- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-08
- Bylos Nr.
- e2A-1313-555/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03800-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Mindaugas Šimonis, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonei Turto bankui
- Trečiasis asmuo
- R. Č., O. I., V. S., R. K., akcinė bendrovė „SEB“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Mindaugo Šimonio ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2252-962/2019 pagal ieškovės S. V. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonei Turto bankui, dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo, skolos priteisimo, tretieji asmenys R. Č., O. I., V. S., R. K., akcinė bendrovė „SEB“ bankas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. V. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama atnaujinti įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimui dėl 13 174,66 Eur skolos iš E. Č. teisių ir pareigų perėmėjo VĮ ,,Turto bankas“ priteisimo pareikšti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, 12 450,61 Eur skolą už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 25 d. iki 2015 m. kovo 8 d.; 724,05 Eur skolą už sumokėtą avansą; 6 412,75 Eur skolą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. gruodžio 13 d., priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad, 2008 m. gegužės 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, ji ir E. Č. lygiomis dalimis (po ½ dalį) įgijo 47,28 kv. m. bendro ploto butą/patalpą – butą su rūsiu (5,25 kv. m, pažymėtu (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Butas buvo perkamas už 48 221,73 Eur (166 500,00 Lt), iš kurių dalis (1 882,53 Eur (6 500,00 Lt)) buvo sumokėta pardavėjai prieš sutarties pasirašymą. Dalį šio avanso sumos – 1 448,10 Eur (5 000,00 Lt), 2008 m. balandžio 8 d. sumokėjo ieškovė, o likusi suma sumokėta AB SEB bankui suteikus kreditą būsto įsigijimui. 2008 m. gegužės 22 d. butui įregistruotas juridinis faktas – hipoteka, kadangi 2008 m. balandžio 21 d. ieškovė ir E. Č. su AB SEB banku sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 46 454,91 Eur (160 000,00 Lt) kredito buto pirkimui suteikimo. Kredito sutarties 9.6. punktu sutarties šalys susitarė, jog „bankas turi teisę nurašyti įmokas kredito dengimui nuo abiejų kredito gavėjų sąskaitų“, t. y. ieškovė ir E. Č. buvo solidarūs skolininkai, tačiau grąžinamo kredito įmokas ir palūkanas nuo pat kredito sutarties sudarymo dienos mokėjo vien tik ieškovė. Ji buvo pardavusi butą, dirbo, turėjo pinigų, todėl viena mokėjo banko paskolą, taip pat prašė ir E. Č. prisidėti, tačiau jis pinigų neduodavo. E. Č. dirbo (duomenys neskelbtini), išvažiuodavo 2,5 mėn. laikotarpiui, grįžęs parsiveždavo pinigų ir sakydavo, kad čia dar ne visi, gyveno gerai. Ieškovė ir E. Č. įsigytame bute kartu darė kosmetinį remontą. Laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 25 d. iki 2015 m. kovo 8 d. ieškovė sumokėjo 11 020,95 Eur grąžinamo kredito įmokų ir 13 880,27 Eur palūkanų, t. y. iš viso 24 901,22 Eur sumą, kurios ½ dalį, t. y. 12 450,61 Eur privalėjo mokėti E. Č.. E. Č. (duomenys neskelbtini) mirė. Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro 2017 m. gruodžio 4 d. duomenimis, Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo (testatoriaus) sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Po E. Č. mirties ieškovė ne kartą kreipėsi į Kauno miesto 12 notarų biurą dėl kreditorinio reikalavimo pareiškimo, tačiau buvo nurodoma laukti, nei vienam iš įstatyminių įpėdinių nepriimant palikimo. Neatsiradus įstatyminių įpėdinių, t. y. 2017 m. gruodžio 4 d., ieškovės atstovas kreipėsi į VĮ Turto banką, prašydamas inicijuoti palikimo, atsiradusio po palikėjo E. Č. priėmimo procedūrą, pažymėdamas, kad palikimą atsakovas privalo priimti iki 2018 m. kovo 8 d., nes atstovaujamoji ketina E. Č. teisių perėmėjui, reikšti kreditorinį reikalavimą. