Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų O. R. (R.) ir M. R. (R.) pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, procesiniai dokumentai (teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, teismo šaukimas) įteikti tinkami (b. l. 58, 116-117, 123-124).

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad objektyvios termino praleidimo priežastys yra keturios: 1) Europos Parlamento ir Tarybos 2012-07-04 reglamento (ES) Nr. 650/2012 negaliojimas Danijos Karalystėje; 2) notarinių paslaugų neteikimas Lietuvos Respublikos ambasadoje Danijoje nuo 2018-07-27 iki 2018-07-30; 3) termino pabaigos (duomenys neskelbtini) sutapimas su 2 punkte nurodytu notarinių paslaugų neteikimo laikotarpiu nuo 2018-07-27 iki (duomenys neskelbtini); 4) pareiškėjos neturi teisinio išsilavinimo, todėl, neturėdamos specialių tarptautinės teisės žinių, objektyviai negalėjo žinoti apie Europos Parlamento ir Tarybos 2012-07­04 reglamentą (ES) Nr. 650/2012 bei kurioms ES šalims tas reglamentas galioja ir kurioms negalioja, išmanyti Lietuvos Respublikos konsulinį statutą, kad konsuliniai pareigūnai notarines paslaugas teikia tik Lietuvos Respublikos piliečiams. Daugiau giminaičių, kurie pretenduotų į palikimą, nėra (b. l. 123-124).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja O. R. (R.), kuriai Lietuvos Respublikoje suteiktas asmens kodas (duomenys neskelbtini) o Danijos Karalystėje suteiktas asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) susituokė su H. R. (R.), gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-11). (duomenys neskelbtini) H. R. (R.) ir O. R. (R.) susilaukė dukters M. R. (R.), kuriai Lietuvos Respublikoje suteiktas asmens kodas (duomenys neskelbtini) o Danijos Karalystėje suteiktas asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 12-13). H. R. (R.), Danijos Karalystėje suteiktas asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Danijos Karalystės Nestvedo probatinis teismas mirusiojo H. R. (R.), gyvenusio Hans (duomenys neskelbtini), turto administratoriumi paskyrė advokatą J. I. (b. l. 16-27). Danijos Karalystės Slagelse savivaldybė 2018-08-17 atsakyme į užklausą apie asmenų skaičių tuo adresu patvirtino, kad O. R. (R.) ir jos dukros M. R. (R.) nuolatinis adresas yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 30-32). H. R. (R.) turto administratoriumi paskirtas advokatas J. I. patvirtino, kad H. R. (R.) neparašė testamento, ir pridėjo tai patvirtinantį Danijos Karalystės Nestvedo teismo notaro patvirtintą ir legalizuotos APOSTILLE 2018-05-02 asmens registracijos pažymėjimą (b. l. 34-39). Iš Danijos advokato pridėto dokumento taip pat matyti, kad palikėjo H. R. (R.) tėvai H. R. (R.) ir V. R. (R.) yra mirę (40-45). Palikėjui H. R. kartu su pareiškėja O. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso du butai, esantys (duomenys neskelbtini): vieno kambario 28,25 m² butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 46-48) ir vieno kambario 25,23 m² butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 49-50). Lietuvos Respublikos ambasada Danijos Karalystėje ir Islandijos Respublikai 2018-10-31 raštu Nr. (35.5.1.6) S35500 „Dėl konsulinio paslaugų teikimo“ patvirtino, kad ambasada nuo 2018-07-27 iki (duomenys neskelbtini) notarinių paslaugų neteikė (b. l. 52). Ambasados nurodytas notarinių paslaugų neteikimo laikotarpis sutampa su įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino H. R. (R.) palikimui priimti pabaiga (duomenys neskelbtini). Pareiškėjoms paaiškėjus, kad palikimo dalį, kurią sudaro Lietuvoje esantis nekilnojamasis turtas, galės priimti tik Lietuvoje, jos atvyko į Lietuvą ir 2018-08-16 sudarė atstovavimo sutartis su advokatu dėl atstovavimo joms Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo (b. l. 53-54). Be to, buvo taisoma klaida Nekilnojamojo turto registre, kadangi vietoje pavardžių „R.“, buvo neteisingai įrašytos pavardės „R.“ (b. l. 46-49).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė. Vadinasi nekilnojamojo turto, esančio Lietuvoje, paveldėjimo santykiams taikoma Lietuvos Respublikos teisė.

