Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-09-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-659-992/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-09-28Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-12-14Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-09-28
Bylos Nr.
1-659-992/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24142-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Kaltinamasis
E. R.
Civilinis ieškovas
R. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-659-992/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24142-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.10.1.; 1.1.7.2.3.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Deimantei Fiodorovaitei, Laimai Avižienytei,dalyvaujant prokurorei M. R.,kaltinamajam E. R., jo gynėjui advokatui K. B.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. K.,vertėjai Helenai Žemaitel,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, auginantis du nepilnamečius vaikus, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) šaltkalviu, teistas:

1) 2006 m. spalio 27 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2007 m. gruodžio 20 d. nutartimi atleistas nuo bausmės,

2) 2009 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 3 MGL bauda (bauda sumokėta),

3) 2013 m. birželio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 6 MGL bauda (bauda sumokėta),

4) 2014 m. liepos 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskirti įpareigojimai be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose;

5) 2016 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R. sugadino svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: E. R. 2020 m. birželio 16 d., apie 1 val., tyčia sugadino svetimą, R. K. priklausantį, 500 eurų vertės turtą - buto, esančio (duomenys neskelbtini), tris langus bei dvejas duris: spardė 150 eurų vertės buto įėjimo duris, mėtė į langus plytas bei šampano butelį, tokiu būdu išdaužė langų stiklo paketus bendros 180 eurų vertės bei apgadino 100 eurų vertės lango rėmą ir 70 eurų vertės vidines kambario duris. E. R. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. R. teismui parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę pripažįsta iš dalies, sutinka teismui duoti parodymus. Kaltinamasis paaiškino, kad birželio 16 naktį, apie 12 val., vienas atėjo pas R. K. pasikalbėti. Su R. K. buvo pažįstami, todėl žinojo, kur jis gyvena, R. nerado namuose. K. R. praeityje buvo jo motinai išdaužęs langus, išdaužė R. tris langus. Į langus metė plytą ir šampano butelį, įsitikinęs, kad mesdamas šiuos daiktus vidinių durų apgadinti negalėjo, plyta negalėjo siekti vidinių durų ir padaryti tokią žymę, kadangi ji yra sunki ir jis negalėjo jos taip numesti. Matė tris išdaužtus plastikinius langus. Pirmą langą išdaužė šampano buteliu, antrą - plyta, trečią langą galbūt sudaužė plyta, gal akmeniu. Apie 2 minutes beldė į pirmas koridoriaus duris iš lauko pusės, tačiau durų nedaužė, nespardė, tik rankos delnu beldė, tokiu būdu durų apgadinti negalėjo. Durų spynos neklibino, nebandė jų atidaryti, jam beldžiant į duris, niekas neatšoko, durys buvo rudos spalvos, su rankena, jų stakta medinė. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis paaiškino, kad prie R. namo užtruko apie 20 minučių. Žino, kad tame name gyvena kiti asmenys, galbūt kaimynai ir buvo išėję šio įvykio metu, tačiau jis jų nematė. Šampano butelis, kuriuo daužė langus, gulėjo prie medelio ir buvo tuščias. Plytą rado namo kieme. Iš kokio atstumo metė plytą, nežino. Galisi dėl tokių savo veiksmų ir sutinka atlyginti padaryta žalą, tačiau, jo manymu, R. K. vertinamas padarytos žalos dydis yra per didelis, mano, kad žala siekia apie 300 eurų, kurią sudaro trys apgadinti langai, kadangi pakeisti stiklo paketą kainuoja apie 100 - 150 eurų. R. pradžioje prašė atlyginti 200 eurų žalą, po to 500 eurų žalą, surinkus šiuos pinigus R. pasakė, kad žalą vertina 800 eurų, po to 1000 eurų. Jo santykiai su R. K. yra konfliktiški. R. K. jį nuolat reketuoja, yra išdaužęs jo motinai langus, o padarytos žalos neatlygino. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Nukentėjusysis R. K. teismui parodė, kad 2020 m. birželio 16 d., apie 7.30 val., atvažiavęs namo pastebėjo, kad apgadintos buto durys, sulaužyta durų stakta. Lauko duris atsirakino raktu, spyna buvo tvarkinga. Jo butas yra dviejų aukštų name, pirmame aukšte. Užėjus į namo verandą yra bendras koridorius, vedantis į tris butus. Šiame bute jis nenakvoja, tik atvažiuoja persirengti, susideda savo įrankius, pasitvarko butą. Prieš šį įvykį bute lankėsi birželio 15 d., išvažiavo apie 17.30 val., butą paliko tvarkingą. Atidaręs duris pamatė sudaužytą šampano butelį, langą, kitame kambaryje buvo dužęs stiklas. Buvo sudaužytas ir trečias langas, mėtėsi plyta. Pirmame kambaryje buvo sudaužyti du langai, antrame – vienas ir vienas langas virtuvėje. Miegamajame, kuris yra apie 10 kv.m, išdaužtas vienas langas ir apgadintas kito lango rėmas. Plyta skriejo per kito kambario langus apie 2 metrus. Nuo lango, į kurį mesta plyta, iki durų yra apie 2 m atstumas. Durys buvo praviros, į jas trenkėsi mesta plyta ir durys trenkėsi į pečių, dužo stiklas. Duryse yra likusi nuo plytos žymė - įlenkimas. Dėl įėjimo į butą durų - mano, kad bandė duris atidaryti, dėl to buvo išlaužta lauko durų stakta, šios durys stovi netaisytos, tik prisuko staktą; sugadinta durų apdaila, spyna. Jam aiškino, kad reikia keisti duris su stakta, kadangi durų be staktos niekas neparduoda. Taip pat reikia keisti duris, kuriose išmuštas stiklas, nes durų stiklo pakeisti taip pat neįmanoma. Langus jis įsistatė prieš dešimt metų už pinigus, kuriuos gavo išėjęs iš vaikų namų. Dabar langai yra užklijuoti plėvele, kadangi neturėjo lėšų pasikeisti langus. Dėl jam padarytos žalos paskaičiavimo kreipėsi į įmones, gaminančias duris ir langus. Įmonei iš draugo el. pašto išsiuntė langų nuotraukas, durų nuotraukas buvo nuvežęs į firmą, pagal matmenis jam atliko paskaičiavimus, specialistai jam aiškino, kad langas, kurio rėmas įlenktas, yra nepataisomas, jį reikia keisti Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, paprašytas patikslinti apgadinimus, R. K. parodė, kad sudaužytas virtuvės langas, sugadintas kito kambario lango rėmas, į kurį pataikė plyta, buvo likę nuo plytos suodžiai. Antras langas nebuvo išmuštas, kito kambario lango išdaužtas tik vienas stiklo paketas, tačiau specialistų teigimu, šiuo atveju reikia keisti visą langą.

