Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2017-09-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-127-882/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-09-06Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-11-27Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-09-06
Bylos Nr.
1-127-882/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33728-2016-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Sadauskas
Nukentėjusysis
V. Č., E. J., M. J.
Kaltinamasis
A. L., L. E., V. E.
Civilinis ieškovas
Šiaulių teritorinės ligonių kasos
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-127-882/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33728-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.1.4.4.2; 1.1.4.4.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.1; 1.2.14.3.2.4; 1.2.14.10.2; 2.1.15.1.2; 3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 6 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Audrius Sadauskas,sekretoriaujant Ievai Mišeikienei,dalyvaujant prokurorei Dainai Songailienei,nukentėjusiajam V. Č., jo atstovui advokatui R. D.,nukentėjusiajai E. J.,kaltinamiesiems A. L., L. E., V. E.,gynėjams advokatams M. Š., A. Z., V. P.,nedalyvaujant civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos atstovui,nedalyvaujant nukentėjusiajai M. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Plungėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis AB (duomenys neskelbtini) darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Plungės m., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje,

L. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Plungėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Plungės m., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje,

V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Plungės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, ūkininkaujantis, yra įregistravęs ūkį, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 3 dalyje, bei 187 straipsnio 2 dalyje.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L., L. E., V. E., iš anksto susitarę bendrais tyčiniais veiksmais, pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą turtą plėšimo būdu, būtent, organizatoriui V. E. parengus nusikalstamą veiką – didelės vertės svetimo, V. Č. turto plėšimą, 2016-07-15, tiksliai nenustatytu laiku, organizatoriui V. E. informavus bendravykdytojus A. L. ir L. E. apie nukentėjusiojo, buvusio darbdavio ūkininko, V. Č. turimas pinigines lėšas už parduotą turtą, 2016-07-16, tiksliai nenustatytu laiku, bendravykdytojai A. L., L. E. automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš anksto telefonu susitarę su nukentėjusiuoju V. Č. susitikti jo angare, tariamai pirkti traktorių, nuvyko prie V. Č. angaro adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajonas, kur kėsinosi pagrobti didelės vertės svetimą turtą - V. Č. priklausančią nenustatytą, ne mažesnę nei 250 MGL (9415 eurų), dydžio sumą pinigų, gautą už parduotą turtą, tačiau bendravykdytojai A. L. ir L. E. nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes V. E. pranešė, kad į angarą V. Č. atvažiavo ne vienas,

po ko tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2016-07-17, apie 16.38 val., veikdami bendrininkų grupėje, su organizatoriaus V. E. žinia, bendravykdytojai A. L. ir L. E. automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvyko adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, pas V. Č. į namus, iš anksto susitarę susitikti tariamai pirkti parduodamą metalinę talpą, kur kėsinosi pagrobti didelės vertės svetimą turtą – V. Č. priklausančią nenustatytą, ne mažesnę nei 250 MGL (9415 eurų), dydžio sumą pinigų, gautą už parduotą turtą, tačiau bendravykdytojai A. L. ir L. E. nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes pas V. Č. atvažiavo anūkės vyras K. S. ir jie pasišalino,

po ko tęsdami savo nusikalstamą veiką, 2016-07-18, apie 10.45 val., veikdami bendrininkų grupėje, su organizatoriaus V. E. žinia, bendravykdytojai A. L. ir L. E. automobiliu „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvyko adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone pas V. Č. į namus, iš anksto susitarę susitikti tariamai pirkti parduodamą metalinę talpą, esančią V. Č. ūkiniame pastate, panaudodami prieš nukentėjusįjį V. Č. fizinį smurtą, t. y. rankomis suduodami ne mažiau 7 smūgius nukentėjusiajam V. Č. į galvą bei kitas kūno vietas, rankomis smaugdami ir uždengdami burną, tuo padarydami V. Č. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą turtą - V. Č. priklausančią nenustatytą, ne mažesnę nei 250 MGL (9415 eurų), dydžio sumą pinigų, gautą už parduotą turtą, tačiau bendravykdytojai A. L. ir L. E. nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes, išgirdus V. Č. pagalbos šauksmą, atbėgo kaimynas K. V. ir jie pasišalino.

Be to, V. E. 2015-12-04, apie 18.00 val., apipildamas degiu skysčiu (dyzelinu) gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., katilinės duris ir jas padegdamas, taip visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą - E. J. priklausančias 100 eurų vertės katilinės duris.

Dėl pasikėsinimo apiplėšti nukentėjusįjį V. Č. veikiant bendrininkų grupėje

Kaltinamasis A. L. teisiamojo posėdžio metu su jam inkriminuojamu nusikaltimu sutiko iš dalies, savo kaltę pripažino tik dalinai ir parodė, kad tai buvo ketvirtadienio vakaras, jis buvo Plungėje, o L. buvo (duomenys neskelbtini), pas savo dėdę. Tai buvo praėjusiais metais, gal ir liepos 14 d. Paskambino L. E. ir pasakė atvažiuok į Šiaulius. Su L. E. Plungėje 2015 m. susipažino draugų rate. Ketvirtadienio vakare jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini), žinojo kur važiuoti. Važiavo, nes sakė, kad yra senas žmogus, kuris turi daug pinigų ir reikia kažkaip tuos pinigus pasisavinti, juos atimti. Nesakė tiksliai kiek tų pinigų turi, sakė, kad išparduotas turtas, žemės sklypai, nauja technika, kad jis buvęs ūkininkas. Jis sutiko ir tuo tikslu važiavo. Paklausė, iš kur tai žino L., tai pasakė, kad jo dėdė ten gyvena ir tą seną žmogų pažįsta. L. dėdė yra V. E. Tai sužinojo tik nuvažiavęs. Kai nuvažiavo, turėjo palaukti, nes dėdė turėjo grįžti naktį iš reiso. Nuvažiavo su savo mašina Mercedes Benz. L. E. buvo su savo automobiliu BMW 7-5 klasės, jis jo laukė mašinoje prie dėdės namo. Atvažiavo apie 22-23 val. vakaro. V. grįžo. Dėdė su L. nuėjo pakalbėti, jam liepė laukti mašinoje, o kai grįžo L., sakė, kad dėdė turi pailsėti, ryte viską pakalbės dėl pinigų pagrobimo. Dėdė neleido į namus, miegojo mašinoje. Ryte L. klausinėjo apie reisą dėdės, kaip sekasi, nelabai jis klausėsi. Sėdo penktadienį visi trys į jo mašiną ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur gyvena V. Č. Važiavo visi trys apžiūrėti, V. parodė, kur gyvena Č., nebuvo sustoję, adresas buvo (duomenys neskelbtini). Po to grįžo atgal į (duomenys neskelbtini). Ką tiksliai kalbėjo nepamena, smulkmenų nepamena. V. sakė, kad Č. yra pardavęs žemės sklypus, žemės techniką. Nesakė, kur Č. laiko pinigus. Penktadienį, kai grįžo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), nuėjo pas V. E. į namus, ką darė tiksliai nepamena. Galvojo pasiskambinti šeštadienį V. dėl traktoriaus pirkimo. V. kaimynas dirbo ūkyje ir sužinojo jo telefono numerį. V. pasakė, kad yra įdėtas skelbimas kažkur dėl traktoriaus pardavimo. Tas darbininkas V. atsiuntė numerį žinute Č. L. paskambino Č., o jam liepė važiuoti su mašina prie kapinių už angaro ir laukti, paskui per raciją pranešė. V. racijas davė, jos buvo dvi. L. su V. buvo kieme V. namuose, o jis buvo už namo prie kapinių ir nieko nematė. Jam tik po to pranešė, kad Č. atvažiavo ne vienas, su kažkokiais vyrais, su visureigiu. Buvo sutarę važiuoti apžiūrėti traktoriaus. Jei būtų vienas atvažiavęs, planavo pagrobti pinigus už parduotą turtą. Č. angaras yra (duomenys neskelbtini), šalia angaro V. namai. O jis buvo už V. namų, ten yra kapinaitės, kad nematytų jo automobilio. L. turėjo eiti tartis dėl traktoriaus. L. sakė, kad nori pirkti traktorių, nežino, ar V. ir L. žinojo, kad traktorius yra angare. Nepamena, ką buvo sutarę daryti, planavo pagąsdinti Č. V. atvažiavo ne vienas. L. per raciją pasakė, kad Č. atvažiavo su 2 vyrais ir visureigiu. Planavo tą dieną pinigus pagrobti, o kaip planavo nepamena. Po to L. atėjo pas jį į mašiną ir jie sekė V. iki jo namų, o paskui visureigis pajudėjo link Šiaulių. Sekė, ar tiksliai Č. gyvena (duomenys neskelbtini), kur vyrai tie važiavo, o paskui grįžo į (duomenys neskelbtini). Po to nusprendė pirkti metalinę talpą, ji buvo už namo pas Č., sugalvojo paskambinti, gal parduoda. L. jam davė telefoną su kortele, jis kalbėjo, sutarė su Č. susitikti apžiūrėti. Prieš tai važiavo kelis kartus pro Č. namus. V. jiems nenurodydavo, ką reikia daryti. Kas ką sugalvodavo, tas tą pasakydavo, kaip ką reikia daryti. Dėl tos talpos, kai skambino, V. nebuvo. Sutarė su Č., kad sekmadienį vakare atvažiuos apžiūrėti metalinę talpą. Susitiko, parodė, kur ta talpa. Buvo sutarę, kad pagąsdins V. Č., galvojo kelis smūgius suduoti, kad pasakytų, kur pinigai. Buvo dviese su L., važiavo su jo automobiliu. Apžiūrėjo metalinę talpą, ji buvo su malkomis, susitarė pirmadienį ją pasiimti. Tada sekmadienį vakare atvažiavo V. anūkės vyras žvejoti, nusprendė tų pinigų neimti. Nusprendė, kad reikia atidėti rytojui tą pirkimą, sutarė, kad atveš pinigus ir tą talpą pasiims. Grįžus, L. paleido pas V., pats nuvažiavo į Plungę, grįžo pirmadienį ryte atgal į (duomenys neskelbtini) pas V. Nuo minėtų kapinių pasiėmė jo belaukiančio L., su V. nekalbėjo, nebuvo iš mašinos išlipęs. Sutarė su L., kad pasakys Č., kad atvažiuos vėliau talpą paimti sunkvežimis. Sutarė kažkokį momentą nutaikyti, kad pagąsdinti, gal kelis smūgius suduoti, kad pasakytų, kur tie pinigai. Pagalvojo, kad jei pagąsdins, pasakys kur pinigai, taip nutarė su L. Nuvažiavo pas Č., jis juos pasitiko, visi trys nuėjo apžiūrėti talpos, tada pasakė, kad reikia lyno tai talpai prikabinti. Jie su L. tai sugalvojo, kad jį nusivilioti nuo kiemo. Lynas buvo reikalingas prikabinti talpą. Nuėjo į daržinę, pasiėmė lyną, tada jis Č. ėmė už burnos iš nugaros ir abu nugriuvo, buvo šoko būsenoje, galėjo ir už kaklo jam paimti, išsigando pats, kad nesąmones daro. L. kelis smūgius sudavė, V. šaukė K. pagalbos, sakė, už ką čia, tada K. atbėgo. Jis Č. kelis kartus sudavė, ne daugiau, sudavė iš rankos į galvą. Bandė jam burną uždengti, bet jis slydo jam iš rankų, burną bandė uždengti, kad Č. nešauktų. Apie nužudymą nebuvo kalbos. Tiksliai nepamena, kiek smūgių sudavė V. Buvo užgriuvęs ant V. Smaugti nesmaugė, bet galėjo būti, nepamena to. Galėjo V. už kaklo paimti, bet smaugti jo nenorėjo, norėjo uždengti burną, kad nešauktų, kažkaip išklausti kur pinigai, bet jis to neklausė. Jis uždengė jam burną, L. taip pat dengė, bet jam, atrodo, įkando į pirštą. Tai truko kelias minutes, jo nemušė, bandė sulaikyti V., kad nešauktų. V. šaukė, K. padėk. L. sakė V., nešauk, nieko tau nebus. Po to K. atbėgo ir jie pabėgo. Pripažįsta, kad nežymų sveikatos sutrikdymą padarė, kad abu su L. sudavė ne mažiau 7 smūgius. Per tą laiką V. pinigų nereikalavo. Piniginę V. matė ir telefonas jo buvo iškritęs daržinėje. Piniginės nepaėmė. Atrodo, L. užsimojo K., tik nežino, ar jam sudavė, nematė. Dabar dėl to jis gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo. V. po to neskambino, o L., ar V. skambino, nežino. Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio, tai suma labai didelė, sutiktų atlyginti 1000 eurų žalą, su ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka, su advokato išlaidomis sutinka. Dirba (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, gauna apie 600 eurų. Žalos nukentėjusiajam neatlygino, dėl jos su nukentėjusiuoju nesitarė. Kad liepos 10 d. buvo skambučiai iš jo numerio, tai jis detalių visų nepamena. Pamena, kai jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), L. prisiskambino dėdei, klausė, kur gyvena Č., jie suko ratus (duomenys neskelbtini), kad apžiūrėti Č. namą, koks kiemas, ieškojo Č. namo. Tikėjosi neteisėtai savo naudai užvaldyti apie 100-200 tūkstančių eurų, tarėsi dalintis po lygiai. V. E. teikė visą informaciją apie V. Č., kur gyvena, kad jam su sveikata prastai. V. pasakojo apie jo turtinę padėtį, kad buvęs ūkininkas, kad žemes pardavęs. Pirštines naudojo L., kadangi jis turėjo raištelį rankoms surišti, atrodo, jie rankų nerišo, viskas greitai įvyko. Pinigų neprašė, nes išsigando, stresas buvo, V. dar kaimyną pradėjo šaukti, kelias minutes vyko grumtynės. Be to, V. buvo parodęs, kad yra filmuojamas kiemas keliose vietose. Žinojo, kad bus nufilmuoti, L. sakė, kad išims įrašą ir neliks filmuotos medžiagos. Jis turėjo tik uždėti ranką nukentėjusiajam ant burnos, toks jų susitarimas buvo aptartas sekmadienį vakare ar pirmadienį ryte. Po to sugalvojo kelis smūgius suduoti, gal neteks sąmonės, tada suriš. Nepamena, ar tarėsi, kad smūgiai bus į galvą. Negali pasakyti tiksliai, kuris turėjo padaryti veiksmus, kad V. netektų sąmonės. Tuo metu nevartojo narkotikų. Dėl nukentėjusiojo pasakojimo apie smaugimą, tai jam galėjo nuslysti ranka, nesiekė jo smaugti, pridusinti, galvojo trenkti per galvą su kumščiu, galvojo surišti ir laukti kol atsibus, tada išklausti kur yra pinigai. Savo elgesį vertina blogai, gailisi, supranta, kad viską padarė tyčiniais veiksmais. V. E. asmeniškai jam nieko neaiškino, truputį pats girdėjo, truputį L. papasakojo. Girdėjo, kaip V. pasakojo, kad yra senas žmogus, buvęs ūkininkas, apie jo šeimos nelaimes. Galvojo iš Č. sužinoti ir jo bankinių kortelių PIN kodus, žinojo, kad jo namuose yra seifas. Į namus nesibrovė, nes matė, kad įrengta signalizacija. Galimybės įsibrauti į Č. namą nesvarstė. Galvojo taip neutralizuoti V. ir išklausti, kur jo pinigai. Galvojo, kad ir banke gali būti pinigai, norėjo banko kortelių pagalba tuos pinigus paimti. Nepamena, ar pats nukentėjusysis siūlė jiems pinigų. Papildomai parodė, kad nežino, kodėl prieš tai jis nurodė, jog tokiu būdu jis tikėjosi gauti 100000 eurų ar daugiau. Išties jis nežinojo, kiek tokiu būdu jis gaus pinigų. Negirdėjo pokalbio apie tai, kad L. E. žadėjo perrašyti savo automobilį V. E. Jis negali įvardinti, kokia suma yra didelė, dėl ko galima plėšti, gal 4-5 tūkstančiai eurų. Plano nebuvo, priemonės buvo racijos, niekam nieko nebuvo aišku, kaip ką darys. Išsamaus mechanizmo paties nusikaltimo darymo nebuvo, viskas vyko ekspromtu, įrankių nebuvo, su V. apie tai jis nebendravo iš viso. Nepripažįsta, kad veikė organizuotoje grupėje, kaip minėjo, viskas vyko ekspromtu, be išsamaus plano ir konkrečių vaidmenų, viskas vyko pagal situaciją, taip pat nepripažįsta, jog tuo ketino užvaldyti didelės vertės svetimą turtą.