CK 5.4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 2.12 straipsnis). Palikėjo H. R. (R.) paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (b. l. 24), todėl jo palikimo atsiradimo vieta yra Danijos Karalystėje.

Europos Parlamento ir Tarybos 2012-07-04 reglamento (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo 4 straipsniu nustatyta, kad jurisdikciją priimti sprendimą dėl viso palikimo paveldėjimo turi valstybės narės, kurioje mirties dieną buvo palikėjo įprastinė gyvenamoji vieta, teismai. Nors Danijos Karalystė yra Europos Sąjungos valstybė narė, tačiau, pagal minėto reglamento preambulės 83 punktą, Danija nedalyvavo priimant šį reglamentą ir jis jai nėra privalomas ar taikomas. Vadinasi Europos Sąjungos paveldėjimo taisyklės Danijoje negalioja. Taigi paveldėjimo procedūras Danijoje pagal Danijos nacionalinę teisę pradėjusios pareiškėjos negalėjo ir negali pasinaudoti minėtu reglamentu ir iš Danijos institucijų gauti Europos paveldėjimo pažymėjimo bei autentiško paveldėjimo dokumento, kurie be jokių papildomų pripažinimo procedūrų būtų pripažinti kitoje ES šalyje, t. y. Lietuvos Respublikoje.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Jau minėta, kad palikėjo H. R. (R.) palikimo atsiradimo vieta yra Danijos Karalystėje. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 27 straipsniu nustatyta, kad notarinius veiksmus atlieka ir Lietuvos Respublikos konsuliniai pareigūnai.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017-03-31 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad O. R. (R.) ir jos dukros M. R. (R.) nuolatinis adresas yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 30-32). Minėtu adresu buvo ir palikėjo H. R. (R.) gyvenamoji vieta (b. l. 22-26). H. R. (R.) turto administratoriumi paskirtas advokatas J. I. patvirtino, kad H. R. (R.) neparašė testamento, ir pridėjo tai patvirtinantį Danijos Karalystės Nestvedo teismo notaro patvirtintą 2018-05-02 asmens registracijos pažymėjimą (b. l. 34-39). Iš Danijos advokato pridėto dokumento taip pat matyti, kad H. R. (R.) tėvai H. R. (R.) ir V. R. (R.) yra mirę (40-45). Byloje suinteresuoti asmenys prieštaravimų nėra pareiškę. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjos praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Terminas palikimui priimti po H. R. (R.) mirties baigėsi (duomenys neskelbtini). Teismas pripažįsta, kad pareiškėjos terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių: viena vertus, įstatymų nežinojimas negalėtų būti pripažinta svarbia priežastimi atnaujinti terminą, kita vertus, pareiškėjos, neturėdamos teisinio išsilavinimo ir specialių tarptautinės teisės žinių, t. y. nežinodamos, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2012-07-04 reglamentas (ES) Nr. 650/2012 negalioja Danijos Karalystėje, galėjo sąžiningai suklysti dėl palikimo priėmimo termino. Be to, Lietuvos Respublikos ambasadoje Danijoje nuo 2018-07-27 iki (duomenys neskelbtini)buvo neteikiamos notarinės paslaugos (b. l. 52). Ambasados nurodytas notarinių paslaugų neteikimo laikotarpis sutampa su įstatymu nustatyto trijų mėnesių termino H. R. (R.) palikimui priimti pabaiga (duomenys neskelbtini). Pareiškėjoms paaiškėjus, kad palikimo dalį, kurią sudaro Lietuvoje esantis nekilnojamasis turtas, galės priimti tik Lietuvoje, jos atvyko į Lietuvą ir 2018-08-16 sudarė atstovavimo sutartis su advokatu dėl atstovavimo joms Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo (b. l. 53-54). Be to, buvo taisoma klaida Nekilnojamojo turto registre, kadangi vietoje pavardžių „R.“, buvo neteisingai įrašytos pavardės „R.“, kurios taisymas užtruko iki 2018-11-06 (b. l. 46-49). Šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjos, sužinojusios apie būtinybę priimti palikimą, elgėsi rūpestingai, aktyviais veiksmais siekė realizuoti savo teisę priimti palikimą, kurios laiku nerealizavo dėl sąžiningo suklydimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjų pareiškimas tenkintinas, terminas palikimui priimti pratęstinas trims mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjams O. R. (R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. R. (R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po H. R. (R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.