Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Astos Urbonienės,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Stoties turgus“ atstovams S. T. ir advokatei Daliai Stakvilevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Stoties turgus“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymų dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai papildomai nurodė, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini)yra prie turgaus ir išlaikyti jį visada steriliai švarų neįmanoma dėl pašalinių asmenų veiksmų, kurie ir tvorą buvo sulaužę. Šį sklypą įmonė tvarkė savo pastangomis. Kitą sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pjovė kita įmonė pagal sutartį. Iš viso sklypo liko nenupjauta tik 20 m² iš 14347 m². Šio plotelio pjovėjai nenupjovė, nes kažkas jį aptvėrė „Stop“ juosta. Pareiškėjos Direktorius teismo posėdyje patvirtino, kad apie patikrinimo aktus ir jais nustatytus pažeidimus žinojo iš telefoninio pokalbio su seniūnijos darbuotojais, todėl pažeidimus ir stengėsi pašalinti. Pačių patikrinimo aktų atsiųsti neprašė. Taip pat Direktorius patvirtino, kad patikrinimo aktų nuotraukose užfiksuoti pareiškėjai priklausantys sklypai, ginčo dėl to nėra, tačiau jie buvo sutvarkyti ir nebuvo pagrindo juos įtraukti į neprižiūrimų sklypų sąrašą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. A1-1452 dalies dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įtraukimo į nenaudojamos žemės sklypų 2022 metų sąrašą teisėtumo ir pagrįstumo (toliau – Įsakymas 1) bei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. A1-1453 dalies dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įtraukimo į nenaudojamos žemės sklypų 2022 metų sąrašą (toliau – Sąrašas) teisėtumo ir pagrįstumo (toliau – Įsakymas 2).

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas numato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra ir vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka.

Žemės apmokestinimo žemės mokesčiu tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, mokesčio tarifas nustatytas nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog savivaldybės taryba iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos nustato konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitą mokestinį laikotarpį, neviršydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, savivaldybės tarybai suteikta teisė nustatyti konkrečius mokesčio tarifus, kurie gali būti diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: 1) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 2) žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį; 3) žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą; 4) žemės sklypo dydį; 5) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį); 6) žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

Vadovaujantis LR Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ ir LR Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ žemės nuomos mokesčio tarifas metams yra ne mažesnis kaip 0,1 procento ir ne didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka, o savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus.

Taigi, nurodytais norminiais teisės aktais Kauno miesto savivaldybės tarybai yra suteikta teisė nustatyti konkretų žemės mokesčio ir valstybinės žemės nuomos tarifo dydį ir jį diferencijuoti priklausomai nuo žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio, žemės sklypo naudojimo sąlygų (priežiūros).

Žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo procedūras reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtintas Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. gegužės 28 d.).

Pagal Aprašo 4 punktą, nenaudojama žemė apibrėžiama kaip žemės sklypas ar jo dalis, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės).

Pagal Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014-11-06 sprendimu Nr. T-559 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės, ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. kovo 25 d.) 7 punktą, teritorijų naudotojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose: 7.1. valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas, surinkti ir išvežti šiukšles ir atliekas; 7.2. mesti sąšlavas į specialiai tam skirtus konteinerius arba kitas specialias surinkimo priemones (dėžes, maišus ir panašiai); 7.3. priskirtose teritorijose prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm; 7.5. tvarkyti žaliąsias atliekas (šakas, lapus, nupjautą žaliųjų vejų žolę) Savivaldybės tarybos patvirtintų Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka. Pagal Taisyklių 25.1. punktą draudžiama laikyti statybines ir kitas medžiagas, teršiančias aplinką ar kitaip trukdančias aplinkiniams, užkasti statybinį laužą ir šiukšles statybos aikštelėje arba už jos ribų ir teršti statybinėmis atliekomis aplinkines teritorijas. Pagal Taisyklių 25.8 punktą draudžiama palikti, padėti, išmesti nenaudojamus ar sugedusius, sulūžusius daiktus, įrenginius viešoje vietoje, miško teritorijoje, žaliuosiuose plotuose. Pagal Taisyklių 25.14 punktą draudžiama palikti netvarkomą, apleistą invaziniais augalais ir piktžolėmis nuosavybės teise priklausantį, nuomojamą, naudojamą ar kitaip valdomą žemės sklypą. Pagal Taisyklių 25.16 punktą draudžiama laikyti atliekas, kitokius nešvarumus (statybinį laužą, gruntą, automobilių dalis ir kt.), jais teršti žemės paviršių, vandens telkinius, jų apsaugines juostas ir zonas.

Byloje nustatyta, jog 2022 m. gegužės 24 d. buvo atlikta ginčo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra ir surašytas 2022 m. gegužės 24 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo aktas Nr. 04-7-147 (toliau – Patikrinimo aktas 1), kuriame konstatuota, kad sklype pažeidžiami Taisyklių 7.1, 7.3, 25.14 punktai, nes sklypas neprižiūrimas, nenušienautas, apleistas piktžolėmis, prie statinių auga pavieniai savaiminiai želdiniai. Prie Patikrinimo akto 1 pridedamos 4 nuotraukos, Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas ir žemės sklypo schema.

