- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- e2A-552-883/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07245-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Aleksandras Rusakas
- Ieškovas
- K. B.
- Atsakovas
- P. B.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) P. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovui P. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas K. B. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo P. B. 10229,92 Eur, penkių procentų dydžio metines palūkanas už 10 229,92 Eur sumą nuo 2019 m. spalio 1 d. iki visiško sumos sumokėjimo, penkių procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą 10229,92 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2016 m. gegužės 7 d. ieškovas sudarė su UAB „Dinos Baltic“ penkių žemės ūkio paskirties sklypų nuomos sutartį, kuri galiojo iki 2019 m. rugsėjo 1 d. Sutarties dalykas – 92,5932 ha žemės plotas, susidedantis iš sklypų: (duomenys neskelbtini) (41,3684 ha), (duomenys neskelbtini) (11,3919 ha), (duomenys neskelbtini) (13,5559 ha), (duomenys neskelbtini) (6,2620 ha), (duomenys neskelbtini) (20,0150 ha).
3. Ieškovas pažymėjo, kad gavęs žemės savininko UAB „Dinos Baltic“ leidimą, 2018 metų vasarą apsėjo sklypą žieminio rapso pasėliais, kurių derlius turėjo būti nuimtas 2019 metų vasarą. 2019 m. kovo 25 d. raštišku pranešimu atsakovas informavo ieškovą apie tai, jog sklypas tapo jo nuosavybės teisių objektu, prašė ieškovo sklype nevykdyti jokios veiklos. Šalių ginčas dėl nuosavybės teisių į pasėlius bei teisės valdyti sklypą iki 2019 metų rudens buvo galutinai išspręstas 2022 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-502-1120/2022. Ieškovas akcentavo, kad atsakovas, nebūdamas pasėlių savininku bei neturėdamas teisės valdyti sklypą iki 2019 metų rudens, 2019 m. birželio 7 d. pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai (toliau NMA) prie Žemės ūkio ministerijos paramos už žemės ūkio naudmenis ir kitus plotus bei gyvulius paraišką bei gavo 10 229,92 Eur paramos išmokas. Ieškovo vertinimu, atsakovas, nebūdamas pasėlių savininku ir neturėdamas teisės valdyti sklypų iki 2019 m. rudens, neturėjo teisės teikti paraišką NMA bei gauti išmokas, tačiau taip padaręs atsakovas neteisėtai apribojo ieškovo teisę teikti analogišką paraišką NMA ir gauti paramos išmoką. Ieškovas teigia, kad jam buvo padaryta žala, t. y. jis negavo pajamų (išmokų, kurias gavo atsakovas). Ieškovo vertinimu, minėtos faktinės aplinkybės gali būti vertinamos ir kaip atsakovo be teisinio pagrindo savo veiksmais tyčia įgytas turtas, kurio jis įgyti negalėjo ir neturėjo, todėl privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo gauta.
Atsiliepimas
4. Atsakovas P. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, atsiliepime nurodė, kad atsakovas nėra padaręs žalos ieškovui, taip pat atsakovas nėra neteisėtai praturtėjęs ieškovo sąskaita. Atsakovas akcentavo, kad ieškovas visų pirma siekdamas gauti paramą už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius turėjo paraišką dėl to pateikti NMA, taip pat atitikti visą eilę kriterijų, tarp kurių deklaruojamų plotų kadastro žemėlapiai. Akcentavo, kad terminas pateikti paraiškas NMA dėl išmokų gavimo baigėsi 2019 m. birželio 7 d., t. y. atsakovas pateikė paraišką NMA paskutinę dieną, kai tai buvo galima padaryti. Ieškovas pasėlius kituose žemės sklypuose nei ginčo žemės sklypai, deklaravo trimis dienomis anksčiau – 2019 m. birželio 4 d., tačiau ginčo žemės sklypuose pasėtų pasėlių, kaip savo, NMA ieškovas nedeklaravo. Ieškovas, nedeklaravęs pasėlių, net negalėjo numatyti tokių pajamų iš anksto ir pagrįstai tikėtis jas gauti. Ir šių pajamų ieškovas negavo ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, o dėl savo