Kauno apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. V. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, tretiesiems asmenims R. Č., O. I., V. S., R. K., AB „SEB“ bankas dėl termino kreditoriaus reikalavimams pareikšti atnaujinimo, skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė patikslintu ieškiniu (el.b.l. 169-175, II tomas) prašo atnaujinti įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą reikalavimui dėl 13174,66 Eur skolos iš E. Č. teisių ir pareigų perėmėjo VĮ ,,Turto bankas“ priteisimo pareikšti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; priteisti iš atsakovės 12 450,61 Eur skolą už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 25 d. iki 2015 m. kovo 8 d.; 724,05 Eur skolą už sumokėtą avansą; 6412,75 Eur skolą už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 9 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d., priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nustatyta, kad 2008 m. gegužės 6 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 4VJ-8220 pagrindu ieškovė S. V. (buvusi pavardė K.) ir E. Č. lygiomis dalimis (po ½ dalį) įgijo butą/patalpą – butą su rūsiu 5,25 kv.m, pažymėtu R-20, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 16-18, I tomas). Butas buvo perkamas už 166500 Lt (48221,73 Eur), iš kurių dalis (6500 Lt (1 882,53 Eur)) buvo sumokėta pardavėjai prieš sutarties pasirašymą – dalis šio avanso sumos – 5000 Lt (1 448,10 Eur) sumokėta 2008 m. balandžio 8 d. Rankpinigių sutartimi (el.b.l. 23, I tomas), o likusią sumą pirkėjai sumokėjo AB SEB bankui suteikus kreditą būsto įsigijimui (el.b.l. 16-18, I tomas). 2008 m. gegužės 22 d. butui įregistruotas juridinis faktas – hipoteka (el.b.l. 19-21, I tomas), kadangi 2008 m. balandžio 21 d. ieškovė ir E. Č. su AB SEB banku sudarė Kredito sutartį Nr. 1850818010556-08 dėl 160000 Lt (46 454,91 Eur) kredito Buto pirkimui suteikimo (el.b.l. 24-26, 27-29, 30-32, I tomas). Kredito sutarties 9.6., 9.7. punktai patvirtina, jog ieškovė ir E. Č. buvo solidarūs skolininkai (el.b.l. 26, I tomas). 2015-03-09 E. Č. mirė (el.b.l. 52, I tomas). Pateikti duomenys apie E. Č. šeimos sudėtį bei galimus paveldėtojus (el.b.l. 117,118,119, I tomas). 2017-12-04 Testamentų registro duomenimis, Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo (testatoriaus) sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (el. b.l. 53, I tomas). 2017 m. gruodžio 4 d. ieškovės atstovas raštu kreipėsi į VĮ Turto banką, prašydamas inicijuoti palikimo, atsiradusio po palikėjo E. Č., mirusio (duomenys neskelbtini), priėmimo procedūrą bei pažymėdamas, kad palikimą atsakovas privalo priimti iki 2018 m. kovo 8 d., nes atstovaujamoji ketina E. Č. teisių perėmėjui, reikšti kreditorinį reikalavimą (el.b.l. 54-55, I tomas). VĮ „Turto bankas“ 2018-05-04 raštu kreipėsi į Kauno miesto 12-ąjį notarų biurą, prašydami užsakyti palikimo priėmimui reikalingus dokumentus ir išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą E. Č. turtui (el.b.l. 107, I tomas). 2018-07-05 elektroniniu laišku notarė informavo VĮ „Turto banaks“, kad paveldėjimo teisės liudijimą galės išduoti gavę įpėdinės R. Č. patvirtinimą, kad ji į mirusio tėvo turtą nepretenduoja (el.b.l. 108, I tomas). 2018-08-16 Pareiškimu E. Č. dukra R. Č. pareiškė, kad ji mirus tėvui palikimo nepriėmė, nepradėjo faktiškai turto valdyti, į mirusiojo turtą pretenzijų nereiškia (el.b.l. 20-22, III tomas). Byloje pateikta pažyma apie ieškovės gaunamą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. vasario mėn. (el.b.l. 57, I tomas), pažyma apie E. Č. asmens valstybinį socialinį draudimą (el. b.l. 128-131, 132-133, I tomas). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2019-01-30 dirbo (el.b.l. 51-87, III tomas). Trečiasis asmuo V. S. pateikė 2015-03-12 jai išduotą Pažymą apie E. Č. palaikų kremavimą, duomenis apie apmokėjimą už suteiktas paslaugas – kremavimo, transportavimo, urnos pristatymo, salės nuoma (el.b.l. 30-31, 32, 33, II tomas). Ieškovė pateikė Būsto draudimo liudijimą (el.b.l. 36-37, II tomas) bei grynųjų pinigų priėmimo kvitą (el.b.l. 38, II tomas), mokėjimo sąskaitą (el.b.l. 39, II tomas). 2015-09-02 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl E. Č. mirties aplinkybių nustatymo (el. b.l. 41-46, II tomas). 2014-12-22 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo Nutarimu E. Č. baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (el.b.l. 47-48, II tomas). Ieškovė pateikė duomenis, kad jai iš antstolio M. L. 2008-05-13 buvo pervesta 40 435,54 Lt pinigų suma, iš antstolės R. S. buvo pervesta 6 104 Lt suma, viso 46 539,54 Lt (13 478,78 Eur) už ieškovės pirmojo sutuoktinio V. K. vardu registruoto buto, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimą skolininko pasiūlytam pirkėjui pagal vykdomąsias bylas. Ieškovė 2007 – 2008 metais pardavė jai asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausančius 3 žemės sklypus ir statinius (el.b.l. 173, 174, 175-186, III tomas). Byloje pateikti duomenys apie paskolos bei palūkanų mokėjimą (el.b.l. 27-29, 30-32, 33-35, 36-37, 38-51, I tomas, 195,196,197-198, II tomas), kredito dengimo įmokos nurašomos nuo ieškovės sąskaitos (el.b.l. 187,188, II tomas), pateiktas ieškovės sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2008-06-01 iki 2015-03-01 (el.b.l. 114-169, III tomas). Banko „SEB“ pažyma patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2008-04-21 iki 2018-12-13 iš ieškovės sąskaitos sumokėta 37244,97 Eur kredito bei palūkanų (el.b.l. 188, II tomas).