2022 m. gegužės 31 d. buvo atlikta kito žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra ir surašytas 2022 m. gegužės 31 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo aktas Nr. 04-7-148 (toliau – Patikrinimo aktas 2), kuriame konstatuota, kad sklype pažeidžiami Taisyklių 7.1, 7.3, 7.5, 25.1, 25.8, 25.14, 25.16 punktai, nes sklypas neprižiūrimas, nenušienautas, apleistas krūmokšniais, piktžolėmis, sklype mėtosi medinės dėžės vaisiams, daržovėms, plastiko tara. išardytos medžio atliekos, laikomi asbesto gaminiai, iš gatvės pusės lentų tvora vietomis pažeista (lentos vietomis sulužę). Prie Patikrinimo akto 1 pridedamos 4 nuotraukos, Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas ir žemės sklypo schema.

Bylos duomenys patvirtina, jog po pirmojo atlikto žemės sklypų patikrinimo atsakovė informavo pareiškėją apie pareigą nuolat prižiūrėti žemės sklypus, apie galimai teksiančią prievolę mokėti maksimalų žemės mokestį, siųsdama paštu 2022 m. birželio 1 d. raštą Nr. 04-2-739 „Dėl ketinimo įtraukti į nenaudojamos žemės sąrašą ((duomenys neskelbtini))“, kurį pareiškėja patvirtino gavusi. Minėtu pranešimu seniūnija iš pareiškėjos reikalavo imtis priemonių, kad nustatyti pažeidimai būtų pašalinti, nuolat užtikrinti tvarką ir švarą žemės sklypuose. Apie reikalavimų įvykdymą buvo prašoma raštu informuoti seniūniją ne vėliau kaip 30 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos. Taip pat informavo, kad suėjus aukščiau nurodytam terminui, bet ne vėliau kaip iki liepos 31 d. bus atliekamos žemės sklypų pakartotinės apžiūros.

Pareiškėja 2022 m. birželio 21 d. raštu Nr. 7 informavo Centro seniūniją, kad pagal 2022 m. birželio 1 d. raštą Nr. 04-2-739 pažeidimai žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)yra pašalinti.

Tačiau byloje nustatyta, kad 2022 m. liepos 28 d. pakartotinai apžiūrėjus žemės sklypą, esantį Šaulių g. 30, Kaune, buvo surašytas 2022 m. liepos 28 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo aktas Nr. 04-7-207 (toliau – Patikrinimo aktas 3), kuriame konstatuota, kad pažeidžiami Taisyklių 7.1, 7.3 ir 25.14 punktai, nes sklypo dalis prie (duomenys neskelbtini) aptverta STOP juosta, apaugusi piktžolėmis, nešienaujama. Atitinkamai 2022 m. liepos 28 d. pakartotinai apžiūrėjus kitą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo surašytas 2022 m. liepos 28 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo aktas Nr. 04-7-200 (toliau – Patikrinimo aktas 4), kuriame taip pat konstatuota, kad pažeidžiami Taisyklių 7.1, 7.3, 7.5, 25.8 ir 25.14 punktai, nes sklype prie medinės tvoros palikti seni nebenaudojami daiktai ir drabužiai, kitos buitinės atliekos, medinė tvora išlūžusi, sklype mėtosi medinės lentos, teritorijoje sukrautos žaliosios atliekos, paliktas išvirtęs medis, dalis sklypo apleista piktžolėmis ir vijokliniais augalais.

Teismas pažymi, jog Patikrinimo aktuose 1, 2, 3, 4 nurodytas aplinkybes dėl žemės sklypų tinkamos nepriežiūros patikrinimų metu patvirtina į bylą pateiktos žemės sklypo patikrinimų metu padarytos nuotraukos. Byloje nėra ginčo, kad šiose nuotraukose užfiksuoti pareiškėjos valdomi žemės sklypai, ką patvirtino įmonės direktorius teismo posėdyje. Be to, pareiškėja skunde pati pripažįsta, kad 2022 m. gegužės 24 d. ir 2022 m. gegužės 30 d. patikrinimų metu žemės sklypuose galėjo būti rasta netinkamai nupjauta žolė ar kelios šiukšlės, tik akcentuoja, jog nustatyti pažeidimai buvo pašalinti.

Nustatyta, kad atsakovė 2022 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. 04-2-991 informavo pareiškėją UAB „Stoties turgus“ apie atliktą pakartotinį sklypų patikrinimą ir nurodė, jog, nors ir buvo dalis trūkumų žemės sklypuose pašalinti, tačiau sklypai nėra tinkamai prižiūrimi: žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), būklė po 2022-05-24 patikrinimo pagerėjusi, dalis sklypo teritorijos nušienauta, tačiau sklypo dalis prie (duomenys neskelbtini) aptverta STOP juosta, apaugusi piktžolėmis, nešienaujama; po 2021-05-31 patikrinimo dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nušienauta, pašalintos dėžės ir plastiko tara, tačiau sklype prie medinės tvoros palikti seni nebenaudojami daiktai ir drabužiai, kitos buitinės atliekos, medinė tvora išlūžusi, sklype mėtosi medinės lentos, teritorijoje sukrautos žaliosios atliekos, paliktas išvirtęs medis, dalis sklypo apleista piktžolėmis ir vijokliniais augalais. Rašte nurodyta, kad atsižvelgiant į tai Centro seniūnija ketina žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), teikti Kauno miesto savivaldybės administracijos skyriui, administruojančiam valstybinės žemės nuomos mokestį, įrašyti į Nenaudojamos žemės sąrašą.

Pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. 11 Centro seniūnijai pranešė, kad visi pažeidimai žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) yra pašalinti ir paaiškino kad žemės sklypo ribose (duomenys neskelbtini), nežinomų asmenų ,,stop“ juosta aptverta teritorija apie 20 m² buvo nenušienauta dėl neapsižiūrėjimo, esamu laiku visas sklypas nušienautas ir prižiūrėtas. Nurodė, kad žemės sklypo ribose (duomenys neskelbtini) sena aplūžusi medinė tvora pakeista nauja skardine tvora (tvora sulaužyta pašalinių asmenų ,,benamių“), seni nenaudojami daiktai (benamių sunešti daiktai), kitos buitines atliekos, medinės lentos iš sklypo yra pašalintos, sklypo šlaitas ribojasi su turgaviete nušienautas, pašalinius asmenis pavyko pašalinti iš žemės sklypo kurį jie niokojo ir dergė. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta pareiškėja prašė priimti naują sprendimą - žemės sklypų (duomenys neskelbtini) neįrašyti į Nenaudojamos žemės sąrašą.

Pareiškėja ginčijamų Įsakymo 1 ir Įsakymo 2 neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia tuo, kad gavusi 2022 m. birželio 1 d. seniūnijos pranešimą apie ginčo žemės sklypų nepriežiūrą, pažeidimus pašalino ir šiukšles išvežė, žolę nupjovė, aplinką sutvarkė. Tačiau teismo vertinimu, pareiškėjos pateikti įrodymai dėl žolės pjovimo ir žemės sklypų sutvarkymo po 2022 m. birželio 1 d. seniūnijos pranešimo nepaneigia byloje Patikrinimo aktais 1 ir 3 bei Patikrinimo aktais 2 ir 4, ir prie jų pridėtomis nuotraukomis nustatytų aplinkybių, jog abu žemės sklypai nebuvo tinkamai tvarkomi jų pirminio ir pakartotinio patikrinimų metu. Teismas pažymi, jog pareiškėjos pateiktos 2022-06-02 PVM sąskaita-faktūra Nr. 2022 ir 2022-07-08 PVM sąskaita-faktūra Nr. 2072 už žolės pjovimo paslaugą išrašytos jau po pirminio patikrinimo, o 2022-08-18 PVM sąskaita-faktūra Nr. 2118 išrašyta po pakartotinio patikrinimo, todėl jos negali pagrįsti žemės sklypų tvarkymo pagal Taisyklių reikalavimus pirminio ir pakartotinio patikrinimų metu, t. y. nepaneigia, kad 2022 m. gegužės 24 d. ir 2022 m. gegužės 30 d. bei 2022 m. liepos 28 d. žemės sklypai neatitiko patikrinimo aktuose nurodytų Taisyklių reikalavimų. To nepaneigia ir pareiškėjos su skundu pateiktos žemės sklypų nuotraukos, kadangi jos darytos po pakartotinio patikrinimo. Be to, kaip minėta, pareiškėja skunde pati pripažįsta, kad 2022 m. gegužės 24 d. ir 2022 m. gegužės 30 d. patikrinimų metu žemės sklypuose galėjo būti rasta netinkamai nupjauta žolė ar kelios šiukšlės, o pareiškėjos 2022 m. birželio 21 d. raštas Nr. 7 ir 2022 m. rugpjūčio 23 d. raštas Nr. 11 seniūnijai tik patvirtina, kad pareiškėja pripažino žemės sklypų priežiūros neatitikimą Taisyklių reikalavimams, nes pareiškėja nustatytus pažeidimus šalino.

Teismas pažymi, kad 2022-06-02 PVM sąskaita-faktūra Nr. 2022 ir 2022-07-08 PVM sąskaita-faktūra Nr. 2072 negali paneigti žemės sklypų patikrinimo rezultatų, užfiksuotų atsakovės kompetentingų specialistų surašytuose pakartotinio tikrinimo Patikrinimo aktuose 3 ir 4, iš kurių matyti, jog žemės sklypai ir pakartotinio patikrinimo metu nebuvo tinkamai prižiūrėti. Nors pareiškėja tvirtina, kad po seniūnijos 2022 m. birželio 1 d. pranešimo gavimo sureagavo ir žolę nupjovė bei šiukšles sutvarkė, tačiau iš jau minėtų Patikrinimo aktų 3 ir 4 akivaizdu, jog 2022 m. liepos 28 d. sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis prie (duomenys neskelbtini). aptverta STOP juosta, apaugusi piktžolėmis, nešienaujama, o žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), prie medinės tvoros palikti seni nebenaudojami daiktai ir drabužiai, kitos buitinės atliekos, medinė tvora išlūžusi, sklype mėtosi medinės lentos, teritorijoje sukrautos žaliosios atliekos, paliktas išvirtęs medis, dalis sklypo apleista piktžolėmis ir vijokliniais augalais. Taigi, bylos duomenimis nustatyta, jog ir antro patikrinimo metu buvo pagrindas pakartotinai konstatuoti Taisyklių 7.1, 7.3, 7.5, 25.8 ir 25.14 punktų reikalavimų pažeidimą.

