- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-02
- Bylos Nr.
- 2-1915/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Marytė Mitkuvienė, Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- UAB „AV investicija“, AV investicija "Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė"
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino ir Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „AV investicija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-7128-232/2010 pagal ieškovo UAB „AV investicija“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė dėl pretenzijos atmetimo supaprastintame mažos vertės pirkime „Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės medicininių atliekų surinkimo, šalinimo (sunaikinimo) ir išvežimo paslaugų pirkimas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „AV investicija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti VšĮ Respublikinė psichiatrijos ligoninė viešųjų pirkimų komisijos sprendimą, kuriuo atmesta ieškovo UAB „AV investicija“ pateikta pretenzija ir įpareigoti atsakovą VšĮ Respublikinę Vilniaus psichiatrijos ligoninę pakeisti supaprastinto mažos vertės pirkimo „Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės medicininių atliekų surinkimo, šalinimo (sunaikinimo) ir išvežimo paslaugų pirkimas“ sąlygų 9.3 p. taip, kad pirkime galėtų dalyvauti visos įmonės turinčios teisę tvarkyti pirkimo objekte nurodytas atliekas, t. y. vietoje kvalifikacinio reikalavimo pateikti šalinimo licenciją, įrašyti reikalavimą „tiekėjas turi pateikti licencijos pavojingų atliekų tvarkymui tinkamai patvirtintą kopiją“, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti mažos vertės pirkimo „Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės medicininių atliekų surinkimo, šalinimo (sunaikinimo) ir išvežimo paslaugų pirkimas“ pirkimo procedūras iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius konkurso procedūrų, atsakovas pasirinkęs tiekėją gali su juo sudaryti sutartį, todėl patenkinus ieškovo ieškinį sprendimas negalės būti įgyvendintas, nes pirkimo procedūros bus pasibaigusios.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi ieškovo UAB „AV investicija“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovo viešosios įstaigos Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė paskelbto konkurso objektas – VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės medicininių atliekų surinkimo, šalinimo (sunaikinimo) ir išvežimo paslauga. Atsakovas siekia įsigyti paslaugos, kurios užtikrintų, kad pavojingos medicininės atliekos būtų sunaikintos saugiai, nepadarytų žalos žmonių sveikatai, o tai yra viešasis interesas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi pažeisti viešo intereso, visų pirma turi būti užtikrinta viešo intereso apsauga ir tik po to siekiama ieškovo ir atsakovo tarpusavio interesų pusiausvyros išlaikymo. Teismas nurodė, kad sustabdžius pirkimo procedūras minėtų paslaugų pirkimas gali būti nukeltas ilgesniam laikui, todėl tai neigiamai įtakotų visuomenės gerovę, todėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pažeistų viešąjį interesą ir prieštarautų ekonomiškumo principui (LR CPK 7 str.). Tuo atveju jeigu ieškinio reikalavimai bus patenkinti, ieškovas Viešųjų pirkimų įstatymo 96 str. pagrindu turėtų teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „AV investicija“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti mažos vertės pirkimo „Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės medicininių atliekų surinkimo, šalinimo (sunaikinimo) ir išvežimo paslaugų pirkimas“ pirkimo procedūras iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Atskirąjį skundą ieškovas grindžia šiais argumentais:
1. Sustabdžius pirkimo procedūras iki kol bus priimtas teismo sprendimas byloje, VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė medicininės atliekos bus ir toliau tvarkomos dabartinio paslaugų teikėjo, todėl jokios teismo nutartyje nurodomos žalos visuomenės gerovei, žmonių sveikatai ar saugumui nebus padaryta, taip pat nebus pažeistas viešasis interesas.
2. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius pirkimo procedūrų, bus pažeistos ne tik pirkime dalyvaujančių tiekėjų teisės ir teisėti interesai, bet ir viešasis interesas, nes bus sudarytos sąlygos nepagrįstai riboti tiekėjų konkurenciją.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas VšĮ Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė prašo ieškovo UAB „AV investicija“ atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas nurodo, kad iki nustatyto termino UAB „AV investicija“ perkančiajai organizacijai nepateikė dokumentų, pagrindžiančių tiekėjo kvalifikacijos atitikimą pirkimo sąlygose nustatytiems minimaliems tiekėjų kvalifikacijos reikalavimams, todėl viešųjų pirkimų komisija, vadovaudamasis VPĮ 39 str. 2 d. 1 p. ir VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės viešųjų supaprastintų pirkimų taisyklių 110.2 punktu bei šio pirkimo sąlygų 9 p. ir 23.3 p., tiekėjo UAB „AV investicija“ pasiūlymą atmetė ir įvertino tiekėjo SR UAB „Senovė“ pasiūlymą laimėjusiu pirkimą. Vadovaujantis VPĮ 18 str. 9 d. 1 p. ir Taisyklių 121.2 p., sutarties pasirašymo atidėjimo terminas nebuvo taikomas ir perkančioji organizacija 2010 m. rugsėjo 3 d. pasirašė viešojo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį su pirkimo laimėtoju SR UAB „Senovė“.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirtajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą numato CPK 145 straipsnio 1 dalis, kurios 13 punkte taip pat nustatyta, kad teismas gali imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose ir kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas taiko laikinąją apsaugos priemonę – pirkimo procedūrų sustabdymą, vadovaudamasis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi parinkti tokią laikinąją apsaugos priemonę ar kelias priemones, kurios maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir minimaliai ribotų atsakovo interesus, veiklą, neviršytų pareikštų ieškinio reikalavimų sumos (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas reiškia ir tai, kad pirkimo procedūrų sustabdymas turi būti ekonomiškai tikslingas. Taigi pagal Viešųjų pirkimų įstatymą pirkimo procedūros negali būti stabdomos, jeigu jas vykdanti perkančioji organizacija ar tiekėjas patirtų didesnių nuostolių už tuos, kuriuos galėtų patirti ieškinį pateikęs tiekėjas, t. y. jei sustabdymas ekonomiškai netikslingas. Teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų taikymas pažeistų teisingumo principą, o valstybės taikomos poveikio priemonės būtų neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų, akivaizdžiai varžytų asmens teises labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti, būtų pažeista interesų pusiausvyra bei socialinio gyvenimo stabilumas, t. y. laikinosios apsaugos priemonės netaikomos, jeigu, pripažįstant vieno asmens interesus, būtų paneigti kito (kitų) asmens (asmenų) interesai ir būtų pažeistas viešasis interesas.
Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo patikrinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso. Viešojo intereso sąvoka apima pagrindinius principus, kuriais yra grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešasis interesas reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Vadinasi, jeigu konkrečioje byloje taikytinos ar jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą visuomenei, jos daliai, neigiamą įtaką žmonių gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o jei jos pritaikytos – panaikinti.
Bylos duomenimis, atsakovas supaprastinto mažos vertės pirkimo būdu vykdo viešąjį pirkimą „Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės medicininių atliekų surinkimo, šalinimo (sunaikinimo) ir išvežimo paslaugų pirkimas“. Remiantis viešojo konkurso sąlygomis (b. l. 4-11), konkurso būdu perkama Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės medicininių atliekų surinkimo, šalinimo (sunaikinimo) ir išvežimo paslauga. Atsakovo ketinamų įsigyti paslaugų pobūdis turi viešąjį interesą. Kaip teisingai nurodo atsakovas, atsižvelgdamas į pirkimo objekto svarbą ir specifiškumą, ligoninė siekia įsigyti kokybiškas paslaugas, kurios užtikrintų, kad pavojingos medicininės atliekos būtų sunaikintos saugiai, nepadarytų žalos žmonių sveikatai (infekuotos medicininės atliekos gali būti užkrečiamųjų ligų perdavimo veiksnys) ir aplinkai, kas ir yra vertinama kaip viešasis interesas.
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai įvertino visas faktines šiam klausimui spręsti svarbias bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Kaip nurodo atsakovas, perkančioji organizacija 2010 m. rugsėjo 3 d. pasirašė viešojo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį su pirkimo laimėtoju SR UAB „Senovė“. Vadovaujantis VPĮ 7 straipsnio 3 dalies 1 punktu, viešasis pirkimas laikomas pasibaigusiu, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas. Kadangi konkurso procedūrų sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, yra tiekėjo interesų gynimo priemonė, kuri taikytina kilus teisminiam ginčui dėl viešojo pirkimo procedūrų, kurios dar nepasibaigę, teisėtumo, todėl pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms, išnyksta teisinis pagrindas taikyti priemonę, numatytą VPĮ 94 straipsnio 3 dalyje – pirkimo procedūrų sustabdymą.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog pripažinus atsakovo sprendimus neteisėtais, ieškovas turės teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. VPĮ 96 straipsnis numato, kad jeigu perkančioji organizacija ar tiekėjas neįvykdo šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų arba jas vykdo netinkamai, arba atlieka veiksmus, kuriuos draudžia atlikti šis įstatymas, nukentėjusioji šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Tad jeigu išnagrinėjus bylą iš esmės būtų nustatyta, kad atsakovas, kaip perkančioji organizacija, vykdydamas pirkimo procedūras, pažeidė įstatymus, ieškovas įgis teisę reikalauti žalos, atsiradusios dėl tokių pažeidimų, atlyginimo.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.