Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2025-08-26 · Civilinė byla Nr. e2YT-15887-676/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-08-26
Bylos Nr.
e2YT-15887-676/2025
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06009-2025-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Dilys
Pareiškėjas
D. Z.
Suinteresuotas asmuo
V. G., S. G.
Kategorijos
  • 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-15887-676/2025Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06009-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 26 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. Z. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. G., S. G., valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. V. G., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti V. G., gimęs (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos brolis V. G.. Kadangi artimųjų su kuriais bendrautų ar palaikytų kokius nors ryšius velionis V. G. neturėjo, pareiškėja kreipėsi į Palangos m. 3-ojo notaro biuro notarę S. Ž. dėl palikimo priėmimo. Jokie kiti asmenys į palikimą nepretendavo, 2024-09-12 pareiškėjai išduotas liudijimas, patvirtinantis, kad pareiškėja priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio brolio V. G., palikimą. Tik tada, kai kreipėsi į notarą dėl po brolio mirties likusio palikimo priėmimo, pareiškėja sužinojo, kad buto dokumentai iki galo nėra sutvarkyti, t. y. už buto privatizavimą pinigai sumokėti, o pirkimo – pardavimo sutartis nėra sudaryta ir butas, kurį ieškovės tėvas laikė savo nuosavybe, nėra įregistruotas ieškovės tėvo V. V. G. vardu, o po tėvo mirties pareiškėjos brolis V. G. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta. Teismas 2025-03-26 sprendimu pripažino, kad Buto/Patalpos - Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta 1993-03-29 ir Butas/Patalpa - Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise nuo 1993-03-29 priklauso pareiškėjos tėvui V. V. G.. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas V. V. G., buvo pareiškėjos D. Z. ir V. G., mirusio (duomenys neskelbtini), tėvas. Nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjos tėvas V. V. G. gyveno dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį buvo gavęs iš savo darbovietės. V. V. G. gyveno kartu su sūnumi V. G., kuris po santuokos nutraukimo grįžo gyventi į tėvo namus ir gyveno iki pat savo mirties. Tėvas ir sūnus bute gyveno dviese, pareiškėja padėdavo tėvui ir broliui buityje, sutvarkydavo įstaigose tvarkytinus reikalus. 2003 m. tėvo V. V. G. sveikata labai pablogėjo. Dėl to, kad be pagalbos pats savarankiškai tvarkytis nesugebėjo, pareiškėja pasiėmė tėvą į savo namus. V. V. G. (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėja jį palaidojo savo lėšomis. Po tėvo mirties bute esančiame bute (duomenys neskelbtini), liko gyventi sūnus V. G.. Dar iki tėvo mirties šeima buvo nutarusi, kad butas liks V. G.. Pareiškėja yra V. G. sesuo ir ketvirtos eilės įpėdinė pagal įstatymą. V. G. turi du vaikus: sūnų V. G., gimusį (duomenys neskelbtini), ir dukrą S. G., gimusią (duomenys neskelbtini), tačiau ryšiai tarp tėvo ir vaikų nuo ankstyvos vaikystės visiškai nutrūkę. Pareiškėjos brolis su vaikais nebendravo nei tuo metu, kai jie buvo nepilnamečiai, nei tuo metu, kai yra suaugę. Prieš mirtį V. G. apie du metus sunkiai sirgo, vaikai nesidomėjo tėvo sveikata, nedalyvavo jo laidotuvėse.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui posėdyje nedalyvaujant.

Kiti suinteresuoti asmenys V. G. ir S. G. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja D. Z. yra V. V. G., gimusio (duomenys neskelbtini), dukra. V. V. G. be pareiškėjos turėjo dar vieną vaiką – V. G., gimusį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvas V. V. G. (duomenys neskelbtini) mirė, po jo mirties pareiškėjos brolis V. G. liko gyventi tėvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ir gyveno iki pat savo mirties beveik dvidešimt metų. Tėvas testamento parašęs nebuvo, dukra į palikimą nepretendavo, o sūnus palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą. Per įstatymo nustatytą terminą nei sūnus, nei dukra dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Kadangi pareiškėja tik viena rūpinosi brolio sveikata, laidotuvėmis, po mirties likusiu turtu, ji kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, 2024 m. rugsėjo 12 d. priėmė palikimą, likusį po brolio V. G. mirties ir tik po palikimo priėmimo sužinojo apie nesutvarkytus dokumentus, t. y. už buto privatizavimą pinigai sumokėti, o pirkimo – pardavimo sutartis nėra sudaryta ir butas, kurį pareiškėjos tėvas laikė savo nuosavybe, nėra įregistruotas pareiškėjos tėvo V. V. G. vardu, o po tėvo mirties pareiškėjos brolis V. G. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Likęs gyventi paveldimame turte, šį turtą jis prižiūrėjo, tvarkė butą, užtikrino tinkamą buto eksploatavimą, taip pat mokėjo įvairius su buto išlaikymu susijusius komunalinių paslaugų ir kitus mokesčius. Šias aplinkybes patvirtina kartu su pareiškimu teikiamos pažymos bei apmokėjimo kvitai.

Juridiniai faktai - tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Dėl to įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsniai).

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimo fakto nustatymas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymo tvarką reglamentuoja CPK 444 - 448 straipsniai. Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami, todėl konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjai negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam nereikėtų kreiptis į teismą, todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009). Jeigu asmuo turi tik netiesioginių įrodymų, kurių įrodomoji galia yra mažesnė negu tiesioginių, tai teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimantis teismas sprendžia, ar tokio pobūdžio įrodymai yra pakankami. Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Tačiau, nepaisant tokiose bylose esančios įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010).

Remiantis bylos duomenimis bei įrodymais, po V. V. G. mirties sūnus V. G. palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą. Dėl atsiradusio palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė ir savo paveldėjimo teisės į po tėvo mirties paveldėtą turtą neįteisino. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos tėvas V. V. G. kartu su sūnumi V. G. dar iki jo mirties gyveno (duomenys neskelbtini), o mirus tėvui V. V. G. ir toliau gyveno, naudojosi po tėvo mirties likusiu turtu, laikė save šio turto savininku, juo rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo reikiamus mokesčius iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini). Byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, leidžiančių manyti, kad po V. V. G. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Suinteresuoti asmenys V. G., S. G. neprieštarauja pareiškėjos prašomam nustatyti juridiniam faktui. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad po V. V. G. mirties, sūnus V. G. per įstatyme nustatytą terminą palikto palikimo nepriėmė, tačiau per įstatyme numatytą terminą aktyviais veiksmais turtą valdė ir laikė save šio turto savininku ir taip priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, įvertinus tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, taip ir tai, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti kitais rašytiniais įrodymais, pripažintina, jog pareiškimas yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po V. V. G., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti V. G., gimęs (duomenys neskelbtini) (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (paveldėjimo teisės liudijimui gauti)(CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 444 - 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. V. G., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjos D. Z. paveldėjimo teisės įgyvendinimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Raimondas Dilys