Dėl termino atnaujinimo

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 str. 1 d. palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo termino. Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali atnaujinti, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai ( CK 5.63 str. 4 d.).

Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-04-14 nutartyje Nr. 3K-7-18/2014 nurodė, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Be to, CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 str. 1, 4 d.) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausias Teismas taip pat nurodė, kad CK 5.63 str. 1 d. tiesiogiai neįtvirtinti trijų mėnesių termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padariniai. CK 5.63 str. 4 d. įtvirtinta praleisto termino pratęsimo galimybė, kai terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tam, jog kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Ši tvarka taikytina ir palikimui perėjus valstybei. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 str. 1 d. nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą.

Teismas pažymi, kad nepriklausomai nuo to, kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, jai palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403-684/2016). Taigi palikimą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu.

Ieškovė byloje teikia prašymą pratęsti CK 5.63 str. 1 d. nustatytą terminą kreditorės S. V. reikalavimams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės turto bankas, pareikšti. Ieškovė teigė, kad keletą kartą buvo nuvykusi į Kauno miesto 12 notarų biurą, bendravo su notare dėl kreditorinio reikalavimo pareiškimo aplinkybių, tačiau jai buvo nurodoma laukti, nes nei vienas iš įpėdinių palikimo nepriima, todėl nėra kam adresuoti kreditorinio reikalavimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, palikimo po E. Č. jo įpėdiniai nepriėmė, kaip nurodė tretieji asmenys V. S., R. K., tokiam apsisprendimui – nepriimti palikimo, įtakos turėjo tai, jog E. Č. priklauso pusė buto, kuris buvo įkeistas bankui, nors visos keturios įpėdinės, t.y. R. Č., O. I., V. S. ir R. K., po E. Č. mirties pas notarą buvo nuvykę. 2017 m. gruodžio 4 d. duomenimis Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo (testatoriaus) sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (el.b.l. 53, 1 tomas). Kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo (el.b.l. 19-21, 1 tomas), nuo 2008-05-22 galioja įrašas apie hipotekos įregistravimą. 2017 m. gruodžio 4 d. ieškovės atstovas kreipėsi į VĮ Turto banką, prašydamas inicijuoti palikimo, atsiradusio po palikėjo E. Č., mirusio (duomenys neskelbtini), priėmimo procedūrą (el.b.l. 54-55, I tomas), pažymėjo, kad palikimą atsakovas privalo priimti iki (duomenys neskelbtini), nes atstovaujamoji ketina E. Č. teisių perėmėjui reikšti kreditorinį reikalavimą.

