Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Andriui Kazakevičiui, atsakovui P. B. ir jo atstovui advokatui Muradui Bakanui, ieškovui K. B. nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovui P. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019-03-25 raštišku pranešimu atsakovas informavo ieškovą apie tai, jog sklypas tapo jo nuosavybės teisių objektu. Tuo pačiu pranešimu atsakovas prašė ieškovo sklype nevykdyti jokios veiklos, tame tarpe įskaitant, bet neapsiribojant, ir žemės ūkio veiklos. Reaguodamas į gautą pranešimą ieškovas pateikė atsakovui 2019-04-16 atsakymą, vyko derybos susitinkant kartu su atstovais, advokatais. Tačiau šalių ginčas dėl nuosavybės teisių į pasėlius bei teisės valdyti sklypą iki 2019 metų rudens vis tiek persikėlė į teismą, kur buvo galutinai išspręstas 2022-09-27 Lietuvos apeliacinio teismo priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-502- 1120/2022.

Ieškovas akcentavo, kad atsakovas, nebūdamas pasėlių savininku bei neturėdamas teisės valdyti sklypą iki 2019 metų rudens, 2019-06-07 pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai (toliau NMA) prie Žemės ūkio ministerijos paramos už žemės ūkio naudmenis ir kitus plotus bei gyvulius paraišką bei gavo paramos išmokas. Išmokų suma yra 10 229,92 Eur.

Ieškovas laiko, kad atsakovas, nebūdamas pasėlių savininku ir neturėdamas teisės valdyti sklypų, iki 2019 m. rudens neturėjo teisės teikti ir paraišką NMA bei gauti išmokas, tačiau taip padaręs atsakovas neteisėtai apribojo ieškovo teisę teikti analogišką paraišką NMA ir gauti paramos išmoką.

Esant tokioms faktinėms aplinkybėms ieškovas atsakovo veiksmus vertindamas neteisėtais laiko, kad jam (ieškovui) buvo padaryta žala, t.y. jis negavo pajamų (išmokų, kurias gavo atsakovas). Taip pat ieškovas laiko, kad minėtos faktinės aplinkybės gali būti vertinamos ir kaip atsakovo be teisinio pagrindo savo veiksmais tyčia įgytas turtas, kurio jis įgyti negalėjo ir neturėjo, todėl privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo gauta.

Atsakovas akcentavo ir tai, kad terminas pateikti paraiškas NMA dėl išmokų gavimo baigėsi 2019 metais birželio 7 d., t.y. atsakovas pateikė paraišką NMA paskutinę dieną, kai tai buvo galima padaryti. Ieškovas pasėlius kituose žemės sklypuose nei ginčo žemės sklypai, deklaravo 2019 metais tris dienas anksčiau – 2019 m. birželio 4 d., tačiau ginčo žemės sklypuose pasėtų pasėlių kaip savo NMA ieškovas apskritai nedeklaravo. Taigi, ieškovas, nedeklaravęs pasėlių, net negalėjo numatyti tokių pajamų iš anksto ir pagrįstai tikėtis jas gauti. Ir šių pajamų ieškovas negavo ne dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, o dėl savo kaltės, t.y. dėl to, kad pats nesiėmė veiksmų sudaryti sutartį su atsakovu dėl žemės sklypų naudojimo iki pasėlių nuėmimo ir nedeklaravo pasėlių NMA teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsakovas akcentavo, kad ieškovui prašant priteisti negautą išmoką, jo prašymas turėtų būti vertinamas kaip prašymas priteisti negautas pajamas, t.y. žalą, o šiam reikalavimui yra taikomas trejų metų senaties terminas, kurį atsakovas prašo taikyti. Atsakovas laiko, kad pagal reiškiamą reikalavimą teisinis santykis neturėtų ir negali būti kvalifikuojamas kaip neteisėtas praturtėjimas ieškovo sąskaita. Ieškovo ir UAB „Dinos Baltic“ sutartis galiojo iki 2019 m. sausio 1 d., o vėliau buvo įregistruota atsakovo nuosavybė. Taigi, ieškovas net negalėjo pateikti paraišką NMA dėl išmokų, nes neturėjo galiojančios žemės sklypų nuomos sutarties. Taigi, ieškovas neturėjo ir negalėjo pateikti paraišką NMA, o, nesant paraiškos, ieškovas net negalėjo tikėtis gauti išmoką iš NMA.

Be to, atsakovas akcentavo ir tai, kad NMA pateikti duomenys yra tik preliminarūs ir tai savaime nereiškia, kad ieškovui būtų išmokėta tokia išmoka, kokia ji buvo išmokėta atsakovui, nes išmoka yra išmokama už sezoną.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys tenkintinas.

Dėl nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių.

