Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Giedrei Jasiulytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui R. M. dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija - Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija, teikianti byloje išvadą, Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pateikė 2018-10-01 išvadą dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo Nr. 6SD-, kurioje nurodė, neprieštarauja, kad būtų patenkintas ieškovės ieškinys (34 b. l.).

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė Giedrė Jasiulytė teismo posėdžio metu palaikė institucijos išvadą. Nurodė, kad ieškinį palaiko iš dalies, nes atsakovas šiuo metu yra nepajėgus teikti ieškiniu prašomo išlaikymo dydžio, todėl mano, kad tikslinga priteisti iš atsakovo vaikui išlaikymą, mokamą kas mėnesį po 100,00 Eur periodinėmis išmokomis, taip pat ir išlaikymo įsiskolinimą po 100,00 Eur kas mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Bylos dalis nutrauktina. Ieškinys kitoje dalyje tenkintinas visiškai.

Dėl tėvystės nustatymo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus E. Š., kurio 2018-03-07 gimimo įraše Nr. 58 neįrašyti duomenys apie tėvą (9 b. l.). Nepilnametis vaikas E. Š. gimė ieškovei nesant santuokoje su atsakovu. Atsakovas tėvystės nepripažino. Ekspertinė įstaiga UAB „Unge“ pateikė teismo medicinos specialisto išvadą Nr. 0055/18, kad R. M. yra biologinis E. Š. tėvas su tikimybe 99,999 % (11-13 b. l.). Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad yra nepilnamečio vaiko tėvas.

Tėvystės nustatymo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 – 3.148 straipsniai. CK 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.

CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Teisminėje praktikoje pripažįstama, jog pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (DNR tyrimas) ir šiai įrodymų grupei turi būti teikiamas prioritetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016, 18 punktas). DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų. Be to, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę, o būtent: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas pripažino tėvystę ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Pažymėtina, kad įrodymai turi būti patikimi, t. y. tokie, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog atsakovu nurodytas asmuo yra vaiko tėvas, nei toks nėra.

Nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad E. Š. gimė ieškovei, jai nesant santuokoje su atsakovu. Šioje byloje esanti teismo medicinos specialisto išvada neabejotinai patvirtino atsakovo tėvystę berniuko atžvilgiu. Be to, ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu susipažino 2016 m., intymiai su juo bendravo. Atsakovas bendravimo su ieškove iki vaiko gimimo neneigė. Todėl atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus ir į ieškovės nurodytas aplinkybes, siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo kilmę ir biologinį tėvą, teismas sprendžia, ieškinys dalyje dėl tėvystės nustatymo yra visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas, t. y., nustatytina, kad atsakovas R. M. yra E. Š. biologinis tėvas (CPK 270 str.). Vaiko gimimą įregistravusi civilinės metrikacijos įstaiga – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, įpareigotinas nurodyti vaiko gimimo įraše duomenis apie vaiko tėvą.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.

Pagal CK 3.169 straipsnio 1 dalį kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 str. 2 d.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) vaiko norus ir pažiūras; 2) kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą; 3) kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y., sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, išsiaiškinant ir nustatant:

a) vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų (ir kitų giminaičių);

b) kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus;

c) tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, vystymąsi;

d) tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo;

e) santykius tarp vaiko ir kiekvieno iš tėvų;

f) kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę padėtį, kitas aplinkybes);

g) tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką.

Nustatęs teisiškai reikšmingus faktus, teismas juos įvertina kiekvieno vaiko interesų požiūriu (pvz. žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 21 d. Įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium, apžvalga Nr. A2-35. Teismų praktika. 2002, 17; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. N. V., bylos Nr. 3K-7-114/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-269/2013; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-308/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2014 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nepilnametis vaikas E. Š. gyvena kartu su ieškove jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame name. Berniuko gyvenimo sąlygos yra geros, ieškovė tinkamai rūpinasi berniuku, tenkina visus jo poreikius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad šio sprendimo priėmimo metu E. Š. yra 10 mėnesių amžiaus, kad jis yra visiškai priklausomas nuo motinos, jo emocinis socialinis ryšys su motina šiuo metu yra pats stipriausias, vaikas nėra gyvenęs atskirai nuo motinos, taip pat į tai, kad atsakovas iš esmės neprieštaravo sūnaus gyvenamosios vietos nustatymui kartu su ieškove, ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai ir nepilnamečio vaiko E. Š. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CPK 270 str.).

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Motina, su kuria nustatytina vaiko gyvenamoji vieta, neturi teisės kliudyti vaiko tėvui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str.).

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti, kad atsakovas turi teisę matyti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime bendru vaiko tėvų susitarimu, be atskiro grafiko ar konkrečios aptartos tvarkos, atsižvelgiant į vaiko teises bei teisėtus interesus, ieškovės ir vaiko gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant ieškovei. Pažymėtina, kad ginčo dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku nėra, todėl ieškinys šioje dalyje taip pat tenkintinas (CK 3.170 str. 3 d., CPK 270 str.).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką bei jį prižiūrėti numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiui vaikui negalioja (CK 3.159 str. 1 d.). Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, todėl tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.

Teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą visų pirma atsižvelgiama į vaiko interesus. Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas E. Š. šiuo metu yra 10 mėnesių amžiaus. Vaikas yra sveikas, specialiųjų poreikių neturi. E. Š. gyvena su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Atsakovas išlaikymo sūnui neteikia, jį išlaiko ieškovė, seneliai. Ieškovei už E. Š. yra skirta ir mokama kiekvieną mėnesį 50,95 Eur socialinė pašalpa ir 58,52 Eur išmoka vaikui (24 b. l.), ieškovei mokama 145,23 Eur našlaičių pensija (25 l.). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaikui išlaikyti reikalinga bent 400,00 Eur suma kas mėnesį, taip pat pateikė vaikui išlaikyti reikalingų lėšų sąmatą (10 b. l.), tačiau įvertinus nepilnamečio vaiko amžių ir sveikatos būklę, teismas sprendžia, kad kas mėnesį nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 200,00 Eur, t. y., ieškovei gyvenant pas tėvus ir realiai nepatiriant išlaidų būsto išlaikymui, iš sąmatos šalintina būstui išlaikyti reikalinga suma. Vaikas yra kūdikis, todėl dar nėra patiriamos išlaidos mokslui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, kurios šalintinos iš sąmatos. Mažintinos išlaidos poilsiui ir laisvalaikiui iki 5,00 Eur bei mažintinos išlaidos maistui iki 90,00 Eur.

Kaip ir buvo minėta ieškovei yra mokama socialinė pašalpa, išmokos vaikui bei našlaičių pensija, taigi visa ieškovės kas mėnesį gaunamų pajamų suma šiuo metu yra 254,70 Eur. Ieškovė nedirba ir kitų pajamų neturi, mokosi nuotoliniu būdu (54 b. l.). Ieškovės vardu registruotų nekilnojamųjų daiktų ar kilnojamųjų daiktų nėra (27 b. l.). Duomenų apie ieškovės sveikatos būklę nėra.

Atsakovas nedirba, nekilnojamųjų daiktų ar kilnojamųjų daiktų neturi. Atsakovas sveikas, mokosi (52 b. l.), tačiau dėl amžiaus (17 m.) negali visa apimtimi dalyvauti darbo teisiniuose santykiuose, yra išlaikomas rūpintojos, kuriai kas mėnesį už atsakovą mokama 334,02 Eur suma (53 b. l.). Duomenų apie atsakovo kitus išlaikytinius ar skolinius įsipareigojimus byloje nėra. Taigi tiek atsakovo, tiek ir ieškovės turtinė padėtis, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nėra gera, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieškove, kuriai tenka kasdieninė nepilnamečio vaiko priežiūra, kad atsakovas neteikia išlaikymo nepilnamečiui vaikui, įvertinus nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius, sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, būtų proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei vaiko tėvų turtinei padėčiai ir užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas (CK 3.192 str. 2 d.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sūnui išlaikymo įsiskolinimą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100,00 Eur nuo (duomenys neskelbtini) iki 2018-09-11. Išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2018-09-11 yra 652,68 Eur (100,00 Eur/30 d.= 3,33 Eur; 6,67 Eur*196 d. (nuo (duomenys neskelbtini) iki 2018-09-11) = 652,68 Eur), ir kuris priteistinas iš atsakovo jo nepilnamečiui vaikui.

Ieškovė skirtina vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str. 1 d.). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

Šalims išaiškintina, kad priteisto išlaikymo dydis ir forma gali būti pakeisti iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (CK 3.201 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė šioje byloje yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jai buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (28-29 b. l.).

Atsakovui šioje byloje taip pat buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba (40-41 b. l.), jis 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, bylinėjimosi išlaidos apmokamo valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d., 99 str. 2 d.).

Teismas šioje byloje patyrė 6,97 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios iš atsakovo, visiškai atleisto nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo, nepriteistinos (CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

bylos dalį dėl 100,00 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2018-09-11 iki vaiko pilnametystės, ir 50,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo, mokamo periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki 2018-09-11, nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) yra E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) yra R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikas.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) turi teisę matytis su E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir dalyvauti jo auklėjime bendru vaiko tėvų susitarimu, be atskiro grafiko ar konkrečios aptartos tvarkos, atsižvelgiant į vaiko teises bei teisėtus interesus, E. Š. ir E. Š. gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant E. Š.

Priteisti iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kiekvieną mėnesį nuo 2018-09-11 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir 652,68 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų, 68 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Nustatyti, kad ieškovė E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarko nepilnamečio vaiko E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise.

Šis sprendimas civilinės būklės aktų įrašų įstaigai yra pagrindas pakeisti vaiko E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą - įrašyti duomenis apie tėvą R. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.