Nukentėjusysis teismui teigė, kad kaimynas jam papasakojo, jog naktį, apie 1 val., buvo atėjęs R., kuris šūkavo, bandė laužti duris, to padaryti nepavykus, nuėjo daužyti langų. Tą patį vakarą, kai pamatė apgadintus namus, dėl šio įvykio jis kreipėsi į policijos pareigūnus. Įvykio vietoje jis nieko nelietė, atvykę policijos pareigūnai buvo užėję į butą, vėliau atvykę padarė įvykio vietos fotonuotraukas, viską užfiksavo. Iš pradžių policijos pareigūnai jam siūlė nuvažiuoti pas E. R. ir draugiškai susitarti dėl žalos atlyginimo. Policijos pareigūnų tarnybiniu automobiliu nuvyko pas E. R.. Policijos pareigūnai nuėjo pas E. R. į namus, pakalbėjo, davė jo telefono numerį ir grįžę į automobilį pasakė, kad jeigu iki rytojaus E. R. nepaskambins, tai jis [R. K.] privalo kreiptis į policiją ir rašyti pareiškimą. Su E. R. yra turėjęs konfliktinę situaciją, buvo sudaužęs jam langą, tačiau kitą dieną nuėjo atsiprašyti, o E. R. jį apipurškė dujomis, iškvietė policiją. Vyko teisminiai procesai, jis buvo nuteistas, priteista žala, turtinę žalą jis yra atlyginęs. E. R. sako netiesą, nebuvo taip, kad jis E. R. persekiotų, šantažuotų. Nukentėjusysis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Liudytojas A. V. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiojo butas yra priešais jo butą. 2020 m. balandžio 23 d., naktį jį pažadino smūgis į duris. Kažkas beldėsi į nukentėjusiojo buto duris, taip pat jas spardė. Triukšmas truko apie 3-5 minutes. Girdėjo du žmones, girdėjo necenzūrinius žodžius, šaukiant „Rusla, Rusla“. Po to stojo tyla ir maždaug po trijų minučių išgirdo stiklo dužimą. Jis nesikėlė, policijos nekvietė, kadangi neturėjo telefono. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas parodė, kad asmenis pravarde „Smetanka“ ir „Rusla“ pažįsta. „Smetanka“ yra E. R.. Tą vakarą svečiuose pas jį buvo J. B., kuris buvo išgėręs, tačiau jis pats [liudytojas] alkoholio vartojęs nebuvo. Miegoti nuėjo apie 22 val. Girdėjo, kad yra laužomos buto durys, tačiau paties fakto nematė. Durų daužymas truko apie minutę, po to išgirdo dviejų stiklų dužimą. Ryte išėjęs į darbą pastebėjo sudaužytus langus. Nukentėjusiajam papasakojo, ką girdėjo. Į nukentėjusiojo butą įėjęs nebuvo. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo parodymus, liudytojas paaiškino, kad neprisimena, ar tą vakarą buvo vartojęs alkoholio. Asmenį, pravarde „Smetanka“, įvardijo kaip agresyvų, kadangi jis nuolat rėkia. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, kad R. K. yra jo kaimynas, kuris turi butą Nr. 3, esantį priešais jo butą, kuriame nuolat negyvena, tačiau kasdien rytais ir vakarais lankosi. R. K. pažįsta tik kaip kaimyną, artimai nebendrauja. 2020 m. birželio 16 d., apie 1 - 2 val., tiksliai laiko nežino, miegodamas vienas namuose išgirdo stiprų beldimą į R. K. buto duris. Po to išgirdo labai stiprų spardymą į šio buto duris, dar po to išgirdo, kaip dūžta lango stiklai. Iš buto neišėjo, tačiau girdėjo vietinių gyventojų, kuriuos žino tik pagal pravardes „Rusla“ ir „Smetanka“ balsus. Kad čia būtent šių asmenų balsai, neabejoja. Jie šaukė, keikėsi, vartojo necenzūrinę leksiką apie R., tačiau ką būtent sakė, nepamena, tiesiog jį barė. Jis iš buto nebuvo išėjęs. Jie kurį laiką patriukšmavo, pas jį nėjo, į K. butą nepateko, po to išėjo, o jis nuėjo miegoti. Prieš šį įvykį vakare vartojo alkoholį, tad buvo tuo metu pusgirtis, tačiau įvykį prisimena gerai. Ryte, apie 8 val., kaip visada, į savo butą atvyko R. K. ir užėjęs pas jį paklausė, kas išdaužė jo buto langus ir apspardė duris, jis atsakė, kad naktį pas jį buvo atėję minėti asmenys, kad jis įvykio nematė, bet juos atpažino iš balsų. R. K. jam pasakė dėl šio įvykio kreipėsi į policiją. Pabrėžia, kad paties įvykio nematė, tik girdėjo jų balsus ir tiek (58 – 60 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. B. parodė, kad nuolat gyvena adresu (duomenys neskelbtini), patalpoje, kuri nepažymėta jokiu numeriu ir nelaikoma butu. Toje pačioje aikštelėje gyvena kaimynas A. V., kurį jis gerai pažįsta, taip pat yra R. K. priklausantis butas, kuriame šis nuolat negyvena, nenakvoja, tačiau sistemiškai ten lankosi. E. R. pažįsta tik iš matymo, kaip vietinį gyventoją, kurio pravardė „Smetana“, su juo niekada nebendravo ir jokių santykių neturėjo. 2020 m. birželio 16 d. naktį, laiko nežino, būdamas namie išgirdo, kad į R. K. butą kažkas stipriai laužiasi, buvo girdėti daugiau nei vieno vyro balsai, tačiau jis jų neatpažino, girdėjo, kad buvo kviečiamas K., lyg jo buvo ieškota, tačiau tiksliai, kas ką sakė, nebeprisimena, po to girdėjo garsus, panašius į stiklų dužimą, į trenksmą. Iš savo gyvenamosios patalpos neišėjo dėl saugumo. Paties įvykio nematė, nematė, kas buvo atėjęs, tik girdėjo garsus. Po nakties išėjęs iš savo buto pamatė stipriai apgadintas R. K. buto duris, išdaužytus tris jo buto langus, visur besimetančias stiklo šukes, po to sutiko A. V., kuris jam pasakė, kad būtent E. R., t. y. asmuo pravarde „Smetana“, išdaužė R. K. buto langus bei apgadino duris, sakė, kad jis matė, buvo atidaręs savo įėjimo duris ir minėtą asmenį, pravarde „Smetana“, matė, tačiau nenori problemų, bijo šio asmens keršto, tad nenorėtų liudyti policijai apie šį įvykį (64 – 67 b. l.).

