- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-14
- Bylos Nr.
- 1A-629-988/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24142-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Pranka, Ugnė Gailiūnienė, Valerij Lauš
- Nuteistasis
- Eduardo Ripinskio
- Advokatai
- Kęstutis Bieliauskas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Eduardo Ripinskio ir jo gynėjo advokato Kęstučio Bieliausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo Eduardas Ripinskis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė netaikant intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktu Eduardas Ripinskis įpareigotas per laisvės apribojimo bausmės terminą atlyginti Rolandui Kaminskui padarytą turtinę žalą.
Rolando Kaminsko civilinis ieškinys tenkintas ir iš Eduardo Ripinskio Rolando Kaminsko naudai priteista 1 399,98 Eur turtinei žalai atlyginti.
Rolando Kaminsko civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir iš Eduardo Ripinskio Rolando Kaminsko naudai priteista 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Eduardas Ripinskis nuteistas už tai, kad sugadino svetimą turtą, o būtent: jis 2020 m. birželio 16 d., apie 1 val., tyčia sugadino svetimą, Rolandui Kaminskui priklausantį, 500 Eur vertės, turtą – buto, esančio Balandžių g. 21–3, Vilniuje, tris langus bei dvejas duris: spardė 150 Eur vertės buto įėjimo duris, mėtė į langus plytas bei šampano butelį, tokiu būdu išdaužė langų stiklo paketus, bendros 180 Eur vertės, bei apgadino 100 Eur vertės lango rėmą ir 70 Eur vertės vidines kambario duris. Tokiais veiksmais Eduardas Ripinskis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Eduardas Ripinskis ir jo gynėjas advokatas Kęstutis Bieliauskas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį ir jį išteisinti. Be to, prašo taikyti apeliantui Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 115 straipsnį ir skirti jame numatytą minimalią piniginę baudą.
2.1. Eduardas Ripinskis ir jo gynėjas advokatas Kęstutis Bieliauskas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį iš esmės rėmėsi netiesioginių liudytojų parodymais ir nusprendė, kad tai patikimi liudytojai. Tačiau bylos medžiaga neleidžia daryti tokios išvados. Priešingai, peršasi išvada, ir ji yra pagrįsta, kad tai nėra patikimi liudytojai. Liudytojas J. Bolenaic svečiavosi pas A. Volodkevič ir vartojo alkoholį, po ko užmigo. A. Volodkevič taip pat nebuvo nuoseklus dėl alkoholio vartojimo. Tai aplinkybė, rodanti jo nepatikimumą. Tačiau teismas šias aplinkybes vertino kaip nereikšmingas ir nurodė, kad svarbiausia, jog liudytojai girdėjo spardomas ir laužomas duris.
2.2. Pastebėjo, kad liudytojai nematė, kokiu būdu buvo beldžiama į duris, be to, teisme A. Volodkevič nurodė, kad jokių lūžio garsų jis negirdėjo – beldimą girdėjo, bet laužymo ne. Taigi teismas padarydamas išvadą dėl šių liudytojų patikimumo suklydo.
2.3. Eduardas Ripinskis ir jo gynėjas advokatas Kęstutis Bieliauskas nurodė, kad vienintelis objektyvus duomuo dėl beldimo į duris yra pačio kaltinamojo E. Ripinskio parodymai. Jis neneigia beldęs, parodė, kaip tai darė, ir nieko nesulaužė. Kad kaltinamasis nieko nesulaužė, patvirtina ir tas faktas, kad nukentėjusysis, atvykęs į savo butą, įėjimo duris sėkmingai atsirakino raktu ir pateko į vidun.
2.4. Atkreipė dėmesį į tai, kad kiti teismo laikyti patikimais įrodymai – protokolas-pareiškimas ir įvykio vietos apžiūros protokolas – skiriasi keturiomis dienomis, kurios sukelia abejones fiksuotų duomenų patikimumu, tai yra kyla pagristos abejonės, ar tikrai E. Ripinskio kaltais veiksmais buvo apgadinti visi daiktai. Nuotraukos iliustruoja, kad, pvz., įėjimo durys ir šiaip buvo abejotinos kokybės, o vidinių durų apgadinimai ir jų atsiradimo laikas taip pat abejotini.
