Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) E. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7763-1185/2024, kuria nutarta tenkinti ieškovės T. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Šiaulių apygardos teisme 2024 m. rugpjūčio 6 d. gautas apelianto prašymas dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo.

8. Atsiliepdama į atskirąjį skundą, ieškovė T. A. prašo atsakovo E. A. atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

11. Apeliantas po skundo pateikimo pateikė teismui naujus įrodymus. Kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 14 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).

12. Apeliantas nepagrindė būtinybės naujus įrodymus pateikti Šiaulių apygardos teismui. Be to, pats apeliantas nurodė, kad jam operacija buvo atlikta liepos mėnesį ir liepos mėnesį jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas, todėl minėti dokumentai teismui galėjo būti pateikti žymiai anksčiau tam, kad ir ieškovė galėtų su jais susipažinti ir dėl jų pasisakyti. Teismo nuomone, vėlesnis apelianto papildomų įrodymų pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra išimtinių sąlygų priimti naujus įrodymus. Esant šioms aplinkybėms, teismas nevertina apelianto pateiktų naujų įrodymų. Be to, apelianto tiek su skundu, tiek papildomai pateikti dokumentai, nepatvirtina aplinkybių, kad visi pagrįsti vaikų poreikiai yra maksimaliai patenkinti.

13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

14. CK nustatyta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikui priteistino laikino išlaikymo (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas), kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki galutinio teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, nes realiuosius vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydžio, jo proporcingumo tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams klausimai sprendžiami teismui išnagrinėjus bylą iš esmės. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

15. Laikinas išlaikymo priteisimas nepilnamečiams vaikams (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas) yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes vaikų išlaikymas iš esmės skirtas vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti. Šiai laikinajai apsaugos priemonei taikyti pakanka pagrįstų abejonių, kad gali būti pažeista vaikų išlaikymo teisė civilinės bylos nagrinėjimo metu. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamojo nutartyje nurodė, kad egzistuoja grėsmė, jog bylos nagrinėjimo metu gali nukentėti nepilnamečių vaikų interesai.

16. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena, vaistai ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

17. Nagrinėjamu atveju apeliantas neskundžia nutartimi vaikams priteistos sumos reikalingumo, tačiau nurodo, jog teismas neįvertino jo turtinės padėties ir sveikatos būklės. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Taigi, pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas savaime negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas galutinį procesinį sprendimą vertins ar byloje yra objektyvūs duomenys apie vieno iš tėvų negalėjimą vykdyti savo, kaip vieno iš tėvų, pareigų nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

18. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuriuo šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi reikšmės ginčo baigčiai, kadangi nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios, jomis tik siekiama laikinai sureguliuoti ginčo situaciją. Taigi, teisminio proceso pradžioje spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikius ir jiems patenkinti reikalingą pinigų sumą, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.

19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, sprendžia, kad 300,00 Eur laikino išlaikymo dydis kiekvienam iš vaikų nėra neproporcingas, pernelyg suvaržantis atsakovo teises ir teisėtus interesus.

20. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nevertina apelianto skundo teiginių dėl ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumų, kadangi būtent pirmosios instancijos teismas sprendžia dėl šio prašymo atitikties CPK reikalavimams, o Liteko duomenimis, pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 21 d. minėtą prašymą priėmė. Teismas taip pat negali sutikti su apeliantu, kad egzistuoja pagrindas dėl nutarties nepakankamų motyvų ar bylai svarbių aplinkybių vertinimo stokos panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir grąžinti iš naujo spręsti ieškovės prašymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokiu atveju nukentėtų šalių nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai gauti nuolatinį, jų poreikius šioje bylos nagrinėjimo stadijoje užtikrinantį išlaikymą.

21. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

23. Atmetus atskirąjį skundą, tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurios sudarė 302,50 Eur. Šios išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, jų atlyginimas ieškovei priteistinas iš apelianto.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto E. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei T. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 302,50 Eur (trijų šimtų dviejų eurų, penkiasdešimties centų) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.