kaltės, t. y. dėl to, kad pats nesiėmė veiksmų sudaryti sutartį su atsakovu dėl žemės sklypų naudojimo iki pasėlių nuėmimo ir nedeklaravo pasėlių NMA teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas akcentavo, kad ieškovui prašant priteisti negautą išmoką, jo prašymas turėtų būti vertinamas kaip prašymas priteisti negautas pajamas, t. y. žalą, o šiam reikalavimui yra taikomas trejų metų senaties terminas, kurį atsakovas prašo taikyti. Atsakovo nuomone, pagal reiškiamą reikalavimą teisinis santykis neturėtų ir negali būti kvalifikuojamas kaip neteisėtas praturtėjimas ieškovo sąskaita. Ieškovo ir UAB „Dinos Baltic“ sutartis galiojo iki 2019 m. sausio 1 d., o vėliau buvo įregistruota atsakovo nuosavybė, todėl ieškovas net negalėjo pateikti paraiškos NMA dėl išmokų, nes neturėjo galiojančios žemės sklypų nuomos sutarties. Ieškovas neturėjo ir negalėjo pateikti paraiškos NMA, o, nesant paraiškos, ieškovas net negalėjo tikėtis gauti išmoką iš NMA. Be to, atsakovas akcentavo ir tai, kad NMA pateikti duomenys yra tik preliminarūs ir tai savaime nereiškia, kad ieškovui būtų išmokėta tokia išmoka, kokia ji buvo išmokėta atsakovui, nes išmoka yra išmokama už sezoną.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2023 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui K. B. iš atsakovo P. B. 10 229,92 Eur nepagrįsto praturtėjimo, 127,40 Eur palūkanų, penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. sausio 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 3642,20 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos teisinis santykis iš esmės yra tęstinis teisinis santykis tarp tų pačių šalių, kuris buvo nagrinėjamas Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-172-357/2021 pirmąja instancija ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-502-1120/2022 apeliacine tvarka, todėl šių teismų minėtose bylose nustatytos faktinės aplinkybės, taip kaip jos nustatytos Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartyje yra galiojančios ir šioje byloje, o vadovaujantis CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis nustatytos aplinkybės ir faktai šiai bylai yra procesinės prejudicijos.
7. Teismas nustatė papildomas nagrinėjamai bylai aktualias faktines aplinkybes, kad atsakovas P. B. tapęs savininku žemės sklypų ((duomenys neskelbtini) (41,3684 ha), (duomenys neskelbtini) (11,3919 ha), (duomenys neskelbtini) (13,5559 ha), (duomenys neskelbtini) (6,2620 ha), (duomenys neskelbtini) (20,0150 ha)), su ieškovui priklausančio žieminio rapso pasėliais pateikė paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai dėl paramos už žemės ūkio naudmenis ir kitus plotus bei gyvulius. Pagal atsakovo pateiktą paraišką ir visus joje nurodomus plotus (viso plotų kiekis – 789,17 ha) atsakovui buvo išmokėta 50 506,88 Eur tiesioginė išmoka ir 40 618,58 Eur žalinimo išmoka. Tokios išmokos atsakovui buvo suskaičiuotos už visus jo deklaruotus plotus, kurių dalis buvo ir minėti penki atsakovo įsigyti sklypai.
8. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas žieminio rapso pasėlių minėtuose žemės sklypuose nedeklaravo. Teismas iš ieškovo paaiškinimų teismo posėdyje nustatė, kad ieškovas pasėlius šiuose sklypuose norėjo ir ketino deklaruoti savo paraiškoje išmokai gauti, tačiau savivaldybės Žemės ūkio skyriuje jam buvo paaiškinta, kad su paraiška išmokoms gauti turi būti teikiami ir žemės sklypų valdymo ar naudojimo teisinį pagrindą patvirtinantys dokumentai. Kadangi paraiškų paramos išmokoms gauti teikimas vyko jau atsakovui esant šių žemės sklypų savininku, ieškovas tokio teisėto sklypų valdymo pagrindo nurodyti negalėjo, todėl iš esmės ne nuo jo (ieškovo) valios priklausančių aplinkybių minėtų sklypų pasėlių jis į savo deklaraciją neįtraukė.