Kaltinamasis L. E. teisiamojo posėdžio metu su jam inkriminuojamu nusikaltimu sutiko iš dalies, savo kaltę pripažino tik dalinai ir parodė, kad visa to pradžia buvo birželio mėnesį, tikslios datos nepamena, susitiko su V. ir buvo kalba apie V. Č., vakarojo, išgėrė butelį alkoholio. Gyvena Plungėje, buvo atvažiavęs pas dėdę V. E. į (duomenys neskelbtini), jis jo tėvo brolis. Atvyko taip pasiklausti kaip gyvena, tada jis dar ūkį pardavinėjo. Po to kalba išėjo apie V. Č., iki to jo nepažinojo. V. yra dirbęs pas Č., atrodo, išėjo kalba, kad Č. pardavinėja techniką, kad daug ką pardavė už grynus pinigus, kad slepia mokesčius. Kalbėjo, kad turėtų pas jį namuose būti nemažai pinigų. Apie seifą informacijos nebuvo tikrai. Tada pakalbėjo ir tiek. Po to liepos pradžioje susitiko su V., vėl buvo nuvažiavęs ir tada jie daugiau kalbėjosi. Turėjo daugiau informacijos, sakė, kad V. Č. yra išpardavęs techniką, kad gyvena vienas, kad nesenai žmona mirė, sūnus nuskendo (duomenys neskelbtini), žinojo, kad vienišas. Paskui buvo kalba, kad nebegyvena jis (duomenys neskelbtini), kad turi butą Šiauliuose ir namą Palangoje. Viską pasakojo V., jis kaiminystėje gyvena, Č. ūkis buvo priešais V. namus, V. matydavo jį kiekvieną dieną, žinojo, kas vyksta. V. davė tokią mintį, kaip pasiūlymą, kad yra žmogus, kuris apšepęs pinigais. Po to sutiko A. Liepos 10 dieną jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), tada turėjo grįžti V., bet jis negrįžo. Tada susiskambino su V. ir jis bandė jiems nupasakoti, kur gyvena V. Važiavo su A. L. Ką tiksliai kalbėjosi su L., nepamena, bet jis jam pasakė, kad yra darbas, papasakojo viską apie Č., kad yra pardavęs žemės techniką, kad yra pardavęs apie 300 hektarų žemės. Kaip V. pasakojo, daug ką jis pardavė už grynus pinigus, kad buvo traktoriai, šienapjovės, tarkim traktorius galėjo būti parduotas už 50000 eurų, visa tai papasakojo A. Pastarasis gerai suprato dėl ko jam apie tai jis pasakoja, tikslas buvo atimti pinigus. Iš pradžių negalvojo, kaip tai jie padarys, nes nežinojo, kur jis gyvena. Nuvažiavo liepos 10 dieną į (duomenys neskelbtini), tą dieną nerado, kur gyvena V. Grįžo į Plungę, ketvirtadienį, liepos 14 d., vėl atvyko pas V., laukė pas jį kieme. V. iš reiso grįžo apie 5 valandą ryto, porą žodžių persimetė ir nuėjo pamiegoti. Nepamena, ką tiksliai tada kalbėjosi. Miegojo mašinoje. Sulaukė ryto, gal 9-10 ryte, V. atėjo ir pabeldė į langą, sulipo pas A. į mašiną ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). V. parodė, kur V. gyvena, kur kameros. Žinojo, kad kameros nuo (duomenys neskelbtini) angarų perdėtos yra (duomenys neskelbtini) ant jo namo, tai nupasakojo V. (duomenys neskelbtini) pamatė kiemą apžėlusį medžiais, ženklą, kad kiemas filmuojamas ir piktas šuo. Grįžo atgal į (duomenys neskelbtini), išgėrė butelį alkoholio, planavo ką daryti. Tada neturėjo V. telefono numerio. Buvo kalba, kad pinigai namuose, suma konkreti nebuvo minėta, nebuvo kalbos, kad namuose yra seifas. Kiek iš V. buvo girdėjęs, tai nusiteikęs buvo rasti lobį, tikėjosi daug pinigų surasti, bet apie konkrečią sumą nebuvo kalbos. Planavo, kaip numerį gauti, kaip susitikti su Č. V. papasakojo apie traktorių parduodamą, V. draugas dirbo pas V. Jis paskambino V. draugui ir pasakė, girdėjęs, kad Č. parduoda traktorių, atsiuntė žinutę ir V. numerį. V. draugas pasakė, kad nepirk to traktoriaus, nes ten vieni rėmai belikę, bet jis rodė susidomėjimą, kad ištraukti iš jo V. numerį. Tada jis paskambino V. ir susitarė susitikti (duomenys neskelbtini). Buvo šeštadienis, liepos 16 diena, apie 6 valandą vakaro. V. atvyko vakare, nebuvo sutarta, kaip konkrečiai ką darys. Pradžioje tik norėjo apsižiūrėti, nežinojo, kaip jis atrodo, kokį automobilį vairuoja. Matė, kad jo namuose šarvuotos durys, nelengva įeiti, norėjo pasisavinti jo raktus. Matėsi ant namo, kad ir signalizacija yra įrengta. Tada A. nuvažiavo prie kapinių, į kitą pusę, kad nesimatytų jo mašinos. Turėjo dvi racijas, jas padavė V., iš kurių vieną jis davė A., kitą pasiliko sau, o V. buvo atokiau ir stebėjo iš šono, kuris po to pasakė, kad Č. ne vienas atvažiavo, ir jis tai pasakė A. per raciją, kad nieko nebus, nes jis ne vienas. Todėl jie ilgai nebuvo, nesirodė, nebeskambino dėl traktoriaus. Atrodo, dar šeštadienio vakarą pravažiavo pro (duomenys neskelbtini) ir užmatė tas bačkas. Važiavo dviese su A., V. buvo namuose. Tada jie pasiskambino, A. Č. pasakė, kad statosi namą (duomenys neskelbtini) ir reikalinga nuotekoms bačka. Susitarė sekmadienio vakare apžiūrėti bačką, nuvyko, apžiūrėjo, sutarė kainą, bet nepamena tikslios kainos. Po to bekalbant su V., atvyko krikšto dukters vaikinas. Galvojo pririšti Č. prie kėdės, kad šis papasakotų, kur tie jo pinigai. Sekmadienį nieko nesigavo, tada jis pas V. pasiliko, o L. išvažiavo namo. Buvo sutarę, kad iš ryto atvažiuos. Su V. sutarė, kad reikia ieškoti transporto bačkai išvežti, sutarė, kad transporto ieškos ryte. Su V. viską apkalbėjo grįžęs, jis tada jokių kitų pasiūlymų neturėjo. Pinigus būtų pasidalinę į lygias dalis. Ryte A. atvažiavo. Tada jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Apie 9 valandą susitiko su V. pas jį kieme. Jie jam pasiskambino iš ryto prieš važiuojant, A. tada su juo kalbėjo. Susitikus pradėjo kalbėti, nuėjo prie tos bačkos, paskui į daržinę pasieškoti trosų bačkai užkelti ir viskas prasidėjo. Į daržinę nuėjo trise. Su A. toks susitarimas ir buvo, galvojo tyliai A. paims už burnos, tik jam tai nesigavo, o jis už kaklo paėmė, kelis smūgius sudavė, ne daugiau 2-3 smūgius, buvo ne vien jo smūgiai. Viskas truko 2-3 minutes. V. pradėjo šaukti kodėl, kodėl. Jis buvo prie pat, kai A. paėmė jam už burnos, jie suklupo. Atrodo, tada jam porą kartų ir sutrenkė, sudavė į veido sritį, sąmonės nebuvo praradęs. V. šaukė, K., K., tada jis išbėgo į kiemą pažiūrėti. Kiek L. sudavė smūgių, negali pasakyti. Jie buvo parklupę, A. jį buvo iš nugaros paėmęs, laikė jį, tik neuždengė burnos, bandė jis burną jam uždengti, bet V. jam įkando į pirštą. Nukentėjusysis iš karto pradėjo šaukti, kai A. jam čiupo už burnos. Negirdėjo to, kad nukentėjusysis šauktų, jog atiduos pinigus, tik nemuškit. Po to atbėgo K., to momento nelabai pamena, nes ir jam buvo šokas bei stresas. Gal sudavė K., to nepamena. Atsiprašo abiejų. Pasakė A., kad čia nieko nebus ir išvažiavo. Kiek pamena, K. buvo pribėgęs iki daržinės, nepamena, ar sudavė jam. Kol mušė V., neprašė jo pinigų, nes viskas truko dvi minutes, nebuvo tam laiko. Kiek tiksliai buvo smūgių suduota, negali pasakyti, iš jo pusės 2-3 smūgiai buvo suduoti, iš kumščio sudavė. Bendrai 7 smūgiai galėjo būti. Po to jie sėdo į automobilį ir išvažiavo. V. buvo sąmoningas. K. jų negaudė. V. neskambino ir jis jiems neskambino. Dabar dėl to gaili, atsiprašo nukentėjusiojo. Bandė tartis su V. dėl ieškinio, bet jis sakė, kad lauks teismo sprendimo. Mano, kad civilinis ieškinys 30000 eurų yra per didelis, pats yra nedirbantis. Sutiktų su 1000 eurų žala nuo kiekvieno jų, iš viso 3000 eurų, su advokato išlaidomis ir ligonių kasų civiliniu ieškiniu sutinka pilnai. Papildomai parodė, kad negali pasakyti tikslios sumos, kiek tikėjosi užvaldyti pinigų, galvojo, kad bus nuo 20000 eurų. Jis tų traktorių nematė, o dėl to kur skambino, tai prašė už jį 2000 eurų, senas traktorius buvo. Ryžosi tam, nes sudomino, nes nemaži turtai, norėjo pralobti. Dabar dėl to gailisi, supranta, kad tai yra nusikaltimas, tuo tarpu reikėjo pinigų, norėjo kažką pirkti, o čia atsirado pasiūlymas. Rolių (vaidmenų) jų trijų negali pasakyti, visi bendrai planavo, darė. Visą informaciją apie Č. sužinojo tik iš V. E. Nusikaltimą visi trys padarė, kartu viską planavo. Po nusikaltimo padarymo su dėde, V. E., nebendravo. Įrankių jokių nebuvo, nebuvo ką slėpti. Rūbus sudegino, kad nebūtų įkalčių. Po poros dienų bandė pasiskambinti V., bet jo telefonas buvo išjungtas. O dar po kelių dienų ir A. telefonas jau buvo išjungtas. Nusikaltimas buvo dėl to, kad norėjo pinigų. Neplanavo nieko, kaip elgsis, jei V. neduos pinigų, neplanavo jo žudyti. Pamena, kad turėjo pirštines, kad nepalikti pirštų antspaudų. Tikėjosi paėmęs raktus patekti į namą. Racijos buvo pas V. namuose, nežino, iš kur jis jas turėjo. Tai jomis ir pasinaudojo, jos trumpo atstumo veikimo. Kuris iš trijų pasiūlė jomis pasinaudoti, nežino, tiesiog kilo tokia mintis, nes jos buvo priešais padėtos. Racijas vieną kartą tik (duomenys neskelbtini) naudojo. Dabar planuoja susirasti darbą ir pradėti normalų gyvenimą, nusikaltimų žada nebedaryti, dėl visko gailisi. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai tikslesni, jis juos tvirtina ir teismas jais gali remtis. Dėdė žinojo, kad ruošiasi apiplėšti nukentėjusįjį, nes visi kartu planavo. Visi galvojo, kaip Č. numerį gauti, kaip su juo susitikti. Pasiūlymas apiplėšti Č. buvo pavasarį, kai jis tik pradėjo pardavinėti techniką, V. E. ieškojo, kas tai padarys, jis apie tai jau kalbėjo nuo pavasario, o to nedarė, nes neturėjo kas tai padarys. V. E. ieškojo kas tai padarys ir papuolė jis. Dėl sumų nebuvo tartasi, jo automobilio BMW vertė iki 30000 eurų, 2010 metų. Iš V. E. pasakojimo, po Č. apiplėšimo turėjo lyti pinigais. Visa informacija apie Č. buvo suteikta iš V. E., jis žinojo, kada nuimtos, kada sudėtos kameros, kai buvo su racijomis, tai V. E. pasakė, kad Čepulis atvažiavo ne vienas, jis aktyviai dalyvavo. Tikslas buvo apiplėšimas. Č. namo ieškojo, parašė žinutę ar paskambino V., tada jis pasakė, kad tikriausiai be jo Č. namo neras. Nepripažįsta, kad veikė organizuotoje grupėje, kaip minėjo, viskas vyko ekspromtu, be išsamaus plano ir konkrečių vaidmenų, viskas vyko pagal situaciją, taip pat nepripažįsta, jog tuo ketino užvaldyti didelės vertės svetimą turtą. Bendrai tikėjosi 3000 eurų sumos, 250 MGL nepripažįsta, jokie pinigai nebuvo paimti, A. ir V. nebuvo priklausomi nuo jo.

