Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-24-898/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-01-17
Bylos Nr.: 1A-24-898/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-24922-2020-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė
Nuteistasis: V. M., V. V.
Nukentėjusysis: J. Z., L. K.
Advokatai: Valdas Rakauskas, Linas Blažulionis

Kategorijos

1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
1.2.14.10.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
2.1.7.4Įrodymų vertinimas (BPK 20 str. 5 d. ir kt. str.)
2.4.6.4.3Jeigu nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-24-898/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24922-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.8.1.1; 1.1.9.8; 1.2.14.10.1; 1.2.25.4.2.6; 2.1.7.4; 2.4.6.4.3; 2.4.7. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Gabijai Alsytei,dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei,nuteistajam V. M. ir jo gynėjui advokatui Linui Blažulioniui,nuteistajam V. V. (V. V.) ir jo gynėjui advokatui Valdui Rakauskui,nukentėjusiajam J. Z. (J. Z.),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. ir nuteistojo V. M. gynėjo advokato Lino Blažulionio apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį 70 MGL (3 500 Eur) dydžio bauda.

V. V. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 70 MGL (3 500 Eur) dydžio bauda;

pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 55 MGL (2 750 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmes subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. M. paskirta subendrinta 102 MGL (5 100 Eur) dydžio bauda. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2020 m. birželio 25 d., prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsniu, V. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 25 d.; automobilio „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Baudžiamojo poveikio priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. M. automobiliui „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikta galioti iki turto konfiskavimo vykdymo pradžios.

V. M. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios L. K. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies ir dėl L. K. atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo jai iš V. M. ir V. V. solidariai priteista 136 Eur turtinės žalos ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo J. Z. civilinis ieškinys dėl 800 Eur turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. M. ir V. V. nuteisti už tai, kad jie 2020 m. birželio 24 d., apie 23.40 val., veikdami bendrininkų grupe, pagal išankstinį susitarimą nenustatytu daiktu tyčia subraižė J. Z. priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį prie (duomenys neskelbtini), bei tęsdami nusikalstamą veiką nenustatytu daiktu subraižė ten pat stovėjusį L. K. valdomą, UAB „Luminor lizingas“, įm. k 111667277 priklausantį, automobilį „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiais bendrais veiksmais padarė įbrėžimus ant J. Z. priklausančio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės priekinio sparno ir priekinių bei galinių durelių, dešinės pusės galinio sparno, taip pat ant L. K. valdomo UAB „Luminor lizingas“, įm. k. 111667277, priklausančio automobilio „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinio sparno ir priekinių bei galinių durelių, kairės pusės galinio sparno. Tokiu būdu V. M. ir V. V., veikdami kartu, sugadino svetimą turtą bei nukentėjusiajam J. Z. padarė ne mažesnę nei 700 Eur turtinę žalą, nukentėjusiajai L. K. padarė 1 095,45 Eur turtinę žalą. Šie V. M. ir V. V. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, V. M. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. birželio 24 d., apie 23.55 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Dodge“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Šie V. M. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

3.1. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, todėl priėmė neteisėtą sprendimą.

3.2. Teigiama, kad byloje nenustatyta sugadinto turto vertė. Teismas, priimdamas nuosprendį, vadovavosi nepagrįstais nukentėjusiųjų J. Z. ir L. K. argumentais apie jų patirtą žalą. J. Z. nurodė, kad jam padaryta žala siekia 700 Eur, apklausiamas teisme nurodė, kad jo automobilio remontas gali kainuoti 800 Eur, taip pat teismas konstatavo, kad įrodymų dėl padarytos automobiliui žalos dydžio nukentėjusysis J. Z. nepateikė, be to, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokuroras neįvykdė savo pareigos surinkti duomenis, patvirtinančius ikiteisminio tyrimo metu pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Todėl skunde kvestionuojamas faktinis pagrindas, remiantis kuriuo teismas nustatė, jog nukentėjusiajam J. Z. buvo padaryta 700 Eur žala. Tenkindamas nukentėjusiosios L. K. ieškinį teismas konstatavo, jog pastaroji patyrė viso 136 Eur turtinę žalą.

3.3. Skunde pažymima, jog tinkamam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 187 straipsnio 1 dalį teismas turėjo nustatyti sunaikinto ar sugadinto turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009 ir kt.), nes tai yra vienas iš kriterijų, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo, baudžiamojo nusižengimo ar administracinio teisės pažeidimo.

3.4. Skunde pabrėžiama, jog byloje nenustatyta, kad nukentėjusiesiems būtų padaryta turtinė žala, viršijanti 5 MGL (250 Eur) dydžio sumą, todėl nusikalstama veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Įvertinus teismo argumentus, kad nukentėjusiajai L. K. padaryta 136 Eur turtinė žala, vadovaujantis BK numatytu turto vertės išaiškinimu, veika negalėtų būti kvalifikuojama ir pagal BK 187 straipsnio 3 dalį. Be to, apgadintas automobilis „KIA Sportage“, kuriuo naudojasi nukentėjusioji L. K., nuosavybės teise priklauso ne nukentėjusiajai, o UAB „Luminor lizingas“, tačiau byloje nėra duomenų, kad UAB „Luminor lizingas“, kaip apgadintos transporto priemonės savininkė, kreipėsi dėl jos turto apgadinimo. Pirmosios instancijos teismas nesprendė šios bendrovės įtraukimo į bylą klausimo, t. y. privačiai viešo kaltinimo kategorijai priskiriamą bylą išnagrinėjo nesant apgadinto turto savininko kreipimosi, todėl padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą (BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 167 straipsnio 1 dalis; BK 187 straipsnio 4 dalis).

3.5. Teigiama, kad byloje nenustatyta, kokiais bendrais veiksmais tyčia buvo sugadintas svetimas turtas, nenustatyti ir neįvertinti nei objektyvieji, nei subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje požymiai. Teismo išvados yra nepagrįstos, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, vertinant įrodymus buvo pažeistas jų leistinumas ir pakankamumas. Neginčijamų įrodymų, patvirtinančių nuteistojo kaltę byloje nėra.

3.6. Skunde nurodoma, jog teismas nuteistojo kaltę grindė iš esmės nukentėjusiojo J. Z. prieštaringais parodymais, kuris apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad prie (duomenys neskelbtini) namo buvo trys vyrai, iš kurių vienas sėdėjo ant suoliuko, tačiau negalėjo patvirtinti, ar būtent šie vyrai apibraižė transporto priemonę. Bylos nagrinėjimo teisme metu J. Z. nurodė, kad jo parodymai gali keistis, kadangi, peržiūrėjus vaizdo įrašą, jam pasidarė aiškiau. Atsakinėdamas į proceso dalyvių užduotus klausimus, J. Z. negalėjo apibūdinti žalą padariusio asmens, o, peržiūrėjęs teisme vaizdo įrašą, nurodė, kad tik mano, jog braižė V. V. Pabrėžiama, kad, atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnams, nei vienas iš nukentėjusiųjų (J. Z., L. K.), taip pat ir L. K. pareigūnams nenurodė, kad automobilį „KIA Sportage“ braižė nuteistasis V. V., o tai, kad apibraižytas ir nukentėjusiojo J. Z. automobilis – jis pastebėjo tik kitą dieną, vakare. Kas apibraižė jo automobilį J. Z. nurodyti taip pat negalėjo, o liudytojas L. K. ir nukentėjusioji L. K. įvykio nematė.