9. Teismas nurodė, kad šioje byloje teismas turi įvertinti, ar esant tokiai iš esmės išskirtinei situacijai, kai žemės sklypai, kurie nurodomi paramos deklaracijoje, priklauso vienam asmeniui (šiuo atveju atsakovui), o šiuose sklypuose augantis ir nuimtas derlius priklauso kitam asmeniui (šiuo atveju ieškovui), kam turėtų priklausyti paramos išmoka - pasėlių (derliaus) savininkui ar žemės sklypų savininkui.
10. Teismas pakankamais vertino NMA pateiktus duomenis, kokia tiesioginė išmoka ir žalinimo išmoka būtų už kiekvieną iš penkių žemės sklypų. Šių apskaičiuotų išmokų suma ir sudaro ieškovo reiškiamo reikalavimo sumą 10 229,92 Eur. Apskaičiuodama išmokų sumą NMA vadovavosi 2019 metais Žemės ūkio ministro įsakymu nustatytais išmokų tarifais (tiesioginė išmoka – 64 Eur už ha, o žalinimo išmoka – 51,47 Eur už ha), šiuos tarifus dauginant iš žemės sklypų, kuriuose buvo pasėtas ieškovo žieminis rapsas, ploto.
11. Teismas nurodė, kad pagal galiojusį reguliavimą galutinį išmokos dydį gali lemti bendras deklaruotų plotų kiekis, išmokos už kitas taikomas priemones, taikomos sankcijos, kurios mažina išmokos dydį.
12. Teismas pažymėjo, kad tiek ieškovo, tiek atsakovo deklaruotų žemės sklypų plotai yra aiškiai viršijantys pirmuosius hektarus (iki 30 ha), taip kaip yra nurodoma minėto įsakymo 3.14. punkte, todėl apskaičiuotos išmokos yra nepatenkančios į išmokas už pirmuosius hektarus. Teismas taip pat nenustatė, kad kuriam nors iš ginčo dalyvių būtų taikomos kokios nors sankcijos, dėl kurių išmokos dydis galėtų būti mažinamas. Taip pat NMA pateiktoje lentelėje ir skaičiavimuose aiškiai nurodoma, kad yra skaičiuojama tiesioginė išmoka ir žalinimo išmoka, neskaičiuojant ir netaikant jokių papildomų priemonių. Todėl teismas, vadovaudamasis civilinio proceso įrodinėjimo taisyklėmis, sprendė, kad teismui labiau tikėtina, jog tuo atveju, jeigu žieminio rapso pasėlius minėtuose sklypuose būtų deklaravęs ieškovas, jam mokamos paramos išmoka būtų mokama tokio dydžio, kaip yra apskaičiuota NMA pateiktuose skaičiavimuose. Teismo vertinimu, tokia išvada atitinka ir nagrinėjamos bylos aplinkybes, nes ir anksčiau nagrinėtoje byloje teismas neturėjo įrankių preciziškai tiksliai nustatyti nukulto derliaus kiekį ir nustatyti labai konkretų padarytos žalos mastą, todėl teismas taikė Statistikos departamento duomenis ir rodiklius apie rapsų derlingumą 2019 metais konkrečiame regione.
13. Pasisakydamas dėl šalis siejančio teisinio santykio, teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinyje nenurodė konkretaus ieškinio teisinio pagrindo, o suformulavo faktinį ieškinio pagrindą. Teismas nagrinėjamos bylos kontekste vertindamas jos faktines aplinkybes sprendė, kad šalių teisinis santykis turi būti kvalifikuojamas pagal CK 6.242 straipsnį kaip nepagrįstas praturtėjimas. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje tiesioginės ar žalinimo bei kitos išmokos, finansavimo bei paramos instrumentai yra Europos Sąjungos Bendrosios žemės ūkio politikos priemonės. Šios politikos tikslai yra ne tik remti ūkininkavimą, užtikrinti ūkių stabilumą, maisto produktų prieinamumą, tačiau ir garantuoti ekologinių sistemų stabilumą, kultivuojamų žemės ūkio kultūrų įvairinimą. Teismas pažymėjo, kad nors expressis verbis tokia taisyklė nėra suformuluota, vertinant tiek su išmokų mokėjimu susijusį minėtą reguliavimą, tiek Bendruosius žemės ūkio politikos tikslus ir siekius, teismo vertinimu, turi būti taikomas principas: „išmokas gauna tas, kas augina“. Teisė gauti išmoką eina paskui žemės ūkio kultūrą.
