Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės – Butkuvienės, Vidmanto Mylės ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas),

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. Č. ir jo atstovui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. E. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje, bei 187 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas: pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams; pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. rugsėjo 6 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. Nuosprendžiu iš dalies tenkintas nukentėjusiojo V. Č. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteista jam 3000 Eur (trys tūkstančiai eurų) solidariai iš A. L., L. E. ir V. E.. Nukentėjusiojo V. Č. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintos proceso išlaidomis ir priteista jam 800 Eur (aštuoni šimtai eurų) iš A. L., L. E. ir V. E. lygiomis dalimis po 266,66 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir 66 centus).

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteisti ir A. L. bei L. E., tačiau apeliaciniu skundų jų atžvilgiu negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. E. apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo taikymo

Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 20 straipsnyje yra numatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258-699/2015, 2K-234/2014 ir kt.).Iš naujo vertinusi byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, padarė nepagrįstas išvadas, pripažįstant esant įrodytomis faktines bylos aplinkybes, ir tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo – BK 24 straipsnio 4 dalies, 22 straipsnio 1 dalies ir 180 straipsnio 3 dalies – taikymą. Priešingai nei teigia apeliantas, jo, kaip ir A. L. bei L. E. kaltė padarius paminėtą nusikalstamą veiką pagrįsta teismo posėdžiuose ištirtų įrodymų visuma, o ne išimtinai kitų kaltinamųjų (A. L. bei L. E.) parodymais, visi įrodymai aptarti ir įvertinti, o apeliaciniu skundu keliama nuteistojo V. E. gynybos versija, kad jis nebuvo šios nusikalstamos veikos organizatoriumi ir neplanavo V. Č. apiplėšimo, motyvuotai paneigta.Atsižvelgiant į bendrininkų tarpusavio susitarimo pobūdį, jų ryšius, veiksmų bendrumą, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, BK 25 straipsnio 1 dalyje išskiriamos šios bendrininkavimo formos: bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, iš prokuratūros pareikšto kaltinimo nuteistiesiems pagrįstai pašalinus jų veikimą organizuotoje grupėje ir nustačius, kad kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje, V. E. pripažintas nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje, organizatoriumi, o A. L. ir L. E. – šios nusikalstamos veikos vykdytojais. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Objektyvieji bendrininkavimo požymiai – kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Būtini bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos požymius. Teismų praktikoje įtvirtinta nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir taip toliau), todėl, įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011, 2K-630/2011, 2K-458/2014 ir kt.). Susitarti įmanoma ir rodant pritarimą kito asmens smurtavimui, prisidedant prie smurtinių veiksmų, slepiant nusikaltimo pėdsakus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2011). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas negalima apsiriboti vien tik subjektyviais kaltininkų teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2013, 2K-89-693/2015).Nors nuteistasis V. E. apeliaciniu skundu neigia buvęs nusikaltimo organizatoriumi ir nebepripažįsta norėjęs apiplėšti V. Č., tačiau nuteistasis L. E. nuosekliai ir išsamiai parodė, kad būtent V. E. pateikė informaciją apie tai, kad nukentėjusysis V. Č. gali turėti daug grynųjų pinigų, parodė kur nukentėjusysis gyvena, papasakojo apie nukentėjusiojo šeimyninę padėtį, sveikatos būklę, vaizdo kameras nukentėjusiojo kieme, taip pat jis planavo ir derino nusikalstamus veiksmus, leido naudotis jo turimomis racijomis (6 t., 20-23 b. l.). Kad būtent V. E. buvo V. Č. apiplėšimo iniciatorius, patvirtino ir nuteistasis A. L., kuris parodė analogiškai, kaip nuteistasis L. E. (6 t., 16-19 b. l.). Be to, ir pats nuteistasis V. E., nors ir neigė, kad buvo nusikaltimo iniciatorius, parodė, kad prisidėjo prie nusikaltimo organizavimo, šiai veikai suteikė priemones (6 t., 51 b. l.). Šios aplinkybės pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, jog būtent nuteistojo V. E. pateikta informacija buvo pagrindinis veiksnys nusikalstamos veikos plano sukūrimui. V. E. taip pat tiesiogiai organizavo šio plano įgyvendinimą, tuo tikslu įtraukiant į nusikaltimą ne tik L. E., bet ir A. L.. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nuteistieji A. L., L. E. ir V. E. susitarė padaryti sunkų nusikaltimą - apiplėšti nukentėjusįjį V. Č. ir pagrobti didelės vertės turtą, atsižvelgdami į V. E. turimą ir bendrininkams pateiktą informaciją (A. L. nurodė, kad tikėjosi pagrobti ne mažesnį nei 100 000 – 200 000 eurų turtą (6 t., 19 b. l.), L. E. nurodė, kad jie tikėjosi „paimti lobį“, tai yra ne mažesnį nei 20 000 eurų turtą (6 t., 22 b. l.), pats nuteistasis V. E. pripažino, kad, pavykus nusikaltimui, L. E. jam žadėjo atiduoti savo BMW automobilį, kurio vertė, pasak nuteistojo L. E., buvo apie 30 000 eurų (6., 51 b. l.), ir dar pinigų duoti (6 t., 49 b. l.), jie suplanavo nusikalstamus veiksmus – pradžioje suplanavo V. Č. apiplėšti tariamai apžiūrint nukentėjusiojo parduodamą traktorių ir tai turėjo padaryti A. L. bei L. E., kadangi nukentėjusysis jų nepažįsta, jie apsirūpino reikiamomis priemonėmis (radio stotelėmis (racijomis)), o V. E. turėjo jiems pateikti informaciją apie tai, kada į angarą atvyks nukentėjusysis, ką jis ir padarė, perspėdamas nuteistuosius, kad nukentėjusysis atvyko ne vienas (6 t., 21, 50 b. l.). Nuteistojo L. E. teigimu, nepavykus įvykdyti plėšimo 2016 m. liepos 16 ir 17 dienomis, jis vėl susitiko su V. E., su juo aptarė kitą nusikalstamų veiksmų planą, tai yra tai, kad pas V. Č. vyks 2016 m. liepos 18 d. „pirkti bačką“ (6 t., 21 b. l.). Šios aplinkybės patvirtina nuteistųjų nusikalstamų veiksmų planavimą bei vykdymą ir tai, kad visame tame aktyviai dalyvavo ir nuteistasis V. E., su kuriuo L. E. visada tarėsi ir derino nusikalstamus veiksmus. Bylos duomenys patvirtina, kad dar nuo 2016 metų pavasario V. E. žinojo apie tai, kad V. Č. pardavinėja žemę ir žemės ūkio techniką, tačiau mintis apiplėšti nukentėjusįjį kilo 2016 m. liepos mėnesį, kuomet V. E. ta informacija pasidalino su L. E.. Nors duodamas parodymus bei apeliaciniu skundu V. E. savo indėlį į nusikaltimo padarymą stengiasi sumenkinti, viso tyrimo metu duodamas