- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-26
- Bylos Nr.
- 2-1342/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- Ecoservice
- Atsakovas
- UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui
- Trečiasis asmuo
- "Specializuotas transportas" "Marijampolės švara" "Švaros diena" "Mažeikių komunalinis ūkis" UAB "Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas" "Šilalės komunalinis ūkis" "Jurbarko komunalininkas" "Paslaugos šakiečiams" "Dunokai" Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ecoservice“ ieškinį atsakovui UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui dėl viešųjų pirkimo metu priimtų sprendimų panaikinimo; trečiaisiais asmenimis byloje patraukti kiti viešųjų pirkimų dalyviai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Ecoservice“ prašo teismo panaikinti atsakovo UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro sprendimus, priimtus atsakovo organizuotose keturiuose savo pobūdžiu analogiškuose pirkimuose komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į regioninį sąvartyną paslaugoms įsigyti, kuriais buvo atmesti visi ieškovo pasiūlymai. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones sustabdant viešojo pirkimo procedūras bei uždraudžiant atsakovui sudaryti viešojo pirkimo sutartis.
Prie šios bylos taip pat buvo prijungta byla pagal ieškovo UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“ ieškinį atsakovui UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centrui, nes šio asmens ieškinyje nurodomos faktinės aplinkybės ir reikalavimų pobūdis iš esmės yra identiški pareikštiems UAB „Ecoservice“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gegužės 20 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino: sustabdė viešųjų pirkimų atviro konkurso būdu „Nerūšiuotų komunalinių atliekų surinkimas Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje ir jų transportavimas šalinti Leikiškių sąvartyne“, „Nerūšiuotų komunalinių atliekų surinkimas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje ir jų transportavimas šalinti Leikiškių sąvartyne“, „Nerūšiuotų komunalinių atliekų surinkimas Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje ir jų transportavimas šalinti Leikiškių sąvartyne“, „Nerūšiuotų komunalinių atliekų surinkimas Pagėgių savivaldybės teritorijoje ir jų transportavimas šalinti Leikiškių sąvartyne“ procedūras ir uždraudė atsakovui sudaryti viešojo pirkimo sutartis.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnyje nustatytas viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas taikytinas, kai teismui pateikiamas tiekėjo ieškinys. Šiuo atveju ieškinyje ginčijamos atsakovo pirkimo konkurso sąlygos. Kadangi viešieji pirkimai baigiasi, kai yra sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas (Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas), darytina išvada, kad nesustabdžius pirkimo procedūrų, galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas. Teismas taip pat padarė išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeistų viešojo intereso apsaugos ir pirkimo procedūrų sustabdymas būtų ekonomiškai tikslingas. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, nes atsakovas gali paskelbti konkurso nugalėtoją ir su juo sudaryti sutartį dėl paslaugų pirkimo. Dėl tų pačių priežasčių šis klausimas spręstinas nepranešus atsakovui (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių tikslą ir siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, atsakovė įpareigotina sustabdyti konkurso vykdymą, t. y. nevykdyti jokių pirkimo procedūrų, o sudarius (pasirašius) pirkimo sutartį, sustabdytinas pirkimo sutarties galiojimas bei visų sutartinių įsipareigojimų pagal pirkimo sutartį vykdymas iki byla bus išnagrinėta ir priimtas teismo sprendimas įsiteisės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas UAB Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartį, o ją palikus galioti – įpareigoti ieškovą UAB „Ecoservice“ pateikti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 4 milijonams litų, įmokant šią sumą į teismo depozitinę sąskaitą arba jai pateikiant banko garantiją. Atsakovas pažymi, kad teismas neturėjo išsamios informacijos apie ginčo viešuosius pirkimus, todėl neturėjo galimybės priimti teisingo sprendimo. Nurodo, kad su Tauragės, Jurbarko, Šilalės rajono ir Pagėgių savivaldybėmis yra pasirašęs koncesijos sutartis dėl savivaldybių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų vykdymo. Sutartimis atsakovui pavestos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijos, taip pat pavesta organizuoti komunalinio atliekų surinkimo ir vežimo paslaugą, vykdyti viešuosius pirkimus. Atsakovas iki 2013 metų turi įgyvendinti Vyriausybės patvirtintame Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nurodytus strateginius tikslus ir uždavinius. Pažymi, kad minėtos savivaldybės priėmė sprendimus nuo 2010 m. sausio 1 d. ir 2010 m. liepos 1 d. įvesti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą. Įvedus šią rinkliavą, reikalingas naujas komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugos tiekėjas, kadangi senosios sutartys dėl komunalinių atliekų vežimo galioja iki vietinės rinkliavos įvedimo. Dėl šių aplinkybių atsakovas ir organizavo ginčo viešuosius pirkimus.