BIRT ataskaitų žiūryklėje 2020 m. birželio 16 d., 16.18 val., užfiksuotas R. K. pranešimas apie tai, kad nakties metu šampano buteliais buvo išdaužyti jam priklausančio buto langai. Papildomai nurodyta, kad atvykus nurodytu adresu policijos pareigūnus pasitikęs R. K. paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 15 d., 22.00 val., iki 2020 m. birželio 16 d., 16.00 val., buvo išdaužti jam priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), langai (3 plastikiniai langai). Įtaria, kad langus galėjo išdaužti E. R., su kuriuo dažnai konfliktuodavo. Visą įvykį galėjo matyti pranešėjo kaimynas A. V., kuris dažnai būna neblaivus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2020 m. birželio 16 d., nuo 1.00 val. iki 3.00 val., (duomenys neskelbtini) , iš matymo pažįstamas E. R. išdaužė R. K. priklausančio buto langų stiklo paketus bei buto viduje durų stiklą. Bendrai E. R. išdaužė trijų langų stiklo paketus, vieno paketo vertė apie 60 eurų, bendra žala apie 180 eurų. Sugadino vieno lango rėmą, lango vertė apie 100 eurų, metęs plytą į langą, pataikė į vidinių durų stiklą bei rėmą, durų vertė apie 70 eurų. Tai pat apgadino buto įėjimo duris, durų vertė apie 150 eurų. Nusikalstama veika R. K. padaryta apie 500 eurų turtinė žala (13 b. l.).