Pažymėtina, kad pagal Taisyklių 7 punktą, teritorijų naudotojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose. Kauno miesto savivaldybės administracijos pirminis ir pakartotinis patikrinimo aktai ir prie jų pateiktos nuotraukos su užfiksuota faktine žemės sklypų situacija jų patikrinimų metu bei pačios pareiškėjos veiksmai reaguojant į nustatytus pažeidimus nagrinėjamu atveju įrodo, jog pareiškėjos, kaip žemės sklypų savininkės ir valdytojos, pareiga nebuvo tinkamai vykdoma nuolat ir to nepaneigia epizodiniai žemės sklypų tvarkymai po gaunamų seniūnijos pranešimų apie nustatytus Taisyklių pažeidimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl Taisyklių 7.3 punkto taikymo yra išaiškinęs, kad jame įtvirtina teritorijų naudotojų pareiga nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose, todėl savivaldybė turi faktinį ir teisinį pagrindą įrašyti žemės sklypą į nenaudojamos žemės sklypų sąrašą tais atvejais, kai žemės sklypo naudotojas nors ir ėmėsi veiksmų sklypui tvarkyti (sudarė Sutartį ir kt.), tačiau pakartotinio patikrinimo metu vėl buvo fiksuoti pažeidimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-622-1047/2023).

Teismas pabrėžia, kad Aprašo 6 punkte numatytas pranešimas apie nustatytus žemės sklypo tvarkymo ir priežiūros pažeidimus bei suteikiamas terminas (ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų) nustatytiems pažeidimams pašalinti iki pakartotinės tokių sklypų patikros suteikia galimybę pašalinti nustatytus pažeidimus ir išvengti žemės sklypo įrašymo į nenaudojamos žemės sklypų sąrašą tik tuo atveju, jeigu pirmojo patikrinimo metu nustatyti pažeidimai yra pašalinami ir pakartotinio patikrinimo metu nustatoma, kad žemės sklypas toliau tvarkomas laikantis Taisyklių reikalavimų. Jeigu pakartotinio patikrinimo metu nustatoma, kad žemės sklypas neatitinka Taisyklėse numatytų jo priežiūros ir tvarkymo reikalavimų, remiantis Aprašo 7 ir 8 punktais, seniūnai sudaro nenaudojamos žemės sklypų sąrašus, kuriuose kartu su Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašais, apžiūros aktais su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga ir kitus duomenis, pagrindžiančius, kad žemė nenaudojama, iki mokestinio laikotarpio rugpjūčio 20 d. pateikia atitinkamam Savivaldybės administracijos skyriui. Pastarasis, pagal Taisyklių 9 punktą, gavęs iš seniūnų Aprašo 8 punkte nurodytus sąrašus, per 10 darbo dienų parengia Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl Sąrašo tvirtinimo ir nustatyta tvarka teikia jį pasirašyti Savivaldybės administracijos direktoriui.

Taigi, nurodytas teisinis reglamentavimas įpareigoja žemės sklypų savininkus ir nuomininkus nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose, o pagrindas įtraukti tinkamai neprižiūrimą žemės sklypą į nenaudojamos žemės sklypų sąrašą yra toks pakartotinės sklypų patikros rezultatas, kai pakartotinai konstatuojami Taisyklių pažeidimai. Todėl vien tai, kad tarp pirminės sklypo patikros ir pakartotinės patikros žemės sklypas buvo sutvarkytas nereiškia, kad jis negali būti įtrauktas į nenaudojamos žemės sklypų sąrašą, jeigu iki mokestinio laikotarpio rugpjūčio 20 d. sklypo priežiūros pažeidimai vėl fiksuojami pakartotinio tikrinimo metu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos vienkartinis žolės nušienavimas ir žemės sklypų išvalymas nuo šiukšlių po pažeidimų nustatymo Patikrinimo aktu 1 ir Patikrinimo aktu 2 nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėja tinkamai laikėsi Taisyklių reikalavimų, nes Patikrinimo aktu 3 ir Patikrinimo aktu 4 vėl nustatyti Taisyklių pažeidimai, kuriuos pareiškėja vėl šalino, kaip tik ir patvirtina ne nuolatinę ir nuoseklią žemės sklypų priežiūrą, o tik epizodinį, vienkartinį tvarkymą po oficialaus įspėjimo. Epizodinis žolės šienavimas, kitų šiukšlių ir atliekų tvarkymas bei reagavimas tik į oficialius įspėjimus rodo ne pareiškėjos tinkamą ir nuolatinę žemė sklypų priežiūrą, o tik siekį išvengti neigiamų teisinių padarinių už Sklypo nepriežiūrą.

Nors pareiškėja skunde nurodė, kad nebuvo supažindinta su patikrinimo aktų išvadomis, surašyti aktai jai neįteikti, ko pasėkoje, pažeidimus privalėjo pašalinti net nežinodama konkretaus jų fakto, fotofiksacijų ir kitų surinktų įrodymų, todėl pažeidimų pakartotinis šalinimas buvo nulemtas pačios atsakovės neteisėtų veiksmų, tačiau, viena vertus, pats pareiškėjos Direktorius teismo posėdyje paneigė šiuos argumentus, kita vertus, atsakovė neturi pareigos įteikti tikrinimo aktų savo iniciatyva.

