimų pagrindu išduotų vykdomųjų raštų vykdymą priskirtina tam sutuoktiniui, kurio asmenine prievole pripažintas įsiskolinimas. Nustatytina, kad vykdymo išlaidų atlyginimas antstoliui Sauliui Užkuraičiui vykdomojoje byloje, kurioje iš R. T. išieškoma skola E. L. po santuokos nutraukimo lieka asmenine atsakovo prievole.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 str. nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 ir 4 d.).

Konstatavus atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, jis teisės reikalauti išlaikymo iš ieškovės netenka. Ieškovė reikalavimo priteisti išlaikymą nereiškė, nurodė, kad jai išlaikymas iš atsakovo nereikalingas.

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė – T., atsakovui – T. (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko L. T. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. To pageidauja ir L. T., savo nuomonę išsakiusi ją apklausiusiems Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams (100 b.l.). Nepilnametė paaiškino, kad su mama yra artimos, todėl nori su ja gyventi. Duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad nepilnametės noras gyventi su motina neatitinka nepilnametės interesų, nenustatyta. Nepilnametė savo nuomonę pakankamai motyvavo, duomenų, kad nepilnametės nuomonės susiformavimui įtakos galėjo turėti kiti asmenys, nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nesiekė, jog dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta ne su ieškove.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų nepilnametės L. T. interesus, užtikrintų įprastą ir saugią socialinę aplinką. Ieškinio reikalavimas tenkintinas, L. T., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su motina J. T. (CK 3.168 str. 1 d., 3.169 str., 2.14 str.).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tėvų galimybė teikti išlaikymą turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010).

L. T. poreikių lentelėje nurodyta, kad užtikrinti jos poreikius kas mėnesį reikalinga apie 1440 Lt suma (35 b.l.). Atsakovas ieškovės nurodytų sumų neginčijo.

CK 3.192 str. reglamentuota tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymas – tai vaikui augti ir vystytis tinkamų materialinių ir kitų sąlygų sudarymas. Tėvų pareiga vaikui teikti išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar nebendravimu su vaiku. Įstatymo leidėjas, sureguliuodamas išlaikymo santykius, įtvirtino principą „pagal poreikius ir galimybes“. Tai reiškia, kad turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui, t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 str. 1 d., vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Abiejų tėvų teisės vaiko atžvilgiu yra lygios. Vaiko interesus privalo saugoti ir ginti abu tėvai. L. T. yra nepilnametė, jos augančiam organizmui neabejotinai reikalingas visavertis maistas, vitaminai. Ieškovė, vykdydama savo pareigas dukrai, užtikrina jos teisę į gyvenamąjį būstą, mitybą, apavą ir drabužius, ugdymą. Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė, todėl šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Nors atsakovas yra darbingo amžiaus, tačiau dėl sveikatos būklės jo galimybės gauti pakankamas pajamas yra ribotos. Sprendžiant priteisiamo išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vaiko poreikius bei šalių pastangas išlaikyti savo nepilnametį vaiką, iš atsakovo priteistinas išlaikymas dukrai L. T. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013-02-08) iki dukters pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina įstatyminė nepilnametės atstovė J. T..

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Be to, šioje byloje 2013-04-02 nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki sprendimo priėmimo iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas po 350 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Priėmus sprendimą, byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 str.). Pažymėtina, kad išieškant periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą nuo bylos iškėlimo dienos, išieškomą sumą privalu sumažinti atsakovo suteikto laikinojo išlaikymo suma.

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo.

Išlaikymas skirtas užtikrinti išimtinai vaiko poreikius ir išlaikymo stabilumą. Tam, jog nebūtų pažeisti vaiko interesai, išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai, nes tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti visapusiškas ir saugias sąlygas vaikui sveikai vystytis. Atsakovas pažeidė savo kaip tėvo pareigą reguliariai išlaikyti nepilnametį vaiką.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

