Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 5 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „VSA Vilnius“ ieškinį atsakovui Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl neteisėto viešojo pirkimo, civilinės bylos Nr. 2-1338-479/2012.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB “VSA Vilnius” ieškiniu teismo prašė įpareigoti atsakovą Šilutės rajono savivaldybės administraciją pakeisti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas pažeidžiančias konkurso sąlygas, patikslinti pirkimo dokumentus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas grindė tuo, kad nesant teismo priimto sprendimo dėl pirkimo sąlygų nuostatų teisėtumo, tolimesnis konkurso procedūrų vykdymas neabejotinai būtų neteisėtas, tuo būtų pažeistas viešasis interesas. Nesustabdžius pirkimo procedūrų, kitiems potencialiems tiekėjams būtų sudarytos kliūtys pasiūlymams pateikti. Be to, nesustabdžius pirkimo procedūrų, jos būtų vykdomos, o teismui tenkinus ieškinį, nebūtų galimas iki pažeidimo buvusios padėties atkūrimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. birželio 5 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas nutarė sustabdyti Šilutės rajono savivaldybės administracijos viešojo pirkimo konkurso „Komunalinių atliekų surinkimas Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje ir jų išvežimas“ procedūras.

Teismas sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą, motyvuodamas tuo, kad atsakovui sudarius pirkimo sutartį su konkurso, kurio atskirų procedūrų teisėtumą ginčija ieškovas, laimėtoju, ar juo labiau – pradėjus vykdyti sudarytą sutartį, ieškovui galimai palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas Šilutės rajono savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šiuo metu Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugos teikiamos laikinos sutarties su paslaugų tiekėju pagrindu, kas reiškia, jog paslaugos yra teikiamos ne Šilutės rajono savivaldybei naudingiausia, viešo konkurso būdu nustatyta kaina ir sąlygomis, todėl būtina kaip įmanoma greičiau užbaigti konkurso pirkimo procedūras. Ieškovas neteisėtai ir nesąžiningai vilkina viešojo pirkimo procedūras, teikdamas atsakovui nepagrįstas pretenzijas, praleisdamas įstatymo nustatytus terminus, taip pat teikdamas teismui nepagrįstus ieškinius ir skundus.Teismas nesivadovavo ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros principais. Sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, pažeidžiamas viešasis interesas ir atsiranda neigiamos pasekmės – pažeidžiami atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, konstitucinė visuomenės teisė į saugią aplinką, esmingai netinkamai įgyvendinamos savivaldybės savarankiškosios funkcijos atliekų tvarkymo srityje. Tuo tarpu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, o teismui ieškovo ieškinį tenkinus, ieškovas turėtų teisę į nuostolių atlyginimą ir tokiu būdu būtų išlaikyta šalių interesų pusiausvyra. Viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas atliekų tvarkymo viešuosiuose pirkimuose neatitinka teismų praktikoje suformuluotos pozicijos. Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika (nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1342/2010, Nr. 2-1668/2010, Nr. 2-1915/2010, Nr. 2-976/2010) viešasis interesas atliekų tvarkymo srityje turi pirmenybę prieš viešąjį interesą, užtikrinant teisėtumą viešuosiuose pirkimuose.

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Apeliantas nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. liepos 13 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį ir priteisė atsakovui tik dalį išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t.y. nepriteisė išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių rengimą, todėl prašo šias išlaidas (363 Lt) priteisti iš ieškovo.

Ieškovas UAB „VSA Vilnius“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Apelianto argumentai, kad ieškovas pateikė pretenziją, praleidęs terminą, yra teisiškai nereikšmingi, nes perkančioji organizacija pretenziją priėmė ir išnagrinėjo, o tai reiškia, kad pretenzijos pateikimo terminą perkančioji organizacija atnaujino.Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, atsakovui būtų sudarytos sąlygos toliau tęsti procedūras ir su konkurso laimėtoju sudaryti galimai neteisėtą viešojo pirkimo sutartį. Tai reikštų tiek viešo intereso, kurį sudaro visuomenės suinteresuotumas sąžininga tiekėjų konkurencija ir racionalus lėšų panaudojimas, tiek privataus, pirkime ketinančių dalyvauti tiekėjų, intereso pažeidimą.Apelianto nurodomų Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų ratio decidendi nesutampa su nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybėmis.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyką sudaro nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės teisėtumas faktiniu bei teisiniu aspektais ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.).

Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo ieškinys yra patenkinamas. Todėl teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti sunkiai įvykdomu arba visiškai nebeįmanomu įvykdyti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygas ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo būtent toje civilinėje byloje priimto teismo sprendimo realus įvykdymas gali pasunkėti arba tapti visiškai nebeįvykdomu. Pažymėtina ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės, juo labiau, kad laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra ribotos laike ir galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Todėl jas taikant, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, nes tokių priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų įtakoti būsimo teismo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį, tinkamą įvykdymą, status quo padėties išlaikymas, kuri leistų ieškovui, priėmus jam palankų sprendimą, tikėtis, jog sprendimas bus realiai įvykdytas.

Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas, siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali komplikuotis nuo jo įvykdymo pasunkėjimo iki tapimo visiškai neįvykdomu.

Pagal CPK 423⁷ straipsnio, reglamentuojančio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose klausimus, 1 dalį teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu; teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. Be CPK nurodytų kitų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikinosios apsaugos priemonės viešųjų pirkimų bylose gali būti taikoma viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymas, įpareigojimas perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, perkančiosios organizacijos priimto sprendimo įgyvendinimo sustabdymas, su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymas CPK 423⁷ str. 2 d.). Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Be to, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų taikymas pažeistų teisingumo principą, o valstybės taikomos poveikio priemonės būtų neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų, akivaizdžiai varžytų asmens teises labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, būtų pažeista interesų pusiausvyra bei socialinio gyvenimo stabilumas, t. y., jeigu, pripažįstant vieno asmens interesus, būtų paneigti kito (kitų) asmens (-ų) teisėti interesai ir būtų pažeistas viešasis interesas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas, taip pat pažymėjęs, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes, tačiau bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).

Nagrinėjamu atveju bylos šalių ginčas susijęs su atsakovo Šilutės rajono savivaldybės administracijos paskelbto riboto konkurso komunalinių atliekų Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje surinkimo ir jų išvežimo paslaugoms pirkti. Ieškovas ginčija jo manymu Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas pažeidžiančias konkurso sąlygas bei prašo įpareigoti atsakovą patikslinti pirkimo dokumentus. Taigi, ginčas yra kilęs pradinėje viešojo pirkimo procedūrų stadijoje, kai vienas iš potencialių tiekėjų ginčija pirkimo dokumentus, kuriais remiantis, vykdomos tolesnės pirkimo procedūros. Tuo atveju, jeigu teismas nepritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų pirkimo procedūrų, kol bus išnagrinėtas ginčas dėl pirkimo sąlygų teisėtumo, ieškinio patenkinimo atveju visi perkančiosios organizacijos veiksmai bei sprendimai, atlikti bei priimti vykdant pirkimo procedūras, turėtų būti pripažįstami neteisėtais, o tokia situacija pažeistų ne tik ieškovo, bet ir kitų potencialių tiekėjų teisėtus interesus. Todėl tiekėjui (potencialiam tiekėjui) ginčijant pagrindą, kuriuo remiantis vykdomas viešasis pirkimas, pirkimo procedūros neturėtų būti stabdomos tik tuo atveju, jeigu tokia priemonė būtų akivaizdžiai neadekvati, neproporcinga bei pažeidžianti viešąjį interesą.

Pagal Lietuvos apeliacinio teismo tokio pobūdžio bylose formuojamą praktiką tais atvejais, kai nustatoma, kad laikinosios apsaugos priemonės gali pažeisti viešąjį interesą, teismas gali atsisakyti jas taikyti (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijų 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr.2-587/2007 ir Nr.2-638/2007, 2009 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1212/2009 ir kt.).

