Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjo Č. P. skundą dėl antstolio Vitalio Milevičiaus veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Vitalis Milevičius, užsienio bendrovė SE ,,Capitalia“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 29 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjo Č. P. skundą dėl antstolio Vitalio Milevičiaus veiksmų, skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2022 m. balandžio 27 d. 14:30 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2022 m. kovo 29 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

11. Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

15. Vykdant vykdomąjį dokumentą Nr. 0013/22/00940 nustatyta, kad skolininkui nuosavybės teise priklauso 0,2214 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). 2022 m. birželio 7 d. patvarkymu Nr. S-22-13-8149 buvo priimtas vykdomasis dokumentas vykdyti ir pradėta vykdomoji byla Nr. 0013/22/00940. 2022 m. birželio 7 d. antstolio raginimu Nr. S-22-13-8153 skolininkas buvo paragintas per 31 dieną nuo jo gavimo dienos sumokėti skolą su palūkanomis ir apskaičiuotas vykdymo išlaidas (raginimas įteiktas 2022 m. birželio 15 d.). 2022 m. birželio 7 d. antstolis priėmė Turto arešto aktą Nr. S-22-13-8159. 2022 m. liepos 20 d. buvo pradėti priverstiniai vykdymo veiksmai, paskirta ekspertizė (2022 m. liepos 20 d. patvarkymas Nr. S-22-13-10615). Ekspertizę pavesta atlikti Nekilnojamojo turto vertintojui, teismo ekspertui Darijui Grigui (kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A000506). Ekspertas 2022 m. rugpjūčio 5 d. Nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. DGE220805 nustatė, kad turto vertė 2022 m. rugpjūčio 5 d. yra 26200 Eur. 2022 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymu Nr. S-22-13-11552 buvo įkainotas žemės sklypas, 0,2214 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) 26200 Eur.

16. 2022 m. rugsėjo 12 d. patvarkymu Nr. S-22-13-13414 buvo paskelbtos žemės sklypo, 0,2214 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) pirmosios varžytynės, kurių pradžia 2022 m. rugsėjo 12 d., pabaiga 2022 m. spalio 12 d., pradinė turto pardavimo kaina 20960 Eur. 2022 m. spalio 12 d. patvarkymu Nr. S-22-13-15272, varžytinės paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nei vienas dalyvis. Išieškotojas nepateikė sutikimo perimti varžytynėse neparduotą turtą.

17. 2022 m. spalio 14 d. patvarkymu Nr. S-22-13-15459 buvo paskelbtos žemės sklypo, 0,2214 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) antrosios varžytynės, kurių pradžia 2022 m. spalio 14 d., pabaiga 2022 m. lapkričio 14 d., pradinė turto pardavimo kaina 15720 Eur. 2022 m. lapkričio 14 d. patvarkymu Nr. S-22-13-16769, varžytinės paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nei vienas dalyvis. Išieškotojas nepateikė sutikimo perimti varžytynėse neparduotą turtą.

18. 2023 m. sausio 13 d. patvarkymu Nr. S-23-13-911 buvo perkainotas skolininkui priklausantis turtas – žemės sklypas, 0,2214 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) ir įkainotas 15000 Eur. 2023 m. vasario 7 d. patvarkymu Nr. S-23-13-2104 buvo paskelbtos žemės sklypo, 0,2214 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) pirmosios varžytynės, kurių pradžia 2023 m. vasario 7 d., pabaiga 2023 m. kovo 9 d., pradinė turto pardavimo kaina 12000 Eur. 2023 m. kovo 9 d. VĮ „Registrų centras“ informavo, kad varžytynės įvyko ir yra paskelbtas laimėtojas D. V., kuris turtą nupirko už 12060 Eur.