3.7. Pažymima, jog teismo išvados dėl įvykių eigos ir nuteistųjų veiksmų, apgadinant transporto priemones, grindžiamos fragmentišku bylos duomenų vertinimu. Teismas kaltę grindė tik nukentėjusiojo J. Z. parodymais, kurie tiek tarpusavyje, tiek ir vertinant visą bylos medžiagą yra prieštaringi. Be to, pirmosios instancijos teismo konstatuotų faktų, apgadinant nukentėjusiųjų transporto priemones, nepatvirtina ir į bylą pateikti fragmentiški vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas nuteistųjų grįžimas iš kavinės, ėjimas link V. M. automobilio pasiimti cigarečių ir apsauginės kaukės, ką iš esmės teismas nepagrįstai vertino kaip nusikalstamus ketinimus ir susitarimą bendrais veiksmais vykdyti nusikalstamą veiką.

3.8. Skunde kvestionuojami nuosprendyje nurodomi motyvai, kad nuteistojo kaltė nusikalstamos veikos padarymu įrodyta, teikiant nelogiškus ir abejones keliančius paaiškinimus, nurodoma, jog nesuprantama, kaip tokie nuteistojo veiksmai (pvz.: apsauginių kaukių ir drabužių dėvėjimas ar šlepečių avėjimas) patvirtina automobilių apgadinimo faktą. Pažymima, jog į bylą buvo išreikalauta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-31839-20, kurioje tyrimas buvo pradėtas pagal nuteistojo pareiškimą dėl to, kad jį 2020 m. birželio 24 d. apie 23.30 val., prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, sumušė kaip liudytojas šioje byloje apklaustas L. K. Kaip įtariamasis apklaustas L. K. iš esmės neneigė aplinkybės, kad tarp jų buvo konfliktas ir kad konflikto metu nuteistajam V. V. galėjo būti padaryti kūno sužalojimai. Bylos nagrinėjimo metu buvo nurodyta, kad nuteistojo pateiktas pareiškimas dėl L. K. smurtinių veiksmų nuteistojo atžvilgiu galimai įtakojo nukentėjusiojo J. Z. (L. K. draugo ir kaimyno) parodymų pakeitimą teisme, nuteistąjį įvardijant, kaip asmenį, apgadinusį transporto priemones, tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, dėl jų nepasisakė.

3.9. Apelianto teigimu, esmines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo neišsamiai ir neobjektyviai, nesant įrodymų neteisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką, o atliktas įrodymų vertinimas, neįvertinus byloje esančių įrodymų visumos, nepašalinus abejonių nuteistųjų parodymuose, neatitinka BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies reikalavimų, dėl ko nuosprendis neatitinka ir BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Taigi, teismas priėmė abejonėmis ir prieštaravimais pagrįstą nuosprendį, kuris yra naikintinas.

4. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. M. gynėjas advokatas L. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį dalyje dėl V. M. nuteisimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje bylą nutraukti. Taip pat prašo pakeisti nuosprendį dalyje dėl V. M. nuteisimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir atleisti V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹straipsnio 1 dalyje, padarymo pagal laidavimą, neskiriant automobilio „Dodge“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo arba konfiskavimą pakeisti piniginiu ekvivalentu.

4.1. Skunde nurodoma, jog teismo nuosprendis nepagrįstas, priimtas pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalį, kadangi teismas neteisingai įvertino nustatytas faktines bylos aplinkybes, neišanalizavo visų byloje surinktų duomenų, nesusiejo jų į loginę visumą, nepašalino prieštaravimų ir iškreipė jų turinį, nenurodė įtikinamų argumentų, kodėl vadovavosi vienais įrodymais bei atmetė kitus, nesivadovavo in dubio pro reo principu.

4.2. Skunde remiantis teismų praktika pažymima, jog kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Pabrėžiama, kad teismo nuosprendžio, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, pagrįstumas reiškia, kad jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos sudėties, paskiriamos bausmės ir kiti sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirta įvertintais įrodymais.

4.3. Apelianto vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių J. Z. automobiliui padarytos žalos dydžio, ką patvirtina pirmosios instancijos teismo išvada dėl J. Z. pareikšto civilinio ieškinio pagrindo ir dydžio nepagrįstumo. Be to, tenkindamas nukentėjusiosios L. K. ieškinį, teismas konstatavo, jog pastaroji patyrė 136 Eur turtinę žalą. Skunde taip pat pažymima, jog patikslintu civiliniu ieškiniu L. K. neprašė priteisti 136 Eur dėl neišmokėtos draudimo išskaitos ir pakaitinio automobilio draudimo, o pakaitinio automobilio draudimas nėra susijęs priežastiniu ryšiu su inkriminuojama nuteistųjų veika.

4.4. Taip pat nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad nukentėjusiesiems buvo padaryta turtinė žala, viršijanti 5 MGL (250 Eur) dydžio sumą, todėl nusikalstama veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį. Įvertinus teismo argumentus, kad nukentėjusiajai L. K. padaryta 136 EUR turtinė žala, vadovaujantis BK 190 straipsnyje numatytu turto vertės išaiškinimu, veika negalėtų būti kvalifikuojama ir pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, kaip baudžiamasis nusižengimas. Be to, automobilis „KIA Sportage“, kuriuo naudojasi nukentėjusioji, nuosavybės teise priklauso ne nukentėjusiajai, o UAB „Luminor lizingas“, tačiau byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės savininkė kreipėsi dėl jos turto apgadinimo, taigi pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nesant apgadinto turto savininko kreipimosi, todėl padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą (BPK 167 straipsnio 1 dalis, 187 straipsnio 1 dalis).

4.5. Kita vertus, skunde taip pat nurodoma, jog nors nagrinėjamu atveju ir yra nukentėjusiųjų pareikšimai, byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiesiems buvo padaryta žala, viršijanti 3 MGL dydžio sumą, todėl ikiteisminis tyrimas turėjo būti nutrauktas. Nukentėjusioji L. K. teisme tik parodė, jog apie tai, kad jos automobilis apibraižytas jai pasakė kaimynas J. Z. Nukentėjusioji šio fakto nematė. Analogiškas aplinkybės nurodė ir nukentėjusiosios sutuoktinis. Nukentėjusiojo J. Z. parodymai nenuoseklūs, kadangi teisiamojo posėdžio metu, po vaizdo įrašų peržiūrėjimo, jis pakeitė parodymus – 2020 m. liepos 15 d. nurodė, jog pirmo ir antro vaikino atpažinti negali, vėliau nuomonę pakeitė. Be to, į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina, kad J. Z. vaizdą iš balkono užstoja pušys, o įvykio vieta neapšviesta, nors J. Z. nurodė, kad įvykio vakarą sėdėjo balkone. Taigi jis negalėjo matyti, kad apibraižęs automobilį asmuo įsėdo į „Dodge“ automobilį. Tai patvirtina ir laikotarpių skirtumas, kadangi J. Z. nuėjo pas kaimyną ir tik po kurio laiko grįžo į balkoną.

4.6. Teigiama, kad byloje taip pat nepašalinti prieštaravimai dėl asmens, apgadinusio automobilį, aprangos. Nuteistasis, apklausiamas teisme, parodė, jog buvo apsirengęs mėlynu džemperiu ir juodais marškinėliais, o J. Z. apklausiamas parodė, kad asmuo buvo šviesios spalvos marškinėliais, liudytojas L. K. taip pat nurodė, jog asmuo buvo apsirengęs baltai. Be to, apelianto vertinimu, nukentėjusiosios L. K. parodymai prieštaringi – prieštarauja J. Z. parodymams. Priešingai nei nurodė J. Z., L. K. parodė, kad J. Z. atėjo po to, kai asmuo nuėjo nuo nukentėjusiosios automobilio, kas, apelianto vertinimu, reiškia, jog L. K. nematė kaip nuo jos automobilio vyriškis nubėgo link (duomenys neskelbtini) namo, arba J. Z. matytas asmuo, galimai braižantis automobilius, yra kitas asmuo. Apklaustas kaip liudytojas L. K. parodė, jog nematė automobilio braižymo momento, nematė, kad nuteistasis būtų prie automobilio.

