Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant prokurorei Agnei Stankevičiūtei (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),

jo gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. O. (toliau – ir apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo O. O. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalį areštu 30 (trisdešimt) parų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta O. O. galutinė bausmė areštas 20 (dvidešimt) parų.

Nukentėjusiosios N. O. civilinis ieškinys dėl 5 000 (penkių tūkstančių) Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir priteista iš O. O. nukentėjusiosios N. O. naudai 500 (penki šimtai) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

4. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji N. O. prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nuteistojo gynėja ir nuteistasis O. O. prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nukentėjusiosios N. O. apeliacinis skundas atmestinas

5. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu ir prašoma iš nuteistojo nukentėjusiajai priteisti 3 000 (tris tūkstančius) Eur neturtinei žalai atlyginti. Apygardos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, jog priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jei ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

8. Teismų praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visas, kadangi asmens pergyvenimų ir nerimo dėl savo turto ar sveikatos, tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato tik piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusių patirtą dvasinį, fizinį skausmą, išgyvenimus, praradimus. CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ar maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat į jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

9. Kaip minėta, teismų praktika, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį yra nustatomas neturtinės žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), todėl teismai, spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos dydžio paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, kadangi skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nėra analogiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021).

10. Pabrėžtina ir tai, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Teismų praktikoje nurodoma, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Pagal BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, be kita ko, BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, nustatant ieškinio dydį, esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).

11. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos nukentėjusiajai N. O. neturtinės žalos dydį, įvertino CK 6.250 straipsnio nuostatas. Teismas sprendė, kad nukentėjusiajai N. O. nusikalstamais O. O. veiksmais buvo padaryta neturtinė žala, ir nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį atsižvelgė į tai, kad dėl sugadintų padangų nukentėjusioji patyrė diskomfortą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, stresą, nerimą, įvykio metu buvo labai išsigandusi, dėl turto sugadinimo turėjo nemažai papildomų išlaidų, taip pat įvertino nusikalstama veika pažeistos vertybės reikšmę bendroje baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių sistemoje, O. O. amžių ir finansinę padėtį, kitas bylai reikšmingas aplinkybes (nenurodė kokias). Teismas, įvertinęs nurodytas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais neturinės žalos dydį sumažino iki 500 eurų. Taigi, sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, buvo įvertinti ir neigiami apeliantės išgyvenimai dėl pradurtų automobilio padangų.

12. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusioji N. O. patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Pareikštame civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodė, jog reiškia 5000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 28), tačiau jokių argumentų dėl ieškinio dydžio nepateikė. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji pirmiausia nurodė, kad jai padaryta 200 eurų turtinė žala dėl sugadintų padangų, o papildomos apklausos metu nurodė, kad patyrė ir neturtinio pobūdžio žalą, kurią įvertino 10 000 eurų (2022 m. gegužės 11 d. apklausa, b. l. 23-24). Vėlesnėje, 2022 m. gegužės 18 d. apklausoje, jau nurodė, kad neturtinė žala sudaro 5000 eurų, paaiškindama, kad nori, kad būtų atlyginta ir moralinė žala, nes O. O. 2020 m. jau teistas už analogišką veiką (b. l. 26-27). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji N. O. paaiškino, kad ji turi neįgalumą, jai sunku vaikščioti, o dėl sugadintų padangų patyrė stresą, nors jai negalima nervuotis, yra patyrusi insultą. Teigė, kad po įvykio visą mėnesį buvo depresija, negalėjo miegoti, atsirado baimės jausmas.