19. CPK 718 straipsnis numato, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos. Antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 722 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai po neįvykusių antrųjų varžytynių išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto tęsiamas, antstolis turi iš naujo įvertinti parduodamą turtą CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka ir iš naujo vykdyti varžytynes pagal CPK 718-722 straipsniuose nustatytas taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2011) (723 straipsnio 3 dalis). Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog antstolis, visais atvejais skelbdamas turto pardavimo varžytynes bei nustatydamas iš varžytynių parduodamo turto pradinę kainą, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas (skolininkas) skundu dėl antstolio Vitalio Milevičiaus veiksmų prašo panaikinti 2023 m. sausio 13 d. Patvarkymą dėl kainos nustatymo Nr. S-23-13-911; panaikinti 2023 m. vasario 7 d. Patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo Nr. S-23-13-2104; panaikinti 2023 m. kovo 9 d. Pranešimą Nr. S-23-13-4219; įvykusias varžytines Nr. 238968 paskelbti neįvykusiomis. Pareiškėjo (skolininko) teigimu, antstolis skundžiamu 2023 m. sausio 13 d. Patvarkymu dėl kainos nustatymo Nr. S-23-13-911 nesivadovavo eksperto atliktu ekspertizės aktu Nr. DGE220805, kuriuo turto vertė nustatyta 26200 Eur, o padarė išvadą, kad neįvykus pirmosioms ir antrosioms turto varžytynėms bei remdamasis tuo, kad žemės sklypo naudojimo būdas yra atskirųjų želdinių teritorijos, kuriose ribotos užstatymo (statinių statybos) galimybės, turtą įkainojo 15000 Eur. Pasak pareiškėjo, antstolis pats nustatė turto vertę ir visiškai ignoravo eksperto ekspertizės aktu nustatytą vertę. Be to, kaip nurodoma, antstolis net nepatikrino viešų duomenų apie vidutinę sklypo rinkos vertę, kuri yra 22600 Eur, t. y. ženkliai labiau artimesnė eksperto nustatytai vertei, nei nustatytai antstolio. Pareiškime pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad antstolis imdamasis spręsti ir nustatyti sklypo vertę ir nesivadovaudamas eksperto vertinimu, kuriam nėra nė metų, pats sprendė, kad dėl atskirųjų želdinių teritorijoje esančio sklypo, jo vertė mažesnė nei eksperto nustatyta vertė. Aplinkybė, kad dvejose antstolio skelbtose varžytynėse nedalyvavo varžytynių dalyviai nepaneigia fakto, kad turto vertė turi būti mažesnė nei nustatyta eksperto. Antstoliui iš esmės paneigus paties pavesto ekspertizę atlikti eksperto vertinimą ir priėmus skundžiamą 2023 m. sausio 13 d. Patvarkymą dėl kainos nustatymo Nr. S-23-13-911 bei įkainojus turtą vertę, kuri neatitinka nei viešai skelbiamų vidutinių rinkos verčių bei eksperto nustatytos vertės, antstolis veikė ultra vires ir pažeidė antstolio veiklos teisėtumo principą – antstolio atliktas įkainojimas neatitinka realių rinkos kainų ir optimaliai neatitinka tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų. Tačiau teismas su tokia pareiškėjo skunde dėstoma pozicija nesutinka.

22. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

24. Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artimai esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina, o tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko teisių apsauga, užtikrinant, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant, tiek su kreditoriaus teisių apsauga, garantuojant, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai. Todėl antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi imtis priemonių, kad kiek galima greičiau nustatytų areštuoto turto vertę ir, ją nustatęs, turtą realizuotų, kad nebūtų pažeista išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra, kai turto vertės skirtumas susidaro dėl laiko, rinkos pokyčių, turto nusidėvėjimo ir panašių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

25. Kasacinis teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013; kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad skolininkas ar išieškotojas gali pareikšti motyvuotus prieštaravimus, t. y. negali neigti vien tik nustatytos turto vertės, o turi pagrįsti, kodėl ja abejoja (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1161-513/2020).