14. Teismas įvertinęs tai, kad ieškovas nepateikė paraiškos NMA ne dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių, tai, kad atsakovas, nebūdamas pasėlių savininku, neturėjo teisės juos deklaruoti ir gauti už juos išmokas, kad atsakovas iš esmės gavo turto ieškovo sąskaita, šalių teisinį santykį kvalifikavo pagal CK 6.242 straipsnio reguliavimą. Teismas vertino, kad taikant šį teisės institutą asmens teisės bus apgintos visiškai. Teismo vertinimu, tarp šalių esama trisluoksnio teisinio santykio: dėl pasėlių nuosavybės priklausymo (šis ginčas jau išspręstas); dėl už pasėlius išmokėtų išmokų (ginčas sprendžiamas šioje byloje); dėl atlyginimo už naudojimąsi svetima žeme (toks ginčas teisme nenagrinėjamas, tačiau šios bylos duomenys ir eiga leidžia daryti prielaidą, kad nesutarimas tarp šalių yra ir šiuo klausimu). Teismo vertinimu, mokama paramos išmoka turi sekti paskui pasėlius. Tuo atveju, kaip yra ir šioje nagrinėjamojoje byloje, jeigu pasėlių nuosavybė yra vieno asmens, o žemės sklypų nuosavybė yra kito asmens, teismo vertinimu, sąžininga, teisinga ir proporcinga yra laikyti, kad išmoka priklausytų pasėlių savininkui. Žemės sklypų savininko teisės netekimas naudotis savo žeme tam tikrą laiką turi būti ginamas kaip savarankiškas savininko teisės pažeidimas, pavyzdžiui, atsakovui reiškiant ieškinį, tačiau negali būti kompensuojamas išmokėta už pasėlius, užaugusius jo sklype, išmoka. Teismo vertinimu, ieškinio atmetimas vien tuo pagrindu, kad ieškovas nebuvo pateikęs paraiškos NMA būtų nesąžiningas, neteisingas ir neproporcingas. Nors ieškovas deklaravimo laikotarpyje ir neturėjo formalaus žemės sklypų valdymo pagrindo, visgi turi teisę į atsakovo neteisėtai gautų išmokų atlyginimą.
15. Atsakovui vertinant, kad pagal NMA raštą savaime nereiškia, kad ieškovui būtų išmokėta tokia išmoka, kokia ji buvo išmokėta atsakovui, teismas laikė, jog išmoka atsakovui buvo išmokėta ieškovo sąskaitą. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendė ieškinio dalį dėl 10 229,92 Eur priteisimo tenkinti, šią sumą teismas ieškovui priteisė iš atsakovo kaip nepagrįstą atsakovo praturtėjimą ieškovo sąskaita.
16. Spręsdamas dėl reikalavimo priteisti palūkanas, teismas pažymėjo, kad už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos, kurios pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą. Teismas sprendė, kad nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo atsakovui tapo žinoma, kad nei pasėliai, nei paramos išmoka už juos negali jam teisėtai priklausyti. Teismas penkių procentų palūkanas sprendė priteisti nuo minėtos nutarties įsiteisėjimo dienos 2022 m. rugsėjo 27 d. iki ieškinio priėmimo teisme dienos 2023 m. sausio 3 d., t. y. už 97 dienas, 135,80 Eur.