4.7. Kaip liudytojai apklausti L. K. ir J. Z., išbėgę į kiemą, visų pirma užsipuolė ir sužalojo V. V., t. y. manė, kad automobilį apibraižė jis, tik vėliau nurodė, kad kaltininkas yra V. M.. Apelianto teigimu, pastarųjų liudytojų parodymai yra nepatikimi – L. K. yra suinteresuotas duoti melagingus parodymus, nes siekia išvengti atsakomybės už V. V. sužalojimus, kas taip pat turi įtakos ir nukentėjusiosios L. K., jo sutuoktinės – šeimos nario, parodymams. Nukentėjusysis J. Z. siekia turtinės naudos, siekdamas prisiteisti 800 Eur dėl patirtos žalos. Skunde pabrėžiama, jog duodamas parodymus, šis pripažino, kad automobilio neremontavo, o jo pateiktos nuotraukos rodo, jog nėra jokių apgadinimų, todėl nukentėjusysis, kaltindamas nuteistąjį, siekia turtinės naudos, be kita ko, padėti išvengti atsakomybės pažįstamam L. K.

4.8. Skunde pabrėžiama, jog byloje esančiuose vaizdo įrašuose neužfiksuotas automobilių braižymo faktas, ar tai, kad V. M. buvo priėjęs prie automobilių, kuriems padaryta žala, o vaikščiojimo gatve, nueinant iki savo automobilio, faktas nepagrindžia svetimo turto apgadinimo. Kartu byloje nėra duomenų, jog tarp V. M. ir V. V. buvo susitarimas ir bendras tikslas gadinti nukentėjusiųjų automobilius. Apelianto teigimu, jis (V. M.) nuteistas remiantis liudytojų, kurie nematė paties įvykio, parodymais bei nuteistųjų elgesiu – vaikščiojimu, nenusėdėjimu vietoje, kuris būdingas visiems neblaiviems asmenims. Byloje nebuvo tirta nei su kokiu įrankiu buvo apgadintas turtas, nenustatyta, kad nuteistasis turėjo tokį įrankį, o V. M. atstovas pateikė nuotraukas bei vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas J. Z. automobilis, kuris nėra subraižytas.

4.9. Nurodoma, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo V. M. paaiškinimais dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, kurie buvo nuoseklūs, kuriuos patvirtino ir liudytojas I. M. I. M. parodė, kad V. M. prisipažino, kad įvykus konfliktui, siekdamas išvengti muštynių, jis išvažiavo ir važiuodamas apgadino stovinčius automobilius, ką nurodė ir V. M., t. y. jog išvažiavo išsigandęs atbėgusių vyrų.

4.10. Analizuojant V. M. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pagrįstumą, skunde nurodoma, jog V. M. neneigė savo kaltės, neteisino savo elgesio, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, atlygino savo nusikalstamais veiksmais tretiesiems asmenims padarytą žalą. Be to, apeliantui buvo paskirta 2 750 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Todėl, apelianto vertinimu, nuteistajam paskirta bauda su baudžiamojo poveikio priemone neabejotinai daro pakankamą turtinį poveikį.

4.11. Skunde pabrėžiama, jog vykstantis baudžiamasis procesas nuteistajam sukėlė tiek finansinių, tiek psichologinių neigiamų padarinių. Pastarasis jaučia gėdos jausmą prieš šeimą, tėvus, kolegas, draugus, kas privertė apsvarstyti savo elgesį, padaryti tinkamas išvadas dėl elgesio ateityje. Nurodoma, jog teismas neatsižvelgė į nuteistojo charakteristiką – išsilavinęs, dirbantis, vedęs, turintis mažamečių vaikų, anksčiau neteistas, už analogiško pobūdžio nusižengimus ar nusikaltimus nebaustas, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kas, apelianto vertinimu, patvirtina, jog nuteistasis socialiai integruotas, laikosi teisės aktų reikalavimų, o jo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, todėl paskirtas automobilio konfiskavimas yra nepagrįstas, neadekvatus padarytai nusikalstamai veikai bei prieštarauja protingumo, teisingumo bei proporcingumo principams. Automobilis naudojamas šeimos poreikiams tenkinti – jį naudoja sutuoktinė, šeimai su kūdikiu reikalingas didesnis automobilis.

4.12. Apelianto vertinimu, V. M. išteisinus pagal BK 187 straipsnį, nuteistajam prisipažįstant ir nuoširdžiai gailintis padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, bei atlyginus padarytą žalą tretiesiems asmenims, yra pagrindas jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jį perduodant laiduotos J. M. atsakomybėn.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistieji ir nuteistųjų gynėjai apeliacinius skundus palaikė, prašė juos tenkinti visa apimtimi. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais pagrindais palikti nepakeistą, patikslinant nukentėjusiosios L. K. sugadinto turto vertę.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo V. V. ir nuteistojo V. M. gynėjo advokato L. B. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinių skundų ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl svetimo, nukentėjusiosios L. K. valdomo, turto sugadinimo padarymo aplinkybių pagrįstos nešališku įrodymų vertinimu, nuosprendyje aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, objektyviai ištirtos nuteistųjų nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės, tačiau išdėstytos išvados dėl kaltinime inkriminuotos tęstinės nusikalstamos veikos epizodų – svetimo J. Z. turto sugadinimo – visa pareikštame kaltinime inkriminuotų veiksmų apimtimi nepasitvirtino. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog V. M. ir V. V., veikdami bendrininkų grupe, sugadino J. Z. turtą, neatskleidė objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių visumos, visapusiškai neįvertino byloje surinktų įrodymų, jų pakankamumo, tokiu būdu analizuodamas byloje surinktus įrodymus, padarė neteisingą ir įrodymais nepagrįstą išvadą dėl būtinųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių visumos, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms. Nepaisant aptarto kaltinimo susiaurinimo, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistiesiems paskirta baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma yra teisinga – paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, adekvačios padarytoms nusikalstamoms veikoms taip pat atitinka nuteistųjų asmenybes, todėl kolegija, remdamasi skunde nurodytais argumentais, neturi teisinio pagrindo daryti priešingų išvadų ir šioje dalyje keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Dėl įrodymų vertinimo V. M. ir V. V. pripažįstant kaltais pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl L. K. valdomo turto sugadinimo epizodo.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, po ko galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-67-699/2018). Vadinasi, teismas privalo teismo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku, jog yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos ir kad išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. padarytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-507/2016, 2K-84-489/2017, 2K-180-689/2018).

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog V. M. ir V. V., veikdami bendrininkų grupe, nenustatytu daiktu subraižė L. K. valdomo automobilio „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinį sparną, priekines bei galines dureles, kairės pusės galinį sparną ir tokiu būdu sugadino svetimą turtą padarė nukentėjusiajai L. K. turtinę žalą, teisiamajame posėdyje tirdamas ir nuosprendyje vertindamas byloje esančius įrodymus, aukščiau aptartų taisyklių nepažeidė. Iš pateiktų apeliacinių skundų matyti, jog apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, skunde ginčydami byloje esančių įrodymų pakankamumą bei jų patikimumą, pabrėždami menamą byloje apklaustų liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų nenuoseklumą, tokiu būdu fragmentiškai nurodydami neesminius prieštaravimus siekia dirbtinai sumenkinti jų patikimumą. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismo proceso dalyvių pateiktų versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

9. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei patikrinusi apeliacinių skundo argumentus, daro išvadą, kad, nors nuteistieji neigė kaltę dėl jiems inkriminuoto L. K. valdomo automobilio sugadinimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamoje byloje V. M. ir V. V. kaltė sugadinant svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL, įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – byloje apklaustų liudytojų ir nukentėjusiųjų, be kita ko, tiesiogiai stebėjusių nusikalstamos veikos padarymą, parodymais, vaizdo įrašais, kartu pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ir nuteistųjų pozicijos nenuoseklumą, jų iškeltų versijų prieštaringumą. Vertindama apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad aplinkybė, jog apkaltinamasis teismo nuosprendis buvo grindžiamas išvestiniais bei netiesioginiais įrodymais, nesuteikia pagrindo teigti, kad skundžiamas nuosprendis yra grindžiamas prielaidomis, kadangi visi byloje surinkti įrodymai buvo įvertinti pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus bei sudarė nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę. Pastebėtina, jog įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais ar išvestiniais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, Nr. 2K-204-689/2019, Nr. 2K-226-976/2020 ir kt.).