CK 5.63 str. 1 d. išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. 2014-04-14 nutartyje Nr. 3K-7-18/2014 Lietuvos Aukščiausias Teismas nurodė, kad šis kreditorių reikalavimų sąrašas nėra baigtinis. Pranešimas gali būti vertinamas tinkamu pranešimu, jeigu iš jo asmuo suprato (turėjo ir galėjo suprasti) skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuo pat skolos atsiradimo momento, viešajame registre buvo registruotas juridinis faktas – hipoteka (el.b.l. 19-21, I tomas). Aplinkybė, kad nors reikalavimo apimtis nekilnojamojo turto registro išraše nebuvo atskleista, įvertinus tai, jog akivaizdu, kad hipoteka įregistruota buto pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, o ieškovė skolą kildina iš šios sutarties vykdymo, teismo vertinimu negali būti pagrindu konstatuoti, kad ieškovė savo pareigą informuoti apie mirusio E. Č. skolą bei jos dydį įvykdė netinkamai. Kaip teismas jau minėjo, būtent tai sąlygojo įpėdinių apsisprendimą nepriimti palikimo po E. Č. mirties. Be to, ir šiai dienai valstybei dar nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai ( CK 5.63 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog 3 mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus E. Č. teisių ir pareigų perėmėjui ieškovės buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujinamas (CK 5.63 str. 4 d.).

Dėl skolos priteisimo

Palikimas pereina valstybei CK 5.62 straipsnyje nurodytais atvejais. Pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo. Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).

Nepriklausomai nuo to, kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, jai palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 3 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403-684/2016). Taigi palikimą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Nagrinėjamoje byloje spręstinas skolos dydžio klausimas.

Byloje nustatyta, kad valstybė pradėjo paveldėjimo procedūrą po E. Č. mirties, nes paveldėtojai palikimo nepriėmė. Todėl valstybei tenka pareiga atsakyti už palikėjo skolas, neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2008 m. gegužės 6 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ieškovė ir E. Č. lygiomis dalimis – po ½ dalį, įgijo butą/patalpą – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Butas buvo perkamas už 48221,73 Eur (166 500 Lt), iš kurių dalis – 1882,53 Eur (6500 Lt) buvo sumokėta pardavėjai prieš sutarties pasirašymą. Ieškovė teigia, kad dalį šio avanso sumos – 1448,10 Eur (5000 Lt) sumokėjo ji 2008 m. balandžio 8 d., o likusią sumą pirkėjai sumokėjo AB SEB bankui suteikus kreditą būsto įsigijimui. ½ -ąją dalį avanso turėjo sumokėti E. Č., todėl iš atsakovo prašo priteisti 724,05 Eur avanso įmokos. 2008 m. gegužės 22 d. butui įregistruotas juridinis faktas – hipoteka, kadangi 2008 m. balandžio 21 d. ieškovė ir E. Č. su AB SEB banku sudarė Kredito sutartį Nr. 1850818010556-08 dėl 46454,91 Eur (160 000 Lt) kredito buto pirkimui suteikimo. Kredito sutarties 9.6. punktu sutarties šalys susitarė, jog „bankas turi teisę nurašyti įmokas kredito dengimui nuo abiejų kredito gavėjų sąskaitų“, t.y. ieškovė ir E. Č. buvo solidarūs skolininkai, tačiau ieškovė teigia, kad grąžinamo kredito įmokas ir palūkanas nuo pat Kredito sutarties sudarymo dienos mokėjo vien tik ji – laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 25 d. iki 2015 m. kovo 8 d. ieškovė sumokėjo 11020,95 Eur grąžinamo kredito įmokų ir 13 880,27 Eur palūkanų, t.y. iš viso 24 901,22 Eur sumą, kurios ½ dalį, t.y. 12 450,61 Eur privalėjo mokėti E. Č.; o laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 9 d. iki 2018 m. gruodžio 13 d. ieškovė sumokėjo 9054,91 Eur grąžinamo kredito įmokų ir 3770,6 Eur palūkanų, t.y. iš viso 12825,51 Eur sumą, nors ½ dalį, t.y. 6412,75 Eur privalėjo sumokėti atsakovas, kaip E. Č. teisių perėmėjas. Viso ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 19587,41 Eur.