17. Taip pat teismas vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies nuostatomis priteisė penkių procentų procesines palūkanas už priteistą sumą - pagrindinį reikalavimą ir palūkanas - nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 230 Eur žyminio mokesčio ir 3412,20 Eur atstovavimo išlaidų, viso 3642,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
18. Apeliaciniu skundu atsakovas P. B. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
18.1. Teismas sprendime nurodė, kad apskaičiuodamas išmokų sumą vadovavosi NMA 2019 m. Žemės ūkio ministro įsakymu nustatytais išmokų tarifais ir priteistiną sumą skaičiavo pagal tiesioginių išmokų ir žalinimo programos tarifus juos sumuojant ir dauginant iš ginčo žemės sklypo dydžio. Apeliantas su tokiu išmokų skaičiavimu nesutinka, nes išmokos už žalinimo programą mokamos tik tuo metu, kai gautos išmokos paskaičiuotos nuo viso ūkio išmokų pagal dirbamos žemės plotą, laikomus gyvulius, atitinka žalinimo programos reikalavimus.
18.2 Pagal žalinimo programą ieškovas neatitiktų nustatytų reikalavimų. Teismas byloje netyrė aplinkybės dėl EASV išmokų galimumo, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Atsakovo manymu, ieškovas nedeklaravo 88,6 ha žieminio rapso pasėlių savo noru, suprasdamas, kad jam deklaravus žieminio rapso pasėlius, jis neteks žalinimo išmokos nuo 2019 metais deklaruoto 338,4 ha ploto po 51,47 Eur už kiekvieną ha išmokų, kas sudaro bendroje sumoje – 17 417,45 Eurus, nors turėjo tokią galimybę.
Atsiliepimas
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas K. B. nurodo, kad jog skundas nepagrįstas, o 2023 m. liepos 4 d. sprendimas teisėtas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
19.1. Apelianto argumentai, jog ieškovas neturėjo teisės gauti NMA mokamas žalinimo išmokas byloje išsakomi pirmą kartą, tik apeliacinio proceso metu. Apeliantas ieškinio pagrįstumą ginčija visiškai kitais motyvais. Viso rengimosi bylos nagrinėjimuisi metu, apeliantas nenurodė teismui ir ieškovui jokių argumentų susijusių su žalinimo išmokos išskyrimu iš bendros NMA išmokos. Pirmą kartą apie tai, jog ieškovui neturėtų priklausyti žalinimo išmoka apeliantas byloje užsiminė 2023 m. birželio 2 d. vykusio teismo posėdžio metu, jau pradėjus nagrinėti bylą iš esmės.
19.2. Pirmosios instancijos teismas neprivalėjo ir netgi negalėjo tirti aplinkybių dėl EASV išmokų galimumo, kadangi apeliantas tokių argumentų byloje nebuvo pateikęs; žalinimo išmokų klausimas negali būti apeliacijos objektas, nes nebuvo ginčo objektu pirmosios instancijos teisme.
19.3. Apeliantas ne tik neįrodė savo pozicijos pagrįstumo ir/ar ieškovo reikalavimo dalies dėl žalinimo išmokų priteisimo nepagrįstumo, bet netgi neįrodinėjo. Visa, kas nurodyta apeliaciniame skunde, savo esme yra nauji įrodymai, kuriuos buvo galima pateikti anksčiau, nagrinėjant bylą dar pirmosios instancijos teisme. Todėl ieškovas prieštarauja apelianto apeliaciniame skunde pateiktų naujų argumentų bei duomenų vertinimui apeliacinės instancijos teisme.
19.4. Naujų apelianto argumentų vertinimas iš esmės reikštų paties ginčo pakartotinį sprendimą kai viena iš ginčo šalių nurodo papildomus argumentus, bet ne pirmosios instancijos teismo priimto galutinio procesinio sprendimo teisėtumo peržiūrą.
19.5. Apeliantas pripažįsta neturėjęs teisės gauti NMA tiesioginių išmokų už neteisėtai deklaruotus ieškovui nuosavybės teise priklausiusius žieminio rapso pasėlius; neturėdamas teisės gauti tiesioginių išmokų už svetimus pasėlius, apeliantas neturėjo teisės gauti ir žalinimo išmokų.
Šalies argumentai
19.6. Apelianto skunde nurodyti argumentai dėl žalinimo išmokų nepriklausymo ieškovui neturi jokio ryšio su šio ginčo teisingu išsprendimu, o tuo pačiu ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu.
