Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-12-09 · Civilinė byla Nr. e2S-3121-340/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-09
Bylos Nr.
e2S-3121-340/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28386-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
A. O. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-3121-340/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28386-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. O. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-33906-862/2021 pagal ieškovės A. O. M. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. O. M. pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti jai iš atsakovės Lietuvos valstybės neturtinę 350 000 Eur žalą dėl kaltų neteisėtų Vilniaus apygardos teismo teisėjų R. M., L. R. ir I. Š. veiksmų nagrinėjant bylą.

2. Nurodė, kad žala atsirado dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų R. M., L. R. ir I. Š. neteisėtų veiksmų, kuriuos teisėjai padarė nagrinėdami apeliacine tvarka civilinę bylą Nr. e2A-2016-864/2021 ir priėmę 2021 m. spalio 5 d. nutartį, kuria atmetė jos apeliacinį skundą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. teisėjos E. J. priimtą teismo sprendimą paliko galioti nepakeistą.

3. Paaiškino, kad teismui nevertinus įrodymų, t. y. faktiškai nenagrinėjus bylos priimtas teismo sprendimas privalo būti panaikintas, nes priimant tokį teismo sprendimą padaryti nusikalstami veiksmai – piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi. Pažymėjo, kad teisėjai jai grasino dėl to, jog naudodamasi konstitucine teise kreiptis į teismą, ji piktnaudžiauja procesu ir už tai gali būti nubausta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės A. O. M. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-3802-1141/2021 tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ieškovė jau buvo padavusi ieškinį. Minėtoje byloje Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. birželio 1 d. sprendimu ieškovės ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2016-864/2021, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas paaiškino, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendime ir gautame naujame ieškinyje šalys tos pačios, dalykas tas pats, reikalavimo pagrindas tapatus ir skiriasi tik prašoma priteisti neturtinės žalos suma. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Ieškovė A. O. M. atskiruoju skundo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:

7.1. Teismas tyčia melagingai tvirtina, kad ieškovės ieškinys, kurį atsisakoma priimti, yra tapatus civilinėje byloje Nr. e2-3802-1141/2021 išnagrinėtam ieškiniui, dėl kurio priimtas įsiteisėjęs 2021 m birželio 1 d. sprendimas, kuriuo teismas nustatė, kad teisėjai – Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas I. K. ir Šiaulių apygardos teismo teisėjos J. K.-B., L. M. ir I. S. nagrinėdami bylą nepadarė neteisėtų veiksmų ir dėl to ieškovei neatsirado žala. Nurodė, jog šios bylos pagrindas buvo neteisėti minėtų teisėjų veiksmai, dalykas – reikalavimas priteisti 300 000 Eur žalą.

7.2. Ieškinio, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi atsisakė priimti, ir pagrindas, ir dalykas iš esmės skiriasi, nes naujai pateiktame ieškinyje ieškovė reikalauja priteisti 350 000 Eur žalos atlyginimą visai kitu pagrindu: ne dėl teisėjų I. K., J. K.-B., L. M. ir I. S. neteisėtų veiksmų, bet dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų R. M., L. R. ir I. Š. neteisėtų kaltų veiksmų. Pažymėjo, kad teisėjai padarė neteisėtus veiksmus nagrinėdami visai kitą bylą negu Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas I. K. ir Šiaulių apygardos teismo teisėjos J. K.-B., L. M. ir I. S..

7.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja tyčia pažeidė įstatymą ir nesant CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų teisės pagrindų, kuriais remiantis būtų galima atsisakyti priimti ieškinį, neteisėtai atsisakė priimti ieškinį.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

10. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti ieškovės A. O. M. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareikšto atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, vis dėlto tai nereiškia, kad ši teisė yra absoliuti ir įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja nepažeisdamas šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.

12. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (liet. savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu, kai sprendžiamas bylos iškėlimo klausimas. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

13. Pakartotinai reiškiamą tapatų ieškinį teismas privalo atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), o šiai aplinkybei paaiškėjus jau po ieškinio priėmimo – civilinę bylą pagal tapatų ieškinį nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 30 punktas).

14. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą, taip pat išsamiai pasisakyta dėl kriterijų tapačiam ieškiniui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktas; kt.).