10. Vertinant baudžiamojoje byloje iš karto po įvykio surinktus pirminius duomenis matyti, kad nukentėjusioji L. K. tiek protokole – pareiškime, tiek vėlesnių apklausų metu nurodė, jog 2020 m. birželio 24 d. apie 23.40 val., į buto duris paskambinus kaimynui (J. Z.) ir pranešus, jog buvo subraižytas jų lizingo sutarties pagrindu valdomas automobilis „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jos vyras L. K. su kaimynu išbėgo į lauką, o ji išėjo į balkoną stebėti, kas vyksta, ir pamatė, kaip nuo stovinčio jos automobilio „Kia“ vyriškis, sekamas kaimyno, nubėgo link (duomenys neskelbtini) namo, po ko įsėdo į automobilį „Dodge“, kuris trenkėsi į kitus automobilius ir pasišalino. Nukentėjusioji nurodė, jog matė, kad prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), ant suoliuko sėdėjo vyriškis, kurį pažįsta iš matymo, nes priešais name dažnai būna balkone. Vėliau, atvažiavus policijai, nukentėjusioji išėjo į kiemą, apžiūrėjo savo automobilį ir pamatė, kad automobilio visa kairė pusė subraižyta nuo priekinio sparno iki galinio (t. 1, b. l. 4, 27-29). Nukentėjusioji taip pat pateikė PVM sąskaitą-faktūrą serija ADS Nr. 00012755, remiantis kuria, automobilio „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontas kainavo 1 095,45 Eur, jo remontą apmokėjo AB „Lietuvos draudimas“ (t. 1, b. l. 36). Šiame kontekste pastebėtina tai, jog nors apeliantai pagrįstai pastebi tai, kad transporto priemonė priklauso UAB „Luminor lizingas“, o L. K. yra šio automobilio valdytoja (t. 2, b. l. 95), tačiau, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, teisėtas automobilio valdytojas gali būti nukentėjusiuoju dėl jo valdomam turtui padarytos žalos (žr. kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-463/2009; 2K-298-697/2016), tokiu būdu, byloje esant nukentėjusiojo asmens pareiškimui, nagrinėjamo byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas nepažeidus BK 187 straipsnio 4 dalies, 167 straipsnio 1 dalies nuostatų.

11. Analogiškas aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir pirmosios instancijos teisme, atkartodama nagrinėjamo įvykio chronologiją, patvirtindama, jog nagrinėjamo įvykio aplinkybės tiesiogiai stebėjo nukentėjusysis J. Z. Detalizuodamas įvykio aplinkybes J. Z., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog 2020 m. birželio 24 d. apie 23.30 val., išėjo į savo balkoną-terasą parūkyti (gyvena pirmame aukšte), šalia yra stovėjimo aikštelė, kurią apšviečia greta esantis lauko šviestuvas. Rūkydamas pamatė, kaip iš už namo kampo išėjo vyras, kuris nuėjo tiesiai prie automobilių, stovėjusių šalia jo balkono. Pamena, kad vyro plaukai buvo šviesesni, jis buvo normalaus kūno sudėjimo. Vyras kažką turėjo rankoje ir, priėjęs prie jo kaimyno automobilio KIA, nuo priekio iki galo jį įbrėžė. Po ko nuėjo už (duomenys neskelbtini) esančio namo ir dingo. Toliau pamatė, kaip iš už namo kampo (iš kur ėjo pirmas vyras) išeina kitas vyras, kuris buvo tamsesniais plaukais, vilkėjo šviesios spalvos marškinėlius. Pastarasis priėjo prie to paties automobilio KIA ir toje pačioje vietoje su kažkuo perbraukė nuo priekio iki galo vairuotojo pusėje, po ko nuėjo link priešais (duomenys neskelbtini) esančio namo, kur, sustojęs prie laiptinės esančio suoliuko, pradėjo žiūrėti į jį (J. Z.). Pastarasis eidamas nematė, kad jį stebėjo J. Z.. Po ko nukentėjusysis J. Z. nubėgo pas kaimyną ir pranešė, kad apibraižė šio automobilį. Jie abu nubėgo pas J. Z. į namus, į jo balkoną, kur kaimynas patvirtino, kad stebėtas automobilis priklauso jam. Parodė ir vyriškį, stovėjusį prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, bet šis buvo jau ne vienas. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu pabrėžė, jog antras vyriškis buvo ne tas pirmas, kuris apibraižė automobilį – tą kitą (trečią) vyrą pažįsta iš matymo, nes šis gyvena priešais jo namą, dažnai išeina į balkoną parūkyti. Po ko abu išbėgo į kiemą, įsitikino, jog automobilio KIA vairuotojo pusės šonas apibraižytas ir nubėgo prie balkone stebėtų dviejų vaikinų, „trečiasis“ vaikinas jau sėdėjo ant suoliuko, o antras vyras, kai pamatė, kad jie bėga link jų, pradėjo eiti link automobilių. Kaimynas L. pribėgo prie vyriškio, sėdėjusio ant suoliuko, o jis (J. Z.) nubėgo prie kito, kuris (antrą kartą) apibraižė KIA automobilį. Šis atsirakino automobilį „Dodge“ ir atsisėdo į vairuotojo vietą. Pribėgęs pradėjo belsti į vairuotojo stiklą, sakyti, kad išeitų, tačiau vairuotojas iš karto užvedė savo automobilį, pradėjo važiuoti į priekį, kliudydamas kitus automobilius. Nukentėjusysis pažymėjo, jog policijos pats nelaukė, nuėjo namo miegoti, nes jam kitą dieną reikėjo į darbą (t. 1, b. l. 44-46).

12. Iš esmės analogiškas nagrinėjamo įvykio aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir apklausiamas teisme: J. Z. nurodė analogišką jo ir liudytojo L. K. bei nuteistųjų V. V., V. M. veiksmų seką, tapačias transporto priemonės apgadinimo aplinkybes, pažymėdamas, jog ant KIA buvo du skirtingi įbrėžimai – vienas ėjo braižė, kitas įbrėžimas – antro žmogaus, tai patvirtina ir byloje esantis įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame ant transporto priemonės „Kia Sportage“ kairės pusės užfiksuoti du išilgi įbrėžimai, padaryti vingiuotai, netolygiai (t. 1, b. l. 5). Tačiau, susipažinęs su byloje esančiais vaizdo įrašais, nukentėjusysis pripažino, jog klydo identifikuodamas asmenis, kuriuos matė nagrinėjamo įvykio metu, patvirtindamas, jog kaimynų automobilį KIA apibraižė būtent nuteistieji V. V. ir V. M., kurios sutiko lauke. Nukentėjusysis nurodė, jog jo parodymai pasikeitė, nes, peržiūrėjus vaizdo medžiagą, jam pasidarė aiškiau – iš pradžių (ikiteisminio tyrimo metu) jis nurodė, kad buvo dar ir trečias vyras, tačiau pamatė, kad visur dalyvavo tik du vyrai. Pastarasis pažymėjo, jog minėtas asmuo (neidentifikuotas pirmasis, vėliau įvardintas trečiuoju) visą laiką ėjo nugara ir matė jį tik iš nugaros, tačiau buvo nurodęs, jog vienas žmogus buvo tamsiais plaukais, o kitas šviesesnių, dėl to „pirmas asmuo“, kuris subraižė transporto priemonę, buvo V. V., vėliau sėdėjęs ant suoliuko.