19.7. Byloje įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta, jog ieškovas buvo teisėtas pasėlių savininkas. Būdamas teisėtu pasėlių savininku ieškovas turėjo teisę valdyti ir jais apsėtus sklypus, deklaruoti žemės ūkio naudmenis bei gauti NMA išmokamas.
19.8. Iki nebuvo baigtas nagrinėti teisminis ginčas dėl to, kam nuosavybės teise priklausė pasėliai, ieškovas net neabejotinai nebūtų galėjęs pagrįsti NMA žemės valdymo teisėtumo, o apeliantas, kaip žemės savininkas, būtų gavęs NMA išmokas pagal jo pateiktą deklaraciją. Esminę reikšmę turėjo ne tai, kad ieškovas nepateikė deklaracijos, bet kad ją pateikė apeliantas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas atmestinas
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl papildomų įrodymų pridėjimo
22. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė papildomą įrodymą – 2023 m. liepos mėn. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM raštą, kuriuo atsakyta į atsakovo 2023 m. liepos 12 d. raštą „Dėl pasėlių deklaravimo“.
23. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė nenurodė priežasčių, dėl kurių papildomas įrodymas nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teisme, todėl sprendžia, kad nėra pagrindo pasinaudoti CPK 314 straipsnyje nurodyta išimtimi, papildomas įrodymas byloje nepriimtinas ir nevertintinas.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
20. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2018 m. vasarą apsėjo 92,5932 ha žemės plotą, susidedantį iš sklypų: (duomenys neskelbtini) (41,3684 ha), (duomenys neskelbtini) (11,3919 ha), (duomenys neskelbtini) (13,5559 ha), (duomenys neskelbtini) (6,2620 ha), (duomenys neskelbtini) (20,0150 ha), žieminio rapso pasėliais.
21. UAB „Dinos Baltic“ ir atsakovas P. B.2018 m. spalio 1 d. sudarė susitarimą dėl žemės sklypų pardavimo. UAB „Dinos Baltic“ informavo atsakovą, kad žemės sklypai iki 2019 m. sausio 1 d. buvo išnuomoti ieškovui, ieškovas 2018 m. vasarą apsėjo žemės sklypus žieminiais rapsais, ieškovas turi teisę nusiimti žieminius rapsus 2019 m. vasarą. UAB „Dinos Baltic“ ir P. B.2019 m. kovo 13 d. sudarė žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis.
22. Atsakovas 2019 m. birželio 7 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenis ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (reg.Nr. (duomenys neskelbtini)) bei gavo paramos išmokas.
24. Ieškovas pareikštu ieškiniu siekė prisiteisti iš atsakovo 10 299,92 Eur sumą, susijusią su už 2019 m. negautomis NMA mokamomis išmokomis, kurias, ieškovo teigimu, turėjo gauti ieškovas.
25. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, nurodė, kad priteista 10 299,92 Eur suma paskaičiuota pagal ieškovo pateiktą Nacionalinės mokėjimų agentūros 2020 m. liepos mėn. raštą BR6, vadovaujantis 2019 metais Žemės ūkio ministro įsakymu nustatytais išmokų tarifais (tiesioginė išmoka – 64 Eur už ha, o žalinimo išmoka – 51,47 Eur už ha), šiuos tarifus dauginant iš žemės sklypų, kuriuose buvo pasėtas ieškovo žieminis rapsas, ploto.
Žemesnės instancijos teismas
26. Nacionalinė žemės tarnyba 2020 m. liepos mėnesio rašte nurodė, kad išmokos dydis apskaičiuojamas pagal tam tikras remtinas programas paraiškoje deklaruotų laukų plotą padauginus iš kiekvienais metais atskirais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais patvirtintų įkainių už hektarą; Žemės ūkio ministro 2019 m. lapkričio 28 d. įsakymo 2.1 papunktyje nustatyta, kad už 2019 m. deklaruotus ir paramos tiesioginėmis išmokomis teikimo reikalavimus atitinkančius žemės ūkio naudmenų plotus mokama pagrindinė išmoka 64 Eur už ha, žalinimo išmoka – 51,47 Eur už ha. Byloje esančiame NMA 2020 m. gegužės mėnesio rašte atkreiptas dėmesys, kad skiriant paramą yra vertinamas bendras paraiškose deklaruotas/paramos skyrimo kriterijus atitinkantis plotas, t. y. parama pareiškėjams yra skiriama ne už atskirus paraiškose deklaruotus laukus, o pagal bendrą paraiškoje deklaruotą paramos skyrimo kriterijus atitinkantį plotą.