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė A. O. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, be kita ko, prašydamas priteisti iš atsakovės neturtinę 350 000 Eur žalą dėl kaltų neteisėtų Vilniaus apygardos teismo teisėjų veiksmų nagrinėjant bylą. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį pripažinęs jį tapačiu anksčiau ieškovės pareikštam Vilniaus regiono apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3802-1141/2021 ieškiniui. Teismas konstatavo, jog sutampa visi pagrindiniai ieškinių elementai, t. y. ginčas kilęs tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, skiriasi tik prašoma priteisti neturtinės žalos suma. Ieškovė su pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka, įrodinėdama, jog nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas ir pagrindas iš esmės skiriasi su jau išnagrinėta Vilniaus regiono apylinkės teismo civiline byla Nr. e2-3802-1141/2021.

16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019, 39 punktas; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 33 punktas).

17. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3802-1141/2021 ieškovės A. O. M. ieškinys, kuriuo buvo prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės 300 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2016-864/2021 ieškovės apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą.

18. Teismas, įvertinęs Vilniaus regiono apylinkės teisme iškeltos civilinės bylos Nr. e2-3802-1141/2021, ginčo faktinį pagrindą, daro išvadą, kad pastarojoje byloje buvo nustatinėjama, ar Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas I. K. bei Šiaulių apygardos teismo teisėjos J. K.-B., L. M. ir I. S. atliko neteisėtus veiksmus, sudarančius pagrindą pripažinti valstybės civilinę atsakomybę CK 6.272 straipsnio 2 dalies kontekste bei potencialiai galėjusius sukelti ieškovei žalą. Ieškovė ieškinį grindė tuo, jog teisėjai atliko neteisėtus veiksmus – priėmė teismų procesinius sprendimus padarant šiurkštų teisės aktų pažeidimą bei piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju yra keliamas ginčas dėl kaltų neteisėtų Vilniaus apygardos teismo teisėjų R. M., L. R. ir I. Š. veiksmų nagrinėjant bylą ir prašant priteisti 350 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, ieškovės nurodant, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nebuvo įvertinti įrodymai, o priimdamas sprendimą teismas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi bei grasino ieškovei, kad naudodamasi konstitucine teise kreiptis į teismą, ji piktnaudžiauja procesu ir už tai gali būti nubausta.

19. Nors ieškovė apeliacinį skundą grindžia tuo, jog naujai pateikto ieškinio ir pagrindas, ir dalykas iš esmės skiriasi, nes naujai pateiktame ieškinyje ieškovė reikalauja priteisti 350 000 Eur žalos atlyginimą visai kitu pagrindu, t. y. ne dėl teisėjų I. K., J. K.-B., L. M. ir I. S. neteisėtų veiksmų, bet dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų R. M., L. R. ir I. Š. neteisėtų kaltų veiksmų, pažymėtina, jog dar Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartyje buvo pažymėta, kad ieškovė, prašydama atlyginti žalą ir teigdama, jog teisėjai atliko neteisėtus veiksmus – priėmė aptartus teismų procesinius sprendimus padarant šiurkštų teisės aktų pažeidimą bei piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, iš esmės siekia tik kitokio tų pačių faktinių aplinkybių teisinio vertinimo. Taigi tiek jau išnagrinėtoje Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3802-1141/2021, tiek sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą aptariamu atveju ieškovės reikalavimai grindžiami tais pačiais argumentais, kurie atmestini kaip nepagrįsti.

20. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismui, jog nagrinėjamu atveju ieškinio dalykas iš esmės sutampa su jau išnagrinėtoje civilinėje byloje reikšto ieškinio dalyku. Ieškovė A. O. M. tiek dabar pareikšdama ieškinį, tiek jau išnagrinėtoje Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3802-1141/2021, iš esmės siekė to paties rezultato – priteisti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės. Nors jau išnagrinėtoje Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3802-1141/2021 ieškovės reikalavimas sudarė 300 000 Eur, o aptariamu atveju – 350 000 Eur, tai nesudaro pagrindo vertinti, jog reikalavimai yra netapatūs, juolab kad, reikalavimų faktinis pagrindas sutampa. Be kita ko pažymėtina, jog abiem atvejais proceso šalys yra tie patys asmenys, t. y. ginčas yra kilęs tarp tų pačių šalių.

21. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismo motyvai skundžiamoje nutartyje nėra pakankamai išsamūs, teismas tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, o atskirojo skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškinių tapatumo nepaneigia.

22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

ieškovės atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Tatjana Žukauskienė