- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-08-22
- Bylos Nr.
- e2-4425-758/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03821-2025-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Būga
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Gintautas Būga, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieškiniu prašo: priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Paslaugos būstui“ 1 000 Eur; priteisti ieškovei iš atsakovo 45 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui; priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, bei sumokėtą žyminį mokestį.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir draudėjo buvo sudaryta draudimo sutartis. Ieškovė gavo pranešimą apie tai, kad 2024-02-04 buvo aplietos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Draudėjas atsakydamas į paklausimą dėl užpylimo aplinkybių pateikė papildomus paaiškinimus dėl užliejimo aplinkybių, pateikė įvykusio užliejimo filmuotą medžiagą. Ieškovė kompensuodama draudėjui padarytus nuostolius dėl užliejimo, išmokėjo 1 460 Eur, kurie sudaro tiesiogines remonto išlaidas, atsiradęs žalos dydis dėl užliejimo nustatytas vadovaujantis sugadinimo, remonto darbų aktu, kuriame yra pateikti visi su nuostolio nustatymu susiję duomenys. Draudėjas pateikė butui padarytos žalos sąmatą 2 088,99 Eur sumai, tačiau ieškovė išmokėjo mažesnę draudimo išmoką. Atsakovės civilinę atsakomybę yra apdraudusi AB „Lietuvos draudimas“, taikoma franzčizė 1 000 Eur. Tokiu atveju ieškovei padaryta žala yra atsakovei taikytinas frančizės dydis, t. y. 1 000 Eur. Ieškovė išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo reikalavimo teisę į atsakingus asmenis dėl žalos atlyginimo – atsakovę. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratore paskirtas atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendro naudojimo objektus, organizuoti jų remontą. Atsakovė yra atsakinga už pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinius darbus.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė įrodinėja, jog atsakovė UAB „Paslaugos būstui“ netinkamai vykdė bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir todėl jai tenka su tuo susijusios neigiamos pasekmės. Byloje nekyla ginčas, kad atsakovė ieškinyje nurodytų laikotarpiu administravo ginčo daugiabutį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė pabrėžia, kad ginčo buto savininkas/ė atsakovei nepranešė apie įvykusį įvykį, todėl atsakovė neturėjo registruotų duomenų apie buto Nr. 32 patirtus nuostolius, avarijos šaltinius. Atsakovė pažymi, kad nėra galimybės tiksliai nustatyti, kada įvyko tariamas draudiminis įvykis, kadangi prie bylos pridėti rašytiniai įrodymai neleidžia vienareikšmiškai spręsti apie įvykio aplinkybes ir laiką. Nors ieškovė teigia, kad 2024-02-04 buvo aplietos patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), tačiau civilinėje byloje pateikti rašytiniai įrodymai yra prieštaringi. Iš priedo Nr. 7 turinio, matyti, kad draudėjos nuomininkė pranešimą dėl ginčo buto apliejimo išsiuntė 2024-02-28, nors, kaip teigia ieškovė, įvykis įvyko 2024-02-04. Prie ieškinio pridėtos nuotraukos kuriomis taip pat grindžiamas tariamas draudiminis įvykis, yra neinformatyvios, nes nuotraukose nėra nurodyta nei tiksli data, nei laikas, todėl negalima nustatyti, kada jos buvo padarytos, ar šios nuotraukos yra susijusios su tariamu įvykiu. Atsakovė pažymi, kad turto sunaikinimo, sugadinimo aktas surašytas praėjus daugiau nei 2 mėnesiams nuo tariamo įvykio. Pridėtas turto sunaikinimo, sugadinimo aktas nėra pasirašytas atsakingų asmenų. Ieškovė nepateikė duomenų, ar surašant turto sugadinimo, sunaikinimo aktą vietoje dalyvavo draudimo bendrovės atstovas, ar turto sugadinimo, sunaikinimo aktas sudarytas remiantis tik subjektyviais draudėjos ar jos nuomininkės pasakojimais. Iš civilinėje byloje esančių ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų darytina išvada, kad ieškovė netyrė įvykio priežasčių, o galimai tik remdamasi draudėjos ar jos nuomininkės pateikta informacija padarė labiausiai tikėtinas prielaidas ir jas nurodė kaip įvykio priežastį. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, 2024-02-04 Klaipėdos mieste fiksuotas nedidelis kritulių kiekis, kuris tokios žalos, kurią įrodinėja ieškovė, sukelti negalėjo. Iš byloje esančių fotofiksacijų aiškiai matyti, kad pelėsis išplitęs ir senas, o tai paneigia galimybę, jog jis galėjo atsirasti dėl tariamo 2024-02-04 įvykio per vienkartinį vandens patekimą. Iš byloje esančios fotofiksacijos matyti, kad balkonas yra atviro tipo ir neįstiklintas, matyti vandens dėmės virš stiklo, tačiau iš kitų byloje esančių fotofiksacijų matyti, kad vandens dėmės su pelėsiu buto viduje ant palangės, o tai galėjo atsirasti ir dėl netinkamai ir nekokybiškai buto savininko ar ankstesnių buto savininkų įrengtų langų. Atsakovė jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo sąlygotižalos atsiradimą, nepadarė ir nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos, todėl civilinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu šiuo atveju negali kilti. Be to, ieškovė nenurodė kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, o taip pat nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovė būtų pažeidusi teisės aktų nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdė, todėl nenustačius jokių neteisėtų atsakovės veiksmų, dėl kurių galėjo įvykti buto užpylimas, atsakovės civilinė atsakomybė šiuo atveju yra negalima.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad atsakovės argumentas, kad gyventojas nepranešė apie įvykį viena vertus neturi reikšmės atsakovės civilinės atsakomybės taikymui, nes atsakovės pareigos kyla iš teisės aktų reglamentuojančių atsakovės pareigas dėl bendro naudojimo objektų priežiūros, kita vertus draudėja atsakydama į ieškovės atstovo paklausimą dėl įvykio yra nurodžiusi, kad 2024-02-07 buvo susitikusi bute dėl žalos su UAB „Paslaugos būstui“ atstovais, tačiau atsakovė neatliko jokių su žalos atlyginimu susijusių veiksmų. Atsakovės nurodytos aplinkybės dėl ieškovo priimto sprendimo įvykį pripažinti draudžiamuoju, įvykio aplinkybių netyrimo yra nepagrįstas. Žalą sukėlęs subjektas neturi pagrindo ginčyti sprendimo įvykį pripažinti draudžiamuoju, ir ieškovas išmokėjęs draudimo išmoką draudėjui perima pastarojo teisę pareikšti ieškinį už žalą atsakingam asmeniui, t. y. taip kaip ieškinį dėl žalos būtų pareiškęs žalą patyręs buto savininkas. Ieškovė laiko nepagrįstais atsiliepime į ieškinį atsakovės atstovo išdėstytus argumentus dėl to, kad ieškovė, kaip draudikė, išsamiai neištyrė įvykio aplinkybių, nevertino ir neapžiūrėjo susidariusios situacijos, dėl ginčo aplinkybių rėmėsi vien draudėjos paaiškinimais. Ieškovė prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu kreipėsi į atsakovę dėl įvykio aplinkybių pateikimo/užliejimo priežasčių nurodymo, tačiau atsakovę iš esmės atsisakė bendradarbiauti su ieškove ikiteismine tvarka. Atsakovės pateikti duomenys apie 2024-02-04 fiksuotus kritulių kiekius nėra reikšmingi nagrinėjamam ginčui, nes butas Nr. 32 per išorinę namo konstrukciją buvo apliejamas nuolatos. Dėl atsiliepime nurodytų apžiūros aktų ieškovė argumentų pateikti negali, nes kartu su atsiliepimu apžiūros aktai nebuvo pateikti, todėl ieškovė informuoja, jog tuo atveju, jeigu apžiūros aktai bus pateikti kartu su tripliku, ieškovei turi būti sudaryta galimybė pateikti su tuo susijusius atsikirtimo argumentus. Atsiliepime atsakovė nurodo argumentus dėl gyventojų priimto sprendimo darbus atlikti lokaliai, tačiau, atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, kad gyventojams buvo pristatyta situacija dėl netinkamos namo išorinių konstrukcijų būklės, lokaliai nebuvo atlikti jokie taisymo darbai, atsakovė gyventojams nesiūlė jokių papildomų priemonių, kad vanduo nebėgtų per išorines (bendro naudojimo) namo konstrukcijas. Akivaizdu, kad gyventojai neturi reikiamų kompetencijų ir žinių tam, kad tinkamai įvertintų objektų būklę ir užtikrintų jų priežiūrą. Dėl to ir skiriamas profesionalus administratorius, turintis reikiamas žinias ir kompetenciją, tam, kad namo gyventojams nereikėtų patiems papildomai atlikti bendro naudojimo objektų priežiūros darbų. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovei nekyla teisinė atsakomybė, nes butų savininkai patys turėjo pastebėti bendro naudojimo inžinerinių tinklų būklę. Profesionaliems administratoriams, kaip verslininkams, taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, verslininkai privalo administruojamą pastatą prižiūrėti dėdami maksimalias pastangas. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nedėjo maksimalių pastangų tam, kad tinkamai prižiūrėtų pastatą, bendrojo naudojimo objektų priežiūrą vykdė netinkamai, dėl ko ir buvo padaryta žala užlietam butui. Atsiliepime nurodyti argumentai dėl renovacijos yra deklaratyvūs, t .y. nepateikiant jokių įrodymų kaip tai yra susiję su atsakovei pareikštu ieškiniu dėl nurodytų konkrečių buto užliejimo aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad pagal bendruosius civilinės atsakomybės principus, žalą patyręs asmuo turi pareigą veikti sąžiningai, bendradarbiauti, imtis priemonių žalai sumažinti bei tinkamai informuoti apie įvykį. Nepranešimas apie įvykį laiku ar nepakankamas bendradarbiavimas gali būti vertinami kaip pareigos sumažinti žalą pažeidimas, dėl kurio atsakovei neturėtų būti taikoma visa atsakomybė arba ji galėtų būti sumažinama. Atsakovė pabrėžia, kad daugiabučio namo administratorius negali atlikti jokių žalos atlyginimo veiksmų tol, kol nėra objektyviai nustatyta ar žala kilo iš bendrojo naudojimo objektų, kuriuos jis prižiūri, ar žala nebuvo sąlygota buto savininko ar trečiųjų asmenų veiksmų ir t.t. Nors Administratorius atsako už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, tačiau jo atsakomybė negali būti absoliuti. Draudimo išmokos išmokėjimas nėra galutinis įvykio aplinkybių nustatymo įrodymas. Net jei draudikas išmokėjo draudimo išmoką, tai nereiškia, kad įvykis buvo tinkamai ištirtas ir nustatytos visos aplinkybės. Ieškovės pozicija prieštaringa, iš pradžių ieškovė nurodė konkretų įvykį kaip žalos atsiradimo pagrindą, o dublike teigia, kad žala buvo nuolatinė. Ieškovei keičiant poziciją dėl žalos pobūdžio, tai gali apsunkinti teismui galimybę tinkamai įvertinti pateiktus įrodymus ir nustatyti žalos dydį bei priežastinį ryšį. Atsakovė pažymi, kad butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma nusprendė name iki atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbų pradžios, atsitikus avariniam atvejui, visus darbus atlikti tik lokaliai. Jei butų ir kitų patalpų savininkai nusprendė atlikti lokalius remonto darbus, administratorius neprivalo siūlyti papildomų darbų, jeigu bendro naudojimo objektuose nėra užfiksuota avarinė situacija ir nekyla grėsmė žmonių ir turto saugumui, kai vyksta daugiabučio namo renovacijos procesas. Administratorius atsako tik už tas žalas, kurios atsirado dėl jo veiksmų ar neveikimo, pažeidžiant nustatytas pareigas. Administratorius privalo organizuoti ir vykdyti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, tačiau jis veikia pagal gyventojų priimtus sprendimus. Jei gyventojai nusprendė atlikti tik lokalius remonto darbus, administratorius privalo vykdyti šį sprendimą ir vykdyti jį pagal nustatytas procedūras. Atsakovė, kaip pastato administratorė, neturėdama savininkų sprendimo ir nenustačiusi objektyvios avarinės būklės bendro naudojimo objektuose, negalėjo vienašališkai priimti sprendimų dėl darbų vykdymo. Teisės aktais suteiktos pastato administratoriaus pareigos ir atsakomybės apimtis nėra tapačios pareigų apimčiai, nustatytai statinio savininkui (valdytojui). Vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti asmeniui, savaime nepašalina savininkų atsakomybės už pastato trūkumus. Ginčo atveju, atsakovė neturėjo galimybės valdyti pastato kaip savininkas ir negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų šiam pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnyje yra numatyta, kad bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių penkių tūkstančių eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Jeigu ieškinio suma neviršija penkių tūkstančių eurų nustatytos sumos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad nėra bent vienos iš šalių prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismas byla nagrinėja rašytinio proceso tvarka.
Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens draudėjos K. Ž.buvo sudaryta Būsto draudimo sutartis (Būsto draudimo liudijimas TIA Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria laikotarpiu nuo 2023-02-16 iki 2024-02-15 buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė reiškia reikalavimą atsakovei atlyginti dalį draudimo išmokos, išmokėtos draudėjai, – 1 000,00 Eur (frančizės dydis), kadangi draudėjai priklausančių patalpų užliejimas įvyko dėl pažeistos viršutinio buto (esančio virš buto, esančio (duomenys neskelbtini)) balkono hidroizoliacijos, už kurios būklę ir priežiūrą yra atsakingas namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, t. y., atsakovė. Ieškovė kreipėsi į atsakovę su pretenzija, tačiau atsakovė pateikė atsakymą, kuriame su ieškovės pretenzija nesutiko.
Byloje nėra ginčo, kad atsakovė ieškinyje nurodytų laikotarpiu administravo ginčo daugiabutį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), taigi, draudžiamojo įvykio metu atsakovė buvo atsakinga už namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, tačiau atsakovė su ieškovės reikalavimu dėl dalies draudimo išmokos atlyginimo nesutinka, teigdama, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad draudžiamasis įvykis įvyko dėl pažeistos balkono hidroizoliacijos. Atsakovė nurodo, kad vandens dėmės galėjo atsirasti ir dėl netinkamai ir nekokybiškai buto savininko ar ankstesnių buto savininkų įrengtų langų.
CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.
CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Atsižvelgiant į minėtą CK 6.1015 straipsnio 2 dalies nuostatą, žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę, kuri kyla tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltė. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).
CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 1331 redakcija), 3 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, nustatančio, be kita ko, ir daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, 11 punkte numatyta, kad statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai, be kita ko, yra siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų (12.1 punktas), laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 punktas). Daugiabučių gyvenamųjų namų privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas turi būti užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu namo būklės stebėjimu (87.1 punktas), periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūromis (87.2 punktas). Pagal šio reglamento 96 punkto nuostatas, pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus.
Pastato bendrojo naudojimo objektai, be kita ko, yra išorinės (fasado) konstrukcijos kurioms priklauso ir balkonų konstrukcijos (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Taigi, atsižvelgiant į prieš tai paminėtą teisinį reglamentavimą, pripažįstama, kad atsakovė, kaip daugiabučio namo, esančio(duomenys neskelbtini), administratorė, buvo atsakinga už tinkamą šio daugiabučio namo balkonų konstrukcijų priežiūrą, savalaikį jų defektų nustatymą ir šalinimą, todėl ieškovei įrodžius, kad atsakovė nevykdė teisės aktuose jai nustatytos pareigos prižiūrėti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), balkonų konstrukcijas ir imtis veiksmų šalinant jų defektus, dėl ko ir įvyko vandens pratekėjimas į draudėjai priklausančias patalpas, atsakovei tekų atsakyti už dėl to atsiradusią žalą (esant kitoms civilinėms atsakomybės sąlygoms).
Ieškovė aplinkybę, kad vandens pratekėjimas į draudėjai priklausančias patalpas įvyko dėl viršutinio buto balkono hidroizoliacijos pažeidimo, įrodinėja turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, draudėjo paaiškinimas dėl apliejimo, aplieto buto fotolentele ir vaizdo įrašu, draudėjo nuomininko pranešimu dėl užliejimo, buto planu su nubraižytomis užliejimo vietomis.
Ieškovės į bylą pateiktame turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodoma, kad apliejimo žala butui, esančiam(duomenys neskelbtini), įvyko 2024-02-04 per išorines namo konstukcijas. Draudėjo nuomininko 2024-01-28 pranešime nurodoma, kad iš balkono sunkiasi vanduo. Taigi draudėjo nuomininko ir ieškovės paaiškinimai dėl buto apliejimo aplinkybių nesutampa, nėra aišku kada įvyko draudiminis įvykis 2024-01-28 ar 2024-02-04. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas surašytas praėjus beveik 3 mėnesiams nuo įvykio 2024-04-28, kuriame vietoj išsamaus įvykio aprašymo, žalos vyksmo mechanizmo ir žalos atsiradimo priežasties, lakoniškai nurodyta, kad apliejimo žala atsirado per išorines namo konstrukcijas. Byloje nėra pateikta duomenų, kad po įvyko 2024-02-04, būtų nustatyti namo, esančio(duomenys neskelbtini), konstrukcijų ar jų dalių trūkumai, galėją lemti vandens prasiskverbimą į draudėjo butą.