2.5. Apeliaciniame skunde nurodė, kad E. Ripinskis nebuvo kaltinamas, jog „sulaužė“ įėjimo duris. Kaltinime buvo nurodyta, kad jis spardė atitinkamos vertės duris, tačiau, kad būtų jas sugadinęs, to kaltinime nėra. Teismas priimdamas tokį nuosprendį, kokį priėmė, nepagrįstai išplėtė kaltinimo ribas.
2.6. Eduardas Ripinskis neneigia, kad įvykio dieną atliko įstatymui prieštaraujančius veiksmus, tačiau mano, kad jie nepatenka į BK reguliavimo sferą. Atsižvelgiant i visas bylos aplinkybes apeliantas mano, kad jam galėtų ir turėtų būti pritaikyta administracinė atsakomybė.
2.7. Apeliantai nurodė, kad nukentėjusysis pateikė kaip įrodymus vienos įmonės komercinį pasiūlymą ir įtikinėjo teismą, kad pasiūlymas gautas pateikus ekspertui atitinkamus duomenis, tačiau teismui prašant tokius duomenis pateikti kaip įrodymus teismui nepateikė, todėl kyla pagrįsta abejonė, kuo vadovaudamasi UAB „Viva langai“ pateikė savo komercinį pasiūlymą, t. y. kokiais duomenimis. Duomenų, kad jie būtų atvykę į vietą ir tada pateikę savo paskaičiavimus, byloje nėra. Civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, nes baudžiamajame procese nebuvo įrodytas.
3. Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti, o gynėjas – tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo Eduardo Ripinskio ir jo gynėjo advokato Kęstučio Bieliausko apeliacinis skundas atmetamas
4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jie nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir Eduardo Ripinskio nuteisimu dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniu skundu taip pat ginčija nuosprendžio dalį, kuria tenkintas civilinis ieškinys ir priteista iš nuteistojo Eduardo Ripinskio nukentėjusiojo Rolando Kaminsko naudai 1 399,98 Eur turtinei žalai atlyginti. Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu.
Dėl Eduardo Ripinskio pripažinimo kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį
5. Pažymima, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nesant pagrįstų abejonių dėl nuteistojo nusikalstamos veikos požymių, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo.
7. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
7.1. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, asmeniui inkriminuojant svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, būtina nustatyti šios veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumą – veikos pavojingumą, priežastinį ryšį ir padarinius bei asmens kaltę (tyčią) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015 ir kt.). Minėta, kad baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73-677/2016). Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurie nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016, 2K-5-628/2019 ir kt.).
8. Nagrinėjamos bylos kontekste apygardos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. birželio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72-511/2021, 12 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi byloje vertinami tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai, patvirtinantys ar paneigiantys tam tikras reikšmingas aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
9. Eduardas Ripinskis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde argumentuoja, kad liudytojas Jan Bolenaic vartojo alkoholį, po ko užmigo, dėl ko negalėjo matyti reikšmingų aplinkybių ir jo parodymai nėra patikimi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog liudytojas Andžej Volodkevič teisiamajame posėdyje parodė, kad pas jį bute tuo metu buvo kaimynas Jan Bolenaic, jis atėjo 20-21 val., buvo išgėręs alkoholio ir atsinešė alkoholio. Tą vakarą Jan Bolenaic miegojo pas Andžej Volodkevič. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog liudytojas Jan Bolenaic įvykio metu galimai buvo neblaivus, nesudaro pagrindo netikėti jo parodymais, kadangi jo parodymai apie esmines įvykio aplinkybes (durų spardymą, langų dužimą) atitinka kitus byloje surinktus įrodymus.