13. Sugretinusi nukentėjusiojo J. Z. parodymus tarpusavyje, be kita ko, ir su kitais nagrinėjamos bylos įrodymais, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šio proceso dalyvio parodymų patikimumu, kadangi iš pastarojo pirminių parodymų matyti tai, jog šis iš esmės identifikavo tik „antrąjį asmenį“, subraižiusį transporto priemonę – nuteistąjį V. M., kuris po to, kai subraižė nukentėjusiosios L. K. valdomą transporto priemonę, nuėjęs link priešais (duomenys neskelbtini) esančio namo, sustojęs prie laiptinės esančio suoliuko, pradėjo žiūrėti į nukentėjusįjį, taigi, šis matė pastarojo kūno sudėjimą, veido bruožus, po ko siekė jį sulaikyti, šiam išvažiuojant su transporto priemone „Dodge“, dėl ko V. M. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pastarajam nustačius neblaivumo požymius. Apibūdindamas „pirmąjį asmenį“, subraižiusį transporto priemonę, J. Z. nurodė tik tai, kad šis vyras yra šviesesniais plaukais, normalaus kūno sudėjimo, o įbrėžęs automobilį KIA jis nuėjo už namo ir dingo. Tik vėliau, pranešęs kaimynui, pamatė ant suoliuko šalia V. M. sėdintį pažįstamą V. V. Šiame kontekste pastebėtina tai, jog J. Z. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad V. V. pažino tik iš matymo, o sprendimą, jog jis nebraižė transporto priemonės, iš esmės grindė tik tuo, kad pastarąjį atpažino, nors jokių skiriamųjų bruožų, pakankamų identifikavimui neatskleidė. Taigi, ši aplinkybė ikiteisminio tyrimo metu apklausiant liudytoją detaliau nebuvo tiriama.

14. Analizuojant nukentėjusiojo J. Z., betarpiškai stebėjusio nusikalstamos veikos padarymą, parodymų patikimumą pastebėtina tai, jog byloje esančiuose vaizdo įrašuose užfiksuota, jog nukentėjusiųjų nurodomu laiku, netoli nagrinėjimo įvykio vietos 23:30:36 val., prie automobilio „Dodge“ buvo užfiksuotas nuteistasis V. M., prie kurio prieina nuteistasis V. V.. V. M. 23:30:55 val. paduoda kaukę V. V., šis ją paima ir laiko kairėje rankoje, abu stovi, kalbasi, po to abu pradeda eiti. V. V. eidamas prie namo kampo 23:31:22 val. nusiima šlepetes ir basas nueina paskui V. M.. 23:32:09 val. V. M. nueina už transformatorinės, o V. V. 23:32:18 val. eina prie transformatorinės nuo kiemo pusės, kur stovi automobiliai. Praėjęs transformatorinę V. V. eina takeliu link (duomenys neskelbtini) namo. 23:33:30 val. iš už transformatorinės išėjo V. M., bet jis tuo pačiu keliuku neina kaip V. V., o pakyla kalniuku į viršų. 23:34:38 val. V. V. užfiksuotas basas, ateinantis prie (duomenys neskelbtini) namo, kur stovi V. M. automobilis „Dodge“, ant veido uždėtas respiratorius-veido kaukė. V. V. nueina prie namo kampo ir 23:34:45 val. užsideda šlepetes, kurias ankščiau nusimovė ir paliko, kai basas ėjo iki (duomenys neskelbtini) namo. 23:37:43 val. ateina V. M., ant dešinės rankos pas jį kabo džemperis, ant veido kaukės nebėra. V. M., pastovėjęs prie namo laiptinės, grįžta į tą pusę, pro kurią atėjo. 23:40:43 val. iš namo laiptinės, kur stovėjo V. M., išeina basas V. V., ant veido respiratoriaus-veido kaukės nėra, bet ją laiko kairėje rankoje. V. V. nueina ten pat, kur ir V. M. 23:41:40 val. sumirksi automobilio „Dodge“ šviesos. Užfiksuotas ateinantis V. M., jau vilkintis džemperį, atidaro vairuotojo dureles (t. 2, b. l. 99-101). Vaizdo įraše, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, užfiksuotas J. Z., kuris prieina prie automobilio „Dodge“ keleivio pusės ir 23:42:03 val. nueina į dešinę pusę, kažką rodydamas ranka. Tuo metu V. M. įsėda į savo automobilį ir uždaro vairuotojo duris. 23:42:03 val. prie automobilio vairuotojo durelių prieina J. Z., patraukia už vairuotojo durelių rankenėlės, tačiau durys neatsidaro. Tuo metu iš dešinės pusės ateina liudytojas L. K., trenkia į vairuotojo durelių stiklą, užlenkia šoninį veidrodėlį (t. 1, b. l. 63-64).

15. Sugretinus aptartus nukentėjusiojo parodymus su byloje esančiais vaizdo įrašais matyti tai, jog nukentėjusiojo J. Z., tiesiogiai stebėjusio nagrinėjamą įvykį, parodymus iš esmės visa apimtimi patvirtino byloje esantys vaizdo įrašai. Pastarieji patvirtina J. Z. nurodomas aplinkybes, kad du asmenys, eidami vienas po kito, t. y. būtent išsiskirstę V. V. ir V. M., subraižė transporto priemonę, esančią (duomenys neskelbtini) kieme, kurios link skirtingu laiku išsiskirstę buvo nuėję tiek V. V., tiek V. M., po ko šie susitiko prie namo laiptinės ir kartu: V. V. nuėjo ten pat, kur ir V. M., t. y. priešais namo (duomenys neskelbtini), esančio suoliuko, kur juos pastebėjo liudytojas L. K. ir nukentėjusysis J. Z., po ko pastarieji, sekdami V. M., užfiksuojami vaizdo stebėjimo kameromis – vaizdo įraše užfiksuota, jog J. Z. prieina prie V. M., esančio „Dodge“ automobilyje, o iš paskos seka L. K. Šiuo aspektu pastebėtina tai, jog bylai reikšmingu laikotarpiu vaizdo įrašuose šalia nukentėjusiojo identifikuoto antrojo asmens, subraižiusio transporto priemonę, – V. M. nebuvo užfiksuota pašalinių asmenų be nuteistojo V. V., kurį teisminio nagrinėjimo metu atpažino J. Z. Taigi, nors apeliaciniuose skunduose keliamos prielaidos dėl nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumo jų prieštaringumo, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pastarojo parodymų patikimumu, šis ne tik nuosekliai nurodė esmines nagrinėjamo įvykio aplinkybes, bet pastarojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Kartu pastebėtina ir tai, jog nukentėjusysis paneigė nuteistojo gynėjo iškeltą versiją, kad jis negalėjo matyti nagrinėjamo įvykio aplinkybių iš savo gyvenamosios vietos balkono. Šis teisiamojo posėdžio metu pabrėžė, jog, nors jo gyvenamasis namas yra apsodintas eglėmis iš namo šono, žiūrint į (duomenys neskelbtini) pusę, nėra nei vieno medžio, todėl vaizdas nėra užstojamas, ką patvirtino ir liudytojas L. K., atsakydamas į gynėjo L. B. klausimą – jog eglutės užstoja tik vaizdą laiptinėje, tačiau ne nukentėjusiojo J. Z. terasoje.