Skundžiamos nutarties neteisėtumą atsakovas grindžia šiais argumentais:
1. Teismo nutartis pažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo, šalių pusiausvyros principus bei viešąjį interesą. Ginčo pirkimai reikalingi užtikrinti tinkamą ir pastovią nerūšiuotų komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo šalinti sąvartyne paslaugą minėtų savivaldybių gyventojams. Nepasirašius su tiekėjais sutarties iki 2010 m. liepos 1 d., tiek atsakovas, tiek gyventojai patirtų didelių nuostolių: gyventojau negaus komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugos, o atsakovas negalės visa apimtimi įgyvendinti Valstybiniame atliekų tvarkymo plane nurodytų strateginių tikslų ir uždavinių. Savo ruožtu ieškovas siekia apsaugoti savo interesą gauti pelną. Taigi, įvertinus ginčo šalių ir gyventojų galimus praradimus ir finansinius nuostolius, matyti akivaizdi disproporcija atsakovo ir gyventojų nenaudai. Be to, teismui panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, o ieškovo pasiūlymo atmetimą pripažinus neteisėtu, ieškovas galėtų reikalauti žalos atlyginimo ir tokiu būdu realizuoti savo pažeistų interesų gynimą (Viešųjų pirkimų įstatymo 96 straipsnis).
2. Palikus galioti laikinąsias apsaugos priemones, visame Tauragės regione nebūtų sudarytos sąlygos užtikrinti viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos visuotinumą ir kokybę. Gyventojai, mokėdami vietinės rinkliavos mokestį ir negaudami atliekų surinkimo ir išvežimo paslaugos, patirtų nuostolių. Be to, atsakovas viešųjų pirkimų dokumentuose buvo nusimatęs teisę laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju pareikalauti iš prašymą pateikusio asmens nuostolių atlyginimo užtikrinimo 1 milijonui litų. Šiuo atveju sustabdžius keturis pirkimus, iš ieškovo turi būti pareikalauta 4 milijonų litų galimų nuostolių atlyginimui užtikrinti (CPK 147 straipsnis).
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Ecoservice“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
1. Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kad sustabdžius pirkimų procedūras, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimas bus nutrauktas. Ieškovo žiniomis, Pagėgių savivaldybėje veikiantis atliekų vežėjas teiks komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas iki konkurso būdu bus parinktas atliekų vežėjas. Manytina, kad analogiški susitarimai sudaryti ir kitose savivaldybėse. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neįtakoja savivaldybių sprendimų dėl rinkliavos įvedimo įsigaliojimo ar įgyvendinimo. Apie žalą visuomenei būtų galima kalbėti tik atsakovui įrodžius, kad sustabdžius pirkimų procedūras atliekų surinkimo ir pervežimo paslaugos iš viso nebūtų teikiamos arba ženkliai pablogėtų jų kokybė. Atsakovas gali inicijuoti sutarčių pratęsimus (ieškovo žiniomis, atsakovo sudarytos sutartys ir taip galioja iki konkurso būdu bus parinktas paslaugų teikėjas) arba iki bus išnagrinėta byla pirkti paslaugas neskelbiamų derybų būdu dėl ypatingos skubos. Ieškovas taip pat pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių viešuosiuose pirkimuose institutu ginamas ne tik tiekėjo interesas gauti pelną, bet ir pirkimams naudojamų biudžeto lėšų panaudojimo skaidrumas, sąžininga konkurencija, rinkos plėtra, t. y. viešasis interesas.
2. Atsakovo reikalavimas užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą yra atmestinas, nes aplinkybės dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme ir todėl negali būti šios apeliacijos dalyku (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Be to, atsakovas neįrodė nei realios nuostolių grėsmės, nei to, kad nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas.
Ieškovas „UAB „Trakų rajono komunalinių įmonių kombinatas“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime dėstomi argumentai yra analogiški pateiktiems UAB „Ecoservice“.
