Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. S. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisija nutarimą priėmė atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu įvykdė visas socialinės reabilitacijos priemones, elgėsi nepriekaištingai, 11 kartų skatintas, drausmine ar administracine tvarka nebaustas, mokėsi, dirba. Nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nuteistasis turės gyvenamąją vietą. Komisijos nuomone, nuteistasis už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausmės taikomus suvaržymus ir visos lygtinio paleidimo taikymui svarbios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Komisijos nutarimas tvirtintinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų atlikę atitinkamą bausmės dalį. Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Nustatyta, kad nuteistasis nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį, vadovaujantis BK 64¹straipsniu paskiriant jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1,3 dalimis subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d., nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. balandžio 7 d., Šiaulių apygardos nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – 8 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo. 2022 m. liepos 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi patikslinus nuteistajam skirtą bausmę, nustatyta galutinė 8 metų 1 mėnesio 7 dienų Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai 6 mėnesiai 9 dienos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba pažanga ją mažinant.

Komisijos nuomone, nuteistasis yra aktyvus pataisos proceso dalyvis, 11 kartų skatintas, nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis efektyviai valdė kriminogeninius veiksnius, jis aktyviai siekė pozityvių asmenybės pokyčių, baigė elgesio korekcijos programą, baigė finansinio raštingumo kursus, mokėsi, dirba, nustatyti apsauginiai veiksniai, darantys įtaką pakartotinai nusikalsti. Komisija, mano, kad visos šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nustatyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal du nuosprendžius už trijų nusikaltimų padarymą, iš kurių du sunkūs nusikaltimai. Tačiau nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti ne tik aplinkybes susijusias su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tačiau atsižvelgti ir į kitų aplinkybių visumą įskaitant ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Taip pat teismas turi pagrindą spręsti, kad paskirtos bausmės šiuo metu atliktas laikas yra pakankamas ir nesudaro galimybės asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Atkreiptinas dėmesys, kad šios bausmės atlikimo laikotarpiu stebima akivaizdi teigiama nuteistojo elgesio korekcija, jo pasikeitęs mąstymas ir požiūris. Kartu teismas pažymi, kad skiriant nuteistajam laisvės atėmimo bausmę teismas jau atsižvelgė į jo padarytos veikos pavojingumą ir sunkumą bei į paties nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes.

Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti. Be to, sprendžiant ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismo nuomone, ypatingą reikšmę turi kalėjimo administracijos, kuri tiesiogiai stebėjo ir kontroliavo nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nuomonė ir pozicija tuo klausimu.

Pabrėžtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visišką atleidimą nuo bausmės. Net ir taikant lygtinį paleidimą yra taikomos valstybės prievartos priemonės – skiriami apribojimai, įpareigojimai, kurie padeda užtikrinti bausmės tikslus. Pabrėžtina, jog Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis drausmingas, elgiasi nepriekaištingai, prisiima atsakomybę už savo sprendimus, geba identifikuoti problemas, susijusias su kriminaliniu elgesiu, dirba, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo įstaigoje. Todėl šiuo atveju, teismo nuomone, būtent lygtinis paleidimas skatins nuteistąjį būnant laisvėje toliau teigiama linkme keisti savo elgesį, turės didesnį teigiamą ir drausminantį poveikį nei paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos atlikus pilną bausmę nesant jokių suvaržymų ar/ir apribojimų.

Taip pat pažymėtina, jog vertinant lygtinio paleidimo materialias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju būtent teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu, teigiamos nuostatos į taisykles, socialiniai ryšiai, kitos jau anksčiau aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje lygtinio paleidimo metu. Atkreiptinas dėmesys, jog Komisija ankstesniais nutarimais jau buvo nutarusi nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, akivaizdu, jog Komisijos nuomonė dėl nuteistojo elgesio nepakito, ji ir vėl nutarė nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, o nuteistojo elgesys išliko nepriekaištingas.

Teismas, įvertinęs nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, iki žemos sumažėjusią nusikalstamo elgesio riziką taip pat nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, daro išvadą, kad asmuo atitinka tiek formaliąsias, tiek materialiąsias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas, yra pasiryžęs gyventi dorą, sąžiningą gyvenimą, dirbti, tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, besilaikančiu teisės aktų reikalavimų. Teismas nepritaria prokuroro atsiliepime esantiems lygtinio paleidimo netvirtinimo argumentams. Priešingai, teismas sutinka su Komisijos padaryta išvada, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Dėl išdėstytų motyvų Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą tvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Patvirtinti 2024 m. rugpjūčio 29 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo komisijos nutarimą Nr. RV-20-6378 taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam G. S..

Terminą, kuriam nuteistasis lygtinai paleistas, skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.