Šalies argumentai

Protokole - pareiškime R. K. nurodė, kad 2020 m. birželio 16 d., nuo 1.00 val. iki 3 val., (duomenys neskelbtini), jam iš matymo pažįstamas E. R. išdaužė jam [R. K.] priklausančio buto langų stiklo paketus bei buto viduje išdaužė durų stiklą. Bendrai E. R. išdaužė trijų langų stiklo paketus, vieno paketo vertė apie 60 eurų, bendra žala apie 180 eurų, sugadino vieno lango rėmą, lango vertė apie 100 eurų, metęs plytą į langą pataikė į vidinių durų stiklą bei rėmą, durų vertė apie 70 eurų. Tai pat apgadino buto įėjimo duris, durų vertė apie 150 eurų. Nusikalstama veika padaryta apie 500 eurų turtinė žala (9 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos – (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimas butas vieno aukšto mediniame gyvenamajame pastate, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, dešinėje pusėje, pakalnėje, yra vieno aukšto medinis gyvenamasis namas. Namas yra medinių, mėlynos spalvos fasado dailylenčių ir šiferio dangos šlaitiniu stogu. Langų rėmas yra juodos spalvos. Namo teritorija neaptverta, laisvai praeinama. Iki namo veda išmindytas takelis žolėje, kairėje takelio pusėje auga krūmai. Priėjus prie namo iš dešinės pusės, priešais namą matoma išmindyta žolė, žolėje yra stiklo šukių. Dešiniau esantis plastikinio lango paketas išdaužtas. Priėjus prie lango, esančio kairėje pusėje, matoma, kad pirmas stiklo paketo langas yra išdaužtas, antras, esantis iš namo vidinės pusės, - nesudaužytas. Priešais minėtą langą, metro atstumu, guli baltos spalvos plyta, taip pat matoma stiklo šukių. Užėjus iš kitos namo pusės, kairėje pusėje, apžiūrėjus langą, dešinės pusės žemutiniame kampe matomas lango rėmo apgadinimas. Kairėje pusėje esančio lango stiklo paketas sudaužytas. Įėjimas į namą yra per atvirą verandą su stogeliu, įėjimas apkaltas geltonos spalvos dailylentėmis. Namo viduje, dešinėje pusėje, yra rudos spalvos durys. Durų dešinės pusės staktos dailylentė yra atlupta iš viršaus, apačia priremta prie durų staktos; durys rakinamos spyna. Spynos sugadinimų nepastebėta; ties durų spynos užraktu yra durų apdailos laužymo žymės. Ant prieškambario grindų yra stiklo šukių, taip pat butelio kaklelio formos stiklo šukė su apvyniota folija iš viršaus, stiklo šukė paimta ir įdėta į voką Nr. 1. Aplink tai pat yra stiklo šukių. Svetainės lango stiklo paketas iš vidinės pusės nesugadintas, o iš lauko pusės esančio stiklo paketo langas išdaužtas. Kitame kambaryje ant grindų guli baltos spalvos plyta, ji paimta ir supakuota į voką Nr. 2. Ant grindų yra stiklo šukių. Už plytos, kairėje pusėje yra rudos spalvos durys, kurių apačioje matomas durų apdailos apgadinimas, jis nufotografuotas. Durys turi stiklinę apdailą, susidedančią iš dviejų pusių, viršutinė stiklinė apdaila išdaužta. Kitame kambaryje lango stiklas išdaužtas. Namas bei namo teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (16 – 18 b. l.). Byloje pateiktose įvykio vietos apžiūros protokolo priedo fotolentelės nuotraukose užfiksuota: nuotraukoje Nr. 1 užfiksuotas bendras įvykio vietos vaizdas; Nr. 2 matomas namas; Nr. 3 užfiksuotas išdaužtas lango stiklo paketas; Nr. 4 užfiksuotos šukės prieš langą; Nr. 5 užfiksuotas langas kairėje pusėje; Nr. 6 užfiksuota plyta prieš langą; Nr. 7 užfiksuotas takelis link įėjimo į namą; Nr. 8 užfiksuotas langas kitoje namo pusėje; Nr. 9 matomas padarytas lango apgadinimas; Nr. 10 matomas langas prie įėjimo. Lango stiklo paketas išdaužtas; Nr. 11 užfiksuotas įėjimas į namą; Nr. 12 užfiksuotos buto durys, matoma apgadinta durų stakta, padarytas apgadinimas detaliau užfiksuotas nuotraukoje Nr. 13; Nr. 14 užfiksuotas apgadinimas ties durų užrakto spyna; Nr. 15 matomas prieškambaris, kuriame mėtosi stiklo šukės; prieškambario kairėje pusėje esančios stiklo šukės užfiksuotos ir nuotraukoje Nr. 16; Nr. 17 užfiksuotas butelio kaklelio formos stiklo šukė; Nr. 18 užfiksuotas prieškambaryje išdaužto lango vaizdas iš vidaus; Nr. 19 matomas svetainės kambarys; Nr. 20 matomas miegamojo kambarys, kambaryje ties durimis guli plyta; Nr. 21 užfiksuotas miegamojo kambaryje buvusios plytos vaizdas; Nr. 22 užfiksuotas išdaužtas vidinių durų stiklas; Nr. 23 užfiksuoti durų apačioje esantys apgadinimai. Nuotraukoje aiškiai matomi ant durų esantys padaužymai; Nr. 24 užfiksuotos kambaryje esančios šukės; Nr. 25 užfiksuotas išdaužto miegamojo kambario lango stiklo paketas iš vidaus (19 – 25 b. l.).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota stiklo šukės ir plytos apžiūra. Nustatyta, kad stiklo šukė yra įpakuota į pilkos spalvos foliją, ant kurios yra užrašas „G. C.“. Šukės ilgis - 135 mm. Nustatyta, kad plyta yra baltos spalvos, plytos ilgis - 250 mm, plytos plotis - 120 mm (27 b. l.). Byloje pateiktose daiktų apžiūros protokolo priedo fotolentelės nuotraukose: Nr. 1 užfiksuota baltos spalvos plyta; Nr. 2 stiklo šukė yra įpakuota į pilkos spalvos foliją; Nr. 3 stiklo šukė įpakuota į pilkos spalvos foliją su užrašu „G. C.“ (28 – 29 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