16. Pažymėtina ir tai, jog apklaustas liudytojas L. K. patvirtino J. Z. parodymus, jog kaimynas pranešė, kad buvo braižomas jo automobilis, jo buto terasoje įsitikinę, jog tai jo automobilis, pamatė, kad du vaikinai ėjo link (duomenys neskelbtini) namo. Liudytojas nurodė, jog kieme, nuėjęs prie savo automobilio „Kia Sportage“, įsitikino, kad kairės pusės priekinis sparnas subraižytas, dėl ko ėjo link dviejų vaikinų, kurie jau buvo prie (duomenys neskelbtini) esančio namo kampo, tačiau jie, pastebėję artėjantį liudytoją, pradėjo bėgti. Vienas per suoliuką vertėsi, o kitas vaikinas iš karto nubėgo į savo automobilį „Dodge“ (t. 1, b. l. 40-42). Taigi, kaip minėta, byloje esančių įrodymų visuma, be kita ko, liudytojo nurodyta nuteistųjų reakcija į nukentėjusiojo J. Z. ir L. K. pasirodymą, patvirtina būtent skunduose ginčijamų byloje apklaustų liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymus, be to, analizuojant byloje esančius įrodymus, nustatytas ir galimas nusikalstamos veikos motyvas. Teisme apklaustas liudytojas policijos pareigūnas – I. M. parodė, kad sulaikę V. M. iš jo sužinojo, jog jie konfliktavo dėl apibraižytų automobilių. V. M. pareigūnams nurodė, kad konfliktuoja su kaimynais, dėl automobilių statymo kieme.

17. Taigi, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusiojo parodymai dėl esminių nuteistiesiems inkriminuojamų aplinkybių iš esmės nekito ir buvo nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu. Pastebėtina ir tai, jog, priešingai nei teigiama apeliantų skunduose, būtent nukentėjusiojo parodymai papildo ir atitinka kitus byloje esančius įrodymus, kartu iliustruoja nuteistųjų parodymų bei apeliacinių skundo argumentų prieštaringumą. Kaip įtariamasis apklaustas V. M. parodė, jog nagrinėjamo įvykio dieną, 23.30 val., jis su savo draugu V. V. ėjo namo iš kavinės. Prie namų nutarė parūkyti, bet pastebėjo, kad neturi žiebtuvėlio. Nutarė nueiti į savo automobilį „Dodge“, tuo metu atbėgo J. Z. ir L. K. (t. 1, b. l. 121-123, 127-128, 135-136). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. V. parodė, jog nagrinėjamo įvykio dieną, apie 20.00 val., jis su savo kaimynu V. M. nuėjo į kavinę „M“, po ko, apie 21.30 val., abu grįžo namo. Vėliau, apie 23.30 val., išėjo į balkoną parūkyti ir pamatė, kad prie laiptinės stovi V. M., kuris pakvietė jį į lauką. Tada basas išėjo į lauką, atsisėdo ant suoliuko ir tuo momentu prie jų laiptinės atbėgo du vyrai iš lauko pusės (t. 1, b. l. 48-51; t. 2, b. l. 113-116). Kaip matyti, pirminiai nuteistųjų parodymai ne tik nesutampa tarpusavyje, tačiau prieštarauja tiek nukentėjusiojo J. Z. parodymams, tiek aptartoms vaizdo įrašuose užfiksuotoms aplinkybėms – įvykių chronologijai. Susipažinę su bylos medžiaga, apklausiami teisme nuteistieji iš esmės iškėlė naujas įvykio versijas, vaizdo įraše užfiksuotą kaukių dėvėjimą viešoje vietoje, naktį, nesant pašalinių asmenų, grįsdami aplinkybe, jog jie galimai šlapinosi neleistinoje vietoje, todėl pastarųjų nurodomos aplinkybės pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertintos kaip nepagrįstos.

18. Atmestini ir apeliacinių skundų argumentai, jog byloje nebuvo nustatyta, kad nukentėjusiajai L. K. buvo padaryta turtinė žala, viršijanti 5 MGL dydžio sumą. Iš apžiūros objektų ir fotonuotraukų matyti, kad ant automobilio „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuoti kairės pusės priekinio sparno, kairės pusės priekinių ir galinių durų bei galinio kairės pusės sparno apibraižymai (t. 1, b. l. 5, 7-8), taigi byloje neginčytinai įrodyta aplinkybė, jog buvo sugadintas svetimas turtas. Pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma įvairiais būdais: pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Paprastai teismų praktikoje kasdieninio vartojimo daiktų vertė, nesant ginčo, yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-693/2007), tačiau nagrinėjamu atveju padarytą turtinę žalą patvirtina rašytiniai dokumentai. Iš byloje esančios PVM sąskaitos-faktūros ADS Nr. 00012755 matyti, kad automobilio „Kia Sportage“ nustatytų apibraižymų remontas kainavo 1 095,45 Eur (t. 1, b. l. 36). Remiantis UAB „Automobilių dažymo sistemos“ PVM sąskaita-faktūrą, 1 095,45 Eur sudaro: dažymo medžiagos 344,26 Eur; pakeistų dalių vertė – apsaugos ir šoninės juostos, kurią sudaro 119,17 Eur; smulkios medžiagos, apskaičiuotos procentine išraiška – 2 procentais, kurią sudaro 2,38 Eur; automobilio paruošimo-dažymo darbai – 283,50 Eur; automobilio išrinkimo-surinkimo darbai – 156 Eur.

19. Šiame kontekste pastebėtina tai, jog nors įprastai turto vertė nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, tačiau, kaip minėta, turto vertė gali būti nustatoma ir turto sukūrimo (atkūrimo) kaštais, o kasacinio teismo praktikoje, nustačius, jog sąmatoje nurodyti darbai susiję su apgadintomis dalimis, sugadinto turto atkuriamoji vertė buvo pripažinta neteisėtų veiksmų rezultatu – sugadinto turto verte (nusikalstama veika padaryta žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-240-696/2017). Todėl nagrinėjamu atveju įvertinus sugadinto turto pobūdį, be kita ko, tai, jog buvo apgadintos ir neatskiriamos transporto priemonės konstrukcinės dalys, nagrinėjamoje byloje sugadinto turto vertė buvo pagrįstai nustatoma pagal turto sukūrimo (atkūrimo) kaštus, kurios, kaip matyti iš byloje esančios PVM sąskaitos-faktūros, sudaro nusikalstamos veikos padarymo metu sugadintų dažymo bei kitų smulkių medžiagų, pakeistų dalių: apsaugos ir šoninės juostos, darbų tiesiogiai susijusių su tomis pačiomis apgadintomis dalimis vertė. Taigi, sugadinto turto vertė sutampa su byloje esančioje sąskaitoje-faktūroje nurodyta sugadinto turto atkuriamąja verte, kurią šiuo atveju sudaro 1 095,45 Eur, t. y. 21,909 MGL, kuri viršija 5 MGL dydį, tačiau neviršija 250 MGL.

20. Nagrinėjamu aspektu svarbu ir tai, jog apeliaciniuose skunduose nepagrįstai nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimo institutas tapatinamas su nusikalstamos veikos objektyviuoju požymiu – padariniais, kadangi nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą sudaro ne tik sugadinto turto vertė, bet ir kitos turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis). Šiuo gi atveju, konkretų nukentėjusiajai priteistinos turtinės žalos atlyginimo dydį lėmė tai, jog AB „Lietuvos draudimas“ L. K. išmokėjo 995,45 Eur draudimo išmoką už 2020 m. birželio 24 d. įvykusį įvykį, (duomenys neskelbtini), per kurį buvo sugadintas automobilis „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 201). Kita vertus, tokiu būdu AB „Lietuvos draudimas“ taip pat įgijo atgręžtinio reikalavimo (regreso teisę) į žalą padariusius asmenis. Analizuojant apeliacinio skundo argumentus atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nukentėjusioji L. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad patyrė bendrą 530 Eur turtinę žalą: frančizė 100 Eur, 36 Eur pakaitinio automobilio draudimas bei automobilio nuvertėjimas – 400 Eur. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tiek pirminio, tiek patikslinto ieškinio reikalavimo pagrįstumą. Šiuo aspektu nėra pagrindo sutikti ir su tuo, kad nukentėjusiosios turėtos išlaidos dėl pakaitinio automobilio draudimo, šiai dėl nuteistųjų veiksmų negalint naudotis jos valdomu automobiliu, nėra susiję priežastiniu ryšiu su nuteistųjų veika, kadangi minėtos išlaidos kyla iš pastarosios patiriamų suvaržymų, šalinant nuteistųjų sukeltus padarinius.

21. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktų bei skundžiamame nuosprendyje aptartų įrodymų pagrindu teisingai nustatė nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino byloje surinktus bei tiesiogiai ištirtus įrodymus ir, jais remdamasis, padarė motyvuotas ir teisingas išvadas, kad V. M. ir V. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, veikdami bendrininkų grupe, nenustatytu daiktu tyčia subraižė L. K. valdomą automobilį „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sugadino svetimą turtą bei nukentėjusiajai L. K. padarė 1 095,45 Eur, t. y. 21,909 MGL turtinę žalą. Pastebėtina ir tai, jog nagrinėjamoje byloje nustatytą nuteistųjų veiksmų bendrumą iliustruoja būtent nustatyti išoriniai (objektyvūs) nusikalstamos veikos požymiai: jų atlikti veiksmai, einantys vienas po kito, analogiškas veikos padarymo būdas, nustatyta situacija, kuriai esant tie veiksmai buvo atlikti, t. y. vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės, jog tarp šių vyko pokalbis, po ko išsiskirstę nuteistieji ėjo link nukentėjusiosios automobilio stovėjimo vietos, kur buvo apgadintas jos automobilis, įgyvendinti bendrą išankstinį sumanymą.

Dėl įrodymų vertinimo V. M. ir V. V. pripažįstant kaltais pagal BK 187 straipsnio 1 dalį dėl J. Z. turto sugadinimo.

22. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei patikrinusi apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog V. M. ir V. V. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, veikdami bendrininkų grupe pagal išankstinį susitarimą nenustatytu daiktu tyčia subraižė J. Z. priklausantį automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam J. Z. padarydami ne mažesnę nei 700 Eur turtinę žalą. Kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje neginčytinai įrodytas nuteistųjų dalyvavimas sugadinant J. Z. turtą bei padariniai – konkreti žala, kadangi aptartos išvados yra nemotyvuotos ir nepagrįstos baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismo išvada dėl nuteistųjų kaltės apgadinant J. Z. transporto priemonę, iš esmės yra grindžiama vieninteliu išvestiniu faktu, jog V. M. ir V. V. nagrinėjamo įvykio dieną sugadino nukentėjusiosios L. K. turtą.

23. Šiame kontekste pabrėžtina tai, jog apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos patikimais įrodymais, patvirtinančiais kaltinamųjų kaltę padarius nusikalstamą veiką, o įrodinėjimas ir sprendimas dėl įrodymų pakankamumo ir dėl jais grindžiamų išvadų tikrumo yra sudėtingesnis ir reikalaujantis daugiau kruopštumo, nuoseklumo, tikslumo įtikinamai susiejant esamus įrodymus į loginę seką, jeigu teismo išvados, grindžiamos netiesioginiais įrodymais. Šiuo atveju, priešingai nei L. K. turto sugadinimo atveju, byloje tiesioginių įvykio liudytojų nėra, dėl ko išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodytumo turi būti grindžiamos įrodymų visuma, juos susiejant į vientisą loginę grandinę, kadangi apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas tikėtinomis prielaidomis.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog nagrinėjamu atveju V. M. ir V. V., veikdami bendrininku grupe, sugadino ne mažesnės kaip 700 Eur vertės J. Z. turtą, byloje nėra. Analizuojant baudžiamojoje byloje esančius pirminius duomenis matyti, kad J. Z., suvokdamas, jog jo namo kieme buvo apgadintas svetimas automobilis, pastarojo akivaizdoje, po aukščiau aptartų įvykių savo transporto priemonės neapžiūrėjo, o dėl savo transporto priemonės pranešė tik kitą dieną, t. y. 2020 m. birželio 25 d., 22.27 val., nurodydamas, jog apžiūrėjus mašiną buvo pastebėta, jog yra subraižyta visa automobilio dešinė pusė (t. 1, b. l. 12, 19), pareiškime teigdamas, jog dėl šio įvykio patyrė 700 Eur turtinę žalą (t. 1, b. l. 12). J. Z. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jo automobilis stovėjo 3 m atstumu nuo KIA automobilio, tačiau iš balkono jo nesimatė. Prašė 800 Eur žalos atlyginimo, nes jam servise pasakė, kad viena detalė kainuotų 200 Eur, o sugadintos keturios detalės, tačiau automobilio netvarkė. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog J. Z. nurodomas aplinkybes patvirtina tik nuotraukose užfiksuoti automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (t. 1, b. l. 16-18), kurių padarymo laikas, įvertinus tai, kad apgadinimai buvo pastebėti tik kitos dienos vakarą, nėra nustatytas (t. 1, b. l. 44-46). Be to, byloje nesant duomenų dėl J. Z. bei V. M. ir V. V. tarpusavio konfliktų bei nustačius, kad nagrinėjamo įvykio dieną buvo apgadintas tik kieme stovintis L. K. automobilis, transporto priemonės nebuvo greta viena kitos, nėra pagrindo kelti prielaidų dėl galimos nuteistųjų neapibrėžtos tyčios apgadinti kieme stovinčius automobilius, dėl ko nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. Z. transporto priemonė buvo subraižyta tų pačių asmenų, o būtent L. K. automobilį apgadinusių V. M. ir V. V. bendrais veiksmais.

25. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti ir tai, kad byloje nėra tiksliai nustatytas padarytos turtinės žalos dydis, taigi – ir sugadinto turto vertė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nukentėjusysis J. Z. pirminiame pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nurodė patyręs 700 Eur žalą (t. 1, b. l. 12), vėliau teigė, kad automobilio taisymas gali kainuoti 800 Eur (t. 1, b. l. 48), tačiau įrodymų dėl padarytos automobiliui žalos dydžio nepateikė, o šių nenustatė ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai, J. Z. padarytą žalą apibrėžė kaip atitinkančią ne mažiau nei 700 Eur. Vis dėlto, nagrinėdamas J. Z. pareikštą ieškinį, teismas pripažino, kad nukentėjusysis jokių objektyvių įrodymų dėl žalos dydžio nepateikė, žalos dydžio neįrodė, t. y. teismas išvadas dėl byloje įrodinėtinų aplinkybių – veika sukeltų padarinių, grindė iš esmės pritaikydamas tikėtinumo standartą, nepašalindamas bet kokių pagrįstų abejonių dėl kaltinamųjų nekaltumo. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas iš esmės nenustatęs realios sugadinto turto vertės, t. y. būtinojo nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje požymio, neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, jog buvo padaryta veika, atitinkanti baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis), kadangi nenustačius vieno iš byloje įrodinėtinų nusikaltimo sudėties objektyviųjų požymių – nusikaltimo padarinių pinigine išraiška, negalima ir išvada dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.

26. Tokiu atveju turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl papildomų tyrimo veiksmų atlikimo, be kita ko, pavedant šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui, BPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau tai nebuvo atlikta. Apeliacinės instancijos teisme, atlikus dalinį įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis), pakartotinai buvo apklaustas nukentėjusysis J. Z.. Pastarasis posėdžio metu nurodė, jog patirtą žalą vertina 800 Eur, kurią nustatė nuėjęs į servisą, kur jam nurodė preliminarią dažymo kainą. Nukentėjusysis pažymėjo, jog pirmosios instancijos teisme jam buvo nurodyta, kad jis gali nuvežti mašiną į servisą nudažyti, o gavus sąskaitas, nuteistieji jam atlygins, tačiau transporto priemonės jis netvarkė, kadangi sugadinimai netrukdė jo eksploatacijai ir neketina jų šalinti (dažyti mašinos). Taip pat nukentėjusysis J. Z. patvirtino, jog neturi jokių dokumentų, patvirtinančių sugadinto turto vertę, tačiau atsisakė vežti savo transporto priemonę į servisą apžiūrai, siekiant nustatyti jam padarytos žalos dydį, neatsisakydamas pareikšto ieškinio 800 Eur sumai. Aptartų aplinkybių kontekste, atsižvelgdama į tai, jog realus nukentėjusiojo J. Z. transporto priemonės apgadinimo laikas nenustatytas, o nuo preliminaraus veikos padarymo laiko praėjo virš pusantrų metų, teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje stadijoje, nesutinkant nukentėjusiajam, netikslinga pasitelkti specialistų pagalbos ar skirti ekspertizę.