26. Nagrinėjamu atveju, kaip nurodyta ankščiau, 2022 m. rugsėjo 12 d. antstolio patvarkymu Nr. S-22-13-13414 buvo paskelbtos žemės sklypo, 0,2214 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) pirmosios varžytynės, kurių pradžia 2022 m. rugsėjo 12 d., pabaiga 2022 m. spalio 12 d., pradinė turto pardavimo kaina 20960 Eur. 2022 m. spalio 12 d. patvarkymu Nr. S-22-13-15272, varžytinės paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nei vienas dalyvis. Išieškotojas nepateikė sutikimo perimti varžytynėse neparduotą turtą. 2022 m. spalio 14 d. patvarkymu Nr. S-22-13-15459 buvo paskelbtos žemės sklypo, 0,2214 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) antrosios varžytynės, kurių pradžia 2022 m. spalio 14 d., pabaiga 2022 m. lapkričio 14 d., pradinė turto pardavimo kaina 15720 Eur. 2022 m. lapkričio 14 d. patvarkymu Nr. S-22-13-16769, varžytinės paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nei vienas dalyvis. Išieškotojas nepateikė sutikimo perimti varžytynėse neparduotą turtą. 2023 m. sausio 13 d. patvarkymu Nr. S-23-13-911 buvo perkainotas skolininkui priklausantis turtas – žemės sklypas, 0,2214 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 15000 Eur suma. 2023 m. vasario 7 d. antstolio patvarkymu Nr. S-23-13-2104 buvo paskelbtos žemės sklypo, 0,2214 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) pirmosios varžytynės, kurių pradžia 2023 m. vasario 7 d., pabaiga 2023 m. kovo 9 d., pradinė turto pardavimo kaina 12000 Eur. 2023 m. kovo 9 d. VĮ „Registrų centras“ informavo, kad varžytynės įvyko ir yra paskelbtas laimėtojas D. V., kuris turtą nupirko už 12060 Eur.

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl antstolių veiksmų ne kartą yra pažymėjęs, kad turto įkainojimo paskirtis – nustatyti jo vertę, kurios pagrindu nusprendžiama, kokia varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina yra optimaliausia, tačiau nustatyta turto vertė nebūtinai yra lygi pardavimo kainai. Turtas parduodamas už aukščiausią pirkėjų pasiūlytą kainą (CPK 431 straipsnio 1 dalis). Pardavimo kaina gali sutapti, būti mažesnė ar didesnė už tokio turto rinkos kainą. Turto įkainojimas reikšmingas, nes nustato kainos ribą, kurios mažinti, realizuojant turtą varžytynėse, negalima. Taigi įkainojimas atlieka tam tikrą skolininko teisių apsaugą, užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas, nepagrįstai jį nuvertinant. Kartu, turto kaina negali būti neprotingai aukšta. Įkainojimo rezultatai patikrinami varžytynėse, pirkėjams siūlant kainą. Jeigu varžytynės neįvyksta, turtas realizuojamas pardavimo būdu, bet už mažesnę kainą, kuri nustatoma kito įkainojimo metu. Turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, kad varžytynėse buvo nustatyta per aukšta kaina, todėl nustatoma turto vertė ir reali rinkos vertė gali nesutapti, t. y. reali vertė gali būti didesnė arba mažesnė (Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2003). Be to, parduodamo iš varžytynių turto statusas yra specifinis, todėl nustatoma jo vertė ir reali toje vietovėje esančio kito nekilnojamojo turto vertė gali nesutapti, nes turto pardavimas iš varžytynių – tai turto priverstinis pardavimas, todėl priverstinio pardavimo vertė yra lygi rinkos vertei su vienu skirtumu, kad priverstinio pardavimo laikas yra labai trumpas, viešumas ir rinkos rizika yra nepakankama lyginant su tuo laikotarpiu ir tomis reklamos priemonėmis, kurių reikia norint gauti geriausią kainą rinkoje.