Ieškovė, įrodinėdama, kad užpylimo židinys yra viršuje esanti netinkama balkono hidroizoliacija, remiasi draudėjo nuomininko darytomis užlieto buto nuotraukomis. Pateiktoje fotolentelėje nurodyta, kad ji sudaryta ieškovo atstovo, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovės atstovai buvo atvykę į vietą apžiūrėti užlieto buto. Teismo vertinimu, pateiktos nuotraukos nepagrindžia, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo šaltinis yra viršuje esanti netinkama balkono hidroizoliacija. Iš pateiktų nuotraukų nesimato požymių, kurie vienareikšmiškai leistų įvardinti buto užliejimo priežastį ir šaltinį.
Ieškovės į bylą pateiktame video įraše, kurio trukmė 3 sek., užfiksuotas aprasojęs lango stiklas, tačiau nėra matyti iš kur vanduo atsiranda ant stiklo. Be to, nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad nuotraukos ir vaizdo įrašas daryti įvykio dieną 2024-02-04, daugiabučiame name, esančiame(duomenys neskelbtini), ir būtent kokioje konkrečioje vietoje, kas ir kokiomis aplinkybėmis juos darė. Teismo vertinimu šiuo metu, praėjus nuo įvykio 1,5 metų, nėra jokių objektyvių aplinkybių atkurti tada buvusią padėtį, ir nustatyti objektyviai apžiūrint įvykio vietą iš kur tekėjo vanduo. Nuotraukose apskritai fiksuotas tik patalpų užliejimo faktas, bet ne priežastis, dėl ko įvyko užliejimas vandeniu. Byloje nėra duomenų, kad buvo apžiūrėta namo bendro naudojimo inžinerinė įranga ir konstrukcijos ir įvertinta, ar jos neturėjo įtakos buto apliejimui. Teismo vertinimu ieškovė turėjo veikti protingai ir apdairiai, ir iš karto po draudiminio įvykio turėjo atlikti jo tyrimą, išsiaiškinti ne tik draudėjui padarytą turtinę žalą, bet nedelsiant aiškintis šio įvykio kilimo priežastį, bet kaip matyti iš ieškinio, ji to neatliko, prisiėmė sau riziką, kad praėjus daug laiko nuo įvykio nebus galimybės patikimai nustatyti žalos atsiradimo techninę priežastį.
Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).
Nagrinėjamoje byloje, atsakovei neigiant faktą, kad draudėjos patalpų užliejimas įvyko dėl pažeistos balkono hidroizoliacijos, įvertinęs aukščiau aptartus ieškovės pateiktus įrodymus sprendžia, kad pateiktų įrodymų nepakanka išvadai, jog draudėjos patalpų užliejimas įvyko dėl pažeistos balkono hidroizoliacijos.
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuojama, kad ieškovė neįrodė įstatyme įtvirtintų privalomų atsakovės civilinės atsakomybės kilimo sąlygų buvimo, atitinkamai, reikalavimas dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo pripažįstamas nepagrįstu ir netenkinamas.
CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (kompensacinės palūkanos). CK 6.37 straisnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos).
Taigi, įstatymas įtvirtina prievolę asmeniui, praleidusiam piniginės prievolės įvykdymo terminą, mokėti kreditoriui palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Tačiau nagrinėjamoje byloje, nenustačius atsakovės pareigos atlyginti ieškovei žalą ir šio ieškovės reikalavimo netenkinus, nėra jokio pagrindo priteisti iš atsakovės ieškovei nei kompensacines, nei procesines palūkanas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato dalyvavusio nagrinėjant bylą pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė byloje sumokėjo 22,00 Eur žyminį mokestį ir pateikė duomenis apie patirtas 605 Eur dydžio atstovavimo išlaidas (CPK 88 straipsnis, 98 straipsnis). Duomenų apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys atmestas, nėra jokio pagrindo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės, o, kaip minėta, duomenų apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.
Teismo turėtos pašto išlaidos (7,93 Eur) neviršija 8 Eur, todėl nepriteistinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023-12-20 įsakymu Nr. 1R-386/1K-411).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.