Nagrinėjamos bylos teisinis santykis iš esmės yra tęstinis teisinis santykis tarp tų pačių šalių, kuris buvo nagrinėjamas Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-172-357/2021 pirmąja instancija ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-502-1120/2022 apeliacine tvarka. Todėl šių teismų minėtose bylose nustatytos faktinės aplinkybės, taip kaip jos nustatytos Šiaulių apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendime (sprendimo 30 – 36 pastraipose) ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartyje (nutarties 47 – 52 pastraipose) yra galiojančios ir šioje byloje. Taip pat vadovaujantis CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis nustatytos aplinkybės ir faktai šiai bylai yra procesinės prejudicijos.

Teismas nustatė papildomas nagrinėjamai bylai aktualias faktines aplinkybes. Atsakovas byloje P. B. tapęs savininku žemės sklypų, kurių unikalūs numeriai: Nr. (duomenys neskelbtini) – Taučių kaime (41,3684 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) – T kaime (11,3919 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) – Ž kaime (13,5559 ha), Nr. (duomenys neskelbtini)– Ž kaime (6,2620 ha), Nr. (duomenys neskelbtini) – Ž kaime (20,0150 ha), su ieškovui priklausančio žieminio rapso pasėliais pateikė paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai dėl paramos už žemės ūkio naudmenis ir kitus plotus bei gyvulius. Pagal atsakovo pateiktą paraišką ir visus joje nurodomus plotus (viso plotų kiekis – 789,17 ha) atsakovui buvo išmokėta 50 506,88 Eur tiesioginė išmoka ir 40 618,58 Eur žalinimo išmoka. Tokios išmokos atsakovui buvo suskaičiuotos už visus jo deklaruotus plotus, kurių dalis buvo ir minėti penki atsakovo įsigyti sklypai.

Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas žieminio rapso pasėlių minėtuose žemės sklypuose nedeklaravo. Teismas iš ieškovo paaiškinimų teismo posėdyje nustatė, kad ieškovas pasėlius šiuose sklypuose norėjo ir ketino deklaruoti savo paraiškoje išmokai gauti, tačiau savivaldybės Žemės ūkio skyriuje jam buvo paaiškinta, kad su paraiška išmokoms gauti turi būti teikiami ir žemės sklypų valdymo ar naudojimo teisinį pagrindą patvirtinantys dokumentai. Kadangi paraiškų paramos išmokoms gauti teikimas vyko jau atsakovui esant šių žemės sklypų savininku, ieškovas tokio teisėto sklypų valdymo pagrindo nurodyti negalėjo, todėl iš esmės ne nuo jo (ieškovo) valios priklausančių aplinkybių minėtų sklypų pasėlių jis į savo deklaraciją neįtraukė.

Dėl aplinkybių teisinio vertinimo ir ieškovo reikalavimo.

Pagal šioje ir anksčiau nagrinėtose bylose nustatytas faktines aplinkybes teismas turi įvertinti, ar esant tokiai iš esmės išskirtinei situacijai, kai žemės sklypai, kurie nurodomi paramos deklaracijoje priklauso vienam asmeniui (šiuo atveju atsakovui), o šiuose sklypuose augantis ir nuimtas derlius priklauso kitam asmeniui (šiuo atveju ieškovui), kam turėtų priklausyti paramos išmoka - pasėlių (derliaus) savininkui ar žemės sklypų savininkui. Nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu deklaracijos teikiamos vadovaujantis Žemės ūkio ministro įsakymu Dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo (suvestinė redakcija nuo 2019-04-12 iki 2019-07-09; įsakymas paskelbtas: TAR 2015-12-07, i. k. 2015-19377). Šis aktas reglamentavo bendruosius deklaravimo reikalavimus, žalinimo išmokų ir pasėlių įvairinimo reikalavimus.

Nacionalinės mokėjimo agentūros 2020 metų rašte BR6 nors ir nurodoma, kad preciziškai tiksliai nurodyti kokios išmokos būtų buvusios už pasėlius minėtuose penkiuose sklypuose, teismo vertinimu, tai yra pakankami duomenys ieškovo reikalavimui vertinti. NMA paskaičiavo, kokia tiesioginė išmoka ir žalinimo išmoka būtų už kiekvieną iš penkių žemės sklypų. Šių apskaičiuotų išmokų suma ir sudaro ieškovo reiškiamo reikalavimo sumą 10 229,92 Eur. Apskaičiuodama išmokų sumą NMA vadovavosi 2019 metais Žemės ūkio ministro įsakymu nustatytais išmokų tarifais tiesioginė išmoka – 64 Eur už ha., o žalinimo išmoka – 51,47 Eur už ha. Šiuos tarifus dauginant iš žemės sklypų, kuriuose buvo pasėtas ieškovo žieminis rapsas, ploto.

Pagal minėtą reguliavimą galutinį išmokos dydį gali lemti bendras deklaruotų plotų kiekis, išmokos už kitas taikomas priemones, taikomos sankcijos, kurios mažina išmokos dydį. Teismas pažymi, kad tiek ieškovo, tiek atsakovo deklaruotų žemės sklypų plotai yra aiškiai viršijantys pirmuosius hektarus (iki 30 ha), taip kaip yra nurodoma minėto įsakymo 3.14. punkte, todėl apskaičiuotos išmokos yra nepatenkančios į išmokas už pirmuosius hektarus. Teismas taip pat nenustatė, kad kuriam nors iš ginčo dalyvių būtų taikomos kokios nors sankcijos, dėl kurių išmokos dydis galėtų būti mažinamas. Taip pat NMA pateiktoje lentelėje ir skaičiavimuose aiškiai nurodoma, kad yra skaičiuojama tiesioginė išmoka ir žalinimo išmoka, neskaičiuojant ir netaikant jokių papildomų priemonių. Todėl teismas, vadovaudamasis civilinio proceso įrodinėjimo taisyklėmis, daro išvadą, kad teismui labiau tikėtina, jog tuo atveju, jeigu žieminio rapso pasėlius minėtuose sklypuose būtų deklaravęs ieškovas, jam mokamos paramos išmoka būtų mokama tokio dydžio, kaip yra apskaičiuota NMA pateiktuose skaičiavimuose.

Teismas laiko, kad tokia išvada atitinka ir nagrinėjamos bylos aplinkybes, nes ir anksčiau nagrinėtoje byloje teismas neturėjo įrankių preciziškai tiksliai nustatyti nukulto derliaus kiekį ir nustatyti labai konkretų padarytos žalos mastą, todėl teismas taikė Statistikos departamento duomenis ir rodiklius apie rapsų derlingumą 2019 metais konkrečiame regione.

Dėl šalis siejančio teisinio santykio.

Ieškovas ieškinyje nenurodo konkretaus ieškinio teisinio pagrindo, o suformuluoja faktinį ieškinio pagrindą. Teismas nagrinėjamos bylos kontekste vertindamas jos faktines aplinkybes sprendžia, kad šalių teisinis santykis turi būti kvalifikuojamas pagal reguliavimą, numatytą CK 6.242 straipsnyje kaip nepagrįstas praturtėjimas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Nagrinėjamas atvejis, teismo vertinimu, atitinka šias aplinkybes.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje tiesioginės ar žalinimo bei kitos išmokos, finansavimo bei paramos instrumentai yra Europos Sąjungos Bendrosios žemės ūkio politikos priemonės. Šios politikos tikslai yra ne tik remti ūkininkavimą, užtikrinti ūkių stabilumą, maisto produktų prieinamumą, tačiau ir garantuoti ekologinių sistemų stabilumą, kultivuojamų žemės ūkio kultūrų įvairinimą. Teismas pažymi, kad nors expressis verbis tokia taisyklė nėra suformuluota, vertinant tiek su išmokų mokėjimu susijusį minėtą reguliavimą, tiek Bendruosius žemės ūkio politikos tikslus ir siekius, teismo vertinimu, turi būti taikomas principas: „išmokas gauna tas, kas augina“. Teisė gauti išmoką eina paskui žemės ūkio kultūrą.

Minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje buvo taikomas teisių gynimo būdas – deliktinė civilinė atsakomybė. Toje pačioje nutartyje nurodoma, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas gali būti taikomas kaip subsidiarus teisių gynimo būdas ir taikomas tada, kai kitais būdais ginamos teisės apginamos ne visiškai. Teismas vertindamas tai, kad ieškovas nepateikė paraiškos NMA ne dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių, vertindamas tai, kad atsakovas nebūdamas pasėlių savininku neturėjo teisės juos deklaruoti ir gauti už juos išmokas, vertindamas, kad atsakovas iš esmės gavo turto ieškovo sąskaita, šalių teisinį santykį kvalifikuoja pagal CK 6.242 straipsnio reguliavimą. Teismas vertina, kad taikant šį teisės institutą asmens teisės bus apgintos visiškai.

Teismo vertinimu, tarp šalių esama trisluoksnio teisinio santykio: dėl pasėlių nuosavybės priklausymo (šis ginčas jau išspręstas); dėl už pasėlius išmokėtų išmokų (ginčas sprendžiamas šioje byloje); dėl atlyginimo už naudojimąsi svetima žeme (toks ginčas teisme nenagrinėjamas, tačiau šios bylos duomenys ir eiga leidžia daryti prielaidą, kad nesutarimas tarp šalių yra ir šiuo klausimu).