Kaltinamasis V. E. teisiamojo posėdžio metu su jam inkriminuojamais nusikaltimais sutiko iš dalies, savo kaltę pripažino tik dalinai ir parodė, kad pas jį tankiai atvažinėdavo sūnėnas E. L. Pradėjo atvažinėti nuo 2016 metų pavasario. Išsišnekėjo, kad kaimynas parduoda traktorių, V. Č., įsikūręs šalia jo, stambus ūkininkas. Nežino tiksliai, kiek žemės turėjo, technikos taip pat turėjo. Jis pardavinėjo traktorių, už jį prašė 2000 eurų. Papasakojo L. ir kilo mintis, tada jis vienas pas jį buvo. Pasakojo, kad nebeūkininkauja, kad išsipardavinėja techniką. Buvo to traktoriaus nuėjęs apžiūrėti, bet pagal jo stovį nusprendė nepirkti. Č. garažai šalia jo namų. Kilo mintis, kad reikia jį apiplėšti, ši mintis kilo L. E., jis to nesiūlė. L. sakė, kad reikia apiplėšti. Sakė, kad reikia Č. teirautis apie traktorių, kad pirkti traktorių, o ką jie toliau šnekėjo, tai nieko nežino. Jis tik pasakė, kad Č. nebeūkininkauja. L. žinojo apie Č., nes jis nuo vaikystės atvažinėdavo pas jį, jis galėjo matyti techniką, buvo jam viską papasakojęs, jis tankiai atvažiuodavo pas jį. Jie nieko nesitarė. Buvo pas jį atvažiavęs L. ir su A., kai jis iš Belgijos grįžo, kalbėjo tada, kaip reikia susitikti su Č. Tada trise buvo, tada jis jiems nieko nesiūlė, jie norėjo su juo susitikti dėl apiplėšimo. Sakė neva pirkti traktorių, o ką jie po to kalbėjo jis nežino. Kur pinigus laiko Č. nežinojo, jie tarėsi, kad susitiks dėl traktoriaus pirkimo. Jie prašė, kad parodytų, kur Č. gyvena, L. prašė. Važiavo su jų mašina, jis neišlipo iš mašinos, tik parodė namą. Girdėjo jų kalbas, kad ir be jo buvo nuvažiavę. Jie skambinėjo V. Č., numerį iš jo traktorininko sužinojo, davė jis traktorininko numerį, kažkuris iš jų traktorininkui skambino. Negirdėjo, ką jie su traktorininku kalbėjo, jie Č. skambinėjo, vieną kartą prie jo skambino. Ką susitarė nežino. Traktorius buvo garaže, šalia jo namų. Kiek žino, tą dieną neapžiūrėjo traktoriaus, nes Č. ne vienas atvažiavo, matė, kad mašina stovėjo, žmonių buvo, buvo tada namuose. L. pas jį namuose buvo, o A. kažkur pavažiavęs. Nėjo apžiūrėti traktoriaus, nes pašalinių žmonių buvo. Jis davė jiems racijas, nes telefono sąskaitoje neturėjo pinigų. Racijos buvo pas jį, trūko baterijų, tai jie susitvarkė, kokiu atstumu jos veikė, negali pasakyti. Kai su Č. susitarė apžiūrėti traktoriaus, kai jis atvažiavo prie angaro, tada A. ir L. per raciją kalbėjo. Jie būtų ėję apžiūrėti to traktoriaus, bet buvo pašalinių žmonių. Kai Č. išvažiavo ir jie iš paskos išvažiavo, tikriausiai jį sekė. Jokių nurodymų L. ir A. jis nedavė, tai buvo L. iniciatyva, jis nežino, ką jie padarė. Traktorių šeštadienį po pietų galėjo susitarti apžiūrėti, tai buvo liepos 16 d., jei tiksliai pamena. Jie išvažiavo paskui Č., jis nevažiavo, grįžo pas jį vakare, L. prie kompiuterio sėdėjo, o A. į mašiną nuėjo miegoti. Apie kameras iš darbuotojų girdėjo, kad nusiėmė nuo angaro ir prie namų pasistatė. Apie kameras sakė L. ir A., kad taip girdėjo, apie seifą nieko nežinojo ir nesakė. Apie sumas, kurios gali būti pas Č., nebuvo kalbos. Ryte jie, liepos 17 dieną, išvažiavo ir jis išvažiavo į Šiaulius. Sekmadienis buvo, kai jie grįžo, jau sutemę buvo. Sakė, kad buvo pas Č. ir susitarė metalinę talpą pirkti, kad buvo nuvažiavę sužinojo iš jų, jie papasakojo. Sakė, kad važiuos pirmadienį pas Č. dėl talpos pirkimo, jam tai L. papasakojo. Sakė, kad kieme pas Č. buvo, apie pašalinius žmones nepasakojo, daugiau nieko nepasakojo, kartu nieko nesitarė, A. buvo išvažiavęs į namus, o pirmadienį ryte sakė, kad abu važiuos pas Č. dėl talpos. Tada L. jis kelis šimtus metrų nuo savo namų pavežė, jis įlipo į A. Mercedes automobilį, sakė, kad pas Č. važiuoja, tada buvo gal po 9 val. Daugiau nieko nekalbėjo, telefonu nebendravo. Kiek skambino per tą laiką, tai tik su L. bendravo, A. telefono neturėjo. Po vizitų pas Č. jie jam neskambino, iš tyrėjo sužinojo, ką jie padarė. Penktadienį jiems parodė Č. namą. Jis turėjo vieną L. numerį, o pastarasis iš viso turėjo gal 2-3 numerius. Liepos 4 dieną buvo Belgijoje, o liepos 15 d. ryte anksti grįžo. Liepos 16-18 dienomis jis L. neskambino, nebent L. jo numeriu pasinaudojo, kuris jo namuose ant stalo buvo padėtas. Po to įvykio L. jam neskambino. Pripažįsta, kad suteikė informaciją apie Č. Jis viso to neorganizavo, tik pripažįsta, kad suteikė informaciją, padėjo. Nei L., nei A. pas save nekvietė ir Č. apiplėšimo neorganizavo. L. jam žadėjo automobilį savo perrašyti, pinigų nežadėjo duoti. Jis nieko neskatino ir neorganizavo. Pirkti traktorių ir statines buvo sutarta, nes imitavo tai, kad susitikti su Č., kad atimti pinigus, kad apiplėšimą padaryti, taip šnekėjo L. Kodėl nepadarė to, nes kažkas pamaišė, tikslas buvo pinigus pagrobti. Nei vienas apie pinigų sumas nežinojo, nekalbėjo, kaip jie tuos pinigus paims. Kad Č. turi pinigų papasakojo jis, nes pardavinėjo techniką, jis turėjo brangios technikos, kiek ji kainuoja, nežino, gal 50-100 tūkstančių, jis juos buvo pardavęs, nes kai buvo nuėjęs apžiūrėti, tai tos technikos jau nebuvo. Žemės turėjo nemažai, žinojo, kad pardavinėjo, kiek tiksliai turėjo nežino, tada jis jau nebevykdė ūkininko veiklos. Ką jie būtų susitarę su Č. nežino. Su Č. nesipyko, neturi dėl ko jam kerštauti, daug metų jį pažįsta. Jis nenorėjo, kad jis būtų apiplėštas. Jį patį įpynė į tą reikalą. Kai Č. atvažiavo į angarą, L. pas jį namuose buvo ir su A. per raciją kalbėjo. Jie abu buvo namuose ir matė, kad Č. ne vienas atvažiavo. Jie buvo susitarę su Č. telefonu, kad susitiks traktoriaus apžiūrėti. L. buvo su mašina pavažiavęs. Pamatė jis, kad Č. ne vienas atvažiavo, todėl ir pasakė. Pagal juos, tai jiems trukdė, kad jis ne vienas. Kiek žino, Č. jiems skambino. L. jam sakė, kad duos savo mašiną, jei paims iš Č. pinigų. Kokia vertė to automobilio nežino, kurių metų ji taip pat nežino. Jis nieko daugiau nedarė, su jais kartu nevažiavo, tik informaciją suteikė. Kad liepos 7-12 dienomis L. buvo (duomenys neskelbtini) iš kaimyno sužinojo, parašė jam žinutę, ko ten slampinėja, pasakė, kad neslampinėtų. Kad buvo intensyvus bendravimas telefonu, gal L. iš jo telefono su A. bendravo. Jiems papasakojo, kad Č. išpardavinėja techniką, turi pinigų, darbininkai pasakojo, kad kameras nuėmė nuo angaro ir žadėjo jas statyti namuose, nežino, dėl ko įspėjo, negali pasakyti. Pripažįsta, kad pranešė, jog Č. ne vienas atvažiavo. Racijos buvo reikalingos jiems, kas racijas pasiūlė paimti nepamena. Apie tai, kas bus pagrobta nebuvo kalbos. Jie tarėsi, kad eis apžiūrėti traktoriaus, nebuvo tartasi prie angaro Č. apiplėšti. Nebuvo kalbos apiplėšti angare, tik susitikti apžiūrėti traktorių. Pagal žinutes, kurios yra byloje, apiplėšti, kada kilo mintis, negali pasakyti, ar iki jo išvažiavimo į Belgiją, ar po to. Kad reikės papildomų žmonių, sūnėnas pats pasirinko draugą. Kai buvo išvykęs, jis girdėjo, kad jie važinėjosi po (duomenys neskelbtini), jis jiems Č. namą parodė, kai nuvažiavo kartu į (duomenys neskelbtini). Nepamena, ar telefonu jiems aiškino, kaip atrodo Č. namas. Nežino, dėl ko L. E. ieškojo Č. namo, kad apžiūrėti tikriausiai. Susirasti Č. namą reikėjo, kad jį apiplėšti. Kai į angarą susitarė apžiūrėti traktoriaus, kas tada trukdė apiplėšti jo namą nežino, jie buvo susitarę su Č. susitikti angare. Jis papasakojo, kad nusiėmė kameras nuo angaro ir žadėjo statyti jas namuose. Ar signalizacija yra, nežino, ar pasakojo, nepamena to. Jis nežinojo, ar pas Č. namuose yra signalizacija. Č. nebedirbo žemės tikriausiai 1 metus laiko. Kad jis nusipirkęs turtą Palangoje girdėjo iš jo darbuotojų, tiksliai nieko nežinojo. Kokiomis piniginėmis lėšomis jis disponuoja, nieko nežinojo. Visi ūkininkai turi pinigų. Nesirinko vietos, kur Č. apiplėšti. Jie nesitarė, kaip pinigus paimti, jei būtų neturėjęs jų prie savęs, tai būtų likę tikriausiai be pinigų. Apie kameras, kad išimti vaizdo įrašymo techniką, neturi supratimo, nežinojo, kur namuose pas Č. ta technika. Č. daug metų pažįsta. Jis kai papasakojo apie Č., reikėjo pasidaryti pinigų. Apie dalybas pinigų nebuvo kalbos, tik L. sakė, kad jam mašiną perrašys. Atsimena, kad vakare visi kartu vartojo alkoholį, L. ieškojo duomenų kompiuteryje apie Č., jis iki ryto prasėdėjo prie kompiuterio. Kalbėjosi, kad reikia susitikti su Č. Pati ši iniciatyva buvo L., jis tik papasakojo, kad Č. pardavinėja techniką ir turi pinigų. Kalba apie Č. prasidėjo dėl to, kad jis žadėjo pirkti iš jo traktorių. Dabar pripažįsta, kad jis organizavo tą nusikaltimą. Jis parodė vietą, suteikė informaciją, suteikė priemones, telefonu kalbėjo, tarėsi, tai pripažįsta. Tačiau šio nusikaltimo darymo būdai buvo jam nežinomi. Supranta, kad padarė sunkų nusikaltimą, atsiprašo nukentėjusiojo, kiek galės tiek atlygins jam neturtinę žalą. Jie visi norėjo apiplėšti Č., supranta, kad jis tai organizavo. Su neturtine žala sutinka, kaip teismas nuspręs, tačiau 30000 eurų šios žalos dydis per didelis, su 500 eurų advokato išlaidomis sutinka. Kai kalba ėjo apie Č., jie kalbėjosi, kad reikia jį apiplėšti, pripažįsta, kad viskas išėjo iš jo pusės. Nepripažįsta, kad veikė organizuotoje grupėje, kaip minėjo, viskas vyko ekspromtu, be išsamaus plano ir konkrečių vaidmenų, viskas vyko pagal situaciją, taip pat nepripažįsta, jog tuo ketino užvaldyti didelės vertės svetimą turtą. Norėjo gauti pinigų, bet jie patys nežinojo, kokia tai suma, jokios kalbos nebuvo apie konkrečius pinigus, tik tiek, kad jam L. žadėjo atiduoti savo mašiną. Jam ir 5000 eurų didelė suma, ir 1000 eurų yra didelė suma. Vaidmenimis nieko nesiskirstė, kalbos tokios nebuvo, kas ir ką darys, kaip atliks ir kaip įvyks nusikaltimas nežinojo, jie skambinėjo ir žinojo, kad traktorių pirks, ką darys susitikę su Č. jie nesakė ir su juo jie nesitarė. Jei būtų pavykęs nusikaltimas, nebuvo susitarę, kaip dalinsis pinigus, tik L. buvo prasitaręs, kad jam atiduos savo mašiną. Mechanizmo, užduočių pasiskirstymo nebuvo. Kada bus padarytas nusikaltimas, kokiu laiku, nežinojo, nestebėjo ir jokių žinių iš jų negavo.