10. Apeliaciniame skunde taip pat pastebima, kad Andžej Volodkevič nebuvo nuoseklus dėl alkoholio vartojimo ir tai kelia abejonių dėl jo parodymų patikimumo. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojas Andžej Volodkevič teisiamajame posėdyje parodė, kad jis iš vakaro nebuvo pavartojęs alkoholio. Namo grįžo blaivus. Jis nevartojo alkoholio kartu su Jan Bolenaic. Kita vertus, jis parodė, kad neprisimena, ar įvykio metu buvo pavartojęs alkoholio. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad prieš šį įvykį vakare vartojo alkoholį, tad buvo tuo metu pusgirtis, tačiau įvykį prisimena gerai. Apygardos teismas pastebi, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje taip pat pažymėjo, kad Andžej Volodkevič nebuvo nuoseklus aiškindamas aplinkybes dėl savo girtumo. Kita vertus, teismas laikėsi nuomonės, kad ši aplinkybė neturi esminės reikšmės ir nepaneigia liudytojų parodymų. Teisėjų kolegija pritaria tokiai išvadai, kadangi byloje nėra duomenų, kokio lygio buvo A. Volodkevič neblaivumas, jis parodė labiau tai, kad alkoholinių gėrimų nevartojo, o, jei ir vartojo, įvykio aplinkybes prisimena gerai, davė nuoseklius parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu.
Žemesnės instancijos teismas
11. Eduardas Ripinskis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad liudytojai nematė, kokiu būdu buvo beldžiama į duris, be to, teisme A. Volodkevič nurodė, kad jokių lūžio garsų jis negirdėjo – beldimą girdėjo, bet laužymo ne.
11.1. Liudytojas A. Volodkevič apklaustas apylinkės teismo teisiamajame posėdyje parodė, kad naktį, Andžej Volodkevič pažadino balsai ir laužomos durys, smūgiai į duris. Pradėjo belstis pas nukentėjusįjį. Triukšmas truko 3–5 minutes. Girdėjo, kad nukentėjusiojo buto durys buvo spardomos, kad laužo nukentėjusiojo buto duris, beldimą, rėkimą, durų laužymą, daužymą, kažkur 1 minutę laiko užtruko durų daužymas. A. Volodkevič nieko nematė. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. Volodkevič parodė, kad 2020-06-16 apie 1-2 val. buvo pažadintas nuo stipraus beldimo į R. Kaminskio buto duris. Girdėjo labai stiprų spardymą į duris ir langų stiklų dužimą. Iš savo buto neišėjo, tačiau girdėjo vietinių gyventojų pravardėmis „Rusla“ ir „Smetanka“ balsus. Jie abu yra Kaminskio draugai (t. 1, b. l. 58). Teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme liudytojas Andžej Volodkevič patikslino, kad „Smetanka“ tai Eduardas Ripinskis, jį supažindino Kaminskis.
11.2. Ikiteisminio tyrimo metu R. Kaminskis iš esmės šias aplinkybes patvirtino ir parodė, kad Volodkevič jam pasakė, kad nakties metu prie jo buto buvo atėjęs Eduardas Ripinskis, kuris išdaužė buto langus bei spardė ir apgadino įėjimo duris. Savo kaltę dėl langų išdaužimo iš esmės pripažino ir pats nuteistasis E. Ripinskis, neigdamas tik kaltinimo dalį, kad savo veiksmais galėjo sugadinti duris.
11.3. Teisėjų kolegija atsižvelgia į liudytojo A. Volodkevičiaus parodymus, kad buto durys buvo pakankamai ilgai, vieną minutę, spardomos ir kitaip gadinamos, nuo šių garsų jis pabudo. Be to, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. Bolenaic taip pat parodė, kad išgirdo, jog į R. Kaminsko butą kažkas stipriai laužosi. Nors A. Volodkevič ir J. Bolenaic nematė, kokiu būdu buvo beldžiama į duris, tačiau jie abu girdėjo, kaip tai buvo daroma, nuo šių garsų pabudo. Kitą dieną tiek išdaužytus buto langus, tiek sugadintas duris matė pats nukentėjusysis R. Kaminskis, taip pat abu minėti liudytojai. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti minėtų liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais, todėl sprendžia, kad būtent tuo pat metu nuteistasis tyčia išdaužė ne tik langų stiklus, apgadindamas rėmus, tačiau savo veiksmais sugadino ir dvejas buto duris.
12. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į aplinkybę, kad nukentėjusysis, atvykęs į savo butą, įėjimo duris sėkmingai atsirakino raktu ir pateko į vidų. Apeliantų vertinimu, tai patvirtina, kad Eduardas Ripinskis nieko nesulaužė. Teisėjų kolegija pažymi, kad Rolandas Kaminskas teisiamajame posėdyje parodė, kad 2020 m. birželio 15 d., 17.30 val., jis paliko Balandžių gatvėje esantį butą tvarkingą, uždarė duris. 2020 m. birželio 16 d., grįžęs, jis pamatė sulaužytą durų staktą, apgadintas duris. Buvo užlupta lauko durų stakta, luptos durys. Sugadinta durų apdaila. Atidarė duris raktu, spyna buvo tvarkinga. Staktą reikėjo atitraukti, kad duris atidarytų, jos atsidaro į išorę. Apygardos teismo vertinimu, tokie parodymai patvirtina, kad aplinkybė, jog nukentėjusysis atsirakino duris, nereiškia to, kad šios durys nebuvo sugadintos.
Žemesnės instancijos teismas
13. Eduardas Ripinskis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad protokolas-pareiškimas ir įvykio vietos apžiūros protokolas skiriasi keturiomis dienomis, be to, nuotraukos iliustruoja, kad, pvz., įėjimo durys ir šiaip buvo abejotinos kokybės, o vidinių durų apgadinimai ir jų atsiradimo laikas taip pat abejotini, todėl visa tai kelia abejonių, kad E. Ripinskio kaltais veiksmais buvo apgadinti visi daiktai.
13.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal 2020 m. birželio 20 d. protokolą-pareiškimą ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2020 m. birželio 20 d., tai yra praėjus 4 dienoms po įvykio. Įvykio vietos apžiūra, fotonuotraukos padarytos 2020 m. birželio 20 d. Nufotografuotos įėjimo į butą durys, tačiau spręsti apie jų kokybę iš nuotraukų nėra galimybės, išskyrus prie durų spynos ir durų apačios, kur matyti apgadinimai.
13.2. Rolandas Kaminskis teisiamajame posėdyje parodė, kad durys kaip buvo, taip yra, tik staktą atgal prisuko. Vidinių durų netaisė, taip ir stovi. Toje vietoje nieko nelietė. 2020 m. birželio 16 d. atvykus policijos pareigūnams kaimynai pasakė, kad Rolandas Kaminskis nieko nekliudė. Pareigūnai buvo užėję į butą. Jie viską matė, fiksavo (spaudė) kameromis. Paskui atvažiavo kriminalistų ekspertas su liniuote. Liudytojas A. Volodkevič teisiamajame posėdyje parodė, kad jis po dviejų dienų apžiūrėjo duris, jos ir stakta buvo sulaužytos. Apygardos teismo vertinimu, tokie parodymai patvirtina, kad ginčijamu laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 16 d. iki 2020 m. birželio 20 d. nebuvo keičiami ar daromas kitoks esminis poveikis sugadintiems daiktams.
14. Teisėjų kolegija pastebi, kad iš nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas sprendė, kad E. Ripinskio kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką taip pat pagrindžia rašytiniai bylos duomenys. Teismas vertino, be kita ko, protokolą-pareiškimą ir įvykio vietos apžiūros protokolą bei jo priedą. Anot teismo, šie duomenys patvirtina, kad buto durys buvo apgadintos, duomenų, rodančių, kad duris galėjo sugadinti ne E. Ripinskis, o kažkas kitas, byloje nėra, nes E. Ripinskis kaltinimui aktualiu laiku buvo prie nukentėjusiojo buto durų.
Žemesnės instancijos teismas
15. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apylinkės teismas nurodė, jog byloje taip pat įrodyta, kad savo veiksmais E. Ripinskis apgadino vidaus kambario duris. Teismas pagrįsdamas tokią išvadą rėmėsi įvykio vietos apžiūros protokole bei jo priede fotolentelėje užfiksuotais duomenimis, tai yra lauke ir kambaryje gulinčios baltos plytos ir butelio kaklelio formos stiklo šukė, apvyniota iš viršaus folija; nukentėjusiojo R. Kaminsko parodymais, jog plyta skriejo per langą, nuo durų iki lango yra nedidelis – apie 2 metrų atstumas, durys buvo praviros, skriejusi plyta kliudė duris, todėl jos trenkėsi į krosnį ir dėl to dužo durų stiklas. Teismas taip pat atsižvelgė į aplinkybę, jog miegamojo lango stiklas buvo išdaužytas, iš ko, kaip sprendė teismas, seka, kad E. Ripinskio mesta plyta išdaužė lango stiklą, patekusi į vidų kliudė buto vidaus duris ir jas apgadino. Apeliaciniame skunde neginčijamos šios teismo išvados.