Teismo posėdyje pareiškėjos Direktorius patvirtino, kad apie patikrinimo aktus ir jais nustatytus pažeidimus žinojo iš telefoninio pokalbio su seniūnijos darbuotojais, todėl pažeidimus ir stengėsi pašalinti, o pačių patikrinimo aktų atsiųsti neprašė. Pažymėtina, kad seniūnijos 2022 m. birželio 1 d. pranešime ne tik buvo pranešta apie surašytus Patikrinimo aktą 1 ir Patikrinimo aktą 2, nurodyti Taisyklių pažeisti punktai, bet ir nurodyta, kad pareiškėja su patikrinimų aktais gali susipažinti seniūnijoje arba el. paštu. Todėl tai, kad pareiškėjos Direktorius apsiribojo patikrinimų rezultatų išsiaiškinimu su seniūnijos darbuotojais telefonu ir pats neprašė atsiųsti jam patikrinimo aktų nebuvo jokia kliūtis nei sužinoti, kokius taisyklių pažeidimus reikia pašalinti, nei juos pašalinti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiu atveju, kai pareiškėjas teigia, jog seniūnijos raštai yra neaiškūs, tačiau pats jokių papildomų paklausimų seniūnijai neteikia, neprašo išaiškinti nustatytų pažeidimų, o priešingai, imasi juos šalinti, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas suprato seniūnijos raštų turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2866-629/2021).

Šiuo atveju pareiškėjos veiksmai ir atsakovei siųstas 2022 m. birželio 21 d. raštas su informacija apie pažeidimų pašalinimą patvirtina, kad pareiškėja aiškiai suprato savo teises ir pareigas, neginčijo aplinkybės, kad žemės sklypai nebuvo tinkamai sutvarkyti, neginčijo seniūnijos rašto. Iš pareiškėjos nurodomų aplinkybių dėl žemės sklypų tvarkymo matyti, kad pareiškėja suprato seniūnijos raštų turinį, siekė pašalinti jame nurodytus trūkumus, dėjo pastangas sutvarkyti žemės sklypus, kad jie atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Taigi, pačių patikrinimo aktų neįteikimas pareiškėjai nekliudė tinkamai vykdyti žemės savininko ir nuomotojo pareigų prižiūrėti žemės sklypus pagal Taisyklių reikalavimus.

Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Aprašas neįpareigoja žemės sklypo savininkui ar nuomininkui siųsti visą medžiagą (apžiūros aktus su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos žemėlapiai ir pan.). Aprašas įpareigoja registruotais laiškais įspėti žemės sklypų savininkus ir nuomininkus (naudotojus) apie ketinimą įtraukti į Sąrašą ir nustato protingą terminą (ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų) nustatytiems Taisyklių pažeidimams pašalinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2866-629/2021, 2022 m. sausio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-151-438/2022).

Nagrinėjamu atveju pareigą apie ketinimą įtraukti žemės sklypus į Sąrašą seniūnija įvykdė tinkamai ir sudarė visas sąlygas pareiškėjai susipažinti su pačiais Patikrinimo aktais 1 ir 2, todėl Aprašo reikalavimų atsakovė nepažeidė. Tuo tarpu tai, kad šių patikrinimo aktų pati pareiškėja nepageidavo gauti ir apsiribojo jų turinio išsiaiškinimu telefonu yra tik pačios pareiškėjos pasirinkimas, dėl kurio rizika netinkamai pašalinti visus pažeidimus su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis tenka tik pačiai pareiškėjai ir dėl to nėra jokios atsakovės kaltės.

Pareiškėjos argumentai, kad 2022 m. rugpjūčio 23 d. jos paaiškinimais seniūnija buvo informuota apie pakartotinai nustatytų pažeidimų pašalinimą, o pati atsakovė 2022 m. spalio 4 d. tai pat buvo pakartotinai informuota apie pažeidimų pašalinimą nesudaro pagrindo skundžiamus Įsakymą 1 ir Įsakymą 2 pripažinti neteisėtais. Pagal aprašo 7 ir 8 punktus seniūnai sudaro nenaudojamos žemės sklypų sąrašus ir pateikia atitinkamam Savivaldybės administracijos skyriui iki mokestinio laikotarpio rugpjūčio 20 d., o pastarasis, pagal Taisyklių 9 punktą, per 10 darbo dienų parengia Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl Sąrašo tvirtinimo ir nustatyta tvarka teikia jį pasirašyti Savivaldybės administracijos direktoriui. Taigi, viena vertus, žemės sklypų priežiūros pažeidimų pašalinimas po rugpjūčio 20 d. neturi įtakos tų metų Sąrašo sudarymui, nes seniūnijose Sąrašai turi būti sudaryti iki rugpjūčio 20 d., kita vertus, kaip jau buvo minėta, žemės sklypų įtraukimą į Sąrašą lemia pakartotinis Taisyklių pažeidimų nustatymas, kuris patvirtina, kad žemės sklypai prižiūrimi ne nuolat, kaip reikalauja Taisyklių 7 punktas, todėl pažeidimų pašalinimas po pakartotinio jų konstatavimo neeliminuoja Taisyklių 7 punkto pažeidimo ir jo pasekmės – žemės sklypo įtraukimo į Sąrašą.

Kadangi šiuo atveju seniūnijos darbuotojai 2022 m. gegužės 24 ir 31 d. patikrinimų bei 2022 m. liepos 28 pakartotinio patikrinimo metu užfiksavo Taisyklių pažeidimus ir iki mokestinio laikotarpio rugpjūčio 20 d. sudarė bei pateikė nenaudojamos žemės sklypų sąrašus, o skundžiami atsakovės Įsakymas 1 ir Įsakymas 2 buvo pasirašyti 2022 m. rugsėjo 21 d., tai informavimas apie Taisyklių pažeidimų pašalinimą po rugpjūčio 20 d. ir juo labiau po 2022 m. rugsėjo 21 d. neturi įtakos skundžiamų Įsakymų teisėtumui.