28. Pagal CPK 681 straipsnio 2 dalies nuostatas, vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Įstatyme nėra detalizuota, kokie faktiniai duomenys sudaro pagrindą spręsti apie pasikeitusią turto vertę, tai yra vertinamoji kategorija, kiekvienu atveju vertinama individualiai.

29. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamu atveju antstoliui pakako duomenų turto rinkos vertei nustatyti, nes vykdymo proceso metu jau buvo atlikta turto vertinimo ekspertizė, iš kurios turinio matyti, jog nustatant ginčo turto rinkos vertę buvo įvertinos turto vertinimo prielaidos ir ypatybės, atlikta turto rinkos apžvalga, panaudojimo perspektyvos, nurodytas turto vertės nustatymo pagrindimas. Antstolis taip pat atsižvelgė į rinkos situaciją, kai turto nebuvo galima parduoti iš varžytynių už juose nustatytą mažesnę nei ekspertizės akte kainą. Šiuo atveju antstolio sprendimą nustatyti turto mažesnę kainą lėmė būtent tas faktas, jog turto nepavyko parduoti net dvejose varžytynėse, kurios buvo paskelbtos neįvykusiomis, nes nedalyvavo nė vienas dalyvis. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, laikytina, kad nėra pagrindo abejoti nustatyta nekilnojamojo turto verte.

30. Pažymėtina, kad objektyvi turto rinkos vertė paprastai nustatoma varžytynių metu, kadangi nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai savaip vertina parduodamą objektą, esant pirkėjų konkurencijai, nustatoma varžytynėse parduodamo turto reali kaina. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad turto pardavimo iš varžytynių atveju reali turto vertė nustatoma rungimosi procese, o turtas parduodamas tam varžytynių dalyviui, kuris pasiūlė didžiausią kainą; būtent tokia kaina laikoma realia turto pardavimo varžytynėse kaina, kuri mažėjimo linkme gali skirtis nuo pradinės, ekspertų nustatytos turto rinkos kainos; net ir turto pardavimas už trečdalį jo vertės negali būti vertinamas kaip pažeidimas, jeigu laikantis teisės aktų reikalavimų nepavyko jo parduoti už pusę vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-684/2020). Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą išaiškino, kad turto nerealizavimo varžytynėse faktas patvirtina, jog jose buvo nustatyta per aukšta kaina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010, 2005 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2005, 2003 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2003).

31. Nagrinėjamu atveju įkeistas turtas nebuvo parduotas ankstesnėse varžytinėse dėl to, kad dalyvauti jose neužsiregistravo nei vienas pirkėjas, todėl tikėtina, kad kaina potencialiems pirkėjams atrodė per didelė. Atkreiptinas dėmesys, jog varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, kuri priklauso nuo kitų įvairių kriterijų – nekilnojamojo turto patrauklumo, šalies ekonominės padėties, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir dinamikos, varžytynių dalyvių skaičiaus ir t. t., kitaip tariant, tiksli įkeisto daikto rinkos vertė paaiškėja tik pardavus jį varžytynėse. Taigi objektyvi turto rinkos vertė nustatoma varžytynių metu. Todėl nagrinėjamu atveju, hipotekos kreditoriui siekiant patenkinti reikalavimą pardavus įkeistą turtą, antstolis ėmėsi teisėtų priemonių realiai parduoti turtą ir rinkos kainai nustatyti. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad antstolio nustatyta perkainoto turto vertė būtų neteisinga, nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą, savo nesutikimą su nustatyta rinkos verte grindė iš esmės remdamasis tik aplinkybe, kad šiuo metu antstolio nustatyta turto vertė žymiai mažesnė nei numatyta ekspertizės akte. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog antstolio nustatyta areštuoto turto kaina neatitinka šiuo metu esančios turto rinkos vertės ir tuo yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės bei teisėti interesai.

32. Pareiškėjas skunde nurodo, kad antstolis net nepatikrino viešų duomenų apie vidutinę sklypo rinkos vertę, kuri yra 22600 Eur, t. y. ženkliai labiau artimesnė eksperto nustatytai vertei, nei nustatytai antstolio. Tačiau teismas ir šiuos pareiškėjo teiginius vertina kritiškai.