Kiekvienu atveju spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, teismas pagal faktines tos bylos aplinkybes turi įvertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nesąlygos viešojo intereso pažeidimo. Nagrinėjamoje byloje apeliantas būtent ir remiasi argumentu, jog sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, pažeidžiamas viešasis interesas ir atsiranda neigiamos pasekmės – pažeidžiami atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, konstitucinė visuomenės teisė į saugią aplinką, esmingai netinkamai įgyvendinamos savivaldybės savarankiškosios funkcijos atliekų tvarkymo srityje. Šiuos apelianto argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta deklaratyviais, kadangi pats apeliantas skunde nurodo, jog šiuo metu Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugos teikiamos laikinos sutarties su paslaugų tiekėju pagrindu. Vadinasi, atitinkama paslauga yra teikiama, todėl jokie teisė aktų reikalavimai dėl atliekų tvarkymo nėra pažeidžiami, nepažeidžiama ir visuomenės teisė į saugią aplinką. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis taip pat nėra kišamasi į savivaldybės savarankiškumą, įgyvendinant jos funkcijas; jomis, minėta, iki ginčo išnagrinėjimo iš esmės siekiama išlaikyti status qou ir užkirsti kelią situacijos, kuri apsunkintų ar padarytų neįgyvendinamu teismo sprendimo įvykdymą, susidarymui. Viešojo intereso pažeidimas, laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumas bei akivaizdus neekonomiškumas aptariamoje situacijoje galėtų būti konstatuojamas tuo atveju, jeigu tam tikroje teritorijoje komunalinių atliekų surinkimo bei jų išvežimo paslauga apskritai nebūtų teikiama (pvz., ankstesniam vežėjui vienašališkai nutraukus sutartį). Viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimui įstatymas nustato sutrumpintus terminus (CPK 423⁸ str. 4 d., 423⁹ str. 3 d.), todėl kai paslaugos yra teikiamos, nors ir galimai ne naudingiausia kaina bei sąlygomis, nėra pagrindo pripažinti, jog viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas bylos nagrinėjimo laikotarpiui, lemia viešojo intereso pažeidimą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčas nėra išnagrinėjamas iš esmės, todėl nagrinėjant atskirąjį skundą nėra vertinami apelianto argumentai, esą ieškovas neteisėtai ir nesąžiningai vilkina viešojo pirkimo procedūras, teikdamas atsakovui nepagrįstas pretenzijas, teismui nepagrįstus ieškinius ir skundus. Tik išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priėmęs joje sprendimą, teismas gali įvertinti ieškinio reikalavimų teisėtumą bei pagrįstumą. Argumentas dėl termino pretenzijai pareikšti praleidimo taip pat yra teisiškai reikšmingas būtent nagrinėjant bylą iš esmės ir nėra reikšmingas sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nėra nustatyta (CPK 329, 330, 338 str.), todėl apelianto atskirasis skundas netenkinamas.

Apeliantas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų už atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių rengimą, kuriuo prašo šias išlaidas (363 Lt) priteisti iš ieškovo. Prašyme nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. liepos 13 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinį ir priteisė atsakovui tik dalį išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t.y. nepriteisė išlaidų už advokato pagalbą rengiant šį atskirąjį skundą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šio prašymo iš esmės nenagrinėja. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šalims klausimą teismas turi išspręsti priimdamas byloje sprendimą (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. 270 str. 5 d. 3 p.). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimą lemia bylos baigtis, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesietinas su konkretaus procesinio veiksmo, atlikto bylos nagrinėjimo eigoje, baigtimi. Atsižvelgiant į tai, dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę į jo patirtų išlaidų atlyginimą, priklausomai nuo visos bylos baigties, netgi jeigu kai kurios išlaidos yra patirtos rengiant procesinį dokumentą, kuris nebuvo patenkintas, jeigu dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys buvo tinkamas (CPK 93 str. 3 d.). Taigi, bylinėjimosi išlaidų, kurias atsakovas patyrė rengdamas šį atskirąjį skundą, atlyginimo jam klausimas turi būti išspręstas, priimant byloje sprendimą. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas šių išlaidų nepriteisė gali būti pagrindu reikšti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo (CPK 277 str. 1 d. 3 p.) ar pagrindu skųsti teismo sprendimą (jo dalį) apeliacine tvarka (priklausomai nuo to, ar teismas apskritai šių išlaidų atlyginimo klausimo nesprendė, ar jų nepriteisė remdamasis tam tikrais motyvais). Šiuo atveju apeliacine tvarka nagrinėjamas atsakovo atskirasis skundas dėl nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės; ginčas (byla) iš esmės nėra nagrinėjama, todėl atitinkamų apelianto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas negali būti siejamas su šio skundo išnagrinėjimo baigtimi. Dėl tos priežasties, jog jis reiškiamas ne bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui, o tik dėl tam tikro procesinio veiksmo teisėtumo sprendžiančiam apeliacinės instancijos teismui, prašymas nėra nagrinėjamas, siekiant neužkirsti procesinės galimybės šių išlaidų atlyginimo klausimą išspręsti CPK nustatyta tvarka.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaiVirginija ČekanauskaitėRasa GudžiūnienėAlvydas Poškus