E. R. bylą nagrinėjant teisme savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies. Neneigė, jog nakties metu atėjęs prie nukentėjusiojo R. K. buto, beldė į lauko duris, neradęs nukentėjusiojo, apimtas pykčio, daužė buto langus, iš viso jis išdaužė tris langus: pirmąjį - tuščiu šampano buteliu, kurį rado kieme, prie medelio; antrą langą -plyta, kurią taip pat rado namo kieme, kokiu būdu išdaužė trečią langą, tiksliai prisiminti negalėjo, jo manymu, plyta arba akmeniu. Kaltinamasis kategoriškai neigė spardęs ar daužęs lauko (įėjimo į butą) duris. Teigė, jog apie 2 minutes beldė į lauko duris ir, jo manymu, belsdamas delnu negalėjo padaryti durims tokių apgadinimų, kurie yra užfiksuoti byloje. Kaltinamasis nepripažino, jog apgadino vidines buto duris, nors pripažino metęs į langą plytą, tačiau nesutiko, kad mesta plyta galėjo apgadinti ir vidaus duris.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kurio vertė iki sunaikinimo (sugadinimo) viršijo 5 MGL dydį (BK 190 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, asmeniui inkriminuojant svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, būtina nustatyti šios veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumą – veikos pavojingumą, priežastinį ryšį ir padarinius bei asmens kaltę (tyčią) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-324-303/2015, 2K-355-976/2015 ir kt.). Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių, baudžiamoji atsakomybė negalima (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73-677/2016).

Akcentuotina, kad E. R., apklausiamas teisme, pripažino išdaužęs R. K. buto langus, taip pat pripažino beldęs į R. K. buto duris, tačiau neigė savo veiksmais apgadinęs buto duris, nurodydamas, kad į duris beldė delnu ir tokiais veiksmais durų sugadinti negalėjo. Tokie kaltinamojo parodymai vertintini kaip gynybinė versija, kurią paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Kaltinamojo parodymus dėl lauko ir vidaus durims padarytų apgadinimų paneigia bylos nagrinėjimo metu apklausto liudytojo A. V. parodymai. A. V. teigimu, naktį jį pažadino smūgiai į R. K. duris. Girdėjo, kaip kažkas šūkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, spardė ir laužė kaimyno buto duris. Iš balsų atpažino, kad tai buvo R. R., jam žinomas pravarde „Smetana“, kito asmens pravardė „Rusla“. Liudytojas teigė, jog nesikėlė ir iš namų nėjo. Po 3 - 5 minučių viskas nutilo, o netrukus jis išgirdo dūžtančio stiklo garsus. Ryte matė išdaužtus kaimyno buto langus ir sulaužytas buto duris bei durų staktą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. taip pat patvirtino girdėjęs stiprų beldimą į kaimyno R. K. buto duris, vėliau išgirdo ir stiprų durų spardymą.

Tai, kad 2020 m. birželio 16 d. naktį, girdėjo laužiamas R. K. buto duris ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytojas J. B., kurio parodymai, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo pagarsinti bylą nagrinėjant teisme. Ir nors kai kurios liudytojų A. V. bei J. B. parodymų detalės skiriasi, pvz. A. V. nurodė, kad J. B. nakvojo pas jį; J. B. nurodė, kad nakvojo savo namuose, be to A. V. nebuvo nuoseklus aiškindamas aplinkybes dėl savo girtumo, tačiau šios aplinkybės neturi esminės reikšmės ir nepaneigia liudytojų parodymų. Esminės aplinkybės, t. y., tai, kad abu liudytojai girdėjo spardomas ir daužomas buto duris, sutampa. Be to, iš liudytojų parodymų matyti, kad R. K. buto durys yra vienoje koridoriaus erdvėje ir nutolusiuos nedideliu atstumu (A. V. teigimu, apie tris metrus), todėl pagrįsta tikėti, kad tiek A. V., tiek J. B. girdėjo, kaip buvo daužomos ir spardomos R. K. buto durys.

Ir nors A. V. bei J. B. nėra tiesioginiai įvykio liudytojai, kadangi jie nematė paties nusikaltimo padarymo aplinkybių, tačiau netiesioginiai įrodymai taip pat turi įrodomąją vertę. Pažymėtina, kad tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).

E. R. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką taip pat pagrindžia rašytiniai bylos duomenys. Protokole - pareiškime nurodyta, kad R. K. pranešė, jog 2020 m. birželio 16 d., nuo 1.00 val. iki 3 val., (duomenys neskelbtini), iš matymo pažįstamas E. R. išdaužė jam priklausančio buto trijų langų stiklo paketus, sugadino vieno lango rėmą, metęs plytą į langą pataikė į vidinių durų stiklą bei rėmą, tai pat apgadino buto įėjimo duris. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad yra išdaužyti namo langai, apgadintas lango rėmas, taip pat nustatyta, kad apgadinta durų apdaila, durų dešinės pusės staktos dailylentė yra atlupta iš viršaus. Įvykio vietos apžiūros protokolo priedo fotolentelės nuotraukose taip pat užfiksuoti išdaužyti namo langai, apgadintas lango rėmas. Nuotraukose Nr. 12 - Nr. 14 matomi buto durų apgadinimai, taip pat užfiksuotas apgadinimas ties durų užrakto spyna. Šie duomenys patvirtina, kad buto durys buvo apgadintos, duomenų, rodančių, kad duris galėjo sugadinti ne E. R., o kažkas kitas, byloje nėra, nes E. R. kaltinimui aktualiu laiku buvo prie nukentėjusiojo buto durų.

