Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. P. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. e2-4565-339/2022 pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovui L. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė

9. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

10. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnyje nustatyta teismui pareiga priimti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

11. Nagrinėjamu atveju apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė VĮ Registrų centro parengtą buto apskaičiavimo dalių projektą, kurį apeliantė yra pateikusi ir pirmosios instancijos teismui kartu su ieškiniu. Atsižvelgiant į tai, kad pateiktas įrodymas nėra naujas ir yra pateiktas kartu su ieškiniu, be to šio įrodymo apeliantė neprašo priimti, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktą įrodymą.

Dėl ieškinio trūkumų šalinimo

12. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą atliko įrodymų vertinimą ir nepagrįstai nustatė terminą pateikti įrodymus ir patikslinti ieškinio reikalavimą.

13. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

14. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Taigi teisė į teisminę gynybą nėra absoliuti.

15. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktus ieškinyje ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą, ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą atsakovui. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019).

16. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 13 punktas). Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamos bylos atveju aktualiame CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais. Situacija, kai asmuo netenka galimybės savo civilinio pobūdžio teisių klausimą išspręsti teisme, gali prilygti su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) reikalavimais nesuderinamam teisingumo principo paneigimui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. vasario 28 d. sprendimą byloje Tserkva Sela Sosulivka prieš Ukrainą, peticijos Nr. 37878/02; 2011 m. birželio 21 d. sprendimą byloje Zylkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 5613/04; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 12 punktas).

18. Vertinant ieškovo atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, visų pirma, pažymėtina, kad ieškinį pareiškiančiam asmeniui kyla pareiga tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais, galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Tačiau įstatyme nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009), todėl šioje proceso stadijoje iš ieškovės negali būti reikalaujama, kad ji pagrįstų savo keliamus reikalavimus konkrečiais įrodymais. Priešingu atveju, nustačius ieškovei įpareigojimą pateikti atitinkamus įrodymus jau ieškinio priėmimo stadijoje, ieškovei galėtų būti iš esmės apsunkinta galimybė realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, jeigu, pavyzdžiui, ieškovė, teikdama ieškinį, tokiais įrodymais nedisponuotų.

19. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės ieškinio priėmimo klausimą, skundžiamoje nutartyje dėl ieškinio trūkumų pašalinimo nustatė: 1) patikslinti ieškinio reikalavimų, koks šiuo metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas turtas turi būti priteisiamas atsakovui L. P., už kurį ieškovė prašo 84 075 Eur kompensacijos; 2) nurodyti, kokią pinigų sumą moka atsakovui už būsto išlaikymą; 3) nurodyti, kokią pinigų sumą skiria sūnui išlaikyti.

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei terminą pateikti duomenis, apie ieškovės mokamą pinigų sumą atsakovui už buto išlaikymą, nurodyti, kokią pinigų sumą ji skiria sūnui išlaikyti, iš esmės įpareigojo ieškovę jau ieškinio priėmimo stadijoje įrodinėti pateikto teismui ieškinio pagrįstumą. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl įrodymų įrodomosios reikšmės, teismas šiuos įrodymus įvertins priimdamas sprendimą, o ieškovė ieškinyje turi tik nurodyti, bet ne įrodyti faktinį ieškinio pagrindą. Be to, pažymėtina, kad ieškovė turi teisę tikslinti savo poziciją ir teikti (prašyti išreikalauti) papildomus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui metu.

21. Tam tikrų įrodymų nepateikimo klausimas, tam tikrų netikslumų, neaiškių bylos aplinkybių šalinimas turėtų būti sprendžiamas ne per ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis) ir, juo labiau, ne atsisakant ieškinį priimti, bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Teismas, priėmęs ieškinį ir ruošdamasis bylos nagrinėjimui, turi teisę pasiūlyti šalims, patikslindamas jų pareigą įrodinėti, pateikti bylai reikšmingus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui teisme stadijoje, tuo užtikrinant civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7, 8, 225, 230 straipsniai).

22. Duomenys, kuriuos teismas įpareigojo ieškovę pateikti iš esmės yra nukreipti į aplinkybių, sudarančių ieškinio dalyką, įrodinėjimą. Šiuo atveju šių duomenų nepateikimas ieškinio priėmimo stadijoje neužkerta kelio priimti ieškinį ir jį nagrinėti iš esmės bei priimti byloje atitinkamą procesinį sprendimą. Tai, ar ieškovė pagrindė ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, lems tik tai, ar ieškovės materialus teisinis reikalavimas byloje bus patenkintas ar ne. Pastebėtina, kad įrodymų pakankamumo ir tinkamumo klausimas nėra vertinamas ieškinio priėmimo stadijoje, todėl vien tai, kad ieškovė šiuo atveju galimai pateikė nepakankamus įrodymus ieškiniui pagrįsti, savaime neužkerta kelio ieškinį priimti ir nagrinėti iš esmės. Konkrečiu atveju spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumus, įpareigodamas ieškovę pateikti papildomus duomenis, t. y.: 2) nurodyti, kokią pinigų sumą moka atsakovui už būsto išlaikymą; 3) nurodyti, kokią pinigų sumą skiria sūnui išlaikyti.