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra surinkta patikimų, pakankamų ir neabejotinų duomenų, patvirtinančių sugadinto automobilio sugadinimą. Įvertinus tai, jog nuteistiesiems buvo inkriminuota pavienė tęstinė veika pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, pašalinant J. Z. automobilio sugadinimą iš nuteistiesiems nustatytų kaltinimo aplinkybių, kadangi jame išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Nustačius, kad nebuvo padaryta veika turinti nusikaltimo požymių (dėl J. Z. turto sugadinimo), pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje, kuria nukentėjusiojo J. Z. civilinis ieškinys dėl 800 Eur turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu, paliekamas nepakeistu.

28. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas, sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą, nagrinėjamoje byloje laiko įrodyta tai, kad V. M. ir V. V. 2020 m. birželio 24 d., apie 23.40 val., veikdami bendrininkų grupe pagal išankstinį susitarimą nenustatytu daiktu tyčia subraižė L. K. valdomą, UAB „Luminor lizingas“, įm. k 111667277, priklausantį automobilį „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, tokiais bendrais veiksmais padarė įbrėžimus ant automobilio „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės priekinio sparno ir priekinių bei galinių durelių, kairės pusės galinio sparno. Tokiu būdu V. M. ir V. V., veikdami kartu, sugadino svetimą turtą bei nukentėjusiajai L. K. padarė 1 095,45 Eur turtinę žalą.

Dėl bausmės.

29. Susiaurinus nuteistiesiems V. M. ir V. V. pareikšto kaltinimo apimtį iš naujo spręstinas bausmių skyrimo klausimas.

30. Spręsdama klausimą dėl nuteistiesiems skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, teisėjų kolegija atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Baudžiamajame įstatyme taip pat yra nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

31. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, V. V. pirmą kartą teisiamas už nesunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei, nusikalstama veika baigta (t. 2, b. l. 126-128), padaryta veikiant bendrininkų grupe. Nuteistasis turtinės žalos savarankiškai neatlygino, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (t. 2, b. l. 124-125). Nuteistąjį teigiamai charakterizuoja tai, kad jis yra vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba. Nuteistojo V. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančią aplinkybę pripažinta, tai kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. V. M. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei, veikdamas bendrininkų grupe, nusikalstama veika baigta. Nuteistasis turtinės žalos savarankiškai neatlygino, neteistas (t. 1, b. l. 120), tačiau baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 1, b. l. 158-159). Nuteistąjį teigiamai charakterizuoja tai, kad V. M. yra vedęs, dirba. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančią aplinkybę pripažinta, tai kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Atsižvelgdama į šias, nusikalstamą veiką ir nuteistuosius charakterizuojančias aplinkybes, teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų ir neblogindama nuteistųjų teisinės padėties, labiau nei prašoma apeliaciniuose skunduose, daro išvadą, kad dirbantiems nuteistiesiems, nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę, pirmosios instancijos teismo paskirta BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta 70 MGL (3 500 Eur) dydžio baudos bausmė, kurios dydis yra artimas minimaliam ir nesiekia baudos bausmės vidurkio (vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, vidurkį sudaro 1 025 MGL), atitinka nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, jų asmenybę ir užtikrina viešojo intereso įgyvendinimą, taigi paskirta bausmė nelaikytina per griežta, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems paskirtų bausmių.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių.

34. Nagrinėjamoje byloje V. M. nuteistas ir už tai, kad jis 2020 m. birželio 24 d., apie 23.55 val., (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 53, Vilniuje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo automobilį „Dodge“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio ir vengė neblaivumo patikrinimo. Nors byloje nėra ginčo dėl nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, tačiau apeliaciniu skundu nesutinkama su nuteistajam V. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – automobilio konfiskavimu.

35. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuotas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas sąmoningai panaudotas turtas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-136-699/2018, 2K-79-511/2018). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymas tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės (iš jų – ir automobilio) panaudojimu, taigi, tai tyčinė nusikalstama veika, kurios padarymo priemonė atitinka konfiskuotino turto požymį. Todėl asmeniui, pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kartu su bausme, privalomai skiriamas nusikaltimo padarymo priemonės konfiskavimas. Kita vertus, tiek skiriant bausmę nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, tiek baudžiamojo poveikio priemones, būtina įgyvendinti ne tik BK paskirtį bei užtikrinti teisingumą, apriboti tokio asmens galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau ir taikyti proporcingas, adekvačias padarytos veikos pobūdžiui, jos pavojingumo laipsniui teisines priemones, kurios nevaržytų asmens labiau, negu to reikia, t. y. turto konfiskavimas gali būti netaikomas tik, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-122-699/2018, 2K-133-719/2018, 2K-134-1037/2018, 2K-183-942/2018).

36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nuteistasis V. M. vairavo jam priklausantį automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vengė patikrinimo. Be to, bylos duomenimis nustatyta, jog nagrinėjamo įvykio metu buvo apgadintos kitos transporto priemonės. Taigi, savo veiksmais nuteistasis ignoravo visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą taip pat, vairuodamas tokios būsenos, sukėlė realią grėsmę aplinkinių saugumui. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistajam V. M. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise, uždraudžiant 2 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurios dydis artimas minimaliam ir nesiekia vidurkio (BK 68 straipsnio 2 dalis). Taip pat nuteistajam paskirta artima minimaliai 55 MGL dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas, BK 11 straipsnio 3 dalis). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės rodo tai, jog nuteistajam paskirtos tarpusavyje suderintos bei proporcingos poveikio priemonės, todėl nėra pagrindo teigti, kad paskirtas turto konfiskavimas yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, neatitinkanti teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžanti jį labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Į skunde nurodomas aplinkybes buvo atsižvelgta parenkant skirtinų poveikio priemonių dydį. Analizuojant apeliacinio skundo argumentus pabrėžtina ir tai, jog baudžiamojo poveikio priemonė gali sukelti tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, ar jo šeimai, tačiau tai savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.???

Dėl nuteistojo V. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

37. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos.

38. Nagrinėjamoje byloje V. M. pripažintas kaltu, padaręs du tyčinius nesunkius nusikaltimus, be kita ko, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė po to kai sugadino svetimą turtą, t. y. po BK 187 straipsnio 1 dalyje nusikalstamos veikos padarymo. Tokiu būdu nuteistasis savarankiškomis veikomis padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK straipsniuose, ir už jas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Kaip minėta, BK 40 straipsnio taikymas yra galimas tik nustačius šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sąlygų visumą, o byloje nenustatyta imperatyvi BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta sąlyga, kadangi nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavienės, sudarančios realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog V. M. yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką, kartu nėra teisinio pagrindo nuteistojo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. V. ir nuteistojo V. M. gynėjo advokato L. B. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį pakeisti:

pašalinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžio aprašomosios dalies nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jog V. M. ir V. V., veikdami kartu, sugadino svetimą nukentėjusiojo J. Z. turtą, padarydami ne mažesnę nei 700 Eur turtinę žalą.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas BudrysEglė GruodienėJurgita Kolyčienė