Teismo vertinimu, byloje taip pat įrodyta, kad savo veiksmais E. R. apgadino vidaus kambario duris, nors, kaltinamojo teigimu, jo mesta plyta dėl savo svorio negalėjo taip toli skrieti ir apgadinti vidaus buto durų, tačiau tokia kaltinamojo išreikšta subjektyvi nuomonė prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Įvykio vietos apžiūros protokole bei jo priede užfiksuoti duomenys – lauke ir kambaryje gulinčios baltos plytos ir butelio kaklelio formos stiklo šukė, apvyniota iš viršaus folija, patvirtina kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad langų stiklus jis daužė plyta ir šampano buteliu. Iš nukentėjusiojo R. K. parodymų seka, kad plyta skriejo per langą, nuo durų iki lango yra nedidelis – apie 2 metrų atstumas, durys buvo praviros, skriejusi plyta kliudė duris, todėl jos trenkėsi į krosnį ir dėl to dužo durų stiklas. Šiuos kaltinamojo pateiktus paaiškinimus patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas bei protokolo priedo – fotolentelės duomenys, kur užfiksuota buto viduje, miegamojo kambaryje, ant grindų gulinti plyta, už plytos - rudos spalvos durys. Ant durų apačios matomi aiškūs apgadinimai. Pažymėtina, kad miegamojo lango stiklas buvo išdaužytas, iš ko seka, kad E. R. mesta plyta išdaužė lango stiklą, patekusi į vidų kliudė buto vidaus duris ir jas apgadino.

Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, turi būti tiksliai nustatyta nusikaltimo padarinių piniginė išraiška. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurie nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016, 2K-5-628/2019 ir kt.). Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo – pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-298-697/2016).

Nėra pagrindo abejoti, jog E. R. atliktais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam dėl sugadinto turto buvo padaryta turtinė žala. Byloje pateiktas UAB „VIVA langai“ komercinis pasiūlymas Nr. 201202-03VT dėl durų užsakymo (540 Eur sumai); komercinis pasiūlymas Nr. 201202-06VT dėl stiklo paketų ir Aluplast langų užsakymo (579,98 Eur sumai) bei UAB „N. B.“ 2020 m. gruodžio 2 d. užsakymo detalizavimas dėl vidaus durų (280 Eur sumai). Šiuose dokumentuose įtrauktos ne tik preliminarios durų/langų kainos, tačiau į šią vertę įtrauktas ir senų gaminių utilizavimas, taip pat darbų vertė, kuri nėra šią veiką kvalifikuojantis požymis, tačiau net ir atėmus iš bendros sumos demontavimo, senų gaminių utilizavimo kainas, taip pat įvertinus daiktų nusidėvėjimo lygį, kas be kita ko, buvo įvertinta ikiteisminio tyrimo metu bei pareiškiant kaltinimą, likusi suma atitinka BK 187 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Nesutiktina su gynėjo pozicija, kad šiuo atveju kaltinamojo veiksmai užtraukia ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę. Kaip žinia, atsakomybė už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą yra numatyta ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnyje, šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sugadinimą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Taigi šiuo aspektu esminis požymis, leidžiantis atriboti administracinę ir baudžiamąją atsakomybę – žalos (sunaikinto ar sugadinto turto vertės) dydis, o būtent, vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodytomis turto vertės išaiškinimo nuostatomis, atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla, kai sunaikinto ar sugadinto turto vertė yra daugiau nei 5 MGL dydžio, o atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kyla tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės, t. y., kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos, svetimą turtą, ir atitinkamai, kai sunaikinto ar sugadinto turto vertė neviršija 3 MGL (t. y. bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio) sumos, už tai numatyta administracinė atsakomybė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. R. savo veiksmais apgadino R. K. priklausančio buto lauko ir vidaus duris, išdaužė tris langus ir apgadino lango rėmą. Byloje įrodyta, kad E. R. sugadinto turto vertė sudaro daugiau nei 5 MGL dydžio sumą, todėl visiškai pagrįstai kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstami pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Kaltinamojo E. R. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių bylą nagrinėjant teisme nustatyta nebuvo.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis E. R., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltę pripažįsta iš dalies, praeityje teistas, tačiau teistumai išnykę, baustas administracine tvarka, dirba, augina du mažamečius vaikus. E. R. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. R. paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Taip pat skirtinas BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytas įpareigojimas – atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Dėl kardomųjų priemonių.