Nors atsakovo atstovas teigė, jog ieškovė yra praleidusi 10 metų senaties terminą reikalavimui dėl skolos priteisimo, tačiau tokie atsakovės atstovo argumentai nepagrįsti. Kaip matyti iš pareikštų reikalavimų, ieškovė prašo priteisti skolą už laikotarpį nuo 2008 metų birželio 25 dienos, o į teismą ieškovė pradiniu ieškiniu kreipėsi 2018-03-09 (el.b.l. 1, 1 tomas). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog bendras 10 metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas (CK 1.125 str. 1 d.).

E. Č. mirė (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 52, I tomas). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė S. V. bei E. Č. buvo sugyventiniai. Trečiasis asmuo – palikėjo sesuo V. S. atsiliepime nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos brolis visad mokėjo mokesčius, ilgą laiką dirbo Norvegijoje, buvo labai rūpestingas, suremontavo butą. Būtent jos brolio lėšų didžioji dalis yra įdėta į tą butą, o ieškovė jį išnaudojo. Analogiškai teismo posėdžio metu nurodė ir E. Č. sesuo – R. K., kuri teigė, jog ieškovė su jos broliu gyveno nuo 2001 metų, gyveno jos motinos bute iki kol įsigijo ginčo butą. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. Š. patvirtino, kad su E. Č. susipažino dirbdamas Norvegijoje, kur jie 3 mėnesius dirbdavo, gerai uždirbo, po to 1 mėnesį būdavo laisvi, tai E. dirbdavo ir Lietuvoje. Buvo Lietuvoje E. Č. bute, matė, kaip E. Č. darė remontą. E. negėrė, vežiodavo žmoną, mokėjo paskolą. Taigi, šalių paaiškinimais, liudytojo parodymais nustatyta, kad ieškovė S. V. ir E. Č. dar nuo 2001 metų gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, t.y. buvo sugyventiniai. Gyvendami kartu įgijo butą, įregistravo lygiomis dalimis – po ½ dalį, 2008 m. balandžio 21 d. su AB SEB banku sudarė Kredito sutartį dėl 46454,91 Eur kredito buto pirkimui suteikimo, tapo solidariais skolininkais, todėl yra pagrindas pripažinti, kad tarp jų buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės), sukuriant bendrą dalinę nuosavybę (CK 6.969 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, jog pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (LAT 2008 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-235/2008; 2015 m. sausio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-684/2015; 2016 m. sausio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-72-686/2016 ir kt.). Remiantis šia teismine praktika teismas turi pagrindo pripažinti neteisingais ieškovės argumentus, kad tai, kad kredito įmokos buvo nuskaitomos nuo jos sąskaitos, sudaro pagrindą spręsti, kad E. Č. šios prievolės – ½ kredito įmokų mokėjimo nevykdė, nes jam ši dalis pripažintina remiantis jų jungtine veikla, vadovaujantis CK 6.970 straipsnio 2 dalyje nustatytu jungtinės veiklos dalyvių įnašų lygumo principu. Pažymėtina, kad būtent asmeniniai partnerių įnašai (pinigais, darbu) rodo buvus jų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos ir sudaro pagrindą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teisę į šios veiklos objektą. Šalių bendri veiksmai, kad ir gyvenant nesusituokus, siekiant sukurti bendrą turtą, vertintini kaip bendra jungtinė veikla. Kaip nustatyta byloje, S. V. ir E. Č. bendras gyvenimas buvo neepizodinis, jie ilgą laiką iki pat E. Č. mirties gyveno kartu, tvarkė bendrą ūkį. Taigi, jungtinės veiklos santykių egzistavimo įrodymas iš esmės lemia tai, kad kredito įmokų nuskaitymas nuo ieškovės banko sąskaitos nesudaro pagrindo teigti, jog E. Č. nedengė savo dalies kredito. Nors ieškovė teigė, jog palikėjas nuo pat kredito paėmimo pradžios nemokėjo paskolos bankui, vedė netinkamą gyvenimo būdą, girtavo, jokių duomenų, kad ieškovė būtų reiškusi jam pretenzijas dėl kredito įmokų nemokėjimo už jam priklausančią buto dalį – nėra. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė bei E. Č. buvo sugyventiniai, vedė bendrą ūkį, Kredito sutartimi prisiėmė vykdyti prievolę solidariai, asmeninės E. Č. skolos susidarymo faktas tuo laikotarpiu, kai jie gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, teismo vertinimu, neįrodytas, todėl atmestinas (CPK 178 str.).