Teisme apklaustas nukentėjusysis V. Č. parodė, kad jam paskambino į telefoną ir prisistatė jaunais ūkininkais iš Jurbarko, norėjo traktorių pirkti. Nuvykus į vietą laukė, bet jie neatvažiavo. Tai buvo liepos 16 d., šeštadienis. Kai skambino sakė, kad jie jau šalia, tuoj atvažiuos, kad nori traktorių apžiūrėti, pralaukė jų apie 2 valandas, bet nepasirodė. Atvažiavo su kaimynais, ten jo dirbtuvės. Kaimynams ūkininkams davė skardų, tada jie buvo su juodu džipu ir priekaba, tikslios markės automobilio nepamena. Jų nesulaukė. Kitą dieną jam vėl paskambino iš to paties telefono numerio, bet kalbėjo kitas asmuo. Jis pasakė, kad yra (duomenys neskelbtini) miestelyje ir matė pas jį cisterną, gal jis ją parduotų. Neprisistatė ir nesakė, kad tai tie patys asmenys, kurie turėjo atvažiuoti apžiūrėti traktoriaus. Atvyko du asmenys, tai L. E. ir A. L., pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje statosi namą. A. L. pasakojo, kad dirba Norvegijoje, o L. E. jo statybininkas. Nuėjo apžiūrėti cisternos ir tuo metu pas jį atvažiavo anūkės vyras K. S., jis pasisveikino ir nuėjo žvejoti, o kaltinamieji apžiūrėję cisterną sakė, kad reikia krano ją išvežti. Sakė, kad atvažiuos kitą dieną su kranu ir išsiveš cisterną. Liepos 18 dieną, apie 7 valandą ryte, jam vėl paskambino ir pasakė, kad atvažiuoja bačkos. Atvažiavę jie pasakė, kad po valandos bus kranas pakrovimui, išvažiavo. Jis pats taip pat išvažiavo, grįždamas atsivežė K. V., nes jam reikėjo daržovių likučių, jį nuvedė į sklepą. Po to grįžo į kiemą, kai tuo metu į kiemą atėjo ir kaltinamieji. Praėjo gal 1-1,5 valandos po pirmo jų atvažiavimo. Jie pasakė, kad reikia lyno bačkai pakelti, pasakė, kad matė lyną jo daržinėje. Tik pasisuko ir L. griebė jam už gerklės, iš nugaros jam spausti pradėjo. Nuvirto į priekį, pradėjo jį smaugti ir L., ir E. Burną spaudė E., paskui jam įkando į pirštą. Jie jam nieko nesakė, jis šaukė, ko jūs norit, atiduoda bačką. Galvoja, kad smūgius jam sudavė E. Ant žemės gulėjo, ant pilvo, nematė kas smūgius jam sudavė, akiniai buvo nukritę, iš rankos į galvą buvo smūgis, iš viso smūgių gal 4 buvo. Vienas laikė ir smaugė, kitas smūgius davė. K. gelbėk, šaukė, priešinosi, kiek galėjo. Viskas truko apie 7-8 minutes iki tol, kol atėjo V. Sąmonės nebuvo praradęs, priešinosi, kiek galėjo. Po to pamatė, kaip jie pabėgo, atgavo jėgas, atsistojo, V. pakvietė kaimyną ir iškvietė policiją, greitąją. Gulėjo pridusęs kruvinu veidu. Per kamerą matė, kaip E. su pagaliu davė ir V. Civilinį ieškinį reiškia 30000 eurų sumai moralinės žalos. Žala susideda iš sveikatos sutrikdymo, išsivystė nepasitikėjimas žmonėmis, sveikata pablogėjo. Neturtinę žalą prašo priteisti iš visų kaltinamųjų. Šiai dienai nuvažiuoja į tą sodybą ir nesijaučia saugiai. Tada su savimi turėjo 1000 eurų ir telefoną, nieko nelietė ir nepaėmė, o seife pinigų nebuvo. Jo visi pinigai banke. Pinigų iš jo nereikalavo. Jis pinigus siūlė, rėkė, pasiimkit bačką. Tvirtina teisme pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jie teisingi ir teismas jais gali remtis, tada geriau viską prisiminė. Turėjo 300 ha savo žemės ir 500 ha dar nuomojosi.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. Č. parodė, kad 2016-07-17, apie 16.00 val., jam į mobilųjį telefoną paskambino nepažįstamas vyras, kuris paklausė, ar gali atvažiuoti apžiūrėti cisterną, iš kur jie sužinojo jo telefono numerį, jis nežino, gal iš internetinių skelbimų, kuriuose jis yra nurodęs savo telefono Nr. Jis pasakė, kad gali atvažiuoti, vyriškis su draugu atvyko tamsios spalvos automobiliu "Mercedes Benz", universalo tipo, valstybinio numerio neprisimena. Jis jiems parodė kieme stovinčią metalinę 25 kub. m cisterną, pasakė, kad ji yra pilna malkų, vienas jų pasakė, kad cisterna tiks ir jie atvažiuos ją pasiimti kitą dieną, su jais sutarė, jog už cisterną reiks mokėti 1000 €, vyrai pažadėjo pinigus sumokėti, kai pasikraus cisterną. 2016-07-18, apie 10.00 val., jam į mobilųjį telefoną paskambino tas pats asmuo ir pasakė, kad atvažiuoja pasiimti cisternos, apie 10.45 val., atvykę tie patys du vyriškiai dar kartą apžiūrėjo cisterną, cisternos pakrovimui jis (V. Č.) nuėjo į šalia esančią daržinę paieškoti lyno, tie vyriškiai ėjo jam iš paskos. Tada jis pajuto iš nugaros pusės vieną smūgį į galvą, pargriuvo ant žemės, kas ir kuo jam trenkė į galvą, jis nežino, nematė. Jam nugriuvus abu vyrai pradėjo jį smaugti rankomis, kažkuris iš jų stengėsi jam užspausti burną, kad jis nešauktų, bet jis priešinosi ir jam įkando į pirštą. Išgirdęs pagalbos šauksmą, iš jo namo rūsio išbėgo kaimynas K. V. ir vyriškiai jį paleido. Įvykio metu jis sąmonės praradęs nebuvo. Kaimynas K. V. buvo nuėjęs į rūsį pasirinkti kopūstų, todėl atvykę vyriškiai jo nematė ir nežinojo, kad jis yra rūsyje. Mano, kad šie vyriškiai norėjo jį apiplėšti, nes jis turi pinigų, neseniai yra pardavęs kelis traktorius ir dar išparduoda įvairius žemės ūkio padargus. Papildomos apklausos metu jis parodė, kad jis yra ūkininkas, tačiau sumažino savo veiklą dėl pablogėjusios sveikatos, todėl nuo 2016 m. pradžios po truputį pradėjo pardavinėti techniką, kadangi pats nemoka naudotis kompiuteriu, todėl paprašė vieno savo pažįstamo, kad šis patalpintų skelbimus apie parduodamą techniką internete, jis pats skelbimų internete nematė, bet per tą pusmetį, kai pradėjo pardavinėti techniką, jos jau pardavė nemažai, jokių pretenzijų nei dėl vieno daikto iš nieko nesulaukė. 2016-07-16, 13.46 val., jis sulaukė skambučio, balsas buvo vyriškas, paskambinęs vyras pasakė, kad skambina pagal skelbimą dėl traktoriaus pirkimo, kad jie yra iš Jurbarko, ūkininkai, su tuo vyru susitarė, kad jis atvyks apžiūrėti traktoriaus į (duomenys neskelbtini) lentpjūvę, sakė, kad šiuo metu yra netoli Šiaulių, todėl jis (V. Č.) susiruošė iš namų, važiuoti į (duomenys neskelbtini) ir susitikti su jam skambinusiu vyru. Kadangi jo kaimynui reikėjo skardų, tai kartu su juo į (duomenys neskelbtini) pasiėmė kaimyną J. A., kartu taip pat važiavo ir to kaimyno sūnus K., jie visi trys važiavo į (duomenys neskelbtini), atvažiavę į angarą, laukė atvažiuojančių pirkėjų, bet praėjo gana ilgas laiko tarpas, pirkėjai nei atvyko, nei paskambino, jis pats jiems skambino gal kokius šešis kartus, tačiau tą dieną niekas nebeatsiliepė ir jam nebeskambino, pirkėjų laukė iki 18.30 val. ar 19 val., matė, kaip keli automobiliai pravažiavo keliu jau už teritorijos, kurioje buvo angaras, bet nežinojo, kokiu automobiliu turėjo atvažiuoti pirkėjas, todėl į tuos automobilius dėmesio nekreipė. 2016-07-17, 16.38 val., jis vėl sulaukė skambučio iš to paties numerio, skambinęs vyras pasakė, jog skambina pagal skelbimą dėl cisternos (jis tuo metu net nekreipė dėmesio, kad tai yra tas pats numeris, kuris skambino 2016-07-16), jis pasakė, kad cisternas turi (duomenys neskelbtini), skambinęs vyras pasakė, kad nori susitikti, jis net neklausė, kur jis (V. Č.) gyvena, todėl suprato, kad tas vyras žino, kur jis gyvena, 2016-07-17, vakarop, tikslaus laiko neatsimena, vėl paskambino tas vyras, kad atvažiuoja, ir po kelių minučių jau buvo jo kieme (duomenys neskelbtini). Tada atvažiavo du jauni vyrai, tačiau jie savo automobilį paliko kelyje, į kiemą nevažiavo, automobilis buvo tamsios spalvos, galėjo būti "Mercedes Benz", caravanas arba sedanas, vienas vyras buvo stambesnis, su barzda, o antras - tamsesnis ir "kūdesnis", tačiau jis jų gerai neįsidėmėjo, jų amžius - maždaug 25-35 metų. Šiuos vyrus matė pirmą kartą, "kūdesnis" pasakojo, jog dirba Norvegijoje, jog nusipirko sklypą ir statosi namą (duomenys neskelbtini), jog su juo esantis draugas yra jo statybininkas, o cisternos reikalingos įkasti sklype į žemę, dėl kanalizacijos. Jie visi trys ėjo apžiūrėti cisternos, tuo metu pas jį į kiemą atvažiavo anūkės vyras K. į kūdrą pažvejoti, K. priėjo prie jų, padavė jam ranką, taip pat pasisveikino su tais dviem vyrais, tai jis dar pagalvojo, gal jie pažįstami. Jam pasirodė, kad tie du atvažiavę vyrai, pamatę K., tarsi jau norėjo kuo greičiau išvažiuoti iš jo namų. Kadangi tie vyrai pamatė, kad daržinėje yra lentų, tai jiems jau ir jų prireikė. Jis pasakė, kad lentų turi ir (duomenys neskelbtini), tai vyrai labai norėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini), tačiau jis pasakė, kad lentos neparuoštos. Tada plonesnis vyras pasakė, kad išskrenda į Norvegiją, o cisternos išvežti atvažiuos tas stambesnis draugas, taip pat vyrai pasisiūlė susirašyti pirkimo-pardavimo sutartį. Jis jiems pasakė, kad kai sumokės pinigus, tuomet jiems parduos be jokių sutarčių, susitarė, kad už cisterną sumokės 1000 €, atvažiuos ją pasiimti 2016-07-18. 2016-07-18, apie 8.55 val., jis vėl sulaukė skambučio iš to paties numerio, vyras pasakė, kad atvažiuos pirkti cisternos, ir tik baigęs pokalbį tada pagalvojo, kaip čia gaunasi - ir traktorių, ir cisternas pirkti skambino pirkėjas iš to paties numerio, kažkodėl pagalvojo, kad tai norvegiškas numeris ir gal ten visų numerių galas toks pats. 2016-07-18, kelios minutės po 8 val., jis grįžo į namus, nes buvo pas savo draugę, tik parvažiavo į namus, tuoj pat iš paskos atvažiavo tie du vyrai, vėl mašiną pastatė gatvėje (kaip matė, tai tamsios spalvos "Mercedes Benz" automobilis). Tuo metu, kai pas jį atvažiavo tie du vyrai, kieme pradėjo vaikščioti jo kaimynas V. K., kuris vaikščiojo po savo kiemą, sklypus skiria tvora. Kai tie vyrai pamatė jo kaimyną, jie vėl sunerimo, bandė dar jį (V. Č.) įsivilioti į daržinę apžiūrėti lentų, jis su jais nuėjo į tą lentpjūvę, aptarė kažką, plonesnis vyras pasakė, kad važiuoja krano cisternom išvežti, susitarė susiskambinti apie 10 val., vyrai išėjo iš kiemo, įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Tą pačią dieną, apie 10 val., jis, pasiėmęs draugą K. kuriam reikėjo kopūstų, atvyko į namus, K. nuėjo į rūsį, išėjo į kiemą ir pamatė nuo gatvės pusės į kiemą ateinančius tuos pačius vyrus, plonesnis pasakė, kad kranas atvažiuoja, kad reikia troso, sakė, kad trosą jie matę jo daržinėje. Jie visi trys nuėjo į daržinę, ten pirmi įėjo vyrai, po to įėjo ir jis, kažkuris iš vyrų pasiėmė trosą, jis (V. Č.) apsisuko eiti lauk iš daržinės ir pajuto, kaip kažkuris iš vyrų sudavė jam į galvą, kaip mano su ranka, po to užėmė burną, kad nešauktų. Jo teigimu, vienas iš vyrų tikrai buvo su pirštinėmis, tačiau kuris, nežino. Tuo metu kai jį smaugė, jis jiems šaukė ”atiduodu cisterną, dar pinigų duosiu, tik palikit gyvą”. Kol vyrai jį smaugė, jie nieko nesakė, jis duso, stūmė juos nuo savęs. Kažkuris iš vyrų pasakė “greičiau baigiam”, taip iš to pasakymo jis suprato, kad reiškia "greičiau uždusinkim". Jis iš visų jėgų šaukė “gelbėk, K., gelbėk”. Kautynių viduryje, kol jį smaugė ir laikė burną, jis įkando kažkuriam į pirštą per pirštinę, nuo įkandimo pradėjo bėgti kraujas. Į kurią ranką ir į kurį pirštą įkando, negali pasakyti. Pribėgo K. Visa kova truko apie 7-10 minučių, viskas vyko daržinėje, kova vyko jam (V. Č.) gulint nugara ant žemės, o vyrai buvo užgulę jį. Negali pasakyti, kuris iš vyrų jį smaugė, o kuris laikė burną. Kai pribėgo K., vienas iš vyrų atšoko nuo jo, po to atšoko ir kitas. Jį ne tik smaugė, bet ir daužė kumščiais į galvą, kiek tų smūgių buvo, negali pasakyti, bet labiau jį smaugė, o ne daužė, smaugimo metu jam iš kišenės iškrito piniginė ir telefonas, tačiau, kaip suprato, tiems vyrams iš jo pinigų nereikėjo. Kol jis atsigavo, tie du vyrai pasišalino iš daržinės, kas vyko kieme, jis nežino. Kaip parodė, jis priešų neturi, sutaria gerai, grasinimų nesulaukė. Nors kieme ant garažo ir ant pašto dėžutės yra užrašas “jus stebi vaizdo kameros”, matyt, tų kamerų vyrai nematė. Papildomai parodė, kad kol dirbo ūkyje, pas jį dirbo darbininkai V. D., V. J., V. K., nuo 2015 m. rudens pas jį ūkyje šie asmenys nebedirbo, nes jis nutraukė ūkininkavimą ir pardavinėjo ūkio techniką, jo darbininkai žinojo, kad jis pardavinėja ūkio techniką, tai žinojo ir visi aplinkiniai, kad jis baigė ūkininkavimą ir pardavinėja techniką. Pas jį 2014 m. rugpjūčio mėn. savaitę dirbo V. E., su juo susipažino (duomenys neskelbtini), nes ten yra jo (V. Č.) angarai, kuriuose jis laikė savo ūkio techniką, o toje pačioje teritorijoje, kur yra jo angarai, gyvena V. E. Kadangi V. E. neturėjo darbo, jis pats pasisiūlė jam padėti dirbti už atlygį, V. E. dirbo su traktoriumi, po to dar padėjo keliuose darbuose, su juo nebuvo draugai, tik pažįstami, po to, kai jis pas jį nebedirbo, jie nesipyko, niekada su V. E. nesusiskambindavo, jis net nežino jo (V. E.) telefono numerio. Nukentėjusiojo teigimu, pardavinėdamas techniką, jis visada pinigus gaudavo pavedimu, o ne grynais pinigais, mano, kad tai žinojo jo darbininkai, maždaug mėnesį prieš įvykį pas jį (V. Č.) į jo dirbtuves atėjo V. E., domėjosi parduodamu traktoriumi "Belorus MIZ80", tuo pačiu traktoriumi, dėl kurio pirkimo į jį kreipėsi jį užpuolę asmenys. V. E. apžiūrėjo traktorių, tačiau didelio susidomėjimo traktoriumi nerodė, pasakė, kad pagalvos, ar pirks tą traktorių. Prieš keletą metų iš jo buvo pavogti pinigai, jam tai buvo pamoka, todėl jis su savimi didesnės pinigų sumos nesinešioja, taip pat namuose nelaiko ir nelaikė didelės sumos pinigų, pinigai yra banke. Pažymėjo, kad, kol jį mušė ir smaugė, iš jo nieko nereikalavo, jis pats jiems siūlė atiduoti tą cisterną, dėl kurios jie buvo atvažiavę, taip pat siūlė duoti pinigų, kad tik jį paleistų, tačiau buvo smaugiamas toliau. Papildomai paaiškino, jog, kai jis pradėjo išpardavinėti visą savo ūkio techniką, visus pinigus, kuriuos gaudavo už parduodamą ūkio techniką, gaudavo pavedimu per banką. Stambios technikos už kuriuos būtų gavęs grynais pinigais, o ne per banką, nėra pardavęs. Jis apskritai niekuomet nėra namuose laikęs didelės sumos grynų pinigų, visuomet jo pinigai buvo banke, didžiausios sumos, kurias turėdavo namuose grynais pinigais, būdavo apie 1000 €. Dar iki jį užpuolant, jis retai gyvendavo namuose (duomenys neskelbtini), paskutiniu metu ir iki įvykio ir po įvykio, gyveno pas savo draugę (pradėjo gyventi nuo 2015 m. rudens), kadangi jo namai pastoviai būdavo tušti, todėl ten jokių pinigų nelaikė, apskritai, kai parduodavo techniką, su niekuo apie jokius pardavimus ir apie gautus pinigus nekalbėdavo, niekas jo apie jokius gautus pinigus ir neklausinėjo. Tą dieną, kai jį norėjo apiplėšti, jis namuose jokių grynų pinigų neturėjo, o piniginėje, kuri buvo per grumtynes iškritusi daržinėje, turėjo apie 1000 €, namuose (duomenys neskelbtini) turi seifą, tačiau jame laiko tik ginklus, jokių pinigų tame seife niekuomet nelaikė. Kad jis namuose turi seifą, žinojo visi jo artimieji, ar kas dar žinojo, negali pasakyti. V. E. nėra buvęs pas jį namuose, (duomenys neskelbtini), jis yra buvęs tik (duomenys neskelbtini), jo angare, kiti du asmenys tikrai nėra buvę pas jį namuose, nes jis jų net nepažįsta. Dėl šio nusikaltimo patyrė didelę moralinę žalą. (III tomas, b. l. 30-31, 46-51, 52-55, 66-67).

