Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas), Gintaro Pečiulio (kolegijos pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-1614-360/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Inkomsta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl perkančiosios organizacijos veiksmų pripažinimo neteisėtais. Trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Construction Development Group“.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - sustabdė atsakovo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ paskelbto viešojo pirkimo „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas: Skuodo, Šilutės ir Kretingos rajonų pagrindinių sąvartynų uždarymas (rekultivacija)“ pirkimo procedūras, laikytina pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis atsakovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1, 2 d., 338 str.).

Teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis numato CPK 145 straipsnio 1 dalis, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad teismas gali imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose ir kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 145 str. 1 d. 13 p.). Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 93 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įskaitant pirkimo procedūros sustabdymą ar perkančiosios organizacijos priimto sprendimo vykdymo sustabdymą. Teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo ir efektyvumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali nuspręsti netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (95 str. 5 d.).

Tiek CPK 145 straipsnio 2 dalyje, tiek VPĮ 95 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos vadovaujantis ekonomiškumo ir efektyvumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų taikymas pažeistų teisingumo principą, o valstybės taikomos poveikio priemonės neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų. Laikinosios apsaugos priemonės neturi būti taikomos, jeigu, pripažįstant vieno asmens interesus, būtų paneigti kito (kitų) asmens (-ų) teisėti interesai, jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą ar būtų pažeistas viešasis interesas. Viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Jeigu konkrečioje byloje taikytinos ar jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą visuomenei, jos daliai, daryti neigiamą įtaką žmonių gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones

Atsakovas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ organizavo supaprastintą viešąjį pirkimą „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas: Skuodo, Šilutės ir Kretingos rajonų pagrindinių sąvartynų uždarymas (rekultivacija)“. Ieškovas UAB „Inkomsta“ pareikštu ieškiniu prašė pripažinti neteisėtais atsakovo UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ veiksmus ir įpareigoti atsakovą įtraukti ieškovą į sudarytą pasiūlymų eilę. Ieškovas taip pat prašė vadovaujantis ekonomiškumo principu pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti pirkimo procedūras (b. l. 2-3). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas apskritai nenurodė argumentų, kuriais grindė savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti pirkimo procedūras. Be to, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su atsakovo skundo argumentais, kad šiuo atveju organizuotas ir vykdomas pirkimas susijęs su viešo intereso įgyvendinimu, o laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas sudarytų sąlygas pažeisti viešąjį interesą, jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių. Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Įstatymu draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 str.). Tinkamas atliekų tvarkymas ir naujų su atliekų tvarkymu susijusių sistemų įdiegimas leidžia užtikrinti Konstitucijoje įtvirtintą siekį saugoti aplinką nuo kenksmingo poveikio. Tuo pačiu užtikrinamas ir viešasis interesas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, šiuo atveju be pagrindo neanalizavo ir nevertino to, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymu nebūtų pažeisti viešieji (visuomenės ar jos dalies) interesai. Pažymėtina tai, kad šiuo atveju viešas pirkimas vykdomas Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos mastu, todėl su jo operatyviu bei greitu įgyvendinimu siejamas ir didelės gyventojų grupės viešasis interesas, kuris ypatingai svarbus tos vietovės bendruomenei. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – pirkimų procedūrų sustabdymas pakenktų šiam viešajam poreikiui, kadangi galutinio rezultato pasiekimas – Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas nusikeltų į vėlesnį neapibrėžtą laiką. Tokių priemonių pritaikymas neatitinka viešojo intereso kuo greičiau vykdyti efektyvesnį aplinkos apsaugos, atliekų tvarkymo įgyvendinimą. Ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas gali visiškai ar iš dalies sustabdyti svarbaus projekto įgyvendinimą. Sustabdžius pirkimo procedūras kyla grėsmė laiku ir tinkamai įgyvendinti projektu siekiamą tikslą – įdiegti bei administruoti Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemą, kuri apima ir Skuodo, Šilutės bei Kretingos rajonų pagrindinių sąvartynų uždarymą (rekultivaciją). Sustabdžius konkurso procedūras gali būti sustabdytas apskritai viso kompleksinio projekto įgyvendinimas, kuriuo, be kitų tikslų, taip pat siekiama užtikrinti visuomenės gerovę, apsaugoti žmones nuo kenksmingos aplinkos, neigiamo poveikio sveikatai. Kuo skubesnis tokio projekto įgyvendinimas yra svarbus ir reikšmingas aplinkosaugos užtikrinimo požiūriu. Analizuojamu atveju pripažintina, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtų neproporcingos siekiamiems tikslams, neatitiktų reikšmingų šio laikotarpio viešųjų poreikių, o jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

Pagal VPĮ nuostatas iš esmės pirkimo procedūros negali būti stabdomos, jeigu jas sustabdžius neigiamos pasekmės galėtų viršyti tokiu sustabdymu teikiamą naudą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams. Pasak atsakovo, vykdomos viešojo pirkimo procedūros finansuojamos Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšomis, kurių neįsisavinus laiku, būtų užkirstas kelias atsakovui disponuoti jomis bei įgyvendinti projektą. Šių lėšų laiku nepanaudojus Lietuva patirtų didelę žalą. Ieškovas, pateikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog pirkimų procedūrų sustabdymas yra ekonomiškai tikslingas, t.y. nepažeidžia ekonomiškumo principo. Sustabdžius šio konkurso procedūras gali nukentėti Klaipėdos regiono bendruomenės teisėti interesai dėl atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės gali sąlygoti viešojo intereso pažeidimą. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog laikinosios apsaugos priemonės gali turėti neigiamas pasekmes viešajam interesui bei yra neproporcingos siekiamiems tikslams.

Taigi, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais atsakovo atskirojo skundo argumentus, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones gali nukentėti viešasis interesas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, sustabdžius UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ vykdomo pirkimo „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas: Skuodo, Šilutės ir Kretingos rajonų pagrindinių sąvartynų uždarymas (rekultivacija)“ procedūras, gali būti padaryta žala visuomenės daliai ar padaryta neigiama įtaka žmonių gerovei bei aplinkos apsaugos gerinimui ir tuo būtų pažeistas viešasis interesas. Dėl nurodytų argumentų, atsižvelgdama į tai, kad teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą, jeigu jų taikymu gali būti pažeistas viešasis interesas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę - pirkimo procedūrų sustabdymą. Šiuo atveju atsakovo atskirojo skundo argumentai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo UAB „Inkomsta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Atsižvelgiant į priimamo procesinio sprendimo turinį, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl atsakovo skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 148 straipsnio nuostatas, nes jie tampa neaktualūs.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nustato įvairius teisių gynimo būdus. Jeigu perkančioji organizacija ar tiekėjas neįvykdo VPĮ ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ar jas vykdo netinkamai, arba atlieka veiksmus, kuriuos draudžia atlikti VPĮ, nukentėjusioji šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo (VPĮ 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

n utaria:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartį. Klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Inkomsta“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.