Kiti byloje dalyvaujantys asmeny atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus realiam būsimo teismo sprendimo įvykdymui iškils grėsmė (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų taikymas pažeistų teisingumo principą, o valstybės taikomos poveikio priemonės neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų; laikinosios apsaugos priemonės neturi būti taikomos, jeigu, pripažįstant vieno asmens interesus, būtų paneigti kito asmens teisėti interesai, jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą ar būtų pažeistas viešasis interesas (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vilungė“ v. Lietuvos kūno kultūros akademija, bylos Nr. 2-1031/2010; 2010 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centras v. Lietuvos darbo birža, bylos Nr. 2-754/2010; 2010 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Panevėžio ryšių statyba“ v. Pakruojo rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 2-531/2010). Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir šiuo metu galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 5 dalyje, reglamentuojančioje laikinųjų apsaugos priemonių taikymą iš viešųjų pirkimų teisinių santykių kylančiuose ginčuose: laikinosios apsaugos priemonės taikomos vadovaujantis ekonomiškumo ir efektyvumo principais bei viešuoju interesu; teismas gali nuspręsti netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo būtent dėl viešųjų pirkimų metu atsakovo priimtų sprendimų. Aptariamais pirkimais siekiama įsigyti komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į sąvartyną paslaugas. Akivaizdu, kad aptartos paslaugos tiek dėl savo pobūdžio, tiek dėl masto (paslaugos turi būti teikiamos keturių savivaldybių teritorijoje) susijusios su viešuoju interesu – konstitucine visuomenės teise į saugią aplinką ir jos apsaugą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnis). Šiuo atveju tinkamą aplinkos apsaugą turi garantuoti ir savivaldybės, be kita ko, privalančios užtikrinti jų teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų tvarkymą (Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25, 30-31 straipsniai). Nekyla abejonių, kad šios paslaugos neteikimas ar esmingai netinkamas vykdymas kartu reiškia ir viešojo intereso pažeidimą. Tuo tarpu vertinant ginčo pirkimus iš tiekėjų pozicijų, galima teigti, kad pagrindinis jų interesas yra sudarius ir įvykdžius pirkimo sutartį gauti ekonominę naudą. Pažymėtina, kad greta šių konkrečių interesų egzistuoja ir bendrasis interesas, reikalaujantis kiekvieną viešąjį pirkimą vykdyti skaidriai, racionaliai naudoti perkančiosios organizacijos lėšas ir sudaryti tinkamas sąlygas tiekėjų konkurencijai. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą turi būti išlaikytas protingas nurodytų interesų tarpusavio santykis.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui sustabdžius viešojo pirkimo procedūras kilo reali grėsmė, kad komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos gyventojams tam tikrą laikotarpį nebus teikiamos arba jų teikimas bus sutrikdytas ar pareikalaus didelių nepatogumų užtikrinant jų teikimą – iškilo grėsmė viešajam interesui. Šias aplinkybes patvirtina savivaldybių sprendimai vėliausiai nuo 2010 m. liepos 1 d. įvesti rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą, su kurios įvedimu siejama būtinybė iki nurodytos datos sudaryti naujas sutartis su atliekų tvarkymo paslaugas teiksiančiais asmenimis (T. 1, b. l. 216-219). Vertinant ieškovo interesus, pažymėtina, kad ginčo pirkimų pagrindu numatytų sudaryti sutarčių terminas yra treji metai, su galimybe jį pratęsti dar trejiems metams (T. 1, b. l. 15, 25, 35, 45). Vadinasi, jei būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis ar sutartys su kitu asmeniu, o vėliau paaiškėtų, kad sutartis turėjo būti sudaryta su ieškovu, tai, įvertinus įstatymo nustatytus trumpus terminus viešųjų pirkimų byloms nagrinėti, galima teigti, kad ieškovo teisė gauti ekonominę naudą nebūtų visiškai paneigta – sutartis su juo galėtų būtų sudaroma likusiam terminui. Be to, ieškovas tokiu atveju galėtų pasinaudoti ir kitais teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, reikalauti žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu aspektu taip pat labai svarbu tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog, ginčą laimėjus vienam ar kitam ieškovui, būtent su juo būtų sudarytos pirkimo sutartys ar sutartis – nėra jokių duomenų apie kitų konkrečiame pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlytas kainas, kurios galėtų būti palygintos su ieškovų, ir sprendžiama dėl galimo laimėtojo. Taigi nėra aišku, ar taikomos laikinosios priemonės apskritai gali pasiekti savo tikslą. Tai turi neabejotiną reikšmę šioje situacijoje, kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės kelia grėsmę viešajam interesui.
Teisėjų kolegijos nuomone, nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju tiekėjų interesus nusveria, tačiau jų nepaneigia, viešasis interesas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių iš esmės nesiaiškino ir apsiribojo tik formaliais, niekuo nepagrįstais argumentais, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, o ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir ieškovo UAB „Ecoservice“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.