2016-09-02 nukentėjusiojo V. Č. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip jis parodo vietoje ir paaiškina įvykio 2016-07-18 aplinkybes: nukentėjusysis V. Č. parodė, kur asmenys pasistatė savo automobilį netoli jo namų (duomenys neskelbtini), kai atvažiavo pirkti cisternos, parodė vietą namo kieme, kur jis bendravo su šiais asmenimis, kurie nurodė eiti link daržinės, parodė daržinės duris ir paaiškino, kad daržinės viduje jis buvo užpultas - vienas iš šių asmenų griebė jam už burnos ir nuvertė ant žemės, jam gulint ant nugaros, pusiau šonu, vienas iš asmenų smaugė, užsilipęs ant jo, o antrasis čiaupė burną (parodė manekeno pagalba, kaip buvo smaugiamas ir jam čiaupiama burna). (III tomas, b. l. 56-64).

Teisme apklaustas liudytojas K. V. parodė, kad buvo susitaręs su Č., kad jis atvažiuos pas jį liepos 18 dieną, buvo prašęs jo daržovių, kopūstų, bulvių. Gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, Č. atvažiavo su savo mėlyna mašina, modelio nežino. Buvo po 9 val. ryto, jie išvažiavo pas Č. į namus, į (duomenys neskelbtini). Bevažiuojant suskambo Č. telefonas, pasakė, kad turi atvažiuoti 2 žmonės nupirkti iš jo kažkokią bačką. Nuvažiavo pas jį, pakalbėjo gal 30 minučių, po to Č. jam pasakė eiti į sandėlį pasirinkti daržovių. Praėjo apie pusvalandį, kai išgirdo, kad pradėjo kaimynų šuo loti, po to išgirdo Č. šaukiant, K. gelbėk. Č. - žmogus invalidas, pagalvojo gal kas blogai su širdimi pasidarė, išlipo iš sklepo ir ėjo tvarto link, iš jo išėjo vaikinas nepažįstamas, vienas iš kaltinamųjų. Jis yra salėje, tai E. L. Jis pasimetė, vieną ranką buvo užsikišęs, nepastebėjo, ar ką turėjo toje rankoje. Jis pats irgi pasimetė, paklausė, ko tas žmogus šaukia, kažką suburbuliavo. Jis turėjo kažkokį pagaliuką ir jam su tuo pagaliuku trenkė, gal metro ilgio, nestoras. Trenkė, bet spėjo ranką pakelti, kliuvo į krūtinę. Kažką sakė, bet nepamena, pasileido bėgti pas kaimynus šaukdamas, V., kviesk policiją, banditai. Tada išgirdo, kaip vaikinas draugui šaukė, bėgam, dar vienas yra. Nubėgo pas K., viską paaiškino, grįžo atgal, mašinos garsas buvo, kai bėgo pas kaimyną matė tamsią mašiną, o kai su K. atgal grįžo tos mašinos nebuvo, grįžo gal po 5 minučių. Č. jau buvo tvarto tarpdury, buvo atsikėlęs, kruvinas, orą gaudė, pridusintas, gal 10 minučių orą gaudė. Jis sakė, kad jį užpuolė banditai. Paskui iškvietė policiją, greitąją ir Č. išvežė. V. Č. buvo kruvinas, išteptas krauju, dantis gal buvo išmuštas, gal kruvinas buvo nuo to danties. Tą vaikiną matė pirmą kartą, kito asmens nematė, tik tą vieną. V. E. nepažįsta ir nėra matęs, nepamena jo. Po to su Č. susiskambino, sakė, kad išleido iš ligoninės, lyg jis ligoninėje ir negulėjo. Su Č. jų santykiai draugiški. Baigęs ūkininkauti Č. buvo gal prieš metus laiko, kai buvo tas įvykis, jis jau neūkininkavo, jis daug žemės turėjo, daug geros naujos technikos. Po įvykio su Č. santykius palaiko. Jam atsirado baimės jausmas, nebenori vienas į savo namą važiuoti, prašo kartu važiuoti. Jei nebūtų pasirodęs, tai neaišku, kaip viskas būtų pasibaigę. Č. vaikus pažįsta, vieną rado negyvą, neaišku, kaip jis ten nuskendo ar nuskandino, kitas yra užsienyje, dukra Lietuvoje. Patyrė ir jis pats moralinės žalos, truputį ranką ir krūtinę jam paskaudėjo, buvo nervų, yra II grupės invalidas, žalą vertina 300 eurų. Č. daug metų ūkininkavo, visi žinojo, kad jis turi pinigų.

Teisme apklaustas liudytojas A. P. parodė, kad atsimena, kaip atvažiavo pažįstamas į jo kaimą, tai A. L., į (duomenys neskelbtini) kaimą, jis pažįstamas. Atvažiavo praėjusių metų vasarą, gal liepos mėnesį. Jis atvažiavo su L., jo nepažinojo, tada pirmą kartą matė. Jie atvažiavo per pietus, atvažiavo į polsiavietę, be pavadinimo, prie upės Minijos. Paprašė nupirkti „bonkę“, nupirko, išgėrė ir išsiskirstė. Nežino, ką jie ten darė, nieko nepasakojo, o jis neklausinėjo. Tvirtina teisme pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jie teisingi ir teismas jais gali remtis, daugiau nieko neturi ką pasakyti.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. P. parodė, kad A. L. jis pažįsta apie tris metus, susipažino, kai laikė traktorininko vairavimo egzaminus Plungėje, su juo dažnai nebendrauja, jis kartais atvažiuodavo pas jį į namus. L. E. jis nepažįsta, matė jį tik vieną kartą, paskutinį kartą A. L. ir L. E. jis matė vasaros viduryje, galėjo būti liepos mėn. vidurys, tikslios datos neatsimena. Tąkart A. L. ir L. E. buvo prie upės, poilsiavietėje (duomenys neskelbtini), jam paskambino A. L. ir pasikvietė ateiti į poilsiavietę. Jam atėjus, A. L. paprašė nupirkti užkandos ir išgerti, ar tam davė pinigų, neatsimena. Jis parnešė išgerti, begeriant alkoholį L. E. degino kažkokius rūbus, ar A. L. ką nors degino, neatsimena. Degindami rūbus vaikinai kalbėjo, kad kažką sumušė, tačiau nepasakojo nei ką, nei kur, jam paklausus, ar neužmušė, jie atsakė, kad ne. Jis daugiau nieko nebeklausinėjo, o jie nieko ir nepasakojo, po to, kai baigė gerti A. L. su L. E. išvažiavo. (III tomas, b. l. 85-86).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016-07-19 specialisto išvadoje Nr. G 953/2016(04) nurodyta, kad V. Č. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, nosies srityje, dešinio smilkinio srityje, odos nubrozdinimai galvos plaukuotosios dalies kairėje, veido dešinėje, kairės akies išorinio kampo - kairio smilkinio srityje, kairio žando srityje, abiejų alkūnių sąnarių srityse, muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje; sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar, galimai, paviršiais; sužalojimai padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais; V. Č. nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu; sužalojimų visuma vienkartiniam griuvimui nebūdinga. (III tomas b. l. 90).

2016-07-19 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis V. Č. tyrimui pateikė skaitmeninę laikmeną (DVD-R plokštelę) su 2016-07-17 ir 2016-07-18 namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo vaizdo įrašu. (III tomas, b. l. 34-35).

2016-10-19 apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiojo V. Č. pateikto vaizdo įrašo apžiūra, nustatyta, kad vaizdo įraše "ch04_20160717170407" 2016-07-17, 17:25 val., matomas (duomenys neskelbtini), namo kieme stovintis nukentėjusysis V. Č., L. E., apsirengęs pilkos spalvos marškinėliais ilgomis rankovėmis, juodomis kelnėmis, ir A. L., apsirengęs juodu sportiniu kostiumu (foto Nr. 1), visi asmenys užeina už garažo (foto Nr. 2); vaizdo įraše "ch01_20160718071437" 2016-07-18, 08:03 val., matomas automobiliu "Mazda" į namo kiemą įvažiuojantis nukentėjusysis V. Č. (foto Nr. 3), 08:20 val. į kiemą L. E. ir A. L., L. E. su barzda, apsirengęs juodos spalvos džemperiu ir juodomis kelnėmis, A. L. apsirengęs juodos spalvos džemperiu ir melsvomis kelnėmis (foto Nr. 4), 08:27 val. abu šie asmenys neša kopėčias (foto Nr. 5), 08:34 val. šie asmenys ir nukentėjusysis išvyksta iš kiemo (foto Nr. 6); vaizdo įraše "ch04_20160718091004" 2016-07-18, 09:14 val., matomas į kiemą įvažiuojantis automobilis "Mazda", iš kurio išlipa V. Č. ir K. V., K. V. nueina, o V. Č. lieka kieme (foto Nr. 7), 09:25 val., į kiemą įeina kaltinamieji L. E. ir A. L. (foto Nr. 8), 09:26 val. kaltinamieji ir nukentėjusysis įeina į garažą (foto Nr. 9), 09:30 val. į kiemą parbėga K. V. ir greitu žingsniu nueina link garažo (foto Nr. 10), tuo pačiu metu iš garažo išeina L. E. ir kelis kartus pagaliu trenkia K. V. (foto Nr. 11), 09:30 val. iš kiemo išbėga kaltinamieji (foto Nr. 12), 09:31 val. iš garažo išeina V. Č. kruvinu veidu (foto Nr. 13). (III tomas, b. l. 36-45).