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. gruodžio 13 d. ieškovė sumokėjo 9 054,91 Eur grąžinamo kredito įmokų ir 3 770,60 Eur palūkanų, t. y. iš viso 12 825,51 Eur sumą, nors ½ dalį, t. y. 6 412,75 Eur privalėjo sumokėti atsakovė kaip E. Č. teisių perėmėja. Be to, ieškovė perkant butą, asmeniškai sumokėjo 1 448,10 Eur (5 000,00 Lt) dydžio avansą, kurio ½ dalį (724,05 Eur) bendraturtis jai privalėjo grąžinti. Ieškovė nurodė, kad trijų mėn. terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi ieškovė ne kartą kreipėsi į notarę, tačiau jai buvo sakoma laukti, kadangi niekas nepriėmė palikimo. Įsiskolinimas už butą buvo akivaizdus, kadangi VĮ Registrų centro išraše visada buvo matoma įregistruota hipoteka, ko pasėkoje palikimo nepriėmė nei mirusiojo dukra, nei seserys. Nors atsakovė yra E. Č. teisių ir pareigų perėmėja, tačiau jai nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ½ dalį buto, t. y. ji nėra išviešinusi turimos nuosavybės teisės, kuri jai priklauso nuo (duomenys neskelbtini) Atitinkamai nuo šios datos atsakovei kyla pareiga, kaip E. Č. įpėdinei, vykdyti jo prievoles, tame tarpe ir mokėti kredito grąžinimo bei palūkanų įmokas pagal kredito sutartį. Ieškovė įrodinėjo, kad po E. Č. mirties pasikeitė ieškovės bendraskolis pagal kredito sutartį, todėl nuo (duomenys neskelbtini) įvykdžius solidarią prievolę, ieškovė, vadovaujantis CK 6.9 straipsniu, turi teisę regresinį reikalavimą reikšti atsakovei, iš kurios reikalavo grąžinti 6 412,75 Eur sumą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, nurodė, kad E. Č. mirė (duomenys neskelbtini) todėl ši diena laikytina palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuotinas trijų mėnesių terminas, todėl terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė 2015 m. birželio 9 d. Iki šio termino ieškovė nėra kreipusis į įpėdinį, todėl yra praleidusi terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Atsakovė teigė, kad ieškovės nurodoma termino praleidimo priežastis nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė savo teiginių, t. y. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog ji būtų kreipusis į notarų biurą. Ieškovė ir palikėjas palaikė fiduciarinius santykius, todėl ieškovei neabejotinai buvo žinoma apie palikėjo E. Č. mirtį. Ieškovė turėjo galimybę savo kreditorinį reikalavimą palikėjo įpėdiniams išviešinti įstatyme numatytu terminu ir tvarka, prašydama patvirtinti atitinkamo dydžio reikalavimo pareiškimo faktą. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė į atsakovę raštu kreipėsi tik 2017 m. gruodžio 4 d., kuriuo ji buvo informuota tik apie palikėjo mirtį bei jam priklausantį butą, apie ketinimą reikšti reikalavimą, bet jame nebuvo nurodoma, kokio dydžio bei kokiu pagrindu kreditorinis reikalavimas reiškiamas, todėl ieškovė nėra tinkamai pareiškusi kreditorinio reikalavimo. Ieškovė į teismą kreipėsi tik 2018 m. kovo 9 d., t. y. paskutinę dieną iki sueinant trejų metų naikinamajam terminui. Ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir sąžininga, savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai. Ieškovė aktyvius veiksmus atliko praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo palikėjo mirties, todėl toks termino praleidimas šios bylos kontekste nėra nei protingas, nei sąžiningas, nei pagrįstas. Šioje situacijoje, dėl kurios kalta yra pati ieškovė (jos neapdairumas ir neatidumas) negali būti pripažinta svarbia priežastimi termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinti. Atmetus ieškovės prašymą dėl termino atnaujinimo, teisiškai nebeaktualus tampa klausimas dėl skolos priteisimo. Be to, ieškovė yra praleidusi dešimties metų senaties terminą reikalavimui dėl skolos priteisimo pareikšti.
