Alytaus apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, L. B., jo atstovei advokatei Romai Katilovskienei,

suinteresuotam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, V. K., jos ir suinteresuoto asmens G. B. atstovei advokato padėjėjai Valdemarai Kuktienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. V. pareiškimą ir suinteresuotų asmenų L. B. bei V. K. savarankiškus reikalavimus suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui, E. B., G. B., J. T., D. L. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo J. V. atstovo, suinteresuoto asmens L. B. ir jo atstovės, suinteresuotų asmenų V. K., D. L. ir jų atstovės bei suinteresuotų asmenų E. B., G. B., J. T. paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė ir suinteresuotų asmenų senėlė J. V. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 4, 8, 9, 13, 66, 67). J. V. vienintelis vaikas – sūnus, o suinteresuotų asmenų tėvas J. B., būdamas našliu, mirė (duomenys neskelbtini), jo palikimą, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. kovo 29 d. nutartimi atnaujinus praleistą terminą palikimui pagal įstatymą priimti, priėmė suinteresuoti asmenys L. B. ir J. T. (1 t., b. l. 11, 66, 2 t., 30-32, 69), J. B. sutuoktinė ir suinteresuotų asmenų motina U. B. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12). J. V. mirties dieną valdė gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 4, 5, 67-82), kurie neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. 2014 m. lapkričio 13 d. J. V. sudarė oficialųjį testamentą, kuriuo visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko savo anūkei – suinteresuotam asmeniui V. K., tačiau ji per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo pagal testamentą nepadavė (1 t., b. l. 147-148, 175). Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas 2018 m. gegužės 10 d. raštu informavo pareiškėją J. V., kad pradėjo vykdyti pareiškėjo sutuoktinės J. V. turto – gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo procedūras valstybės vardu bei paprašė imtis veiksmų dėl pareiškėjo sutuoktinei priklausiusio turto paveldėjimo (1 t., b. l. 4). Pareiškėjas J. V. yra palikėją pergyvenęs sutuoktinis, paveldintis pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktą suinteresuotas asmuo L. B. yra antros eilės įpėdinis, turintys teisę kartu su pareiškėju paveldėti po senelės J. V. mirties likusį turtą. Suinteresuotas asmuo V. K. yra ne tik antros eilės įpėdinė pagal įstatymą, tačiau ir palikėjos įpėdinė paveldinti pagal testamentą (CK 5.5 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašo matyti, kad po J. V. mirties paveldėjimo byla neužvesta, palikėjo palikimo priėmimo bei atsisakymo faktų neįregistruota (1 t., b. l. 147-148).

CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tam, jog įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Suinteresuotas asmuo V. K. teigia, jog palikimą po senelės mirties ji priėmė pagal testamentą paveldimą turtą pradėjusi faktiškai valdyti, pareiškėjas J. V. ir suinteresuotas asmuo L. B. nesutinka, jog suinteresuotas asmuo V. K. priėmė palikimą faktiniu valdymu ir teigia, jog J. V. palikimą faktiškai pradėję paveldimą turtą valdyti priėmė jie. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, kas iš J. V. įpėdinių (įpėdinė pagal testamentą V. K. ar įpėdiniai pagal įstatymą J. V. ir L. B.) priėmė po J. V. mirties atsiradusį palikimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti.

Pažymėtina, kad palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, o įpėdinis priimdamas palikimą šiuo būdu savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad J. V. buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko suinteresuotam asmeniui V. K., įpėdiniams pagal įstatymą – J. V. sutuoktiniui J. V. bei vaikaičiui L. B., teisinės pasekmės, susijusios su palikimo priėmimu, gali atsirasti tik tokiu atveju jeigu būtų nustatyta, kad įpėdinė pagal testamentą – V. K., neatliko veiksmų, kuriais priėmė po senelės mirties likusį palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

I. Dėl suinteresuoto asmens V. K. savarankiškų reikalavimų

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo sutuoktinė ir suinteresuotų asmenų senelė J. V. mirė (duomenys neskelbtini), taigi terminas palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo V. K. teigia, kad prieš mirtį, nuo 2013 m. pabaigos močiutė J. V. gyveno pas ją, nes sunkiai sirgo, ji viena močiutę prižiūrėjo, todėl močiutė surašė testamentą, kuriuo namų valdą paliko jai. Mirus močiutei, kartu su pareiškėju rūpinosi močiutės laidotuvėmis, jos namuose liko močiutės daiktai, kuriuos ji valdo kaip šių daiktų savininkė. Po močiutės mirties gyvenamajame name liko gyventi pareiškėjas su broliais, kurie prižiūrėjo namus, mokėjo mokesčius, tačiau močiutė testamentu visą turtą paliko jai, todėl ji laikė save palikto turto savininke ir palikimą priėmė faktiškai jį pradėdama valdyti, t. y. pasiliko pas ją namuose likusius močiutės daiktus, nuvykusi į sodybą pasiėmė močiutės kai kuriuos rūbus bei patalynę. Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo L. B. palikimo po močiutės mirties nepriėmė, nes šį palikimą priėmė ji pagal testamentą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011, 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013)