nenuoseklius parodymus ir tvirtindamas, kad jis nebuvo aktyvus nusikaltimo padarymo dalyvis, ir tik dėl jo neįvardintų priežasčių buvo priverstas prisijungti prie kitų kaltinamųjų, o jo kaltę apylinkės teismas nustatė tik atsižvelgdamas į kitų nuteistųjų A. L. bei L. E. parodymus, tačiau šią jo poziciją paneigia ne tik nuteistųjų A. L. bei L. E. nuoseklūs parodymai, bet ir duomenys, gauti taikant procesines prievartos priemones. Vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę įrašytas V. E. pokalbio turinys 2016 m. liepos 10 d. 12:00:00:53 val., 14:35:05 val., 14:46:45 val., 15:28:36 val., 15:50:43 val. su nuteistaisiais A. L. (telefono Nr. +37062276742) bei L. E. (telefono Nr. +37065374993) rodo, kad būtent jis (V. E.) teikė informaciją apie ,,senį“ (V. Č.), bandė, būdamas užsienio valstybėje, telefoninio pokalbio metu paaiškinti, kur gyvena V. Č., nurodė, kad jis gyvena K., tačiau adreso nežinojo. Taip pat jis nusikaltimo bendrininkams nurodė ir tai, kad V. Č. daugiausiai važinėja su juoda ,,Mazda 5“, bet turi ir ,,Landroverį“, tarėsi su nuteistaisiais, kad jis parodys, kur gyvena V. Č. pats, kai grįš į Lietuvą iš užsienio. Be to, jis telefonu taip pat teikė informaciją apie tai, kad V. Č. turi nekilnojamą turtą P., kad turi ir pinigų (3 t., 151-158 b. l.). Be to, V. E. 2016 m. liepos 15 d. 02:01:09 val. ir 02:01:12 val. išsiuntė du 2 SMS pranešimus, kuriuose nurodė, kad jam (V. E.) paskambino ir pranešė, jog mato jo kieme stovintį automobilį BMW, prašo L. E. jo laukiant sugrįžtant ,,neslampinėti“ po jo kiemą, nes jo kiemo įėjimą fiksuoja vaizdo kamera ir kaimynai tai mato (3 t., 159 b. l.). Šie pranešimai patvirtina, kad V. E. žinojo, jog jo namo kieme nuo 2016 m. liepos 14 d automobilyje jau laukia jo bendrininkai, kuriems jis žadėjo parodyti V. Č. gyvenamąją vietą K., ką jis 2016 m. liepos 15 d apie 9-10 val. ir padarė, lydėdamas A. L. ir L. E. į K.. Šie surinkti duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad V. E. buvo aktyvus rengiant apiplėšimą, savo bendrininkams teikė būtiną informaciją, taip organizuodamas nusikaltimą. Taigi, pagal parengtą nusikaltimo planą ir jam įgyvendinti numatytus veiksmus, jų pobūdį susiklosčiusioje situacijoje yra akivaizdu, kad nusikaltimui padaryti buvo ruošiamasi planuojant bendrus nuteistųjų veiksmus, todėl tai atitinka bendrininkavimo požymius, kas reiškia, kad pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas pripažinti, kad nuteistieji šioje byloje jiems inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje, pasikėsino padaryti veikdami bendrininkų grupėje. Bendrininkai veikė bendrai, bendradarbiaudami bei pasiskirstę vaidmenis, kuriuos sukurstė, koordinavo ir organizavo V. E.. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, be aukščiau paminėtų nuteistojo V. E. veiksmų nebūtų pasikėsinta apiplėšti V. Č.. Teisėjų kolegija pažymi, kad ankščiau aprašytais veiksmais V. E., veikdamas kaip organizatorius, pasikėsino plėšimo būdu pagrobti didelės vertės svetimą turtą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį. Tai, kad nuteistasis V. E. kartu su kitais bendrininkais kėsinosi plėšimo būdu pagrobti didelės vertės svetimą turtą, akivaizdu iš anksčiau aptartų nuteistųjų parodymų apie jų planuotą iš nukentėjusiojo pagrobti pinigų sumą. Šį nuteistųjų nusikalstamo ketinimo pagrįstumą patvirtina duomenys apie nukentėjusiojo turėtą turtą.