23. CPK 135 straipsnio 4 punkte įtvirtinta ieškovo pareiga ieškinyje nurodyti reikalavimą (ieškinio dalyką), nes būtent ieškinio dalykas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas neįmanomas. Ieškovė turi pareigą suformuluoti ieškinio reikalavimus taip, kad jie būtų konkretūs ir aiškūs. Būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu bei ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises.

24. Tinkamas ieškinio (priešieškinio) dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir šalies pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad aiškus ieškinio (priešieškinio) dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į pateiktus reikalavimus turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-710/2013).

25. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė, kad jai atsakovas turi sumokėti 13 075 Eur kompensaciją už ieškovei netenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės dalį (bendroji jungtinė nuosavybė sumažinta atsakovui pardavus dvi santuokos metu įgytas transporto priemones – ŠKODA, OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ŠKODA, YETI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir į dalintino turto balansą įtrauktina santuokos metu įgyta transporto priemonė ŠKODA, OCTAVIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruota L. P. vardu. Kitą dalintiną turtą ieškovė nurodė – buvusias šeimos gyvenamąsias patalpas, esančias Klaipėdoje, Butkų Juzės g. 7-2, kurios vertintojo yra įvertintos 142 000,00 Eur suma, ir nurodė, kad šis turtas tarp ginčo šalių dalintinas pusiau. Ieškinyje ieškovė suformulavo ieškinio dalyką (reikalavimą) priteisti iš atsakovo ieškovei 84 075 Eur kompensaciją už jai netenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės dalį.

26. Pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovei terminą patikslinti ieškinio reikalavimą, koks šiuo metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomas turtas turi būti priteisiamas atsakovui L. P., už kurį ieškovė prašo 84 075 Eur kompensaciją.

27. Nors ieškovė iš esmės pagrįstai nurodo, kad, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas nevertina jame pareikštų reikalavimų pagrįstumo, tačiau pagal CPK išdėstytą reglamentavimą šioje proceso stadijoje teismas, be kita ko, turi įvertinti, ar ieškovė nurodžiusi konkrečias aplinkybes, dalintiną turtą ir kita, aiškiai ir tinkamai suformulavo savo pateikto ieškinio reikalavimą (dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

28. Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieškinio elementai arba jie nurodyti netiksliai ir tai kelia esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Nors asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012), tačiau jei ieškinio reikalavimai nėra aiškiai suformuluoti, ieškovė turi pareigą trūkumus pašalinti atsižvelgiant ir į šalių procesinį lygiateisiškumą ( CPK 12, 13,17,42, 142 straipsniai).

29. Šiuo atveju iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė kelia klausimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių. Santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad, nutraukiant santuoką, vienoje byloje turi būti išsprendžiami visi su sutuoktinių turtu ir jo režimu susiję klausimai. Taip yra siekiama apsaugoti siekiančių nutraukti santuoką sutuoktinių, jų vaikų bei kreditorių interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi būtent ieškovė ieškinyje turi pareigą aiškiai suformuoti reikalavimus dėl santuokos metu sutuoktinių įgyto turto padalijimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė šalindama ieškinio trūkumus, formuodama ieškinio reikalavimus turi aiškiai nurodyti ko prašo, koks turtas atitenka atsakovui ir jo vertę, už kurį ieškovė prašo priteisti pinginę kompensaciją.

30. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės pagrįstai sprendė, jog ieškovė nėra aiškiai suformulavusi ieškinio reikalavimų todėl šioje dalyje apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumų pašalinimui dalyje dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, ieškovei atnaujintinas terminas teismo įpareigojimui įvykdyti ir nustatytinas terminas pašalinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartyje nurodytą procesinio dokumento trūkumą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo. Kitą skundžiamos nutarties dalį dėl įpareigojimo nurodyti, kokią pinigų sumą moka atsakovui už būsto išlaikymą bei kokią pinigų sumą skiria sūnui išlaikyti, panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarties dalį, kuria ieškovė L. P. įpareigota patikslinti ieškinio reikalavimus palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei L. P. terminą iki 2022 m. spalio 26 d. pašalinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartyje nurodytą procesinio dokumento trūkumą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo.

Kitą nutarties dalį dėl įpareigojimo nurodyti, kokią pinigų sumą moka atsakovui už būsto išlaikymą bei kokią pinigų sumą skiria sūnui išlaikyti, panaikinti.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovės atstovui.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.