16. Apeliaciniame skunde teigiama, kad E. Ripinskis nebuvo kaltinamas, jog „sulaužė“ įėjimo duris. Kaltinime buvo nurodyta, kad jis spardė atitinkamos vertės duris, tačiau, kad būtų jas sugadinęs, to kaltinime nėra. Teismas priimdamas tokį nuosprendį, kokį priėmė, nepagristai išplėtė kaltinimo ribas. Aukštesnysis teismas su tokiu apeliacinio skundo argumentu nesutinka, kadangi teismas nenustatė faktinės aplinkybės, kad E. Ripinskis sulaužė įėjimo duris.
16.1. Iš kaltinamojo akto matyti, kad E. Ripinskis buvo kaltinamas tuo, kad jis 2020 m. birželio 16 d., apie 1 val., tyčia sugadino svetimą, Rolandui Kaminskui priklausantį, 500 Eur vertės turtą – buto, esančio Balandžių g. 21-3, Vilniuje, tris langus bei dvejas duris, o būtent: spardė minėto buto 150 Eur vertės įėjimo duris, metė į langus plytas bei šampano butelį išdaužydamas langų stiklo paketus, bendros 180 Eur vertės, bei apgadindamas 100 Eur vertės lango rėmą ir 70 Eur vertės vidines kambario duris. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
16.2. Skundžiamame nuosprendyje teismas nustatė, kad E. Ripinskis 2020 m. birželio 16 d., apie 1 val., tyčia sugadino svetimą, Rolandui Kaminskui priklausantį, 500 Eur vertės turtą – buto, esančio Balandžių g. 21-3, Vilniuje, tris langus bei dvejas duris: spardė 150 Eur vertės buto įėjimo duris, mėtė į langus plytas bei šampano butelį, tokiu būdu išdaužė langų stiklo paketus, bendros 180 Eur vertės, bei apgadino 100 Eur vertės lango rėmą ir 70 Eur vertės vidines kambario duris. E. Ripinskis šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
16.3. Taigi skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kur išdėstyta, be kita ko, įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nėra konstatuota ir teismo nustatyta faktinė aplinkybė, kad E. Ripinskis sulaužė įėjimo duris. Teiginiai, jog jis spardė duris, nurodyti ir kaltinamajame akte, ir nuosprendyje. Apskritai, matyti, kad tos pačios esminės faktinės aplinkybės yra nurodomos ir kaltinime, ir nuosprendyje. Aukštesnysis teismas pažymi, kad ši aplinkybė nėra nustatyta ir konstatuota nuosprendyje išdėstant nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus ir išvadas.
17. Eduardo Ripinskio manymu, jam galėtų būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 115 straipsnį ir paskirta administracinė nuobauda – bauda. Apygardos teismas neturi pagrindo manyti, kad nuteistojo veiksmų pavojingumas yra mažesnis nei rūšinis tokių veikų pavojingumas ir kad dėl mažesnio pavojingumo turėtų būti taikomos kitos, ne baudžiamosios teisės, priemonės. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad byloje įrodyta, jog Eduardo Ripinskio sugadinto turto vertė sudaro daugiau nei 5 MGL dydžio sumą, todėl teismas sprendė kaltinamojo veiksmus kvalifikuoti kaip nusikalstamus pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.
18. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis iš dalies Eduardo Ripinskio parodymais, taip pat nukentėjusiojo Rolando Kaminskio ir liudytojų Jan Bolenaic, Andžej Volodkevič parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, fotonuotraukomis, daiktų, priklausančių Rolandui Kaminskiui, radimo vietomis ir kitais nuosprendyje ir šioje nutartyje aptartais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nustatyta, jog Eduardas Ripinskis 2020 m. birželio 16 d., apie 1 val., tyčia sugadino svetimą, Rolandui Kaminskui priklausantį, 500 Eur vertės, turtą – buto, esančio Balandžių g. 21–3, Vilniuje, tris langus bei dvejas duris: spardė 150 Eur vertės buto įėjimo duris, mėtė į langus plytas bei šampano butelį, tokiu būdu išdaužė langų stiklo paketus, bendros 180 Eur vertės, bei apgadino 100 Eur vertės lango rėmą ir 70 Eur vertės vidines kambario duris. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuodamas Eduardo Ripinskio veiksmus kaip baigtą, BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą, nusikalstamą veiką bei priėmė teisingą ir pagrįstą nuosprendį.
