Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Tomo Venckaus ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. M. ir R. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo R. M., ir pagal R. M. ieškinį atsakovui G. M. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. M.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

Dėl bylos esminių faktinių aplinkybių

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas G. M. 2007 m. gruodžio 29 d. pervedė UAB „Pamario troba“ 104 000 Lt (30 120,48 Eur) už atsakovo A. M. ketinamą įsigyti butą, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas G. M. 2009 m. vasario 13 d. pareiškimu prašė UAB „Pamario troba“ jo 2007 m. gruodžio 29 d. sumokėtą 86 000 Lt (24 907,32 Eur) įmoką už ketintą įsigyti butą užskaityti už atsakovo A. M. ketinamą įsigyti butą, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2009 m. vasario 20 d. sudarė buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį.

24. Ieškovas R. M. atsakovui G. M. 2012 m. gruodžio 5 d. mokėjimo pavedimu Nr. 12051937 pervedė 7 000 litų (2 027 Eur), 2012 m. gruodžio 19 d. mokėjimo pavedimu Nr. 12191801 pervedė 10 000 litų (2 896 Eur), 2013 m. sausio 8 d. mokėjimo pavedimu Nr. 01081904 pervedė 10 000 litų (2 896 Eur), 2013 m. sausio 24 d. mokėjimo pavedimu Nr. 01241721 pervedė 10 000 litų (2 896 Eur),, 2013 m. vasario 7 d. mokėjimo pavedimu Nr. 02071617 pervedė 5 000 litų (1 448 Eur). Taip pat ieškovas nuo 2020 m. spalio 8 d. iki 2021 m. vasario 7 d. pervedė 4 890 Eur atsakovui. Iš viso buvo pervesta 15 606 Eur.

25. Ieškovas R. M. ir atsakovas G. M. 2022 m. kovo 24 d. sudarė dovanojimo sutartį Nr.KIRM-1408, pagal kurią ieškovas neatlygintinai perdavė buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę atsakovui.

Dėl ieškovo G. M. apeliacinio skundo argumentų

27. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020).

28. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę šalis turi įrodyti tas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus, kai aplinkybių, kuriomis remiamasi, nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Apeliantui, reiškiančiam reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, visų pirma kilo pareiga įrodyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta. Taigi, nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo dalyką sudaro faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą: ar G. M. perdavė atsakovui pinigus kaip paskolą ir ar atsakovas įsipareigojo gautus pinigus ieškovui grąžinti.

29. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas G. M. 2007 m. gruodžio 29 d. mokėjimo nurodymu pervedė UAB „Pamario troba“ 104 000 Lt (30 120,48 Eur) už atsakovo A. M. ketinamą įsigyti butą, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat ieškovas 2009 m. vasario 13 d. pareiškimu prašė UAB „Pamario troba“ jo 2007 m. gruodžio 29 d. sumokėtą 86 000 Lt (24 907,32 Eur) įmoką užskaityti už atsakovo A. M. ketinamą įsigyti butą.

30. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas G. M. ir atsakovas A. M. rašytinės paskolos sutarties nėra sudarę. Byloje nekvestionuojama, kad ieškovas ir atsakovas yra broliai, juos sieja artimi giminystės santykiai, taip pat ieškovą ir atsakovą siejo verslo santykiai, t. y. nuo 2004 metų šalys dalyvavo individualios įmonės „Magra“ veikloje. Byloje nustatyta, kad apeliantas tarp G. M. ir atsakovo A. M. susiklosčiusius paskolos santykius įrodinėja mokėjimo atlikimo bei prašymo užskaityti sumokėtą įmoką už A. M. įsigytą butą jo pardavėjui faktais. Tokios argumentacijos, teisėjų kolegijos vertinimu, aiškiai nepakanka šalių valiai, nukreiptai į paskolos teisinių santykių sukūrimą, identifikuoti. Aiškindamas paskolos teisinių santykių atsiradimą reglamentuojančias teisės normas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pinigų pervedimas yra tik tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, patiektas prekes ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015).

31. Kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011).

32. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, kad šalys nėra sudariusios rašytinės paskolos sutarties, taip pat tai, jog ieškovą ir atsakovą sieja artimi giminystės santykiai, be to, ieškovas ir atsakovas dalyvavo brolių įkurtame versle (individualios įmonės „Magra“ veikloje), gavo iš jo naudą ir dalinosi pelną (šią aplinkybę patvirtina 2022 m. sausio – kovo mėn. ieškovo ir atsakovo elektroniniai laiškai), sprendžia, kad ieškovas neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų – pinigų kaip paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus kaip paskolos dalyką visumos. Pažymėtina, kad 2009 m. vasario 13 d. prašyme, kuriuo ieškovas prašė UAB „Pamario troba“ jo 2007 m. gruodžio 29 d. sumokėtą 86 000 Lt (24 907,32 Eur) įmoką užskaityti už atsakovo A. M. ketinamą įsigyti butą, nėra išreikšta ieškovo valia paskolinti minėtą piniginių lėšų sumą atsakovui, juolab, nėra atsakovo įsipareigojimo minėtą pinigų sumą grąžinti ieškovui. Kaip minėta, į bylą nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas ir atsakovas buvo sudarę rašytinę paskolos sutartį, kaip numatyta CK 6.871 straipsnio 1 dalyje, o vien mokėjimų už atsakovą atlikimas nepatvirtina paskolos sutarties esminių sąlygų egzistavimo, t. y. tarp šalių susiklosčiusių paskolos teisinių santykių. Ieškovas nepateikė jokių argumentų, kodėl daugiau kaip dešimt metų nereikalavo grąžinti skolos. Bylos duomenys nepagrindžia paskolos sutarties sudarymo, kurioje būtų išreikšta tiek abiejų šalių valia tokią sutartį sudaryti, tiek atsakovo įsipareigojimas grąžinti pinigines lėšas, kaip paskolos dalyką, ieškovui.

33. Apelianto G. M. teigimu, atsakovas A. M. neįrodė, jog Dovanojimo sutartimi butas ieškovui G. M. padovanotas siekiant grąžinti A. M. 55 027,80 Eur skolą ieškovui.

34. CK 6.465 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Taigi, dovanojimo sutarties esmė yra neatlygintinai perleisti (padovanoti) turtą ar turtinę teisę kitai šaliai, tačiau minėtas sandoris nėra skirtas įvykdyti prievolę už trečiąjį asmenį. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog Dovanojimo sutartimi dovanotojas R. M. įvykdė atsakovo A. M. prievolę ieškovui. Be to, akcentuotina ir tai, kad R. M. pozicija dėl Dovanojimo sutarties sudarymo aplinkybių prieštaringa, t. y. nors byloje R. M. teigia, jog Dovanojimo sutartimi įvykdė A. M. prievolę ieškovui (grąžino skolą), tačiau pareiškė reikalavimą pripažinti Dovanojimo sutartį negaliojančia. Minėta aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, kad Dovanojimo sutartimi nesiekta padengti A. M. skolą. Kita vertus, byloje nustačius aplinkybę, kad tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo sudaryta paskolos sutartis, t. y. nesusiklostė paskoliniai teisiniai santykiai, bei atsakovas A. M. neturi neįvykdytos prievolės ieškovui, pirmosios instancijos teismo netinkamas Dovanojimo sutarties esmės ir sutarties tikslo aiškinimas nekeičia aplinkybių teisinio vertinimo rezultato.

35. Apeliaciniame skunde kvestionuojama apskųstame sprendime padaryta išvada, kad G. M. turi pareigą grąžinti ieškovui R. M. 15 606 Eur sumą. Apelianto teigimu, individuali įmonė „Magra“ yra brolių bendras verslas, todėl įmonės naudą jie dalijosi lygiomis dalimis, t. y. dėl pelno pasidalijimo buvo atlikti ieškovo R. M. mokėjimai G. M. už bendrą 15 606 Eur sumą.

36. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas R. M. atsakovui G. M. 2012 m. gruodžio 5 d. mokėjimo pavedimu Nr. 12051937 pervedė 7 000 litų (2 027 Eur), 2012 m. gruodžio 19 d. mokėjimo pavedimu Nr. 12191801 pervedė 10 000 litų (2 896 Eur), 2013 m. sausio 8 d. mokėjimo pavedimu Nr. 01081904 pervedė 10 000 litų (2 896 Eur), 2013 m. sausio 24 d. mokėjimo pavedimu Nr. 01241721 pervedė 10 000 litų (2 896 Eur), 2013 m. vasario 7 d. mokėjimo pavedimu Nr. 02071617 pervedė 5 000 litų (1 448 Eur). Nuo 2020 m. spalio 8 d. iki 2021 m. vasario 7 d. pervedė 4 890 Eur atsakovui. Iš viso ieškovas atsakovui pervedė 15 606 Eur.

37. Byloje nėra ginčo, kad R. M., G. M. ir A. M. dalyvavo individualios įmonės „Magra“ veikloje nuo 2004 iki 2022 metų. Kaip matyti iš į bylą pateikto 2022 m. sausio 8 d. ieškovo R. M. parengto individualios įmonės „Magra“ naudos pasidalinimo tarp trijų brolių, ieškovo prašoma priteisti bendra 15 606 Eur suma apskaityta dalinantis verslą ir bendrovės pelną, o ieškovas yra nurodęs, jog minėtos lėšos pervestos atsakovui (nurodytas prierašas „pervedžiau G.“). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo atlikti mokėjimai atsakovui 2012 – 2021 metais, kuomet visi broliai dalyvavo versle, dalijosi naudą ir pelną. Tarp šalių yra labai artimi giminystės ir juos siejo bendro verslo santykiai. Pinigų sumos buvo pervedamos ilgą laiką, pervedimo pavedimuose nenurodyta, jog jie daromi paskolos sutarties vykdymui. Mažiau tikėtina, kad tokius pervedimus jungė vienas paskolos susitarimas. Ieškovas nenurodė, kokiam tikslui atsakovui skolino pinigus. Šios aplinkybės sudaro pagrindą labiau tikėti, kad minėtais mokėjimo nurodymais ieškovas atsakovui pervedė jam priklausančią bendrovės pelno dalį, t. y. jog mokėjimai atlikti esant pagrindui (šalių susitarimui). Akcentuotina ir tai, kad pinigų pervedimas yra tik tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, šiuo atveju – bendro verslo. Pažymėtina, kad nei 2022 m. sausio 8 d., nei vėlesniuose 2022 m. kovo mėnesį ieškovo R. M. parengtuose verslo pasidalijimo skaičiavimuose prašoma priteisti 15 606 Eur suma nėra nurodyta kaip atsakovo skola ieškovui ar bendrovei. Taigi, akivaizdu, kad ieškovas, rengdamas verslo pasidalijimo skaičiavimus ir į juos neįtraukdamas 15 606 Eur sumos, kaip atsakovo skolos, nevertino, jog minėta suma yra atsakovo įsiskolinimas ar be pagrindo gautos lėšos. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas R. M. neįrodė, jog 15 606 Eur atsakovui mokėjimo nurodymais pervestos be pagrindo ar kad minėtos lėšos yra suteikta paskola atsakovui, o ne verslo ir pelno pasidalijimas, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovo R. M. ieškinio reikalavimas dėl 15 606 Eur priteisimo.

Dėl ieškovo R. M. apeliacinio skundo argumentų

38. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad yra pagrindas pripažinti Dovanojimo sutartį negaliojančia, kaip prieštaraujančią gerai moralei, kadangi atsakovas G. M. pažeidė žodinį susitarimą su ieškovu ir siekė prisiteisti skolą iš A. M., be to, atsakovas nepagrįstai pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, sąmoningai naudoja prieš brolius psichologinį spaudimą, t. y. atsakovo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu.

39. Dovanotojo teisė kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo siejama su CK 6.472 straipsnyje įtvirtintais teisiniais pagrindais. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti alternatyvūs pagrindai, susiję su neigiamais apdovanotojo veiksmais dovanotojo ar jo artimųjų atžvilgiu, – kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Šio straipsnio 3 dalyje, kurioje reglamentuojami dovanojimo panaikinimo padariniai, nustatyta, kad apdovanotasis privalo grąžinti dovanotą turtą, jeigu jis dovanojimo panaikinimo metu yra išlikęs, dovanotojui pagal CK šeštosios knygos normas, reglamentuojančias restituciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29-403/2018, 20 punktas).

40. Įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinto pagrindo panaikinti dovanojimą – apdovanotojo veiksmų, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, vertinimo kriterijų nurodyta, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010). CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).

41. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad sudarančiais pagrindą panaikinti dovanojimą gali būti pripažįstami tokie veiksmai, kurie įvertinus visus teisės normoje išvardytus reikšmingus kriterijus (dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011). Teismas dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto dovanojimo sutarties panaikinimo pagrindo kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti remdamasis visapusiškai ištirtais bylos duomenimis, nustatytomis teisiškai reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, o apdovanotojo veiksmus kvalifikuoti vadovaudamasis įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje įtvirtintais vertinimo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29-403/2018, 23 punktas).

42. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Dovanojimo sutarties pagrindu ieškovas R. M. padovanojo atsakovui (savo broliui) G. M. butą. Ieškovas prašė pripažinti Dovanojimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento CK 6.472 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, kai apdovanotasis prieš dovanotoją atlieka smerktinus geros moralės požiūriu veiksmus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, nusprendė, kad ieškovas neįrodė CK 6.472 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų.

43. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų atsakovo neteisėtus veiksmus, nukreiptus į ieškovo psichologinio ar fizinio smurto naudojimą ir (ar) panašius veiksmus, kurie galėtų būti smerkiami geros moralės požiūriu. Antra, ieškovas neįrodė, kad atsakovas ieškovo atžvilgiu atliko veiksmus, kuriuos būtų pagrindas kvalifikuoti kaip griežtai smerktinus geros moralės požiūriu. Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas G. M. nepagrįstai pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad prokuroro 2022 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal G. M. pateiktą pareiškimą. Kaip matyti iš minėto nutarimo turinio, ikiteisminis tyrimas dėl R. M. veiksmų nutrauktas nustačius, kad įtariamojo atlikti veiksmai nukentėjusiajam (G. M.) nėra pasiekę tokio pavojingumo laipsnio, jog būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių taikymas ir nėra tiek pavojingi, už kuriuos kiltų baudžiamoji atsakomybė. Taigi, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ne dėl G. M. nepagrįsto pareiškimo pateikimo, bet dėl to, jog ieškovo veiksmai (atsakovui padaryti sužalojimai) nėra tokie pavojingi, kad ieškovui būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę. Trečia, aplinkybė, kad atsakovas G. M. kreipėsi į teismą dėl skolos iš A. M. priteisimo, taip pat negali būti vertinama kaip atsakovo atlikti veiksmai, nesuderinami su gera morale. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos yra kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsakovo G. M. kreipimasis į teismą dėl savo galimai pažeistų teisinių ir interesų gynybos negali būti vertinamas neatitinkantis geros moralės kriterijaus.

44. Minėta, kad neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai, o turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis. CK 6.472 straipsnio taikymas siejamas su apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo priežasties, taip pat į asmeniui garantuojamą teisę ginti savo pažeistas teises teisme, ieškovo ir atsakovo artimą giminystės ryšį (broliai), ieškovas neįrodė, jog atsakovo veiksmai yra griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Akcentuotina, kad Dovanojimo sutarties tikslas yra padovanoti turtą, o ne įvykdyti prievolę už kitą asmenį, todėl ieškovo argumentas, jog atsakovas G. M. pažeidė susitarimą su ieškovu dėl A. M. skolos padengimo, nesudaro pagrindo pripažinti negaliojančia Dovanojimo sutartį, juolab kad apeliacinio proceso metu nustatyta, jog G. M. neturi reikalavimo teisės atsakovui A. M. dėl skolos.

45. Taigi, vertindama byloje nustatytas aplinkybes formuojamos teismų praktikos kontekste (žr. šios nutarties 39–41 punktus), teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti atsakovo veiksmus prieštaraujančiais gerai moralei ir sudarančiais pagrindą naikinti Dovanojimo sutartį, t. y. atsakovo veiksmai neatitinka pirmiau nurodyto išimtinio CK 6.472 straipsnio taikymo sąlygų pobūdžio.