13. Visgi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios N. O. prašoma priteisti iš nuteistojo 3 000 (trijų tūkstančių) Eur neturtinės žalos atlyginimo suma nėra pagrįsta, ji neatitinka teisingumo bei protingumo kriterijų, šioje byloje nustatytų konkrečių aplinkybių ir formuojamos teismų praktikos analogiško ir panašaus pobūdžio bylose. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino civilinio ieškinio dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo jas vertinti kitaip ir priteistą sumą didinti, kaip kad prašo apeliantė. Jokių naujų duomenų, galinčių turėti įtakos priteistam neturtinės žalos dydžiui, nėra pateikta. Bylos duomenimis O. O. įvykdė baudžiamąjį nusižengimą, yra darbingo amžiaus, turtinę žalą atlygino, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) duomenų bazės išraše apie asmens darbovietę nurodoma, kad nuo 2022 m. birželio 15 d. iki 2022 m. lapkričio 23 d. nuteistasis niekur nedirbo, nuo 2022 m. lapkričio 23 d. pradėjo dirbti UAB „Northeast“.

14. Teisėjų kolegija, vertindama nustatytos neturtinės žalos pagrįstumą, atsižvelgia į teismų praktiką, kurioje buvo sprendžiamas klausimas ir priteista neturtinė žala:1) baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-350/2021 asmuo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, priteista 100 eurų neturtinei žalai atlyginti; 2) baudžiamojoje byloje Nr. 1A-294-574/2021 asmuo nuteistas pagal BK 187 straipsni 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir priteista vienam nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui 700 Eur neturtinei žalai atlyginti, bei kitai nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitoje dalyje ieškinys atmestas; 3) baudžiamojoje byloje Nr. 1A-24-898/2022 asmenys nuteisti už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje padarymą veikiant bendrininkų grupe, nukentėjusiojo asmens naudai priteista iš abiejų kaltininkų solidariai 100 eurų neturtinės žalos atlyginimo; 4) baudžiamojoje byloje Nr. 1A-629-988/2021 asmuo nuteistas pagal BK 187 straipsni 1 dalį, priteista 100 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo asmens naudai. Apygardos teismo teisėjų kolegija vertina, kad apylinkės teismo sprendimas mažinti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį yra pagrįstas, o prašoma 5 000 Eur neturtinė žala (apylinkės teisme) ar 3000 eurų neturtinė žala (apygardos teisme) neatitinka formuojamos teismų praktikos dėl neturtinės žalos priteisimo analogiškose ir panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, jog, nagrinėjamu atveju, nukentėjusiosios nurodyti sveikatos pablogėjimai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis (medicininiais dokumentais), byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiosios sveikatos būklės pablogėjimą būtų lėmęs būtent O. O. įvykdytas baudžiamasis nusižengimas, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos dėl neturtinės žalos priteisimo analogiškose ir panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose.

15. Nukentėjusioji apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi nuteistojo O. O. amžiumi ir turtine padėtimi. Visgi, su tokia apeliantės pozicija nesutiktina. Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas vadovaujasi ir BPK X skyriaus” Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys byloje pareiškiamas” nuostatomis. Nustatant žalos dydį, teismų praktikoje, be kita ko, yra vertinama ir kaltininko turtinė bei socialinė padėtis bei finansinės galimybės atlyginti padarytą tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą. Be to, nukentėjusiosios padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o nuteistojo – nepagrįstai pabloginama. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135-693/2019).

16. Teisėjų kolegija, atsakant į apeliacinio skundo argumentus, pažymi ir tai, kad O. O. nuteisimas kitoje baudžiamojoje byloje (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendis), yra O. O. asmenybę charakterizuojanti aplinkybė, į ją atsižvelgiama skiriant bausmę. Minėta aplinkybė pati savaime nelemia neturtinės žalos pasekmių nukentėjusiosios atžvilgiu šioje byloje. Be kita ko, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 16 d. nuosprendžiu O. O. pripažintas kaltu ir nuteistas ne tik už svetimo turto sugadinimą (BK 187 straipsnio 1 ir 3 dalys), bet ir kitas nusikalstamas veikas (BK 181 straipsnio 3 dalis, 145 straipsnio 2 dalis), todėl neturtinės žalos atlyginimo kriterijai minėtoje byloje ir šioje byloje nėra tapatūs.

17. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, patenkindamas nukentėjusiosios N. O. civilinį ieškinį iš dalies bei iš nuteistojo O. O. priteisdamas 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą įstatymų nepažeidė, iš esmės nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, teisingai įvertino visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes. Skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios N. O. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.