- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-07
- Bylos Nr.
- 1A-202-806/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03035-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Nuteistasis
- I. S.
- Advokatai
- Vladislav Latušinskij
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.2.23.1.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo, be kita ko, I. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu ir I. S. paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartimi I. S. nustatytos bausmės neatliktos dalies pridėta skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir I. S. paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės
1. I. S. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas dėl to, kad neteisėtai disponavo narkotine medžiaga, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis, 2024 m. vasario 9 d., apie 14.20 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, suderinęs sandorį telefonu, už 60 Eur iš A. C., įsigijo 0,00033 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, po ko 0,00033 g narkotinės medžiagos – karfentanilio nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, gabeno ir laikė, kol 2024 m. vasario 9 d., apie 14.25 val., (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai asmens kratos metu pas jį rado ir paėmė minėtą kiekį – 0,00033 g narkotinės medžiagos – karfentanilio.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistasis I. S. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti bylą ir paskirti švelnesnę bausmę. Skunde pažymima, kad nuteistasis turi dukrą A. P., siekia būti pripažintas biologiniu A. P. tėvu. Prašoma priimti sprendimą dėl bausmės atidėjimo, kad galėtų pilnavertiškai prisidėti prie dukros auklėjimo ir išlaikymo bei todėl, kad galėtų dirbti.
3. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo I. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.
5. Iš nuteistojo I. S. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis neneigia jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių ir neginčija savo kaltės dėl jos padarymo. Nuteistasis apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme. Kadangi kitų nesutikimo su skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu argumentų apeliaciniame skunde nepateikiama, teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vadovaudamasi nurodytomis BPK 320 straipsnio nuostatomis, skundžiamą nuosprendį tikrina nuteistajam I. S. paskirtos bausmės teisingumo ir pagrįstumo kontekste.
6. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažino I. S. kaltu dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymo ir už šią nusikalstamą veiką paskyrė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę 6 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartimi nustatytos bausmės neatliktos dalies pridėjo dalį skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskyrė galutinę subendrintą 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
7. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme numatytos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį ir kaltininko asmenybę. Teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, kaip minėta, privalo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Taip pat – į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Skiriat bausmę, privalu nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.
9. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę I. S. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, nustatė I. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgė į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – teistas, be kita ko, už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymą, nagrinėjamą nusikaltimą padarė nesibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, per paskutinius penkerius metus dešimt kartų baustas administracine tvarka, visos paskirtos baudos yra sumokėtos (t. 3, b. l. 57–61), nedirbantis (t. 3, b. l. 55–56), nevedęs, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Sprendė, jog šios aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja I. S. ir jo pasirinktą gyvenimo būdą. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą įstatymo sankcijose įtvirtintam bausmės vidurkiui.
10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad I. S. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai ir papildymai, priimti BK 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymu (toliau – ir BK pakeitimo ir papildymo įstatymas). Be kita ko, BK pakeitimo ir papildymo įstatymo 7 straipsniu pakeistos BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatos. BK 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnio pakeitimo įstatyme numatyta, kad šiame įstatyme išdėstytų BK straipsnių nuostatų galiojimas laiko atžvilgiu nustatomas pagal BK 3 straipsnio nuostatas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą taisyklę. Būtent minėtoje 3 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. Kaip minėta, BK 27 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios recidyvo klausimą, nuostatų pakeitimai įtvirtinti BK pakeitimo ir papildymo įstatymo 7 straipsnyje, vadinasi, taikytinos ir šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
11. Iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 27 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) buvo numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Naujojoje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija) įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.
12. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo (toliau – ir ĮKNR) duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad nuteistasis I. S. nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju padarė ne tik būdamas praeityje ne kartą teistas, tačiau ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėdamas neišnykusį ir teisės aktų nustatyta tvarka nepanaikintus teistumus už tyčinius nusikaltimus, įskaitant teistumus už tyčinius analogiškus nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (3 t., b. l. 62–70). Iš ĮKNR išrašo matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2024 m. vasario 9 d., I. S. turimi teistumai nebuvo išnykę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį I. S. buvo paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant iš dalies, t. y. po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliekant 6 mėnesius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o likusios neatliktos 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 3 metams, paskiriant įpareigojimus; taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį I. S. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartimi minėtos bausmės subendrintos ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant iš dalies, nustatant, kad 6 mėnesiai laisvės atėmimo atliktini nedelsiant, o likusios 2 metų laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant įpareigojimus. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nedelsiant atliktiną 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, įskaičius vieną laikino sulaikymo dieną, nurodytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nuosprendyje, I. S. atliko (duomenys neskelbtini). Taigi, nusikaltimą, dėl kurio priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendis, I. S. padarė nepasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui.