Dėl procesinės bylos baigties

46. Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pagrindo pripažinti Dovanojimo sutartį negaliojančia bei atmetė ieškovo G. M. reikalavimą dėl skolos priteisimo, tačiau netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir nepagrįstai tenkino ieškovo R. M. reikalavimą dėl 15 606 Eur priteisimo iš atsakovo G. M.. Tai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovo R. M. reikalavimas priteisti 15 606 Eur sumą, ir dėl šio reikalavimo priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

47. Ieškovas G. M. apeliaciniame skunde teigė, kad atsakovas A. M. neįrodė, jog butas ieškovui padovanotas siekiant grąžinti jo skolą ieškovui. Šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįstomis (žr. šios nutarties 26 – 34 punktus). Todėl iš pirmosios instancijos teismo sprendimo šalinami motyvai, kad R. M. prievolę įvykdė atsakovo A. M. interesais, padovanodamas butą už A. M. skolą, o atsakovas, priimdamas dovaną, faktiškai sutiko, kad prievolę už jį įvykdytų kitas asmuo. Kadangi paskolos sutarties tarp šalių faktas neįrodytas, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta neįrodytu faktą, kad prievolę įvykdė trečiasis asmuo, bei konstatuoja, jog neįrodyti paskolos teisiniai santykiai tarp šalių, tačiau sprendimo galutinis rezultatas – atmestas ieškinys – dėl to nesikeičia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

48. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jei apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

49. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Šiuo atveju panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir ieškovų G. M. bei R. M. ieškinius atmetus, tarp šių šalių perskirstomos ir pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos.

50. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovų G. M. bei R. M. ieškiniai atmetami (apeliantas G. M. nereiškė prašymo pašalinti teismo sprendimo motyvus, o teisinis bylos išnagrinėjimo rezultatas juos pašalinus nepakito – ieškinys atmestas), jų pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas A. M. ir atsakovas G. M. įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų atsikertant į ieškiniais pareikštus reikalavimus, atlyginimą.

51. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas A. M. patyrė 3 950 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teismo posėdžiuose. Atsakovo patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos atitinka Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), nurodytus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius. Atsižvelgiant į tai, atsakovui iš ieškovo G. M. priteisiama 3 950 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

52. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas G. M., atsikirsdamas į ieškovo R. M. ieškinio reikalavimus, patyrė 3 800 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Atsakovo patirtos 3 800 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Taigi, atsakovui G. M. iš ieškovo R. M. priteisiama 3 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

53. Atsakovas G. M. pateikė įrodymus apie 2 785 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (1 285 Eur žyminis mokestis ir 1 500 Eur už apeliacinio skundo rengimą). Taip pat atsakovas G. M. pateikė įrodymus apie 1 000 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į ieškovo R. M. apeliacinį skundą). Atsižvelgiant į tai, kad apelianto apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – 50 proc. (patenkintas reikalavimas atmesti ieškovo R. M. ieškinio dalį dėl 15 606 Eur priteisimo), o ieškovo R. M. apeliacinis skundas atmetamas, taip pat į tai, jog atsakovo patirtos išlaidos atitinka Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, atsakovui G. M. iš ieškovo R. M. priteisiama 2 392,50 Eur ((2 785 Eur x 50 proc.) + 1 000 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

54. Atsakovas A. M. ir ieškovas R. M. pateikė įrodymus apie 3 400 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į G. M. apeliacinį skundą rengimą). Atsižvelgiant į tai, kad G. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – 50 proc. (patenkintas reikalavimas atmesti ieškovo R. M. ieškinio dalį dėl 15 606 Eur priteisimo, atmestas reikalavimas priteisti skolą iš atsakovo A. M.), tačiau A. M. ir R. M. kartu teikė vieną procesinį dokumentą, atsakovui A. M. iš ieškovo G. M. priteisiama 1 700 Eur (3 400 Eur / 2) patirtų išlaidų, kurios neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

55. Taigi, iš ieškovo R. M. atsakovui G. M. priteisiama 6 192,50 Eur, o iš ieškovo G. M. atsakovui A. M. priteisiama 5 650 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalimi, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovo R. M. ieškinio reikalavimas dėl 15 606 Eur priteisimo ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimą dėl 15 606 Eur priteisimo atmesti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 192,50 Eur (šešis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti atsakovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 650 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.