19. Pažymima ir tai, kad sugadintų daiktų vertės kaltinime yra nurodytos pagal nukentėjusiojo pateiktą pirminį įvertimą. Šias vertes sulyginus su byloje esančiais komerciniais pasiūlymais matyti, kad kaltinime nurodytos daiktų vertės yra kiek mažesnės, tačiau bet kokiu atveju sugadintų daiktų vertė viršija 5 MGL sumą. Tikslinti šią vertę ją didinant apygardos teismas neturi pagrindo, nes tokiu atveju būtų pasunkinta nuteistojo padėtis, nesant prokuroro skundo.
Dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo
20. Eduardas Ripinskis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde argumentuoja, kad kyla pagrįsta abejonė, kuo vadovaudamasi UAB „VIVA langai“ pateikė savo komercinį pasiūlymą, t. y. kokiais duomenimis. Duomenų, kad jie būtų atvykę į vietą ir tada pateikę savo paskaičiavimus, byloje nėra. Civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, nes baudžiamajame procese nebuvo įrodytas.
21. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad žemesnysis teismas vertino byloje nukentėjusiojo pateiktus duomenis – UAB „VIVA langai“ komercinį pasiūlymą Nr. 201202-03VT dėl durų užsakymo (540 Eur sumai); komercinį pasiūlymą Nr. 201202-06VT dėl stiklo paketų ir Aluplast langų užsakymo (579,98 Eur sumai); UAB „Nova Balt“ 2020 m. gruodžio 2 d. užsakymo detalizavimą dėl vidaus durų (280 Eur sumai); R. Kaminsko pateiktą ir kito gamintojo durų / langų komercinį pasiūlymą 1 720 Eur sumai. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į durų ir langų viešai skelbiamas rinkos kainas, skelbiamas įmonių, gaminančių duris ir langus, internetiniuose puslapiuose. Teismas nuosprendyje pažymėjo ir tai, kad pareikšto civilinio ieškinio sumą sudaro ir langų montavimas / demontavimas bei senų gaminių utilizavimas, logiška, šiuos kaštus nukentėjusysis patirs atstatydamas duris ir langus, ir tai laikytina žalos atstatymu. Įvertinęs visa tai, teismas sprendė, kad R. Kaminsko prašomas atlyginti turtinės žalos dydis yra realus, adekvatus ir ekonomiškai pateisinamas, todėl iš E. Ripinskio R. Kaminsko naudai priteistina 1 399,98 Eur suma turtinės žalos atlyginimui.
22. Taigi matyti, kad apylinkės teismas priteisė 1 399,98 Eur (540 Eur + 579,98 Eur + 280 Eur) dydžio sumos turtinės žalos atlyginimą.
21.1. 540 Eur sudaro vienos lauko (įėjimo) durys, senų gaminių utilizavimas, montavimas su demontavimu, PVM mokestis (1 t., b. l. 52);
21.2. 579,98 Eur sudaro trys stiklo paketai, vienas langas, pakeitimo darbai su utilizavimu, PVM mokestis (1 t., b. l. 54);
21.3. 280 Eur sudaro vienos (vidaus) durys, stiklas, varčia, stakta, apvadas, praplatinimas, montavimas (1 t., b. l. 53).
22. Rolandas Kaminskis teisiamajame posėdyje parodė, kad jis kreipėsi į įmones, kurie gamina stiklus, nurodė, kad išdaužti stiklo paketai. Įmonės paskaičiavo sąmatas pagal atsiųstus matmenis. Pagal nuotraukas pasakė, kad lango įlenkimo pataisyti neišeina. Tik UAB „VIVA langai“ jam paskaičiavo žalą. Jam žmogus pasakė, kad langai sugadinti nepataisomai. UAB „VIVA langai“ pasakė, kad sugadinti rėmai, rėmų niekas nešpakliuos. Rolandas Kaminskis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad daiktų vertes nurodė pagal jų įsigijimo vertę bei atsižvelgdamas į jų naudojimo laiką ir natūralų nusidėvėjimą, jie visi iki įvykio buvo visiškai tvarkingi ir funkcionalūs.