4. Trečiasis asmuo V. S. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad mirusysis E. Č. buvo jos brolis, o ieškovė jį šmeižia ir teigia netiesą. E. Č. buvo labai rūpestingas, daug dirbo, mokėjo visus mokesčius, ilgą laiką dirbo (duomenys neskelbtini), už savo lėšas suremontavo butą. Būtent jo yra didžiausias indėlis įdėtas į butą, o ieškovė jį išnaudojo. Ieškovei po E. Č. mirties liko visas brolio turtas, o ji pati net prie laidotuvių neprisidėjo ir nedalyvavo. Dar neradus dingusio E. Č. kūno, į butą jau atsivedė kitą vyrą, kas sudarė pagrindą manyti, jog žinojo, kad brolis negrįš. Be to, ieškovė neįrodė, jog yra praleidusi terminą dėl svarbių priežasčių. Tuo tarpu ieškovės 2017 m. gruodžio 9 d. kreipimasis yra tik prašymas priimti palikimą, tačiau toks prašymas neatitinka pranešimo apie kreditorinį reikalavimą sąvokos. Ieškovė kreipėsi į teismą vos viena diena prieš sueinant naikinamajam terminui.
5. Trečiasis asmuo R. K. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad jos brolis E. Č. su ieškove susipažino 2001 m., jie apsigyveno jos mamos bute ir gyveno iki 2008 m., kol pasiėmė paskolą ir įsigijo butą. Brolis dirbo (duomenys neskelbtini), gerai uždirbo, butą suremontavo, atsirado buitinės technikos, ieškovė bei jos dukra pradėjo gražiau rengtis. Nors ieškovė taip pat visada dirbo, tačiau nepagrįstai teigia, jog E. Č. neprisidėjo prie ūkio.
6. Trečiasis asmuo AB SEB bankas prašė dėl ieškinio reikalavimų spręsti teismo nuožiūra ir nurodė, kad tarp banko bei ieškovės ir E. Č. buvo sudaryta kredito sutartis, nurodyta vieno iš solidarių skolininkų sąskaita, nuo kurios visada buvo nurašomos lėšos, t. y. nuo ieškovės banko sąskaitos. Šiuo metu yra likusi viena skolininkė – ieškovė S. V.. Priėmęs palikimą asmuo būtų atsakingas už skolos grąžinimą. Tuo tarpu kol palikimas nepriimtas, ieškovė privalo vykdyti prievolę visa apimtimi. Jei ieškovė mokėtų tik pusę paskolos, bankas nutrauktų sutartį ir parduotų turtą iš varžytinių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: atnaujino ieškovei trijų mėnesių terminą pareikšti kreditoriniam reikalavimui E. Č., mirusio (duomenys neskelbtini) teisių ir pareigų perėmėjui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko; priteisė iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, ieškovės naudai 6 963,71 Eur skolos; likusioje dalyje ieškinį atmetė; iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 714,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovės valstybės naudai priteisė 84,11 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų; 90,80 Eur žyminio mokesčio bei 10,78 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, viso 101,58 Eur;
8. Dėl termino atnaujinimo. Teismas nustatė, kad nuo pat skolos atsiradimo momento viešajame registre buvo registruotas juridinis faktas – hipoteka. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog nors reikalavimo apimtis nekilnojamojo turto registro išraše nebuvo atskleista, tai, jog hipoteka įregistruota buto pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, kurios vykdymo pagrindu ieškovė ir kildina skolą, negali būti pagrindu konstatuoti, kad ieškovė savo pareigą informuoti apie mirusio E. Č. skolą bei jos dydį įvykdė netinkamai. Būtent ši aplinkybė sąlygojo įpėdinių apsisprendimą nepriimti palikimo po E. Č. mirties. Be to, ir šiai dienai atsakovei-valstybei dar nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas o nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus E. Č. teisių ir pareigų perėmėjui ieškovės buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl teismas jį atnaujino.