Pareiškėjos argumentai, kad priimdama skundžiamus Įsakymus atsakovė nevertino pažeidimų atsiradimo priežasčių ir atsakovės atsakomybės santykio, pabrėžiant, kad pašaliniai asmenys sugadino tvorą ir per ją patekę į sklypą jame paliko šiukšles ir kitas atliekas, o pareiškėja neturi galimybių kontroliuoti kitų asmenų neteisėtų veiksmų, neturi teisinės reikšmės skundžiamų Įsakymų 1 ir 2 teisėtumui. Pagal Taisyklių 7 puntą teritorijų naudotojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose, o Taisyklių 3 punktas numato, kad tą daryti jie turi patys arba sudaro sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo. Pagal Aprašo 4 punktą nenaudojama žemė – žemės sklypas ar jo dalis, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės). Pagal Aprašo 6 punktą seniūnai nustato nenaudojamos žemės sklypus, pagal Aprašo 7 punktą - sudaro jų sąrašus, kuriuos, pagal Aprašo 8 punktą iki mokestinio laikotarpio rugpjūčio 20 d. pateikia atsakingam savivaldybės administracijos skyriui, o šis, pagal Aprašo 9 punktą, per 10 darbo dienų parengia Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl Sąrašo tvirtinimo teikia jį pasirašyti Savivaldybės administracijos direktoriui. Taigi, Taisyklės būtent žemės sklypų savininkams ar kitu teisiniu pagrindu naudojantiems teritoriją fiziniams ar juridiniams asmenims numato pareigą nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose, o Aprašas numato, kad pagrindas įtraukti žemės sklypą į nenaudojamos žemės sąrašą yra Taisyklių pažeidimas. Nei Taisyklės, nei Aprašas neįpareigoja seniūnijos ar atsakovės darbuotojus aiškintis priežastis, dėl kurių žemės sklypai yra neprižiūrimi, ir aiškintis dėl kokių priežasčių savininkai ar naudotojai negali užtikrinti Taisyklių reikalavimų įgyvendinimo. Žemės sklypai į nenaudojamos žemės sąrašą traukiami dėl jų nepriežiūros fakto, o ne dėl savininko ar naudotojo kaltės dėl Taisyklių pažeidimų. Teismas pabrėžia, kad užkirsti kelią pašalinių asmenų galimybei teršti ir šiukšlinti žemės sklype yra pareiškėjos pareiga ir atsakomybė, o sunkumai, su kuriais pareiškėja susiduria vykdant šią pareigą, nėra pagrindas netraukti neprižiūrimo žemės sklypo į Sąrašą, jeigu nustatomi pasikartojantys Taisyklių pažeidimai.

Teismas nesutinka su pareiškėjos vertinimu, kad atsakovės nustatyti Taisyklių pažeidimai laikytini mažareikšmiais ir pareiškėjai galėjo būti taikoma alternatyvi sankcija, numatyta Administracinių nusižengimų kodekse. Visų pirma, tokios galimybės atsakovei rinktis tarp pareiškėjos nurodytų alternatyvų nenumato joks teisės aktas. Nei Aprašas, nei Taisyklės, nei Žemės mokesčio įstatymas ar Vyriausybės nutarimai dėl žemės nuomos nenumato, kad nustačius pagrindą taikyti didesnį žemės ar valstybinės žemės nuomos mokestį alternatyva apmokestinimui didesniu mokesčiu yra administracinė atsakomybės pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Padidintas žemės ar valstybinės žemės nuomos mokesčio taikymas yra žemės nepriežiūros pasekmė, kuria siekiama tinkamo žemės tvarkymo ir priežiūros, o Administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė yra valstybės taikoma sankcija už konkrečius pažeidimus. Tačiau tai nereiškia, kad šių poveikio priemonių taikymas yra priklausomas vienas nuo kito, o atsakovė turi taikyti tik vieną iš jų pagal pareiškėjo nurodytus kriterijus (pažeidimo nustatytas pirmą kartą; pažeidimą faktiškai atliko pašaliniai asmenys; pareiškėja nedelsiant ėmėsi priemonių pažeidimų pašalinimui; pareiškėja bendradarbiavo su institucijomis). Atsakovė turi galimybę taikyti abi poveikio priemones nepriklausomai viena nuo kitos.

Teismas atmeta kaip nepagrįstą ir pareiškėjos argumentą, kad dėl to, jog pakartotinio patikrinimo metu buvo fiksuojami nauji, pirminiame pranešime neįvardinti ir pašalinių asmenų padaryti pažeidimai, jų pašalinimui pareiškėjai turėjo būti nustatytas papildomas terminas, nes Taisyklės nenustato turto tvarkymo periodiškumo.

Visų pirma, kaip minėta, Taisyklių 7 punktas numato pareigą nuolat užtikrinti švarą ir tvarką priskirtose teritorijose, todėl pareiškėjos akcentuojamas tvarkymo periodiškumas reiškia nuolatinį sklypo tvarkymą pagal poreikį ir pagal konkrečią situaciją. Pati pareiškėja turi pasirinkti tokį tvarkymo periodiškumą, kad sklypas visuomet būtų prižiūrimas pagal Taisyklių reikalavimus.