23. Apygardos teismas pažymi, kad R. Kaminskis kreipėsi į UAB „VIVA langai“, pateikė savo pageidavimus, pagal juos buvo parengta gaminių ir paslaugų sąmata, buvo derinama dėl matavimų atlikimo (1 t., b. l. 147). Iš UAB „VIVA langai“ komercinių pasiūlymų, užsakymo detalizavimo matyti, jog pasiūlymai sudaryti atsižvelgiant į įvairius parametrus – matmenis, plotą ir kita (1 t., b. l. 52–54).
24. E. Ripinskis teisiamajame posėdyje parodė, kad jis vertina apie 300 Eur turtinę žalą. Šią sumą sudaro trys langai. Vieną langą vertina 100 Eur maždaug. Apygardos teismas pažymi, kad tokia nukentėjusiojo nurodoma langų suma beveik atitinka UAB „VIVA langai“ nurodytas kainas už langus, vieno langa kaina 140,88 Eur (1 t., b. l. 54).
25. UAB „Labas darbas“ atliko plastikinių langų matavimą, apžiūrėjimą. 2021 m. rugsėjo 2 d. UAB „Labas darbas“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą 20 Eur sumai už plastikinių langų matavimą, apžiūrėjimą (1 t., b. l. 146). UAB „Labas darbas“ pateikė komercinį pasiūlymą 1 720 Eur sumai. Šią sumą sudaro trys langai, viena vitrina, vienas slenkstis, viena durų rankena (1 t., b. l. 150–151). Ši suma yra kiek didesnė nei UAB „VIVA langai“ pasiūlyta suma už langus 1 119,98 Eur (540 Eur + 579,98 Eur), taigi vadovaujamasi E. Ripinskiui palankesnėmis kainomis.
26. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors byloje yra tik komerciniai pasiūlymai ir nėra duomenų, kad pagal šiuos komercinius pasiūlymus langai ir durys būtų pakeisti ir už juos būtų apmokėta, tačiau teismas neabejoja, jog išlaidos, susijusios su langų ir durų pakeitimu, gali būti realios ir jų priteisimas, kaip būsimų realių išlaidų, galimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 3 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį. Tokios išlaidos, įvertinus sugadintų daiktų kiekį, pobūdį ir atitinkamų darbų atstatymų rinkos kainas nėra neprotingai didelės ar nepagrįstos.
27. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas teisingai vertino, kad 1 399,98 Eur suma yra protinga ir proporcinga patirtai turtinei žalai dėl sugadintų langų ir durų ir jų atstatymo išlaidoms, tiesiogiai susijusioms su E. Ripinskio neteisėtais veiksmais padarytu svetimo turto sugadinimu, todėl pagrįstai priteisė iš jo 1 399,98 Eur turtinės žalos atlyginimą.
Dėl Eduardui Ripinskiui paskirtos bausmės
28. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje nuteistajam Eduardui Ripinskiui bausmės paskyrimo motyvai aptarti, į visas baudžiamojo įstatymo numatytas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę – tiek apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką, tiek nuteistojo asmenybę (tarp jų ir į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą), atsižvelgta. Apylinkės teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Eduardas Ripinskis veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltę pripažįsta iš dalies, praeityje teistas, tačiau teistumai išnykę, baustas administracine tvarka, dirba, augina du mažamečius vaikus. Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad nuteistajam Eduardui Ripinskiui BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant laisvės apribojimo bausmę, kuri yra mažesnė nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis kartu su įpareigojimu atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši bausmė Eduardui Ripinskiui parinkta tinkamai, paskirta nepažeidžiant bausmių skyrimo taisykles reglamentuojančių BK nuostatų. Dar labiau švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nėra pagrindo, juo labiau, kad apeliaciniame skunde neginčijama bausmė ir nenurodytos aplinkybės, į kurias nebūtų atsižvelgęs pirmosios instancijos teismas.
29. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo Eduardo Ripinskio ir jo gynėjo advokato Kęstučio Bieliausko apeliacinį skundą atmesti.