Iš judriojo ryšio operatorių gauta informacija apie judriojo ryšio vartotojų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančius ir išeinančius telefoninius skambučius bei SMS žinutes, prisijungimus prie judriojo ryšio bokštų nuo 2016-07-01 iki 2016-07-20. (III tomas, b. l. 116-119).

Tarnybiniame pranešime dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės nurodyta, kad atlikus kaltinamųjų L. E., V. E., A. L. ir nukentėjusiojo V. Č. įvykusių pokalbių, susirašinėjimų SMS žinutėmis išklotinių nuo 2016-07-01 iki 2016-07-20 analizę nustatyta:

1) kaltinamasis L. E. nuo 2016-07-01 iki 2016-07-15 naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2016-07-05 iki 2016-07-18 naudojosi telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neaktyvus;

2) laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2016-07-15 kaltinamasis L. E. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo su kaltinamuoju V. E. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini) - 2 skambučiai, 59 SMS žinutės, bendravo su kaltinamuoju A. L. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini) - 132 skambučiai, 264 SMS žinutės; laikotarpiu nuo 2016-07-16 iki 2016-07-18 kaltinamasis L. E. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo su kaltinamuoju V. E. - 5 skambučiai, bendravo su nukentėjusiuoju V. Č. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini) - 9 skambučiai; kaltinamasis A. L. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo su kaltinamuoju V. E. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini) - 16 skambučių, 4 SMS žinutės;

3) laikotarpiu nuo 2016-07-16 iki 2016-07-18 kaltinamieji L. E. ir A. L. nekontaktavo;

4) kaltinamojo L. E. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktavimas laikotarpiu nuo 2016-07-16 iki 2016-07-18 su nukentėjusiuoju V. Č. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini): 2016-07-16 13:47 val., 15:16 val., 17:09 val., 18:02 val., 2016-07-17 16:26 val., 16:39 val., 17:19 val., 17:57 val., 2016-07-18 08:55 val., 10:13 val.;

5) kaltinamojo L. E. kontaktavimas laikotarpiu nuo 2016-07-16 iki 2016-07-18 su kaltinamuoju V. E. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini): 2016-07-16 22:07 val., 23:29 val., 23:47 val., 2016-07-17 12:41 val., 19:43 val.;

6) kaltinamojo A. L. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktavimas laikotarpiu nuo 2016-07-16 iki 2016-07-18 su kaltinamuoju V. E. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini): 2016-07-16 20:06 val., 20:27 val., 20:29 val., 20:30 val., 20:44 val., 20:53 val., 20:59 val., 21:21 val., 21:26 val., 21:37 val. (III tomas, b. l. 121-124).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateiktų išslaptintų dokumentų (pokalbių suvestinių) matyti, kad 2016-07-18, 20:17:11 kaltinamajam A. L. skambina vyras (tel. Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbio metu A. L. kalba apie padarytą nusikaltimą, baiminasi dėl pasekmių, stebisi, kad apie šį nusikaltimą nėra pranešimų žiniasklaidoje, nurodė, kad nusikaltimas "grupinis"; 2016-07-19 08:54:54 val. A. L. skambina vyras (tel. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-07-19 08:55:49 A. L. perskambina jam, pokalbių metu A. L. kalba, kad yra ten, kur vyras, su kuriuo jis kalba, jį paliko, kalbasi apie padarytą nusikaltimą - daro prielaidą, kad pranešimų apie jį žiniasklaidoje nėra, nes nukentėjęs, turbūt, pats "prisišikęs" ir apie užpuolimą nepranešė; 2016-07-19, 10:43:24 val., A. L. gavo SMS pranešimą iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) "Juk gal nieka nebus... i tai per tas kameras nelaba juk tesimata nepergyvenk tu dabar teik o jegu pamatytum žiniuos kunuors panasaus tada jau biju", 10:43:30 val. "ok i kol anej nezena kas nieka negal padaryti i per tuo laika spietum i tuo uzsieni išvaryti"; 2016-07-10 12:00:00:53 val., 14:35:05 val., 14:46:45 val., 15:28:36 val., 15:50:43 val. vyras telefonais Nr. (duomenys neskelbtini) (pastaba - bylos duomenimis telefonu naudojasi A. L.) ir tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (pastaba - bylos duomenimis telefonu naudojasi L. E.) skambina V. E., V. E. į jam skambinusį vyrą kreipiasi "L.", vyras prašo informacijos apie senį, klausia, kur jis gyvena, V. E. sako, kad adreso nežino, kai grįš į Lietuvą, parodys pats, bet vyras sako, kad nori pats susirasti, V. E. nurodė, kad senis gyvena (duomenys neskelbtini), namas "apžėlęs medžiais", iš pokalbių aišku, kad vyras (galimai ne vienas, nes fone girdisi dar vieno vyro balsas) važinėjasi (duomenys neskelbtini) miestelyje, ieško namo, V. E. nurodo, kad girdėjęs, jog jis (senis) Palangoj yra nusipirkęs butą, vyras sako, kad jis irgi žino, nes jis (V. E.) jam jau tai sakęs, kai vyras nerado namo, susitarė su V. E. palaukti, kol tas grįš iš užsienio; į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-07-15, 02:01:09 val. V. E. išsiunčia SMS žinutę "Pora nebevaziuosim, cierkos imti negaliu, rytoi turiu vazinejimo, ar vienas esi, ten labai neslampinek, man jau skambino, kad prie manes stovi bimbala", 02:01:12 val. išsiunčia SMS žinutę "s, mano iejima mato kamera", 02:02:11 gauna SMS žinutę "Niekur neslampineju, lai mato bimbalas stovi, kur leksi ryt?" (III tomas, b. l. 135-159).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 3, 4 dalis, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Šio straipsnio 3 dalyje kriminalizuotas kvalifikuotas plėšimas ir nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšęs pagrobė didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje. BK 190 straipsnio 1 dalyje išaiškinta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL (9415 eurų) dydžio sumą. Pripažįstant asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiką pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, būtina įrodyti objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Tai yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas – tai kaltininko supratimas, kad jis savo veika kėsinasi (sudaro realų pavojų) į įstatymo saugomas vertybes ir ši veika tiek pavojinga, kad gali sukelti sunkius padarinius, suvokia, jog turtas yra svetimas ir nori jį užvaldyti, o aplinkybių, neleisiančių kilti tokiems padariniams, kaltininkas iš esmės nenumato arba apie tai net negalvoja.

Nagrinėjamoje byloje teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji A. L. ir L. E. iš esmės pripažino 2016-07-18 prieš nukentėjusįjį V. Č. jo paties namo kieme bendrais tyčiniais veiksmais panaudoję fizinį smurtą. Kaltinamasis A. L. nurodė, kad jis nukentėjusiajam iš nugaros ranka buvo paėmęs už burnos, kad pastarasis nešauktų, tačiau jam ranka nuslydo, nukentėjusysis pradėjo garsiai rėkti, kviesti pagalbos, dėl ko, kad jį nuraminti, iš rankos jam į galvą sudavė kelis smūgius, L. jam taip pat kelis smūgius sudavė. Kaltinamasis L. E. nurodė, kiek tiksliai smūgių jis sudavė nukentėjusiajam, negali pasakyti, bet 2-3 smūgius iš kumščio jis galėjo suduoti, iš viso bendrai jis ir A. nukentėjusiajam galėjo suduoti 7 smūgius. Tai patvirtino ir byloje esanti specialisto išvada dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų ir jų masto, pats nukentėjusysis, liudytojas K. V., bei filmuota vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, kaip 2016-07-18, 09:25 val., į kiemą pas nukentėjusįjį įeina kaltinamieji L. E. ir A. L. (foto Nr. 8), 09:26 val. kaltinamieji ir nukentėjusysis įeina į garažą (foto Nr. 9), 09:30 val. į kiemą parbėga K. V. ir greitu žingsniu nueina link garažo (foto Nr. 10), tuo pačiu metu iš garažo išeina L. E. (foto Nr. 11), 09:30 val. iš kiemo išbėga kaltinamieji (foto Nr. 12), 09:31 val. iš garažo išeina V. Č. kruvinu veidu (foto Nr. 13). Šios fizinės prievartos panaudojimas, konkrečiai smūgių sudavimas nukentėjusiajam, įvyko ne pagal išankstinį jųdviejų susitarimą, o būtent konkrečioje situacijoje, kai jiems netikėtai nukentėjusysis pasipriešino, kada, kaip nustatyta A. L., bandė iš nugaros paimti nukentėjusiajam už burnos. Pats A. L. nurodė, kad pagal jo ir L. E. išansktinį susitarimą, nuo kiemo atokiau jiems nuviliojus nukentėjusįjį, nagrinėjamu atveju į daržinę paimti lyną (trosą), jis turėjo iš nugaros paimti nukentėjusiajam už burnos, tačiau tai padaryti jam nepavyko, ranka nuslydo, nukentėjusysis pradėjo šaukti, jie patys pasimetė, todėl staiga sugalvojo suduoti jam kelis smūgius, kad jį apraminti. Analogiškai parodė ir L. E., kad pagal jų planą A. turėjo tyliai iš nugaros paimti nukentėjusiajam už burnos, tačiau jam nesigavo, įvyko grumtynės, kurių metu nukentėjusiajam ir sugalvojo suduoti smūgius. Ketinimų pasikėsinti į nukentėjusiojo gyvybę (pasmaugti, nužudyti ar kt.) neturėjo, tokių duomenų nenustatė ir teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą. Kaltinamieji A. L. ir L. E. pripažino bendrais tyčiniais veiksmais padarę nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir ši jų vieninga tyčia tiesiogiai buvo nukreipta į bendrą jų tikslą neteisėtu būdu užvaldyti nukentėjusiojo turtą ir taip pasipelnyti. Nukentėjusysis V. Č. neatsitiktinis. Informaciją apie šį nukentėjusįjį ir stiprią jo turtinę padėtį rinko ir ja disponavo V. E., kuriam ši informacija ar didžioji jos dalis galėjo būti patogiai prieinama. Nukentėjusysis V. Č. parodė, kad 2014 m. rugpjūčio mėn. savaitę pas jį dirbo V. E., su juo susipažino (duomenys neskelbtini), nes ten yra jo (V. Č.) angarai, kuriuose jis laikė savo ūkio techniką, o toje pačioje teritorijoje, kur yra jo angarai, gyvena V. E., tada jis dirbo su traktoriumi, po to dar padėjo keliuose darbuose, su juo nebuvo draugai, tik pažįstami, po to, kai jis pas jį nebedirbo, jie nesipyko, niekada su V. E. nesusiskambindavo, jis net nežino jo (V. E.) telefono numerio. Nukentėjusiojo teigimu, pardavinėdamas techniką, jis visada pinigus gaudavo pavedimu, o ne grynais pinigais, mano, kad tai žinojo jo darbininkai, maždaug mėnesį prieš įvykį pas jį (V. Č.) į jo dirbtuves buvo atėjęs V. E., domėjosi parduodamu traktoriumi "Belorus MIZ80", tuo pačiu traktoriumi, dėl kurio pirkimo į jį kreipėsi jį užpuolę asmenys, V. E. apžiūrėjo traktorių, tačiau didelio susidomėjimo traktoriumi nerodė, pasakė, kad pagalvos, ar pirks tą traktorių. V. E. gyvena kaiminystėje, nukentėjusiojo V. Č. ūkis, angarai, priešais V. E. namus, kas taip pat sudarė sąlygas žinoti, kas vyksta su nukentėjusiojo ūkiu. Kaltinamasis L. E. parodė, kad dėdė V. E. jam jau anksčiau kalbėjo, jog pas V. Č. namuose turi būti nemažai pinigų, 2016 m. liepos mėn. pradžioje jam susitikus su dėde, pastarasis jau turėjo daugiau informacijos, sakė, kad V. Č. yra išpardavęs techniką, žemės sklypus, turi butą Šiauliuose, namą Palangoje, taip jis (dėdė) davė mintį, kad yra žmogus, kuris „apšepęs pinigais“, tam reikalui jis susitiko su A. L., o V. E. ir toliau teikė informaciją (susisiekimo priemones), susijusias su nukentėjusiuoju. Kaltinamasis A. L. patvirtino, kad 2016 m. gal ir liepos 14 d. paskambinus L. E., jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur jo laukė L. E., buvo informuotas, kad yra senas žmogus, kuris turi daug pinigų ir reikia kažkaip tuos pinigus pasisavinti, juos atimti, sakė, kad išparduotas turtas, žemės sklypai, nauja technika, buvęs ūkininkas, jis (A. L.) su tuo sutiko. Nors kaltinamasis V. E. teisiamajame posėdyje ir nebuvo nuoseklus, jei pradžioje davė priešingus kitų kaltinamiesiems parodymus, ir savo kaltę visiškai neigė, tai vėliau savo parodymus keitė pripažindamas aktyviai dalyvavęs nukentėjusiojo V. Č. turto plėšime, kad jie visi trys: jis, sūnėnas L. E., A. L., bendrai norėjo bei siekė V. Č. apiplėšti, taip įgyti kiekvienas sau asmeninės naudos (pasipelnyti). Taigi, visus šiuos kaltinamuosius A. L., L. E. ir V. E. tiesiogiai vienijo vienas ir tas pats išankstinis bendras susitarimas – apiplėšti nukentėjusįjį V. Č. ir neteisėtai (fizine prievarta) užvaldyti jo turtą. Tačiau kaltinamieji buvo vieningi ir vienareikšmiškai neigė jų susitarimo vertės didelį mastą, nepripažino jiems inkriminuoto nusikaltimo kvalifikuojamo požymio – didelės vertės turto sampratos, parodė, kad jie norėjo iš nukentėjusiojo V. Č. užvaldyti pinigų, bet jie patys nežinojo konkrečiai kokia tai suma galėtų būti, tarp jų jokios kalbos apie konkrečias pinigų sumas nebuvo. Tačiau teismas, įvertinęs pačių kaltinamųjų parodymus ir baudžiamosios bylos duomenų visumą, šiuos kaltinamųjų teiginius vertina kritiškai, kaip siekį nepagrįstai sušvelninti sau baudžiamąją atsakomybę, tokie teiginiai išsakyti tik prieš pat baigiamąsias kalbas, nors iki jų nuosekliai kiekvienas kaltinamasis aiškiai nurodė konkrečias pinigų sumas, kurių tikėjosi baigus įvykdyti aptariamą nusikaltimą. Būtent A. L. teisiamajame posėdyjes parodė, kad bendrais tyčiniais veiksmais įvykdę plėšimą V. Č. atžvilgiu tikėjosi gauti daug pinigų, ne mažiau 100000 eurų, tokios sumos turto vertę jis suprato iš L. E. jam pateikto paaiškinimo, kad V. Č. yra pardavęs žemės techniką, apie 300 ha žemės sklypų, daug ką jis pardavė už grynus pinigus, jų tikslas buvo neteisėtu būdu išsiaiškinti, kur nukentėjusysis laiko pinigus: namuose ar banke, ir juos užvaldyti, tuo tarpu kaltinamasis L. E. disponuodamas analogiška šia informacija, gauta iš V. E., pas nukentėjusįjį namuose ar kitur (banke PIN kortelių pagalba) buvo nusiteikęs „rasti lobį“, tikėjosi daug pinigų, galvojo, kad bus nuo 20000 eurų, šiam nusikaltimui ryžosi, nes sudomino nukentėjusiojo V. Č. nemaži turtai, norėjo pralobti, tuo tarpu kaltinamasis V. E. pripažino, kad informaciją, jog V. Č. turi daug pinigų, kaltinamiesiems A. L., L. E. papasakojo jis, nes žinojo ir disponavo informacija (kaip minėta gyvena prieš nukentėjusiojo ūkio angarus), kad nukentėjusysis pardavinėjo techniką, jis turėjo brangios technikos, kiek ji kainuoja, tiksliai nežino, bet apie 50-100 tūkstančių eurų, jis juos buvo pardavęs, nes kai buvo nuėjęs apžiūrėti, tai tos technikos jau nebuvo, be to, žemės turėjo nemažai, žinojo, kad ją pardavinėjo, taigi nusikalstamu būdu tikėjosi nemažų pinigų, pats asmeniškai ir L. E. automobilio BMW, 2010 metų gamybos, 30000 eurų vertės, kurį L. E. po šio nusikaltimo įvykdymo žadėjo perrašyti jam. Nukentėjusysis V. Č. patvirtino tuo laiku pardavinėjęs techniką, žemės sklypus, turėjo 300 ha savo žemės, 500 ha dar nuomavosi, kurią apdirbti buvo reikalinga technika, visos šios aplinkybės tik įrodo nukentėjusiojo disponuojamo didelės vertės turto realumą ir šio fakto pagrįstumu buvo įsitikinęs pats V. E. (kaip nurodė nukentėjusysis, V. E. prieš mėnesį laiko iki įvykio buvo atėjęs pas jį į angarą apsižiūrėti, domėjosi pagal skelbimą jo parduodamu traktoriumi, kuriuo po to tariamai domėjosi ir jį apiplėšti ketinę A. L., L. E.), ėmęsis organizacinės iniciatyvos suburti bendravykdytojų grupę tikslu apiplėšti stambų ūkininką, tokiu būdu pagrobti ir užvaldyti didelės vertės jo turtą, tačiau bendravykdytojai A. L. ir L. E. sutarto apiplėšimo V. Č. atžvilgiu per 3 kartus nebaigė įvykdyti dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių: 2016-07-16 V. E. informavo bendravykdytoją L. E., o šis bendravykdytoją A. L., kad V. Č. į sutartą vietą (angarą (duomenys neskelbtini) atvyko ne vienas, dėl ko tąkart visi nutraukė nusikalstamą veiką, 2017-07-17 (duomenys neskelbtini), bendravykdytojams A. L. ir L. E. bendraujant su nukentėjusiuoju dėl tariamai perkamos metalinės talpos, pas nukentėjusįjį atvyko atvažiavo anūkės vyras, dėl ko jie pasišalino, bei 2016-07-18 (duomenys neskelbtini), bendravykdytojams A. L. ir L. E. užpuolus nukentėjusįjį bei šiam pradėjus šaukti pagalbos, išgirdus ir atbėgus kaimynui K. V. gelbėti, ko nesitikėjo, nežinojo ir nematė, jog nukentėjusysis namuose ne vienas, jie pasišalino (BK 22 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju, tiesioginės tyčios siekiant užvaldyti V. Č. priklausantį turtą požymio konstatavimas yra neatsiejamai susijęs su A. L., L. E. ir V. E. veikimo bendrininkų grupėje požymiu.