27. Apeliantas apeliaciniame skunde neginčija reikalaujamos sumos priteisimo pagrindo, sutinka su tiesioginės išmokos 5670,70 Eur sumoje priteisimu, tačiau teigia, kad ieškovas 2019 metais pagal žalinimo programą deklaravo bendrą 16,57 ha plotą, naudingą plotą nurodė 16,44 ha, nuo 338,40 ha EASV plotas sudaro 16,57 ha arba 5 procentus nuo viso dirbamo ploto; ieškovui 2019 metais deklaravus ginčo žemės sklypus 88,5965 bendras deklaruotas plotas būtų 427 ha, o pagal žalinimo programą tuomet turėtų būti 21,35 ha, o tai reiškia, kad pagal žalinimo programą ieškovas neatitiktų esamų nustatytų reikalavimų ir jam nebūtų skaičiuotos išmokos.
28. Apeliantas teigia, kad ieškovas nedeklaravo 88,6 ha žieminio rapso pasėlių savo noru, suprasdamas, kad jam deklaravus žieminio rapso pasėlius, jis neteks žalinimo išmokos nuo 2019 metais deklaruoto 338,4 ha ploto po 51,47 Eur už kiekvieną ha išmokų, kas sudaro bendroje sumoje – 17 417,45 Eur. Tai reiškia, kad apeliantas teigia, jog ieškovas neatitiko žalinimo išmokos teikimo reikalavimų, o teismas netyrė aplinkybės dėl ekologiniu atžvilgiu svarbios vietovės (EASV) išmokų galimumo.
29. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 3.36 punktas numato, kad žalinimo išmoka – papildoma išmoka iš Europos Sąjungos lėšų už palankesnę aplinkos atžvilgiu žemės ūkio veiklą, mokama už plotą pareiškėjui, atitinkančiam žalinimo išmokos reikalavimus. 21 punktas numato, kad pareiškėjas, siekiantis gauti žalinimo išmoką, privalo atitikti žalinimo išmokos reikalavimus.
30. Atsakovas atsiliepimą į ieškinį grindė tuo pagrindu, kad ieškovas nedeklaravo pasėlių ir dėl šios priežasties iš viso negalėjo numatyti tokių pajamų gavimo iš anksto ir pagrįstai tikėtis jas gauti. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo kitą argumentą - kad ieškovas neatitiko žalinimo išmokos teikimo reikalavimų, o teismas netyrė aplinkybės dėl ekologiniu atžvilgiu svarbios vietovės (EASV) išmokų galimumo. Tai reiškia, kad atsakovas kaip apeliacinio skundo pateikimo motyvą nurodo naujas aplinkybes, tačiau nenurodo priežasties, dėl kurios šios aplinkybės nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiami aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 49 punktas).
32. Ieškovas nurodo, kad ginčo sklypą iš UAB „Dinos Baltic“ nuomojosi nuo 2016 metų, kas metai teikdavo paraiškas NMA už žemės naudmenyse auginamas žemės ūkio kultūras, gaudavo išmokas. Pažymėtina, kad atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, dėl kokių priežasčių būtent jo pateiktas skaičiavimas turi būti nagrinėjamu atveju taikomas, sprendžiant klausimą dėl ieškovo negautų pajamų dalies (žalinimo išmokų, kurias planavo gauti iš NMA) priteisimo galimumo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendime parinktu žalinimo išmokų paskaičiavimo būdu (metodu).
33. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniame skunde keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
34. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių teisės normų, reglamentuojančių civilinės atsakomybės taikymą, taip pat procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
35. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovas sumokėjo 1234,20 Eur. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas, nelaikytinos per didelėmis, todėl priteistinos iš atsakovo (CPK 93, 98 straipsniai).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo P. B. ieškovo K. B. naudai 1234,20 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.