13. Įvertinus nuteistojo I. S. asmenybę apibūdinančius duomenis, jo daugkartinius teistumus dėl tapataus pobūdžio nusikalstamų veikų darymo, laikytina, kad skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažinta apelianto I. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybę. Visgi, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje paduotas tik paties nuteistojo skundas, o pagal BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Vadovaudamasi šiomis nuostatomis, teisėjų kolegija, siekdama nebloginti nuteistojo padėties, dėl I. S. (ne)pripažinimo recidyvistu plačiau nepasisako.
Žemesnės instancijos teismas
14. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat jos darymo metu ir po jos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).
15. Sprendžiant skirtinų bausmių klausimą skundžiame nuosprendyje buvo įvertinti ir nuteistojo I. S. asmenybės duomenys. Kaip jau minėta, iš ĮKNR duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenų matyti, kad nuteistasis I. S. praeityje ne kartą teistas, be kita ko, ir už tapataus pobūdžio nusikalstamas veikas, dėl kurios padarymo kaltu pripažintas skundžiamu nuosprendžiu (3 t., b. l. 62–70). Pagal Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus duomenis matyti, kad I. S. taip pat baustas ir administracine tvarka, paskutinį kartą 2022 m. gruodžio 27 d. už narkotinių (psichotropinių) medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, nors paskirtos baudos yra sumokėtos, tačiau nuteistasis savo elgesio vis tik nėra linkęs keisti ir administracinių nusižengimų nebekartoti (3 t., b. l. 57–61). Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, matyti, kad nuteistasis nedirbantis (3 t., b. l. 55–56), skundžiamame nuosprendyje, kaip minėta, įvertinta ir tai, kad nuteistasis yra nevedęs, nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrijos įstaigose ir / ar įrašymą į priklausomybės ligų centrą.
16. Skundžiamu nuosprendžiu I. S. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti skiriamos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų (pagal BK redakciją, galiojusią iki 2025 m. sausio 31 d.). Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. lapkričio 7 d. priimtas atitinkamų BK straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060 (tame tarpe ir dėl BK 259 straipsnio). Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 259 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriamos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Baudžiamuoju įstatymu, kuris sušvelnina bausmę, pripažintinas toks įstatymas, kuris sumažina BK straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės minimalią, maksimalią arba abi šias ribas arba sumažina BK bendrosios dalies straipsnyje numatytą bausmės rūšies minimalią, maksimalią arba šias abi ribas, arba numato BK straipsnio sankcijoje naują vieną arba kelias alternatyvias švelnesnes bausmių rūšis, kas šiuo atveju nustatyta.
17. Be to vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 dalimi, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, BK 61 straipsnio 2 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Šiuo atveju, tikrinant pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę, bus vadovaujamasi nauja BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija, kuri yra lengvinanti nuteistojo teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią, t. y. taikoma ir nusikalstamoms veikoms, padarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo.
18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti I. S. už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios dydį nustatė artimą bausmės vidurkiui, t. y. dešimt mėnesių laisvės atėmimo.
19. Įvertinus minėtus BK pakeitimus ir perkvalifikavus I. S. nusikalstamus veiksmus pagal naują minėto įstatymo redakciją bei atsižvelgiant į jau aptartas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas I. S. tinkamai parinko tiek bausmės rūšį, tiek ir bausmės dydį už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą ir po įstatymo pakeitimų nėra pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai nuteistajam I. S. galėtų būti pasiekti paskyrus švelnesnę bausmę.
20. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartus įstatymo pakeitimus, įvertinusi ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje nebuvo numatyta skirtinos laisvės atėmimo bausmės apatinė riba, vadovaujamasi BK 50 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią terminuoto laisvės atėmimo bausmės minimalus terminas yra lygus trims mėnesiams, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, įvertindama nuteistojo nustatytų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, sprendžia, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti tik paskyrus tokios pat rūšies ir dydžio bausmę, kurią skundžiamu nuosprendžiu paskyrė pirmosios instancijos teismas, nes tokios rūšies ir dydžio bausmė nėra per griežta ir yra teisinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino teisingai bei atsižvelgdamas į anksčiau aptartas nuteistojo asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas I. S. paskirtą bausmę sumažino trečdaliu BK 64¹ straipsnio pagrindu. Todėl ir galutinė nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė nelaikytina per griežta. Pažymėtina tai, kad visi bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, turi vienodą reikšmę užtikrinant bausmės paskirtį. Tikslas nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį taip pat yra neatsiejama bausmės dalis, o teisingumo principo įgyvendinimui trukdo tiek aiškiai per griežta, tiek ir per švelni bausmė.