Dėl nuteistajam V. E. paskirtos bausmės

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal teismų praktiką individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).Susipažinus su skundžiamu nuosprendžiu ir visais byloje esančiais duomenimis akivaizdu, jog individualizuodamas V. E. atsakomybę pirmosios instancijos teismas visus bylos duomenis iš esmės įvertino tinkamai. Skirdamas bausmę apeliantui pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pobūdį (padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas ir pasikėsinta padaryti vieną tyčinį sunkų nusikaltimą), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje, sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką jis įvykdė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat teismas tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nors V. E. anksčiau neteistas, tačiau nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje, jis padarė praėjus tik kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, įvykdymą. Be to, nuteistasis V. E. baustas administracine tvarka. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo V. E. asmenybę, jo vaidmenį nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje, padaryme ir kitus svarbius duomenis matyti, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas bausmių skyrimą reglamentuojančių teisės normų, nuteistajam V. E. pagrįstai už abi padarytas nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, švelnesnes nei sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Subendrindamas nuteistajam V. E. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas teismas taikė palankesnį nuteistajam dalinį bausmių sudėjimo būdą ir BK reikalavimų nepažeidė.Teisėjų kolegijos įsitikinimu, skirti švelnesnę bausmę nuteistajam V. E. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas, nebuvo šiuose teisės normose numatytų pagrindų, kaip nebuvo pagrindo ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus nuteistojo V. E. atžvilgiu, šiuo atveju bus galima pasiekti tik paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Apibendrinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuteistajam V. E. paskirta bausmė yra teisinga, ji atitinka nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikaltimų pobūdį bei priešingai, nei mano nuteistasis, nėra aiškiai per griežta. Kiti neaptarti nuteistojo V. E. apeliacinio skundo argumentai, subjektyvūs pasvarstymai ir prielaidos (apie tai, kad jis patikėjo, jog L. E. atvyko pirkti traktorių, kad L. E. taip pat planavo ir jį apiplėšti, nes ir anksčiau jis buvo daręs nusikaltimus, taip pat tai, kad jis lėšas pragyvenimui visada užsidirbdavo tik sąžiningai dirbdamas, apie laisvės atėmimo vietoje praleistą laiką, apie būtinybę laisvėje mokėti mokesčius; apie pažadus daugiau nenusikalsti ir kt.) nėra esminiai, jie nusikalstamų veikų kvalifikavimui ir bausmių už jas paskyrimui esminės įtakos neturi, todėl atsižvelgti į jas ir remiantis jomis keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį taip pat pagrindo nėra. Nuteistojo V. E. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusiojo V. Č. atstovas advokatas Ramūnas Dobrovolskis apeliacinės instancijos teismui pateikė 2017 m. rugsėjo 29 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 45/2017, iš kurios matyti, kad jį išrašyta nukentėjusiajam už susipažinimą su apeliaciniais skundais, atsiliepimo į nuteistojo apeliacinį skundą parengimą, kliento atstovavimą skundo nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos metu. Nukentėjusiojo atstovas teismo posėdyje prašė pagal šią sąskaitą patirtas išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jas iš nuteistojo V. E. nukentėjusiojo V. Č. naudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, tai yra kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra realiai sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip faktiškai išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs. Kadangi nei nukentėjusysis V. Č., nei jo atstovas advokatas Ramūnas Dobrovolskis įstatymo nustatyta tvarka nepateikė aukščiau nurodytų įrodymo, kad nukentėjusysis V. Č. yra realiai sumokėjęs 2017 m. rugsėjo 29 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 45/2017 nurodytą pinigų sumą už teisines paslaugas advokatui Ramūnui Dobrovolskiui, todėl nukentėjusiojo atstovo advokato Ramūno Dobrovolskio prašymas pripažinti aukščiau nurodytoje sąskaitoje už teisines paslaugas nurodytas išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti jas iš nuteistojo V. E. nukentėjusiojo V. Č. naudai atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. E. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo V. Č. atstovo advokato Ramūno Dobrovolskio prašymą dėl išlaidų advokato paslaugoms pagal 2017 m. rugsėjo 29 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 45/2017 pripažinimo proceso išlaidomis ir priteisimo jų iš nuteistojo V. E. nukentėjusiojo V. Č. naudai atmesti.