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panašios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012). Taigi šiuo atveju teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėju, kad VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, atitinka realią individualaus turto vertę.

34. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju antstolis tinkamai nustatė ginčo turto pardavimo iš varžytynių kainą, t. y. tinkamai perkainojo turto kainą. Kaip minėta, varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos. Tikroji iš varžytynių parduodamo turto kaina yra nustatoma pačiose varžytynėse jos dalyviams pasiūlius piniginių lėšų sumą, už kurią jie siekia įsigyti iš varžytynių parduodamą daiktą. Taigi, nepriklausomai nuo turto įvertinimo, potencialūs turto pirkėjai papildomai savaip vertina parduodamą objektą ir pirkėjų konkurencija nustato varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Šiuo atveju varžytynes laimėjo 12060 Eur kainą pasiūlęs pirkėjas, todėl antstolio nustatyta turto vertė (15000 Eur, kuri buvo nustatyta 2023 m. sausio 13 d. patvarkymu dėl kainos nustatymo) nelaikytina pernelyg maža. Atsižvelgiant į tai, teismas antstolio veiksmus, nustatant mažesnę turto kainą, visų aplinkybių kontekste laiko pagrįstais.

35. Pažymėtina, jog tuo atveju jeigu pareiškėjas laikė, kad jam priklausantis turtas yra didesnės vertės, jis turėjo teisę imtis aktyvių veiksmų ir iki varžytynių pradžios surasti turto pirkėją, kuris pirktų kainą už jai priimtiną kainą CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau šia teise pareiškėjas nesinaudojo.

36. Papildomai teismas atkreipia dėmesį į tai, jog įstatymai antstolį įpareigoja savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti vykdymo proceso šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Tiek skolininkas, tiek išieškotojas yra suinteresuoti, kad turtas būtų realizuotas už kuo didesnę kainą, nes taip būtų padengta didesnė skolos dalis. Tačiau išieškotojas taip pat yra suinteresuotas kuo greičiau atgauti skolą vykdymo procese, t. y. operatyviu sprendimo įvykdymu ir šis interesas gali būti užtikrintas, jei bus nustatyta reali ginčo turto pardavimo kaina, patraukli galimiems pirkėjams. Šiuo atveju antstolis įgyvendindamas jam nustatytas pareigas būtent ir siekė tinkamo bei teisingo iš varžytynių parduodamo turto įkainojimo.

37. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ginčo atveju antstolis tinkamai vykdė įstatyme nustatytas pareigas, susijusias su turto kainos nustatymu, CPK 681 straipsnio bei CPK 718 straipsnio, CPK 722 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepažeidė, todėl nėra jokio pagrindo antstolio veiksmus pripažinti neteisėtais. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė, jog antstolio 2023 m. sausio 13 d. patvarkymu Nr. S-23-13-911 buvo nustatyta netinkama skolininkui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypas, 0,2214 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), vertė, todėl nėra ir pagrindo naikinti antstolio Vitalio Milevičiaus 2023 m. sausio 13 d. Patvarkymą dėl kainos nustatymo Nr. S-23-13-911, 2023 m. vasario 7 d. Patvarkymą dėl varžytinių paskelbimo Nr. S-23-13-2104, 2023 m. kovo 9 d. Pranešimą Nr. S-23-13-4219 bei įvykusias varžytines Nr. 238968 paskelbti neįvykusiomis.

38. Kiti pareiškėjo skundo teiginiai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau taip pat nepasisakoma.

39. Taigi remiantis aukščiau išdėstytu, teismas konstatuoja, kad antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 443 straipsniu, 510-513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo Č. P. skundo dėl antstolio Vitalio Milevičiaus veiksmų netenkinti.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0013/22/00940, grąžinti antstoliui Vitaliui Milevičiui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.