E. R. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. K. byloje pareiškęs 1399,98 Eur civilinį ieškinį dėl kaltais tyčiniais E. R. veiksmais padarytos turtinės žalos ir 350 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Svarbu tai, kad atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas.

Nukentėjusysis savo reikalavimą grindė į bylą pateikdamas UAB „VIVA langai“ komercinį pasiūlymą Nr. 201202-03VT dėl durų užsakymo (540 Eur sumai); komercinį pasiūlymą Nr. 201202-06VT dėl stiklo paketų ir Aluplast langų užsakymo (579,98 Eur sumai) bei UAB „N. B.“ 2020 m. gruodžio 2 d. užsakymo detalizavimą dėl vidaus durų (280 Eur sumai). Siekdamas patvirtinti, kad jo prašomas žalos dydis yra adekvatus ir neviršija durų ir langų rinkos kainų, R. K. pateikė ir kito gamintojo durų/langų komercinį pasiūlymą 1720 Eur sumai. Kaltinamasis nesutiko su pareikšto civilinio ieškinio dydžiu, nurodydamas, kad R. K. prašoma suma yra pernelyg didelė, tačiau objektyvių duomenų, pagrindžiančių ženkliai mažesnę sudaužytų ir apgadintų langų bei durų kainą, nei prašoma nukentėjusiojo, teismui nepateikė. Vertinant byloje nukentėjusiojo pateiktus duomenis, taip pat atsižvelgiant į durų ir langų viešai skelbiamas rinkos kainas, skelbiamas įmonių, gaminančių duris ir langus, internetiniuose puslapiuose, spręstina, kad R. K. prašomas atlyginti turtinės žalos dydis yra realus, adekvatus ir ekonomiškai pateisinamas. Pareikšto civilinio ieškinio sumą sudaro ir langų montavimas/ demontavimas bei senų gaminių utilizavimas, logiška, šiuos kaštus nukentėjusysis patirs atstatydamas duris ir langus, ir tai laikytina žalos atstatymu, todėl iš E. R. R. K. naudai priteistina 1399,98 Eur suma turtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusysis R. K. byloje pareiškė ir 350 Eur civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Vertinant nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą, neabejotina, kad R. K. dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Asmuo dėl jo turtui padarytų sugadinimų dar iki šiol negali gyventi jam priklausančiame bute, kadangi neturi lėšų įsistatyti duris ir langus, tačiau vertinant tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu pačiam nukentėjusiajam jokie sužalojimai padaryti nebuvo, nusikaltimo darymo metu R. K. namuose nebuvo, teismas konstatuoja, kad pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra iš dalies pagrįstas ir tenkintinas. Teismas mano, kad nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala vertintina 100 Eur suma.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės baudžiamajai bylai nagrinėti.

2020 m. birželio 23 d. nutarimu paimti ir perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinę daiktinių įrodymų saugojimo saugyklą daiktai: vokas Nr. 1, su stiklo šuke ir vokas Nr. 2, kuriame yra plyta, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, naikinti (30 – 31 b. l.).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302, 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę netaikant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 3 punktu, E. R. įpareigoti per laisvės apribojimo bausmės terminą atlyginti R. K. padarytą turtinę žalą.

Išaiškinti E. R., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, jam gali būti skiriama papildomų įpareigojimų ar draudimų, intensyvi priežiūra arba laisvės apribojimo bausmė gali būti keičiama areštu.

Tenkinti R. K. civilinį ieškinį, iš E. R. R. K. naudai priteisti 1399,98 eurų turtinei žalai atlyginti.

Iš dalies tenkinti R. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, iš E. R. R. K. naudai priteisti 100 eurų neturtinei žalai atlyginti.

E. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinėje daiktinių įrodymų saugojimo saugykloje: voką Nr. 1 ir voką Nr. 2, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė