Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

1. Ieškovas K. B. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu kuriuo prašė: 1) priteisti solidariai iš atsakovų P. B. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Dinos baltic“ 118 654,89 Eur nuostolių; 2) priteisti iš atsakovų 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas skaičiuotinas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad 2016 m. gegužės 7 d. sudarė su atsakovu UAB „Dinos baltic“ žemės nuomos sutartį, kuri galiojo iki 2019 m. sausio 1 d. Sutarties dalykas – 92,5932 ha žemės plotas, susidedantis iš 5 žemės sklypų. Ieškovas 2018 metų rudenį paprašė atsakovės UAB „Dinos baltic“ leidimo apsėti žemės sklypus žieminiais rapsais, nes žemės nuomos sutartis galiojo iki 2019 m. sausio 1 d. Gavęs sklypo savininko leidimą (2019 m. balandžio 12 d. atsakovės įgalioto atstovo išduotas patvirtinimas), ieškovas pasėjo žieminį rapsą, t. y. pasėlius, kuriuos būtų turėjęs nusipjauti apytiksliai 2019 metų liepos mėnesį. 2019 metų kovo mėnesio pradžioje atsakovas P. B. informavo ieškovą apie tai, kad įsigijo žemės sklypus. 2019 m. kovo mėnesio viduryje ieškovui nuvykus prie žemės sklypų tręšti pasėlių, atvyko atsakovas P. B. ir informavo, kad jis esąs pasėlių savininkas bei uždraudė ieškovui naudotis žemės sklypais. Ieškovas bandė taikiai tartis su atsakovais, kad sudarytų sąlygas nusiimti pasėlius 2019 metų vasarą, tačiau abu atsakovai elgėsi negeranoriškai.

3. Pažymėjo, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai civilinėje byloje Nr. 2-0121-251/2020 2019 m. liepos 4 d. nutartimi taikius laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui P. B. disponuoti pasėliais, esančiais 5 žemės sklypuose ir įpareigoti atsakovą P. B. nedaryti kliūčių ieškovui ūkininkui K. B. prižiūrėti bei nupjauti pasėlius, esančius žemės sklypuose, o nukultus grūdus vežti į UAB „Agrokoncertas grūdai“ – paaiškėjo, jog 2019 m. birželio 10 d. atsakovas P. B. pardavė pasėlius, o gautais už juos pinigais pasidengė savo skolą.

4. Teigė, kad 2018 rudenį atsakovė UAB „Dinos baltic“ davė leidimą sėti pasėlius, todėl ieškovas, manė, jog sklypą galės atlaisvinti tik 2019 metų vasarą, kai bus nuimtas derlius, t. y. jau po žemės nuomos sutarties galiojimo pabaigos. Abi šalys išreiškė valią ir toliau vykdyti iki 2019 m. sausio 1 d. turėjusią galioti terminuotą sutartį, dėl ko ji tapo neterminuota žemės nuomos sutartimi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.481 straipsnio nuostatas. Atsakovė 2019 metų pradžioje nuvyko į valstybės įmonę (toliau – ir VĮ) Registrų centras ir vienašališku sprendimu išregistravo žemės nuomos sutartį iš Nekilnojamojo turto registro. Atsakovės UAB „Dinos baltic“ poelgis aiškiai nepagrįstas ir neteisėtas, nes 2018 m. spalio 1 d. susitarimas (Preliminari sutartis) bei 2019 m. kovo 13 d. pirkimo–pardavimo sutartis besąlygiškai reiškia, kad perleisdamas nuosavybės teises į sklypą, neužtikrino ieškovo teisės disponuoti pasėliais, atsakovė pažeidė žemės nuomos sutarties I dalies 1 punkto, III dalies 9 punkto ir V dalies 18 punkto nuostatas. Dėl jų pažeidimo ieškovas neteko teisės disponuoti sklypu ir pasėliais iki to momento, kai juos bus galima nupjauti ir išsivežti. Pirkimo–pardavimo sutarties 5.1.3–5.1.9, 5.1.11.3 papunkčiai tai patvirtina. Remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais universaliaisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei CK 6.193 straipsnyje suformuotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, analogiškas teisines pareigas atsakovė UAB „Dinos baltic“ turėjo pasibaigus sutarčiai dėl jos galiojimo termino suėjimo. Ieškovui nėra žinomos abiejų atsakovų derybų detalės, tikrieji jų ketinimai ir pasiekti susitarimai, reikšmingu laiko tai, kad pirminiu preliminariosios sutarties projektu atsakovė UAB „Dinos baltic“ informavo atsakovą P. B., kad žemės sklypai nuomojami, taip tai, jog žemės sklypai yra apsėti pasėliais, kad naujasis savininkas galės pilnai disponuoti sklypu tik nuomininkui 2019 metų rudenį nusiėmus derlių. Atsakovai sudarydami sutartis žinojo, kad pasėliai teisėtu būdu negalėjo tapti sudaromo sandorio dalyku. Atsakovai nebuvo atidūs, rūpestingi ir sąžiningi, todėl ieškovas prašė solidariai priteisti jo patirtus nuostolius iš abiejų atsakovų.