Šalies argumentai
9. Dėl senaties termino. Ieškovė prašo priteisti skolą už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 25 d., o į teismą su pradiniu ieškiniu kreipėsi 2018 m. kovo 9 d., todėl teismas padarė išvadą, jog bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Žemesnės instancijos teismas
10. Dėl skolos priteisimo. Teismas iš šalių paaiškinimų, liudytojo parodymų nustatė, kad ieškovė ir E. Č. dar nuo 2001 m. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, t. y. buvo sugyventiniai. Gyvendami kartu įgijo butą, įregistravo lygiomis dalimis – po ½ dalį, 2008 m. balandžio 21 d. su AB SEB banku sudarė kredito sutartį dėl 46 454,91 Eur kredito buto pirkimui suteikimo, tapo solidariais skolininkais, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, kad tarp jų buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrą dalinę nuosavybę (CK 6.969 straipsnis).
11. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog kredito įmokos buvo nuskaitomos nuo ieškovės sąskaitos, nesudaro pagrindo spręsti, jog E. Č. šios prievolės – ½ kredito įmokų mokėjimo nevykdė, t. y., jog jis nedengė savo dalies kredito, byloje taip pat nėra įrodymų, jog ieškovė būtų reiškusi jam pretenzijas dėl kredito įmokų nemokėjimo už jam priklausančią buto dalį. Atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė bei E. Č. buvo sugyventiniai, vedė bendrą ūkį, kredito sutartimi prisiėmė vykdyti prievolę solidariai, teismas vertino, kad asmeninės E. Č. skolos susidarymo faktas tuo laikotarpiu, kai jie gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį yra neįrodytas, todėl šioje dalyje ieškinį teismas atmetė.
12. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovei nuo (duomenys neskelbtini) kyla pareiga kaip E. Č. įpėdinei, vykdyti jo prievoles, tame tarpe ir mokėti kredito grąžinimo bei palūkanų įmokas pagal kredito sutartį. Po E. Č. mirties pasikeitė ieškovės bendraskolis pagal kredito sutartį, todėl ieškovė, nuo (duomenys neskelbtini) įvykdžiusi solidarią prievolę, vadovaujantis CK 6.9 straipsniu, turi teisę regresinį reikalavimą reikšti atsakovei. Teismas, įvertinęs E. Č. mirties aplinkybes, padarė išvadą, kad prievolės bankui E. Č. negalėjo vykdyti ir nevykdė ne nuo jo mirties datos, bet nuo to laiko, kai dingo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) todėl skolą ieškovei priteisė skaičiuojant nuo jo dingimo dienos, prie prašomos priteisti sumos už laikotarpį nuo E. Č. mirties iki 2018 m. gruodžio 13 d. – 6 412,75 Eur, pridedant kredito įmokas, ieškovės sumokėtas 2015 m. sausio mėn. ir vasario mėn. – 550,96 Eur (275,48*2), ir ieškovei iš atsakovės priteisė 6 963,71 Eur skolos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovė S. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikinti dalyje, kuria atmesti ieškinio reikalavimai ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, nesiaiškino esminių aplinkybių, būtinų susitarimo dėl jungtinės veiklos santykiams tinkamai kvalifikuoti. Tokiu būdu buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
1.2. Šiuo atveju jokie esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai nustatyti nebuvo – pirmosios instancijos teismas nenustatė kokie palikėjo E. Č. turtiniai, intelektualiniai ar darbiniai ištekliai (įnašai) neva buvo kooperuoti šioje jungtinėje veikloje. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie E. Č. pajamas ar santaupas, kurios būtų investuotos jungtinėje veikloje. Atsakovė taip pat neįrodė, jog tarp ieškovės ir sugyventinio E. Č. egzistavo susitarimas ir įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti. Ieškovė su palikėju kartu gyveno kaip sugyventiniai, tačiau jų turtas, tame tarpe ir pajamos, buvo atskiri, sugyventiniai jų nekooperavo ir nepretendavo vienas į kito pajamų dalį.