Teismas pabrėžia, kad bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24-25 straipsnių nuostatose. Taigi, kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Svarbu pažymėti, kad baudžiamasis įstatymas nenurodo, kaip ir kada bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos padarymo, kad būtų galima konstatuoti esant bendrininkų susitarimui. Dėl to, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtinąjį bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje yra įsitvirtinusi nuostata, jog bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę bendros nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-275/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-229/2008 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-55-699/2017 ir kt.). Remiantis BK, bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad iš anksto numatytas detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, vaidmenų paskirstymas ir pan., nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti (realizuoti) objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 2 d. nuosprendis byloje Nr. 1A-102-396/2015).

Byloje nustatyta ir neabejotinai pasitvirtina, kad visų kaltinamųjų veiksmai buvo nukreipti siekiant bendro tikslo – apiplėšti nukentėjusįjį V. Č., tarpusavyje palaikė glaudžius ryšius prieš ir po nusikaltimo padarymo, ką ir parodė kaltinamųjų L. E., V. E., A. L. įvykusių pokalbių, susirašinėjimų SMS žinutėmis išklotinių nuo 2016-07-01 iki 2016-07-20 analizė. Išsamus įrodymų vertinimas dėl A. L., L. E. ir V. E. nusikalstamų veiksmų bendros nusikalstamos veikos kontekste patvirtina, kad V. E. bendrininkų grupėje veikdamas kaip nusikalstamos veikos organizatorius surinko visą reikšmingą informaciją apie nukentėjusįjį V. Č. ir jo turtinę padėtį, įsitikino pats ir patikino bendravykdytojus A. L. ir L. E., jog nukentėjusysis disponuoja didelės vertės turtu ir piniginėmis lėšomis, bendravykdytojams A. L. ir L. E. susidomėjus V. E. iniciatyva ir pasiūlumu praturtėti ar „pralobti“, ėmėsi koordinuoti jų veiklą, pirmiausia, parodė ir supažindino, kur nukentėjusiojo ūkis ir gyvenamosios patalpos, suorganizavo nukentėjusiojo telefono numerį L. E., kuris nukentėjusiajam skambino dėl tariamai perkamo traktoriaus ir tarėsi dėl susitikimo, aprūpino specialiosiomis bendrai nusikalstamai veikai daryti priemonėmis – radio stotelėmis, A. L. ir L. E. nusikaltimo darymo metu buvo apsistoję pas jį namuose, bei kaip jau minėta V. E. su bendravykdytojais palaikė glaudžius ryšius judriojo ryšio (telefonų) priemonėmis : laikotarpiu nuo 2016-07-16 iki 2016-07-18 kaltinamasis L. E. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo su kaltinamuoju V. E. - 5 skambučiai, kaltinamasis A. L. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo su kaltinamuoju V. E. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini) - 16 skambučių, 4 SMS žinutės, ir šiuo atveju kaltinamojo V. E. vaidmuo atitinka BK 24 straipsnio 4 dalyje nurodytą organizatoriaus sampratą.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių paskirstymą vaidmenimis, į kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo. Pagal teismų praktiką organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas.

Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, kaip nustatyta iš nusikalstamos veikos mechanizmo buvo tik išankstinis kaltinamųjų susitarimas veikti nusikalstamai, to neteisėto veikimo tikslingumą ir pavojingumą gerai suvokė, tačiau kaip matyti kiekvienas bendravykdytojas veikė pagal situaciją ir pagal konkrečiai situacijai būdingas aplinkybes, dėl kurių iš anksto suderinto ir aiškaus veiksmų plano neturėjo, kaip ir konkrečių užduočių jie nebuvo nusimatę, veikė ekspromtu, galimi netikėtumai (pašaliniai asmenys), sutrukdę vykdyti sugalvotą nusikalstamą veiką, kaip tokie variantai, nebuvo aptarti, taip pat neapgalvoti ir jų išvengimo būdai. Kaip jau minėta, bendravykdytojams A. L. ir L. E. mintis suduoti smūgius nukentėjusiajam į galvą atsirado tik nusikalstamos veikos vykdymo eigoje, nors prieš tai buvo sutarę, kad A. L. tyliai iš nugaros nukentėjusiajam paims už burnos, nepavykus šiam jo veiksmui, buvo imtasi kitų ekspromtinių ir ne pagal kažkokį išanktinį planą, ne jo ir nebuvo, veiksmų, kaip nurodė A. L., L. E., pasirodžius į pagalbą atbėgusiam K. V., kuris jiems buvo netikėtumas, nes nežinojo ir jie galvojo, kad nukentėjusysis namuose vienas.

Akivaizdu, tokios aplinkybės nėra suderinamos su organizuotos grupės požymiais, pagal kuriuos kaltinamųjų veiksmai, kiekviena jų detalė, yra gerai apgalvoti, aptarti ir suderintas nusikalstamos veikos mechanizmas, grupės nariai pasiskirstę vaidmenimis bei konkrečiomis užduotimis, siekiant bendro tikslo. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju bendroje nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų skaičius ir atlikti objektyvieji veiksmai atitinka tik BK 25 straipsnio 2 dalyje bendrininkų grupei keliamas sąlygas. Todėl šalintinas iš kaltinimo kaltinamiesiems inkriminuotas kvalifikuotas požymis – dėl jų veikimo organizuotoje grupėje, ištyrus bylos įrodymų visumą ir teismui padarius kitokią išvadą, būtent nustačius kaltinamuosius veikiant bendrininkų grupėje. Darytina išvada, kad kaltinamieji bendrais tyčiniais veiksmais pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą, nukentėjusiojo V. Č., turtą plėšimo būdu, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių bei visi aukščiau išdėstyti įrodymai patvirtina kaltinamąjį A. L. padarius jam inkriminuotą nusikaltimą pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, kaltinamąjį L. E. padarius jam inkriminuotą nusikaltimą pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, bei kaltinamąjį V. E. padarius jam inkriminuotą nusikaltimą pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį. Kaltinamųjų veiksmų kvalifikacija teisinga.

Dėl kaltinamojo V. E. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 187 straipsnio 2 dalį

Baudžiamosios bylos Nr. 1-479-885/2016 teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. E. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad su E. J. bendravo apie metus. Vėliau susipyko ir pradėjo susirašinėti žinutėmis. Tą kartą parašė, kad šeštadienį atvažiuos pasiimti laiško. Garaže turėjo skiediklio apie pusę stiklinės. 2015-12-04 nuvažiavo, užpylė skysčio ir padegė duris. Durys degė apie 2 minutes. Matė kaip degė ir kaip užgeso. Po to nuėjo. Name degė šviesos, bet ar nukentėjusios buvo namuose ar ne, nežino. Nukentėjusiųjų atsiprašė.

Baudžiamosios bylos Nr. 1-479-885/2016 ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. J. parodė, kad 2015 m. gruodžio 4 d. apie 18.00 val. būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., kambaryje pajuto naftos produktų kvapą. Po minutės pajuto dūmų kvapą, kuris sklido iš katilinės. Nuėjus pastebėjo katilinę pilną dūmų. Pro dūmus pamatė, kad dega katilinės laukujes durys. Būdama katilinėje vandeniu užgesino degančias duris. Išėjusi į lauką pastebėjo, kad ant katilinės durų laiptų yra pripilta naftos produktų. Kadangi prieš gaisrą lijo lietus ir katilinės durys buvo šlapios, todėl iš lauko pusės durys tik aprūko. Gaisro metu apdegė durų slenkstis ir vidinė durų pusė. Pastebėjo avalynės pėdsakus. Kadangi su nieku nekonfliktavo ir skolų neturėjo, įtarė padegimu buvusį draugą V. E., su kuriuo nutraukė draugystę dėl jo nesugyvenamo charakterio. (I tomas, b. l. 49-52).

Baudžiamosios bylos Nr. 1-479-885/2016 ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. J. parodė, kad 2015 gruodžio pradžioje mamai nuėjus į katilinę, ji pamatė dūmus katilinėje. Tuo metu, kai mama pamatė dūmus katilinėje, ji buvo virtuvėje, o durys į katilinę yra ir iš virtuvės pusės ir iš lauko pusės. Kaip ji matė, mama pripuolė prie katilinėje buvusio vandens čiaupo ir prisipylusi vandens pasilenkusi pylė ant katilinės durų. Matė kaip pliūptelėjo liepsna iš lauko pusės, nors mama ir buvo užpylusi ją vandeniu. Prieš tai buvo pajutusi naftos produktų kvapą. Po gaisro labai išsigando, sužinojusi, kad V. E. galėjo padegti katilinės duris. Tą naktį ji labai prastai miegojo ir vėliau jautė nerimą ir baimę, nebuvo užtikrinta, bijojo, kad V. E. gali dar kartą ateiti ir vėl padegti namus, todėl ji taip pat jaučiasi nukentėjusi dėl šio įvykio. (I tomas, b. l. 63-65).

Specialisto išvadoje 2016-01-19 Nr. 11-2659 (15) konstatuota - ant tirti pateiktų V. E. striukės, kelnių, batų yra degaus skysčio – dyzelino – pėdsakų. Tirti pateiktame degėsių pavyzdyje yra degaus skysčio – dyzelino – pėdsakų. (I tomas, b. l. 44-48).

Iš Šiaulių apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pateiktos medžiagos Nr. 50-685 matyti, kad pridėta informacija, susijusi su 2015-12-04 kilusiu gaisru, adresu Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, priklausančio E. J., katilinės durų, pateiktas aktas dėl kilusio gaisro, tarnybinis pranešimas ir fotonuotraukos. (I tomas, b. l. 21-25).

Apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 9-19).

Bylos aplinkybės, t. y. paties kaltinamojo paaiškinimas, nukentėjusiųjų parodymai ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, protokolai, liudija, kad kaltinamasis V. E. visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą - E. J. priklausančias 100 eurų vertės katilinės duris, jas apipildamas degiu skysčiu (dyzelinu) ir taip padegdamas. Tokie nusikalstami jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atsižvelgia į bausmių skyrimo ypatumus, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, bausmės tikslus (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

Kaltinamojo L. E. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

Kaltinamojo V. E. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką pagal BK 180 straipsnio 3 dalį padarė bendrininkų grupėje.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. L., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes, į tai, kad jis neteistas (V tomas, b. l. 40-41), padarė 1 tyčinį nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikaltimas nebaigtas dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Kaltinamasis administracine tvarka baustas, turi 1 galiojančią administracinę nuobaudą (V tomas, b. l. 38-39), duomenų, kad būtų psichiatro ar priklausomybės ligų įskaitose byloje nėra, dirba AB (duomenys neskelbtini) nuo 2013-04-23 (V tomas, b. l. 58). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Atsižvelgiant į tai, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti, kaltinamajam skiriant sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą (BK 50 straipsnis). Bausmės dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį numatytą straipsnio sankcijoje. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesį bylos nagrinėjime, mano yra pagrindas išvadai, kad kaltinamajam atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą jis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, kad jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl kaltinamajam taikytinas BK 75 straipsnis – bausmės vykdymo atidėjimas – maksimaliam įstatymo numatytam terminui. Kaltinamajam skirtini įpareigojimai, teismo vertinimu, darysiantys teigiamą įtaką jo elgesiui, kad būtų išvengta galimų kitų nusikaltimų ar nusižengimų. A. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo laikas (BK 66 straipsnis).

Skiriant bausmę kaltinamajam L. E., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes, į tai, kad jis neteistas (V tomas, b. l. 62-63), padarė 1 tyčinį nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikaltimas nebaigtas dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Kaltinamasis administracine tvarka baustas, turi 1 galiojančią administracinę nuobaudą (V tomas, b. l. 59-61), duomenų, kad būtų psichiatro ar priklausomybės ligų įskaitose byloje nėra, nedirba (V tomas, b. l. 71). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Atsižvelgiant į tai, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti, kaltinamajam skiriant sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą (BK 50 straipsnis). Bausmės dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį numatytą straipsnio sankcijoje. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesį bylos nagrinėjime, mano yra pagrindas išvadai, kad kaltinamajam atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą jis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, kad jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl kaltinamajam taikytinas BK 75 straipsnis – bausmės vykdymo atidėjimas – maksimaliam įstatymo numatytam terminui. Kaltinamajam skirtini įpareigojimai, teismo vertinimu, darysiantys teigiamą įtaką jo elgesiui, kad būtų išvengta galimų kitų nusikaltimų ar nusižengimų. L. E. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas (BK 66 straipsnis).

Skiriant bausmę kaltinamajam V. E., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes, į tai, kad jis neteistas (V tomas, b. l. 74-75), padarė 2 tyčinius nusikaltimus, vieną jų priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 180 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), nusikaltimas nebaigtas dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kitą – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 187 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (V tomas, b. l. 72-73), duomenų, kad būtų psichiatro ar priklausomybės ligų įskaitose byloje nėra, nedirba (V tomas, b. l. 96), įregistravęs ūkininko ūkį (V tomas, b. l. 176-177). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką pagal BK 180 straipsnio 3 dalį padarė bendrininkų grupėje. Atsižvelgiant į tai, įvertinęs padarytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti, kaltinamąjį izoliuojant nuo visuomenės ir skiriant jam sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – realų laisvės atėmimą (BK 50 straipsnis). Švelnesnės bausmės paskyrimas už padarytus nusikaltimus akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo kriterijams, neatitiktų bausmės paskirties. Bausmės dydžiai nustatytini mažesni už vidurkius numatytus straipsnių sankcijose. Bausmės bendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, mano, kad pagrindų taikyti BK 75 straipsnį – bausmės vykdymo atidėjimą – byloje nėra, kadangi kaltinamasis linkęs nusikalsti ir būdamas laisvėje toliau gali daryti nusikaltimus. V. E. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kadangi kaltinamasis būdamas laisvėje gali slėptis nuo bausmės vykdymo ir daryti naujas nusikalstamas veikas. Į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas (BK 66 straipsnis).

Dėl civilinių ieškinių ir proceso išlaidų

Nukentėjusysis V. Č. byloje ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 30000 Eur (trisdešimties tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo, teisminio bylos nagrinėjimo metu šio reikalavimo nukentėjusysis nesumažino ir prašė iš kaltinamųjų priteisti 30000 Eur (trisdešimt tūkstančius eurų) neturtinės žalos (III tomas, b. l. 69-71). Kaltinamasis V. E. nukentėjusiajam savanoriškai pervedė (mokėtojas N. E.) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) už nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą (VI tomas, b. l. 84).

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Pažymėtina tai, kad Civilinis kodeksas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vis dėlto teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusių asmenų kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, neturtinę žalą padariusių asmenų tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusių asmenų turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 str. 2 d.). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju.

Žemesnės instancijos teismas

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis turėjo pakankamą pagrindą patirti stresą, nes kaltinamieji A. L., L. E. tyčia griebė nukentėjusiajam už gerklės, ją spaudė, jautė smaugimo požymį, nukentėjusysis šaukė, rėkė, kvietėsi pagalbos, tačiau kaltinamieji jam papildomai tyčia sudavė ne mažiau 7 smūgius į galvą, ko pasekoje jis griuvo ant žemės, viskas truko apie 7-8 minutes, sąmonės nebuvo praradęs, bet jo veidas buvo kruvinas, išvežtas apžiūrai į ligoninę, specialistas nukentėjusiajam padarytus sužalojimus įvertino nežymiu sveikatos sutrikdymu, be to, nuo šio įvykio nukentėjusiojo bendra savijauta suprastėjo, išsivystė nepasitikėjimas žmonėmis jausmas, jaučia nuolatinę baimę, nesijaučia saugus. Nors rimtesni sveikatos sutrikdymai nukentėjusiajam nebuvo padaryti, tačiau teismas net neabejoja, kad tokių smurtinių, įžūlių veiksmų pavartojimas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajam stresą, išgąstį.

Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, net ir esant tiems patiems nusikalstamos veikos padariniams, paprastai būna skirtingas. Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką plėšimo bylose nukentėjusiajam priteisiamos nuo 290 Eur iki 4344 Eur sumos padarytai neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-234/2010, 2K-419/2011, 2K-259/2012 ir kt.). Kaip minėta, kaltinamasis V. E. nukentėjusiajam savanoriškai pervedė (mokėtojas N. E.) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) už nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą (VI tomas, b. l. 84). Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo V. Č. 30000 Eur civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir priteistina 3000 Eur (trys tūkstančiai) eurų iš kaltinamųjų A. L., L. E., V. E. solidariai nukentėjusiajam V. Č.

Nukentėjusysis V. Č. byloje ikiteisminio tyrimo metu pareiškė prašymą prie civilinio ieškinio 500 Eur (penkių šimtų eurų) patirtų advokato atstovavimo išlaidų priteisimo bei teisme papildomai pateikė prašymą 300 Eur (trijų šimtų eurų) patirtų advokato atstovavimo išlaidų priteisimo ir prašė iš viso iš kaltinamųjų priteisti 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) patirtų advokato išlaidų (III tomas, b. l. 72-73, VI tomas, b. l. 12-13), įvertinęs tai, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo prašymas realus ir pagrįstas rašytiniais įrodymais, todėl tenkintinas pilnai, šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, ir priteistina 800 Eur (aštuoni šimtai) eurų iš kaltinamųjų A. L., L. E., V. E. lygiomis dalimis nukentėjusiajam V. Č.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 70,43 Eur (septyniasdešimties eurų 43 ct) sumai dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiajam V. Č. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (III tomas, b. l. 96-98), kuriuos kaltinamieji A. L., L. E. atlygino savanoriškai, A. L. sumokant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš viso 70,43 Eur, ir tai patvirtina byloje esantis mokėjimo nurodymas (VI tomas, b. l. 47), atsižvelgiant į tai, pradėtas procesas dėl 70,43 Eur civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pateiktas prašymas valstybės naudai iš kaltinamojo L. E. priteisti 413,99 Eur už suteiktą jam antrinę teisinę pagalbą (VI tomas, b. l. 75-76). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4, 7 punktais, L. E. parinko gynėją advokatą A. Z. Tokios aplinkybės rodo, kad šioje byloje siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (LAT 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Esant šioms aplinkybėms, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš L. E. nepriteistinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pateiktas prašymas valstybės naudai iš kaltinamojo A. L. priteisti 557,81 Eur už suteiktą jam antrinę teisinę pagalbą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4, 7 punktais, A. L. parinko gynėją advokatę V. P. Tokios aplinkybės rodo, kad šioje byloje siekiant įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (LAT 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–322/2014). Esant šioms aplinkybėms, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš A. L. nepriteistinos.

Kaltinamajam A. L. skirtinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuosavybės teise priklausančioms transporto priemonėms - automobiliui "Mercedes Benz", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (Vin) (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos Lietuvoje data 2008-06-02, 100 Eur vertės, automobiliui "Mercedes Benz", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (Vin) (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos Lietuvoje data 2013-03-05, 100 Eur vertės, automobiliui "Mercedes Benz", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (Vin) (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos Lietuvoje data 2011-08-02, 100 Eur vertės, uždraudžiant disponuoti šiomis transporto priemonėmis (t. y. parduoti, įkeisti ar kitaip nuosavybės teise perleisti tretiesiems asmenims), turto saugotoju paliekant A. L. Šiam apribojimui nustatytinas terminas iki visiško A. L. priteisto civilinio ieškinio atlyginimo.

Kaltinamajam V. E. skirtinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui – žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r., plotas 3,7500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3268 Eur, uždraudžiant šį turtą parduoti, įkeisti ar kitaip nuosavybės teise perleisti tretiesiems asmenims, turto saugotoju paliekant V. E., iki visiško V. E. priteisto civilinio ieškinio atlyginimo.

Kaltinamajam V. E. naikintinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paskirtas 2016-11-22 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuroro nutarimu, V. E. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui – negyvenamajai patalpai - administracinei patalpai Nr. 10, esančiai (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., bendras plotas 95,63 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r., plotas 0,3500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r., plotas 0,6200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r., plotas 1,5400 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r., plotas 1,4800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigus jo taikymo pagrindams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, ir skirti laisvės atėmimą 3 (trims) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, A. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams, įpareigojant A. L. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą ir dirbti, jo netekus, per vieną mėnesį užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. L. laikino sulaikymo laiką nuo 2016-07-21 1.15 val. iki 2016-07-22 14.45 val.

A. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir paimtą asmens, išduoto A. L. vardu, asmens tapatybės kortelę, esančią baudžiamojoje byloje Paketas Nr. 2 (III tomas), grąžinti A. L.

L. E. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, ir skirti laisvės atėmimą 3 (trims) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, L. E. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams, įpareigojant L. E. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti L. E. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016-08-30 iki 2016-09-30.

L. E. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

V. E. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje, ir skirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams,

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, ir skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir V. E. skirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. rugsėjo 6 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti V. E. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2016-07-21 iki 2017-09-05 d.

V. E. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Tenkinti iš dalies nukentėjusiojo V. Č. 30000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti 3000 Eur (tris tūkstančius) eurų iš kaltinamųjų A. L., L. E., V. E. solidariai nukentėjusiajam V. Č.

Tenkinti nukentėjusiojo V. Č. prašymą dėl 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) patirtų advokato išlaidų priteisimo ir šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis, bei priteisti 800 Eur (aštuonis šimtus) eurų iš kaltinamųjų A. L., L. E., V. E. lygiomis dalimis po 266,66 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus 66 cnt.) nukentėjusiajam V. Č.

Procesą dėl Šiaulių teritorinė ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio 70,43 Eur (septyniasdešimties eurų 43 ct) sumai nutraukti (BPK 107 straipsnis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymo, priteisti iš kaltinamojo L. E. 413,99 eurų už kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, netenkinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymo, priteisti iš kaltinamojo A. L. 557,81 eurus už kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, netenkinti.

Kaltinamajam A. L. skirtinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuosavybės teise priklausančioms transporto priemonėms - automobiliui "Mercedes Benz", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (Vin) (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos Lietuvoje data 2008-06-02, 100 Eur vertės, automobiliui "Mercedes Benz", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (Vin) (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos Lietuvoje data 2013-03-05, 100 Eur vertės, automobiliui "Mercedes Benz", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (Vin) (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos Lietuvoje data 2011-08-02, 100 Eur vertės, uždraudžiant disponuoti šiomis transporto priemonėmis (t. y. parduoti, įkeisti ar kitaip nuosavybės teise perleisti tretiesiems asmenims), turto saugotoju paliekant A. L. Šiam apribojimui nustatytinas terminas iki visiško A. L. priteisto civilinio ieškinio atlyginimo.

Kaltinamajam V. E. skirtinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui – žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r., plotas 3,7500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3268 Eur, uždraudžiant šį turtą parduoti, įkeisti ar kitaip nuosavybės teise perleisti tretiesiems asmenims, turto saugotoju paliekant V. E., iki visiško V. E. priteisto civilinio ieškinio atlyginimo.

Kaltinamajam V. E. naikintinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paskirtas 2016-11-22 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuroro nutarimu, V. E. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui – negyvenamajai patalpai - administracinei patalpai Nr. 10, esančiai (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., bendras plotas 95,63 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r., plotas 0,3500 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r., plotas 0,6200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r., plotas 1,5400 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r., plotas 1,4800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasibaigus jo taikymo pagrindams.

Nuosprendžio nuorašą išsiųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Bylos daiktus, nuosprendžiui įsiteisėjus,

biologinius pėdsakus, kvapų pėdsakus, gumines pirštines, maišelį su biria medžiaga, saugomus Šiaulių apskrities VPK, sunaikinti,CD kompaktus, 4 vnt, esančius prie bylos III tomo galinio viršelio, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėjas Audrius Sadauskas