Lietuvos Aukščiausiais teismas yra pažymėjęs, jog nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, kurio išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Pažymėtina, kad atsakovas yra E. Č. teisių ir pareigų perėmėjas, tačiau jam nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ½ dalį buto, t.y. jis nėra išviešinęs turimos nuosavybės teisės, kuri jam priklauso nuo (duomenys neskelbtini). Atitinkamai nuo minėtos dienos atsakovui kyla pareiga, kaip E. Č. įpėdiniui, vykdyti jo prievoles, tame tarpe ir mokėti kredito grąžinimo bei palūkanų įmokas pagal Kredito sutartį. Kadangi po E. Č. mirties pasikeitė ieškovės bendraskolis pagal Kredito sutartį, tai nuo (duomenys neskelbtini) įvykdžius solidarią prievolę ieškovė, vadovaujantis LR CK 6.9 str., turi teisę regresinį reikalavimą reikšti atsakovui.

Tačiau kaip nurodė šalys bei matyti iš Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2015-09-02 Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-14106-15, E. Č. 2014 metų gruodžio 26 d. apie 7:30 val. išėjo iš namų ir negrįžo, jo kūnas rastas (duomenys neskelbtini), ši data laikoma E. Č. mirties diena. Darytina išvada, jog prievolės bankui E. Č. negalėjo vykdyti ir nevykdė ne nuo jo mirties datos, bet nuo to laiko, kai dingo, t.y. nuo 2014-12-26. Atsižvelgiant į tai, ieškovei skola priteistina skaičiuojant nuo E. Č. dingimo dienos, prie prašomos priteisti sumos už laikotarpį nuo E. Č. mirties iki 2018-12-13 – 6412,75 Eur, pridedant kredito įmokas, ieškovės sumokėtas 2015 metų sausio ir vasario mėnesiais – 550,96 Eur (275,48*2) (el.b.l. 36,38, I tomas), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 6963,71 Eur skolos (CPK 178 str.). Valstybės atsakomybė pagal pareikštą ieškinį ribojama paveldėto turto verte (CK 6.62 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys patenkintas 68 proc. (100 proc. dėl termino atnaujinimo; 36 proc. dėl skolos priteisimo).

Ieškovė patyrė 1050 Eur bylinėjimosi išlaidų – 50 Eur sumokėto žyminio mokesčio (el.b.l. 56, 1 tomas), bei 1000 Eur teisinės pagalbos išlaidų (el.b.l. 49-52, II tomas). Ieškovei atidėtas 390 Eur žyminio mokesčio mokėjimas (el.b.l. 58-59, I tomas, 1-2, 3 tomas)

Trečiajam asmeniui atsakovės pusėje V. S. 2018-10-01 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu (el.b.l. 26-27, 2 tomas) teikiama 100 proc. apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kurios išlaidos – 262,86 Eur (el.b.l. 172, III tomas).

Proporcingai patenkintų – atmestų reikalavimų daliai, iš atsakovės ieškovei priteistina 714 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės valstybei priteistina 90,80 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ji buvo atleista bei 84,11 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Teismas patyrė 33,70 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį tenkinus iš dalies, iš ieškovės valstybei priteistina 10,78 Eur pašto išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Atnaujinti ieškovei S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių terminą pareikšti kreditoriniam reikalavimui E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) teisių ir pareigų perėmėjui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, juridinio asmens kodas 112021042.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, juridinio asmens kodas 112021042, ieškovei S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6963,71 Eur (šešis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt tris eurus 71 ct) skolos. Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, juridinio asmens kodas 112021042, ieškovei S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 714 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 84,11 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus 11 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už antrinę teisinę pagalbą, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš ieškovės S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 90,80 Eur žyminio mokesčio bei 10,78 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, viso 101,58 Eur (vienas šimtas vienas euras 58 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188659752, surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.