1.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nustatė, jog ieškovė ir E. Č. buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį. Atsakovė, siekdama atsikirsti į ieškinio reikalavimus, turėjo įrodyti ne tik kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimą, įsipareigojimą, naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti, bendrą dalyvių tikslą ir interesus, bet ir pateikti įrodymus, jog tarp šalių buvo sudaryta notarinė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis. Tokie įrodymai nebuvo pateikti. Dėl to teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad ieškovę ir E. Č. siejo jungtinės veiklos sutartis, kurios pagrindu ieškovės mokėtos kredito įmokos laikytinos bendrąja daline sugyventinių nuosavybe ir regreso tvarka iš E. Č., kaip solidaraus skolininko, teisių perėmėjo nepriteistinos.
1.4. Akivaizdu, kad ginčo situacijoje bendraskolių (ieškovės ir E. Č.) dalys solidariojoje prievolėje yra lygios, nes panaudojus kredito sutartimi suteiktą kreditą, bendraskoliai įgijo po ½ dalį buto. Šiuo atveju ieškovė pagrįstai reikalauja regreso tvarka iš E. Č. ½ dalį iki jo dingimo sumokėtų kredito įmokų ir palūkanų – 11 899,65 Eur ir ieškovės asmeniškai perkat butą sumokėto 1 448,10 Eur (5 000,00 Lt) dydžio avanso ½ dalies (724,05 Eur).
Atsiliepimas
14. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, pateikė atsiliepimą į ieškovės S. V. apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir E. Č. buvo sugyventiniai, o byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai neabejotinai patvirtina ieškovės ir E. Č. siekį kartu įsigyti nekilnojamąjį turtą, vėliau jį remontuoti, kartu šiame nekilojamajame turte gyventi, kartu jį valdyti, naudoti ir juo disponuoti žodinio susitarimo dėl jungtinės veiklos pagrindu.
2.2. Byloje esatys įrodymai patvirtina, kad ieškovė ir E. Č. kartu gyveno beveik keturiolika metų: nuo 2001 m. iki pat E. Č. mirties. Nors ieškovė ir E. Č. kartu gyveno neįregistravę santuokos, tačiau vedė bendrą ūkį, turėjo bendrą buitį, kartu sprendė visus gyvenimo klausimus, išlaikė ir palaikė vienas kitą, todėl yra pagrindas pripažinti, kad tarp jų buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrą dalinę nuosavybę.
2.3. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė ir E. Č. siekė pelno, bet priešingai, kartu gyvenantys asmenys bendromis pastangomis siekė įgyti nekilnojamąjį turtą ir jį rekonstruoti, t. y. turėjo bendrą tikslą ir vienodą interesą, todėl yra pagrindas vertinti, kad šalys sudarė konsensualinę paprastosios partnerystės (asociacijos) sutartį.
2.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko su ieškovės argumentais, kad vien tai, jog kredito įmokos buvo nuskaitomos nuo jos sąskaitos, sudaro pagrindą spręsti, jog E. Č. šios prievolės – ½ kredito įmokų mokėjimo nevykdė, nes jam ši dalis pripažintina remiantis jų jungtine veikla, vadovaujantis CK 6.970 straipsnio 2 dalyje nustatytu jungtinės veiklos dalyvių įnašų lygumo principu. Byloje duomenų apie tai, kad ieškovė E. Č. būtų reiškusi pretenzijas dėl įmokų už gautą kreditą nemokėjimo, nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės 12 450,61 Eur skolą už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 25 d. iki 2015 m. kovo 8 d.; 724,05 Eur skolą už sumokėtą avansą; 6 412,75 Eur skolą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. gruodžio 13 d. faktiniu pagrindu nurodytos tokios aplinkybės: kad 2008 m. gegužės 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ji-ieškovė ir E. Č. lygiomis dalimis (po ½ dalį) įgijo 47,28 kv. m. bendro ploto butą/patalpą – butą su rūsiu (5,25 kv. m, pažymėtu (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) už 48 221,73 Eur (166 500,00 Lt), iš kurių dalis 1 882,53 Eur (6 500,00 Lt) buvo sumokėta pardavėjai prieš sutarties pasirašymą. Dalį šio avanso sumos –1 448,10 Eur (5 000,00 Lt) sumokėjo ieškovė 2008 m. balandžio 8 d., o likusią sumą pirkėjai sumokėjo AB SEB bankui suteikus kreditą būsto įsigijimui. 