Kaip teismas jau yra nurodęs, teismo vertinimu, mokama paramos išmoka turi sekti paskui pasėlius. Tuo atveju, kaip yra ir šioje nagrinėjamojoje byloje, jeigu pasėlių nuosavybė yra vieno asmens, o žemės sklypų nuosavybė yra kito asmens, teismo vertinimu, sąžininga, teisinga ir proporcinga yra laikyti, kad išmoka priklausytų pasėlių savininkui. Žemės sklypų savininko teisės netekimas naudotis savo žeme tam tikrą laiką turi būti ginamas kaip savarankiškas savininko teisės pažeidimas, pavyzdžiui, atsakovui reiškiant ieškinį, tačiau negali būti kompensuojamas išmokėta už pasėlius, užaugusius jo sklype, išmoka.

Teismo vertinimu, ieškinio atmetimas vien tuo pagrindu, kad ieškovas nebuvo pateikęs paraiškos NMA būtų nesąžiningas, neteisingas ir neproporcingas. Nors ieškovas deklaravimo laikotarpyje ir neturėjo formalaus žemės sklypų valdymo pagrindo, visgi turi teisę į atsakovo neteisėtai gautų išmokų atlyginimą.

Atsakovui vertinant, kad pagal NMA raštą savaime nereiškia, kad ieškovui būtų išmokėta tokia išmoka, kokia ji buvo išmokėta atsakovui, teismas laiko, jog išmoka atsakovui buvo išmokėta ieškovo sąskaitą.

Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia ieškovo ieškinio dalį dėl 10 229,92 Eur priteisimo tenkinti, šią sumą teismas ieškovui priteisia iš atsakovo kaip nepagrįstą atsakovo praturtėjimą ieškovo sąskaita.

Dėl ieškovo reikalavimų dėl palūkanų priteisimo.

CK 6.240 straipsnis nurodo, kad be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą. Už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą.

Atsakovas išnagrinėtoje byloje laikėsi pozicijos, kad pagal bendrąjį teisinį reguliavimą įsigydamas žemės sklypą jis įgyja ir viską kas yra ant šio sklypo, jeigu šių daiktų perleidimas nėra atskirai aptartas. Įsiteisėjusia teismo nutartimi įvertinus, kad šis bendrasis principas nėra taikomas tuo atveju, jeigu perleidžiamo žemės sklypo savininkas ir jame esančių daiktų (šiuo atveju pasėlių) savininkas yra skirtingi asmenys, nes yra draudžiama perleisti ne savo daiktą. Todėl teismas laiko, kad nuo minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo atsakovui tapo žinoma, kad nei pasėliai, nei paramos išmoka už juos negali jam teisėtai priklausyti. Teismas penkių procentų palūkanas sprendžia priteisti nuo minėtos nutarties įsiteisėjimo dienos – nuo 2022 m. rugsėjo 27 d. iki ieškinio priėmimo teise dienos – 2023 m. sausio 3 d. Viso už 97 dienas. Metinės penkių procentų palūkanos nuo 10 229,92 Eur sudarytų 511,50 Eur, o palūkanos už vieną dieną yra 1,40 Eur (511,50 Eur / 356 dienų). Palūkanos už 97 dienas 135,80 Eur.

Taip pat teismas vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies nuostatomis priteisia ir procesines palūkanas už priteistą sumą - pagrindinį reikalavimą ir palūkanas - nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas vertindamas, kad abi šalys yra ūkininkai, ekonominių komercinių santykių dalyviai, vertindamas tai, kad ginčas tarp jų kilęs dėl jų vykdomos ekonominės komercinės veiklos, galėtų priteisti šešių procentų procesines metines palūkanas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, tačiau ieškovui prašant priteisti penkių procentų palūkanas, teismas priteisia tokias palūkanas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismo vertinimu, ieškovo ieškinys iš esmės yra patenkintas visiškai, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Teismas sprendžia priteisti 230,00 Eur išlaidas patirtas sumokant žyminį mokestį. Pagal teikiamus duomenis, kurie patvirtina išrašytų sąskaitų faktinį apmokėjimą, ieškovas patyrė 3412,20 Eur atstovavimo išlaidų. Teismas iš atsakovo ieškovo naudai priteisia 3642,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo P. B. ieškovo K. B. naudai 10 229,92 Eur (dešimt tūkstančių du šimtus dvidešimt devynis eurus ir 92 ct) nepagrįsto praturtėjimo.

Priteisti iš atsakovo P. B. ieškovo K. B. naudai 127,40 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus ir 40 ct) palūkanų.

Priteisti iš atsakovo P. B. ieškovo K. B. naudai penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. sausio 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo P. B. ieškovo K. B. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas 3642,20 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt du eurus ir 20 ct).

Teismo sprendimui įsiteisėjus civilinę bylą Nr. 2-172-357/2021 grąžinti Šiaulių apygardos teismui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.