Antra, pagal Aprašo nustatytą tvarką būtent dėl pareigos nuolat užtikrinti švarą ir tvarką protingas terminas nustatytiems Taisyklių pažeidimams pašalinti nustatomas tik vieną kartą, o pakartotinis Taisyklių pažeidimų konstatavimas po nustatyto termino pažeidimams pašalinti yra pakankamas pagrindas įtraukti sklypą į nenaudojamos žemės sąrašą. Teismas pažymi, kad Aprašas nenumato, jog sklypų nepriežiūrą galima konstatuoti tik dėl pasikartojančių identiškų Taisyklių pažeidimų ir kad pakartotinio tikrinimo metu nustačius naujus pažeidimus iš naujo turi būti pradedama procedūra pagal Aprašo 6 punktą, t. y. nustatomas naujas terminas naujiems pažeidimams pašalinti. Priešingai, pagal Aprašo 4 punktą bet koks Taisyklių pažeidimas reiškia, kad žemė yra nenaudojama (neprižiūrima), o pagal Aprašo 6, 7, 8, 9 punktų esmę įrašymo į Sąrašą pagrindas yra pasikartojantis Taisyklių pažeidimas po nustatyto termino jiems pašalinti, nustatytas iki rugpjūčio 20 d. Būtent Sąrašų seniūnijose sudarymas iki rugpjūčio 20 d. ir reikalavimas nuolat prižiūrėti sklypus leidžia efektyviai ir operatyviai kasmet spręsti neprižiūrimų sklypų apskaitą ir kontrolę, o aiškinant Aprašo nuostatas pareiškėjos nurodytu būdu, t. y. už kiekvieną pakartotinių patikrinimų metu nustatytą naują Taisyklių pažeidimą nustatant naują terminą jam pašalinti, visas Sąrašų sudarymo procesas galėtų užsitęsti tiek, kad Sąrašai galėtų būti nesudaryti iki metų pabaigos, o pats Taisyklių 2 punkte numatytas tikslas – užtikrinti, kad visoje Savivaldybės teritorijoje būtų palaikoma tinkama aplinkos sanitarijos būklė ir nebūtų vizualiai teršiama urbanistinė aplinka ar pažeidžiamos visuomenės kokybiško gyvenimo sąlygos, nebūtų pasiekiamas efektyviai ir per protingą laiką.

Nepagrįstu teismas laiko ir pareiškėjos argumentą, kad Aprašo 4 punkto pagrindu nenaudojama žemė gali būti pripažįstama tiek žemės sklypas, tiek jo dalis, todėl nagrinėjamu atveju įvertinus, kad pažeidimai buvo nustatyti tik tam tikrose nežymiose žemės sklypų dalyse (pvz. (duomenys neskelbtini) sklype žolė nepjauta tik 0,13 proc. sklypo plote), nėra suprantamas atsakovės sprendimas į nenaudojamos žemės sklypų sąrašą įtraukti visą žemės sklypą. Teismas konstatuoja, kad Aprašo 4 punkte naudojamas terminas „žemės sklypas ar jo dalis“ reiškia ne galimybę į nenaudojamo žemės sąrašą įtraukti tiek visą sklypą, tiek jo dalį, o yra tik kriterijus, pagal kurį nustatoma kokia žemė yra nenaudojama. Pagal šį aprašo punktą nenaudojama žemė – žemės sklypas ar jo dalis, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės). Tai reiškia, kad nustačius, jog dalis žemės sklypo yra neprižiūrima taip, kaip numato Taisyklių reikalavimai, visas žemės sklypas įtraukiamas į Sąrašą. Tai pagrindžia ir Žemės mokesčio įstatymo 4 straipsnis, numatantis, kad mokesčio objektas yra privati žemė, ir šio įstatymo 5 straipsnis, numatantis, kad mokesčio bazė yra žemės mokestinė vertė. Kadangi žemė yra formuojama žemės sklypais ir apmokestinimo objektas yra konkretus žemės sklypas, tai ir Aprašo tikslas yra sudaryti nenaudojamų žemės sklypų, kaip padidinto mokesčio objektų, sąrašą, o ne nenaudojamų sklypų dalių sąrašą. Todėl ginčijamais Įsakymais įtraukdama pareiškėjos žemės sklypus į atitinkamus Sąrašus atsakovė Aprašo reikalavimų nepažeidė.

Nors pareiškėja skunde nurodė, kad jai kyla pagrįstų abejonių dėl Taisyklių atitikties Žemės įstatymui, o Taisyklėse nėra nurodytas įstatyminis pagrindas asmenų valdomam turtui taikyti jose įtvirtintus apribojimus žemės priežiūrai, tačiau tokios abejonės nėra teisiškai argumentuotos, o pareiškėja neprašė ABTĮ 113 straipsnio nustatyta tvarka pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą. Tuo tarpu kaip minėta, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas numato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra ir vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka, o Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnis, Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ ir Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ nuostatos Kauno miesto savivaldybės tarybai suteikia teisę nustatyti konkretų žemės mokesčio ir valstybinės žemės nuomos tarifo dydį ir jį diferencijuoti priklausomai nuo žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio, žemės sklypo naudojimo sąlygų (priežiūros). Todėl teismui nekyla abejonių dėl Taisyklių teisėtumo (ABTĮ 113 str. 2 d. 5 p.) ir jais grindžiamų ginčijamų atsakovės Įsakymų teisėtumo.

Pareiškėja skunde taip pat nurodo, kad ginčijami Įsakymai nėra tinkamai motyvuoti, pagrįsti teisės normomis, nes atsakovė pateikė tik formalų įsakymo priėmimo pagrindą, be jokių teisėtumo pagrįstumo motyvų, tačiau teismas su tokiai argumentais nesutinka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies (šiuo metu galiojanti VAĮ 10 straipsnio 5 dalis) nuostatas, yra išaiškinęs, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, dėl kurio jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, panaikinti skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.). Kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, teismas kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, privalo ad hoc (tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1422-492/2021).

Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš pareiškėjai atsakovės pateiktų dokumentų visumos, jų pateikimo eigos bei iš pačios pareiškėjos veiksmų reaguojant į atsakovės veiksmus matyti, kad pareiškėja aiškiai suprato savo teises ir pareigas bei ginčijamų Įsakymų priėmimo faktinį ir teisinį pagrindą. Pareiškėja neneigia, jog iš seniūnijos gavo 2022 m. birželio 1 d. pranešimą „Dėl ketinimo įtraukti į nenaudojamos žemės sklypų“, kuriuo atsakovė informavo pareiškėją apie padarytus Taisyklių pažeidimus, taip pat nurodė, kokie Taisyklių punktai yra pažeisti, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kokios galimos teisinės pasekmės kils pareiškėjai neįvykdžius pareigos sutvarkyti žemės sklypus. Pažymėtina, kad pareiškėja sureagavo į šį pranešimą ir 2022 m. birželio 21 d. pranešimu atsakovę informavo, kad pažeidimai pašalinti. Taigi, pareiškėja suprato seniūnijos minėto pranešimo turinį, kuriame aiškiai yra nurodyta, kuo vadovaujantis buvo atlikta žemės sklypų apžiūra, nurodyta, kokie konkretūs Taisyklių punktai buvo pažeisti.

Be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus 2022 m. rugsėjo 26 d. rašte Nr. 29-2-1223 „Dėl padidinto žemės mokesčio mokėjimo“ ir 2022 m. rugsėjo 29 d. rašte Nr. 29-2-1431 „Dėl padidinto žemės mokesčio mokėjimo“ aiškiai nurodyta, kokiais teisės aktais remiantis buvo priimti pareiškėjos ginčijami Įsakymas 1 ir Įsakymas 2, o skundžiamuose Įsakymuose taip pat nurodyta, jog Nenaudojamos žemės sklypų sąrašai tvirtinami vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T-313 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų nustatymo“, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-201 „Dėl 2020 metų žemės mokesčio tarifų ir neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio nustatymo“ ir Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 „Dėl Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo“, 9 punktu, pagal kurį skyrius, gavęs iš seniūnų Aprašo 8 punkte nurodytus sąrašus, per 10 darbo dienų parengia Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl Sąrašo tvirtinimo ir nustatyta tvarka teikia jį pasirašyti Savivaldybės administracijos direktoriui.

Teismo vertinimu, seniūnija ir atsakovė tinkamai įvykdė Apraše įtvirtintas pareigas ir nepažeidė įtraukimo į Sąrašą procedūros, nes pareiškėjos žemės sklypai įtrauktas į Sąrašus dėl to, kad iš seniūnijos gauta informacija (Patikrinimo aktai 1, 2, 3 4), kad sklypuose pažeidžiamos Taisyklės. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose situacijose (žr., pvz., 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2937-789/2021, 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-485-1047/2023).

Atsižvelgęs į pirmiau aptartus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtintus individualaus administracinio akto turiniui keliamus reikalavimus, teismas nesutinka su pareiškėjos skunde nurodoma pozicija, kad skundžiami Įsakymai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja buvo informuota, kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo priimti skundžiami Įsakymai, buvo tinkamai informuota apie susidariusią faktinę situaciją dėl neprižiūrimų sklypų ir apie galimas neigiamas teisines pasekmes dar iki Įsakymų priėmimo.

Pažymėtina, jog nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti nemotyvuotu, jeigu trūkumai nėra esminiai ar kliudantys šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų ir teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas ir įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėja suprato tiek seniūnijos 2022 m. birželio 1 d. pranešimo Nr. 04-2-739, tiek 2022 m. rugpjūčio 12 d. rašto Nr. 04-2-991, tiek 2022 m. rugsėjo 26 d. rašto Nr. 29-2-1223 „Dėl padidinto žemės mokesčio mokėjimo“ ir 2022 m. rugsėjo 29 d. rašto Nr. 29-2-1431 „Dėl padidinto žemės mokesčio mokėjimo“, tiek ginčijamų Įsakymų turinį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, kad skundžiami atsakovės Įsakymas 1 ir įsakymas 2 yra nemotyvuoti vien dėl to, kad siųstuose pareiškėjai pranešimuose apie priimtus Įsakymus ir pačiuose Įsakymuose nebuvo įvardytas konkretus Taisyklių punktas, kurį pareiškėja pažeidė. Teismas pažymi, kad analogiškoje byloje dėl analogiško ginčo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad materialiosios teisės normų (Taisyklių, Aprašo) nenurodymas Įsakyme nevertinamas kaip esminis administracinio sprendimo trūkumas, nes tai nekliudo pareiškėjui suprasti konkrečių teisinių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-485-1047/2023).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuotina, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti Įsakymo 1 ir Įsakymo 2 dalis dėl pareiškėjos valdomų žemės sklypų įtraukimo į Sąrašus, nes šie įsakymai priimti nepažeidžiant Aprašo reikalavimų. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pareiškėja prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi pareiškėjos skundas atmetamas, ji nelaikoma šalimi, kurios naudai priimtas sprendimas, todėl neturi pagrindo gauti savo proceso išlaidų atlyginimo iš atsakovės.

Atsižvelgiant į bylos baigtį bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai negali būti priteisiamos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Stoties turgus“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.