21. 2024 m. spalio 15 d. įstatymu taip pat buvo sureguliuotas 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 įsigaliojimas ir taikymas, jo 3 straipsnyje numatant, kad šio įstatymo tam tikrų straipsnių, tarp jų ir 19 bei 23 straipsnių, numačiusių atitinkamai BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio pakeitimus, nuostatos, lengvinančios asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. I. S. baudžiamosios bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra baigtas, todėl paminėtos naujos redakcijos BK nuostatos taip pat yra vertinamos.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju, net ir pasikeitus minėtoms įstatymo nuostatoms, tokios aplinkybės, kurios leistų nuteistajam dėl jau aptartų ir įvertintų aplinkybių visumos skiriant I. S. bausmę, skirti švelnesnę bausmę, byloje nenustatytos. Pastebėtina, kad pagal suformuotą teismų praktiką, BK 54 straipsnio 3 dalis, paprastai taikoma, esant visumai išimtinių aplinkybių, dėl kurių įstatyme nurodytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K 98 1073/2019, 2K-40-648/2020).
23. Kadangi nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, svarbu atkreipti dėmesį, kad skundžiamame nuosprendyje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nepasisakyta ir nesvarstyta šio teisinio instituto taikymo galimybė paskyrus galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. BK 75 straipsnio 9 dalyje imperatyviai nustatyta, kad teismas, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir BK 75 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, privalo motyvuoti tokį savo sprendimą. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, paskyręs I. S. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę, nesivadovavo BK 75 straipsnio 9 dalimi, nes privalėjo motyvuoti, kodėl nėra taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, todėl šis skundžiamo nuosprendžio trūkumas ištaisomas apeliacinės instancijos teismo.
24. Kasacinio teismo praktikoje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos baudžiamosios bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų nusikalstamų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023).
25. Baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja išvadą, jog pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-7-168/2014, 2K-273-489/2018). Jeigu asmeniui jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, jis nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, tam, kad tokiam asmeniui būtų galima atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą dar kartą, būtina nustatyti esminių aplinkybių, apibūdinančių jo asmenybę, pasikeitimą (naujų atsiradimą), kuris sudarytų pagrindą manyti, jog asmuo ateityje iš tiesų daugiau nenusikals (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-976/2023).
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo I. S. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir priežastis, pavojingumo pobūdį ir laipsnį, taip pat nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, susipažinusi su apeliaciniame skunde nurodytais motyvais bei argumentais ir kartu su skundu pateiktais papildomais dokumentais bei duomenimis, sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas net nesvarstė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybės, tačiau priėmė pagrįstą ir racionalų sprendimą I. S. taikyti realią laisvės atėmimo bausmę.
27. Iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktų duomenų matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams yra pateiktas ieškovės A. P. (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys atsakovui A. K. (A. K.) dėl tėvystės nuginčijimo, o I. S. yra trečiasis asmuo, kuris yra ieškovės dukters A. P. biologinis tėvas (5 t., b. l. 108–111). Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad siekia būti pripažintas A. P. biologiniu tėvu ir rūpintis dukra, jos auklėjimu.
28. Teisėjų kolegija sutinka, kad aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau, ši nurodoma nuteistojo aplinkybė, vertinant su byloje nustatytų aplinkybių visuma, nesuteikia pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir I. S. iš dalies ar visiškai atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nes toks sprendimas prieštarautų teisingumo principui ir nuteistąjį charakterizuojančioms visoms aplinkybėms.
29. I. S. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo daug kartų teistas. Iš byloje esančio ĮKNR išrašo matyti, kad I. S. nusikalstamas veikas darė sistemingai, ne kartą teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, be kita ko, ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, bei ne kartą atliko realias ir ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes įkalinimo įstaigose (3 t., b. l. 62–70). Tai leidžia pagrįstai teigti, kad per ilgą laikotarpį susiformavo I. S. nusikalstamų veikų modelis, kuris iš esmės yra susijęs ir su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, todėl šioje byloje nagrinėjama nusikalstama veika negali būti laikytina atsitiktinio pobūdžio. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nusikaltimą, dėl kurio I. S. pripažintas kaltu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, nuteistasis padarė nepasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, nustatytam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartimi. Šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu I. S. žinojo, kad jam yra paskirta laisvės atėmimo bausmė iš dalies atidedant jos vykdymą, tačiau tai nuteistojo absoliučiai nesulaikė nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Šioje baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad apeliaciniu skundu prašomos taikyti BK 75 straipsnio nuostatos (pilna apimtimi atidėti bausmės vykdymą ar iš dalies) šiuo atveju gali būti neefektyvios.
30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. S. apeliacinį skundą, anksčiau aptartų aplinkybių pagrindu, konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu jam teisėtai paskirta tinkamai individualizuota ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei jo paties asmenybei bausmė, todėl ji laikytina neprieštaraujančia teisingumo principui, tai sudaro pagrindą nuteistojo I. S. apeliacinį skundą atmesti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo I. S. (I. S.) apeliacinį skundą.
Perkvalifikuoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu I. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį kvalifikuotą veiką į šios nutarties priėmimo metu galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija).
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.