Ieškovė nurodo, kad atsakovas išlaikymo dukrai neteikė kelerius metus, todėl ieškinio pateikimo dieną yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Atsakovas šios aplinkybės iš esmės neginčijo, tik nurodė, kad epizodiškai yra prisidėję prie dukters išlaikymo, o teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, išlaikymą stengiasi teikti periodiškai. Pažymėtina, kad ieškovė, prašydama priteisti išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuoja po 200 Lt kas mėnesį teiktino išlaikymo. Atsakovas vaiko poreikių ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio neginčijo. Nors vaiko poreikiai įsiskolinimo laikotarpiu buvo analogiški esamiems, atsižvelgtina, kad atsakovas epizodiškai išlaikymą nedidelėmis sumomis teikė. Teismui įvertinus, kad ieškovės nurodytas išlaikymo dydis kas mėnesį pagrįstas, išlaikymo įsiskolinimas prašomas už 36 mėnesius, tenkintinas reikalavimas dėl 7200 Lt išlaikymo įsiskolinimo, skaičiuojant po 200 Lt kas mėnesį už 2010-02-28– 2013-02-28 laikotarpį.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas nepažeidžia imperatyvios įstatymo nuostatos dėl galimybės reikalauti išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus iki ieškinio pareiškimo, iš atsakovo priteistinas 7200 Lt išlaikymo įsiskolinimas už 2010-02-28– 2013-02-28 laikotarpį, skaičiuojant po 200 Lt kas mėnesį (CK 3.200).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje už ieškinio reikalavimus dėl santuokos nutraukimo ieškovė yra sumokėjusi 293 Lt žyminio mokesčio (8 b. l.), be to, ieškovė patyrė 1250 Lt teisinės pagalbos išlaidų (151-154 b.l.). Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės bei reikalavimus dėl turto priteisimo, ieškovei iš atsakovo priteistina 293 Lt žyminio mokesčio ir 1250 Lt teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 1543 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str., 93 str. 2 d., 98 str.).

Už ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtinas 360 Lt žyminis mokestis ( (7200 Lt +400 Lt x 12 mėn.) x 3 %) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.), ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Tenkinus ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 360 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo (CPK 93 str. 2 d., 96 str. 1 d., 85 str. 1 d. 3 p.), 32 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str., 96 str.), iš viso 392 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovui išaiškintina teisė CPK 96 str. 7 d. pagrindu ir tvarka kreiptis į teismą su prašymu atleisti jį iš dalies nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą mokėjimo.

Be to, šioje byloje 2013-04-02 nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki sprendimo priėmimo iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas po 350 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Priėmus sprendimą, byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 str.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą ir įregistruotą 2002 m. rugsėjo 6 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1793, santuoką dėl atsakovo R. T. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. T. palikti santuokinę pavardę – T., atsakovui R. T. palikti pavardę – T..

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir priteisti ieškovei J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) transporto priemonę VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2500 Lt (du tūkstančiai penki šimtai litų) kompensaciją už natūra tekusį turtą.

Nustatyti L. T., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina J. T., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai L. T., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt (keturi šimtai Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2013-02-28) iki dukters pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) dukrai L. T., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), 7200 Lt (septyni tūkstančiai du šimtai litų) išlaikymo įsiskolinimą už 2010-02-28– 2013-02-28 laikotarpį.

Paskirti ieškovę J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei L. T., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Pripažinti, kad prievolė trečiajam asmeniui E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal 2011-01-24 Kauno apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-318-451/2011 yra asmeninė atsakovo R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė.

Pripažinti, kad prievolė atlyginti vykdymo išlaidas antstoliui Sauliui Užkuraičiui vykdomojoje byloje Nr. 0034/11/00312, kurioje iš R. T. išieškoma skola E. L. civilinėje byloje Nr. 2-318-451/2011, yra asmeninė atsakovo R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė.

Pripažinti, kad prievolė valstybei pagal 2010-07-30 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-5400-456/2010, kuriuo R. T. paskirta 2500 Lt bauda, ir pagal 2011-01-24 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-318-451/2011, kuriuo iš R. T. priteista 27,76 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, yra asmeninė atsakovo R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolė.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1543 Lt (tūkstantis penki šimtai keturiasdešimt trys Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 392 Lt (trys šimtai devyniasdešimt du Lt) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Panaikinti 2013-04-02 Kauno apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - laikino išlaikymo iš atsakovo R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui L. T., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisimą po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas išsiųsti Kauno m. CMB santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, Vedybų sutarčių registrui turto pasidalijimo faktui įregistruoti, VĮ „Regitra“ nuosavybės teisės į transporto priemonę pasikeitimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.