2008 m. balandžio 21 d. ieškovė ir E. Č. su AB SEB banku sudarė Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 46 454,91 Eur (160 000,00 Lt) kredito Buto pirkimui suteikimo. Kredito sutarties 9.6. punktu sutarties šalys susitarė, jog „bankas turi teisę nurašyti įmokas kredito dengimui nuo abiejų kredito gavėjų sąskaitų“, t. y. ieškovė ir E. Č. tapo solidariais skolininkais. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad sumokėjo avanso dalį bei nuo pat Kredito sutarties sudarymo dienos ji viena mokėjo įmokas kredito padengimui. E. Č. mirė (duomenys neskelbtini) Ieškovė teigė, kad ji sumokėjo 1 448,10 Eur avansą, o laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 25 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d. sumokėjo 20 075,86 Eur grąžinamo kredito įmokų bei 17 650,87 Eur palūkanų, t. y. iš viso 39 174,83 Eur sumą, todėl ½ dalį, t. y. 19 587,41 Eur, privalėjo mokėti E. Č.. Kadangi, Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro 2017 m. gruodžio 4 d. duomenimis, Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo (testatoriaus) sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų, todėl ieškovė laikė, kad VĮ Turto bankas, kaip E. Č. teisių perėmėjas, turi grąžinti jos sumokėtas sumas.
16. Pagal CPK 320 straipsnio, apibrėžiančio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, pirmosios dalies nuostatą, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas; apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Lietuvos kuras“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-19/2006).
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo reikalaujamą sumą bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisiškai kvalifikavęs kaip kreditoriaus (ieškovės) reikalavimą palikėjo įpėdiniui (atsakovei), nusprendė atnaujinti ieškovei trijų mėnesių terminą pareikšti kreditoriniam reikalavimui palikėjo E. Č. teisių ir pareigų perėmėjui ir pripažino, kad palikimą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias, tiek ir po jo mirties esančias prievoles. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovė viena vykdė prievolę bankinei įstaigai, iš E. Č. įpėdinio priteisė ieškovės už laikotarpį nuo palikėjo dingimo iki 2018 m. gruodžio 13 d. sumokėtas sumas.
19. Pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia tik ieškovė, apeliaciniame skunde išdėstydama argumentus, kodėl ji nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl priteistos sumos dydžio. Kadangi atsakovė teise skųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka nesinaudojo, teisėjų kolegija nepasisako tiek dėl pirmosios instancijos argumentų, kurių pagrindu nuspręsta atnaujinti ieškovei trijų mėnesių terminą pareikšti kreditoriniam reikalavimui palikėjo E. Č. teisių ir pareigų perėmėjui, tiek dėl teismo argumentų, kad įpėdinis (atsakovė) paveldėto turto ribose yra atsakingas už palikėjo prievoles nuo jo dingimo momento iki 2018 m. gruodžio 13 d.
20. Jau minėta šios nutarties motyvų 15 punkte, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl solidariojo skolininko, įvykdžiusio prievolę, atgręžtinio reikalavimo teisės. Ieškovė jos reikalaujamas priteisti sumas grindžia tuo, jog ji iš savo asmeninių lėšų sumokėjo avanso dalį bei viena įvykdė įsipareigojimus bankinei įstaigai.
21. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011 ir 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018 32 punktą bei šiose nutartyse nurodytą praktiką).
22. Taigi, bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). Tačiau toks vieno skolininko atsiskaitymas su kreditoriumi nereiškia, kad kiti skolininkai apskritai atleidžiami nuo prievolės vykdymo. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Bendraskoliui reikalavimas pereina regreso tvarka pagal įstatymą (CK 6.114 straipsnio 3 punktas – kai asmuo įvykdo prievolę, kurią jis turėjo vykdyti su kitais skolininkais), todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2009).
23. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes ieškovei pateikus įrodymus, jog ji įvykdė pradiniam kreditoriui-bankui prisiimtus įsipareigojimus, solidaraus skolininko įpėdiniui neteikiant jokių įrodinėjimo priemonių, kad bendraskolis (E. Č.) taip pat vykdė kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, padarė bylos įrodymais nepagrįstą išvadą, kad kredito įmokų nuskaitymas nuo ieškovės banko sąskaitos nesudaro pagrindo teigti, jog E. Č. nedengė savo dalies.
24. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).
25. Nagrinėjamos bylos atveju apeliantė turėjo įrodyti, kad ji įvykdė solidariąją prievolę ir tai atleido kitą skolininką (E. Č. ir jo įpėdinį) nuo jos vykdymo pradiniam kreditoriui (bankui). Byloje, kolegijos vertinimu, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis-rašytiniais įrodymais nustatyta (CPK 197 straipsnis), kad ieškovė 2008 m. balandžio 8 d. rankpinigių sutartimi (elektroninės bylos t. 1, b. l. 23) buto pardavėjai perdavė 1 448,10 Eur (5 000,00 Lt) sumą, o bankinės įstaigos sąskaitų išrašai (elektorinės bylos t. 1, b. l. 33-51, t. 2, b. l. 195-198, t. 3, b. l. 115-167) taip pat patvirtina, kad Kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) prisiimti solidariųjų skolininkų-ieškovės ir E. Č. įsipareigojimai buvo įvykdyti iš bankinėje įstaigoje ieškovei priklausančios sąskaitos. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė neginčijo ieškovės nurodomų aplinkybių, jog ieškovė sumokėjo avansinės įmokos dalį bei, kad prievolė pradiniam kreditoriui-bankui buvo įvykdyta iš lėšų, buvusių ieškovės sąskaitoje.
26. Pagal kasacinio teismo praktiką vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018, 33 punktas). Ginčo atveju tai reiškia, kad bendraskolis, siekdamas paneigti ieškovės reikalavimo teisę, turėjo pagal CPK 178 straipsnį įrodyti faktą, kad jis yra įvykdęs prievolę pradiniam kreditoriui arba yra atsiskaitęs su prievolę įvykdžiusius bendraskoliu.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį dėl ½ dalies avansinės įmokos bei sumokėtų lėšų už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 25 d. iki palikėjo dingimo momento ((duomenys neskelbtini) priteisimo atmetė iš esmės apsiribojęs byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad ieškovė bei E. Č. buvo sugyventiniai, vedė bendrą ūkį ir, kad Kredito sutartimi prisiėmė vykdyti prievolę solidariai. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas tiesiog preziumavo, kad tarp šalių galimai buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos. Byloje nesant solidaraus skolininko įpėdinio reikalavimo ieškovės sumokėtas sumas pripažinti bendrąja daline ieškovės ir E. Č. nuosavybe bei neteikiant įrodinėjimo priemonių dėl ieškovės sumokėtų lėšų teisinio rėžimo, padaryta išvada, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad E. Č. nedengė savo dalies kredito.
28. Pagal kasacinio teismo praktiką, skirtingai nei susituokusių asmenų atveju, kai galioja įstatymu įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės turto režimo prezumpcija, pagal kurią sutuoktinių turto dalys yra lygios, jungtinės veiklos sutarties tarp nesusituokusių asmenų atveju taikomos dalinės nuosavybės teisės normos ir partnerių dalys nustatomos atsižvelgiant į jų susitarimą. Sutarties turinys, jos sąlygos yra teisiškai reikšmingos nustatant kiekvienai iš jos šalių tenkančias bendrosios dalinės nuosavybės dalis. Pažymėtina, kad netgi sutuoktiniai, kurių turtui taikomas įstatyminis teisinis režimas, įstatymų nustatytais atvejais gali įgyti tam tikrą turtą asmeninės nuosavybės teise. Juolab tokia teise turtą įgyti gali kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys. Aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu partnerio turimas turtas, tame tarpe ir piniginės lėšos, savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, teisėjų kolegijos vertinimu, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-134/2011).
29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės reikalavimas bendraskoliui (įpėdiniui) dėl ½ dalies avansinės įmokos bei sumokėtų lėšų už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 25 d. iki palikėjo dingimo momento ((duomenys neskelbtini) priteisimo yra neįrodytas, yra padaryta pažeidžiant CPK normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą. Byloje pakanka duomenų, kokia prievolės dalis įvykdyta pagal kredito sutartį, todėl ieškovė turi teisę gauti prievolės vykdymą iš atsakovės (palikėjo įpėdinio) tokiomis sąlygomis, kokiomis jis, kaip solidarusis bendraskolis, privalėjo vykdyti prievolę bankui. Teisėjų kolegijai nustačius, kad ieškovė šioje byloje įrodė, kad ji iš asmeninių lėšų įvykdė prievolę pradiniam kreditoriui – bankui (sumokėjo 1 448,10 Eur avansą ir laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 25 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d. sumokėjo 20 075,86 Eur grąžinamo kredito įmokų bei 17 650,87 Eur palūkanų, t. y. iš viso 39 174,83 Eur sumą), darytina išvada, jog ji turi teisę iš atsakovės, kaip solidariojo skolininko įpėdinio, paveldėto turto ribose, reikalauti sumokėti bendraskolio neįvykdytos prievolės dalį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą tenkinti, dėl ko Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimas keistinas, iš atsakovės ieškovės naudai priteista suma didinama iki 19 587,41 Eur (½ dalis 39 174,83 Eur sumos) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme perskirstymo ir apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo
30. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkinus visiškai, perskirstytinas pirmosios instancijos teisme šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju ieškinį tenkinus visiškai, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turėtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
31. Ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 1 050,00 Eur bylinėjimosi išlaidų – 50,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio (elektroninės bylos t. 1, b. l. 56), bei 1 000,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (elektroninės bylos t. 2, b. l. 49-52). Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. ir 2019 m. sausio 17 d. nutartimis ieškovei atidėtas 390,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimas (elektroninės bylos t. 1, b. l. 58-59, 3 t., b. l. 1-2). Įvertinus tai, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai, didintina Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu iš atsakovės ieškovės naudai priteista 714,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma iki 1 050,00 Eur sumos.
32. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad trečiajam asmeniui atsakovės pusėje V. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. spalio 1 d. sprendimu (elektroninės bylos t. 2, b. l. 26-27) yra teikiama 100 procentų apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 262,86 Eur (elektroninės bylos t. 3, b. l. 172). Be to, pirmosios instancijos teismas turėjo 33,70 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės ieškinys buvo tenkintas tik iš dalies, proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovės valstybės naudai priteisė 84,11 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 90,80 Eur žyminio mokesčio ir 10,778 procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys yra tenkinamas visiškai, ieškovė laikytina bylą laimėjusiąja šalimi, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
33. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė iki bylos apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė teismui jos apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 000,00 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.9 punktu, sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteistinos iš atsakovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Ieškovė už apeliacinį skundą taip pat yra sumokėjusi 100,00 Eur žyminį mokestį, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi yra atleista nuo likusios žyminio mokesčio mokėjimo dalies (elektroninės bylos t. 4, b. l. 40-42). Taigi, ieškovės apeliacinį skundą patenkinus, jai iš atsakovės taip pat priteistina 100,00 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą pakeisti.
Ieškinį patenkinti visiškai.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, j. a. k. 112021042, ieškovės S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteistą 6 963,71 Eur (šešių tūkstančių devynių šimtų šešiasdešimt trijų eurų 71 ct) skolos sumą padidinti iki 19 587,41 Eur (devyniolikos tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 41 ct) sumos.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, j. a. k. 112021042, ieškovės S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteistą 714,00 Eur (septynis šimtus keturiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 1 050,00 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt eurų 00 ct) sumos.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovės S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteista 84,11 Eur (aštuoniasdešimt keturi eurai 11 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 90,80 Eur (devyniasdešimt eurų 80 ct) žyminio mokesčio ir 10,78 Eur (dešimt eurų 78 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Likusią Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, j. a. k. 112021042, ieškovės S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 1 100,00 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.