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai nepagrindžia, jog suinteresuotas asmuo V. K. po senelės J. V. mirties per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą atliko aktyvius veiksmus, iš kurių būtų galima spręsti, jog ji mirusios senelės testamentu paliktą palikimą priėmė pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Kaip matyti iš bylos medžiagos J. V. palikimo objektas yra gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 5, 68-82). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013). Iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (1 t., b. l. 14) bei suinteresuotų asmenų paaiškinimų matyti, kad V. K. tiek prieš senelės mirtį gyveno, tiek ir po jos mirties gyvena Kauno r., ir tik kelis kartus per metus atvyksta į senelės namus. Atkreiptinas dėmesys, kad palikimo priėmimo faktui nustatyti nėra būtina, jog įpėdinis persikeltų gyventi į palikimo vietą, kadangi turtą tvarkyti kaip savo galima ir gyvenant kitoje vietoje, tačiau įpėdinis turi įrodyti, jog atliko aktyvius veiksmus prižiūrėdamas paveldimą turtą. Pareikšdama savarankiškus reikalavimus bei pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (1 t., b. l. 150-159, 168-172) V. K. nurodė, kad po močiutės mirties pareiškėjui aiškiai leido suprasti, jog ji yra namų savininkė, tačiau atsižvelgdama į situaciją, kad pareiškėjas yra močiutės sutuoktinis ir neturi kur gyventi, leido jam bei broliui naudotis gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, padėjo pareiškėjui prižiūrėti ūkį, tačiau byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Pati V. K. teismo posėdyje nepatvirtino, jog su pareiškėju bei broliu L. B. kalbėjo dėl leidimo gyventi ir naudotis namu bei jo priežiūros, teigia, kad ji komunalinių mokesčių, būtinų namui išlaikyti, nemokėjo, apie testamentą broliui L. B. pasakė tik 2017 m. liepos mėn. Suinteresuoti asmenys L. B. ir E. B. parodė, kad mirus močiutei apie palikimo priėmimą šeimoje niekas nekalbėjo, sesuo V. K. niekada namu nesirūpino, su ja apie namo priežiūrą, jo išlaikymą, nekalbėjo, gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais prižiūrėjo su pareiškėju, jais rūpinosi savo nuožiūra, dėl namo tvarkymo spręsdavo trise, sesuo atvažiuodavo jų aplankyti, būdama sodyboje ilsėdavosi, lankydavo draugus ir tik po kažkurio laiko (jau praėjus trims mėnesiams po močiutės mirties) seseriai pasakius apie testamentą pradėjo galvoti, jog namas pagal testamentą priklauso seseriai. Suinteresuoti asmenys D. L. ir J. T. teismo posėdyje patvirtino, kad po močiutės mirties name liko gyventi pareiškėjas su broliais, V. K. į kaimą atvažiuodavo retai, būdama kaime tvarkėsi namuose, gamino maistą, aplankydavo draugus, tačiau prie namo priežiūros neprisidėdavo, mokesčius už namą mokėjo ir moka pareiškėjas su broliais, kurie ir prižiūri namus. Liudytoja I. Č., kuri kartu su V. K. grįždavo į paveldimą namą, nurodyti kam po J. V. mirties priklauso namai negalėjo, tačiau parodė, kad V. K. į (duomenys neskelbtini) važiuodavo grybauti, pasisvečiuoti pas dieduką J. V., namus prižiūrėdavo E. ir L. B., nes jie juose gyveno. Liudytojas R. M. parodė, kad kas po J. V. mirties priėmė palikimą jam nežinoma, su V. K. važiuodavo aplankyti brolių bei J. V., ar V. K. priimdavo sprendimus dėl namo priežiūros, nežino. Liudytoja V. K., ilgą laiką padedanti pareiškėjui bei suinteresuotiems asmenims L. B. ir E. B., parodė, kad V. K. namu nesurūpino, grįžusi į paveldimą namą paskutiniu metu miegodavo pas draugus, namu rūpinosi, jį prižiūrėjo bei mokesčius už namą mokėjo E. B., L. B. ir J. V., kurie laikė, jog minėti namai yra jų. Liudytojo J. V. parodymai patvirtina, kad iš esmės paveldimu turtu tiek iki J. V. mirties, tiek jai mirus, rūpinosi pareiškėjas J. V. ir L. B., kitų asmenų, kurie rūpintųsi namais, jis nepastebėjo. Liudytojas A. T. taip pat patvirtino, jog po J. V. mirties namu rūpinosi ir juos prižiūrėjo J. V., L. B. ir E. B., V. K. atvažiavusi namuose nieko nedarydavo, dažniausiai atvažiuodavo norėdama aplankyti draugus, girdėjo, kaip praėjus 3 ar 4 mėnesiams po močiutės mirties V. K. apie J. V. testamentą užsiminė broliui E. B.. Nurodyti suinteresuotų asmenų paaiškinimai bei liudytojų parodymai paneigia suinteresuoto asmens V. K. nurodytas aplinkybes, kad ji pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims leido suprasti, jog yra namo savininkė ir jiems tik leidžia gyventi bei naudotis namu, mokant už jį komunalinius mokesčius, bei, jog ji priėmė senelės paliktą palikimą faktiškai pradėjus gyvenamąjį namą valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o suinteresuotų asmenų D. L. ir J. T. nurodytų aplinkybių, kad V. K. atvažiavusi į kaimą tvarkėsi namuose, darė valgyti bei suinteresuoto asmens V. K. nurodytų aplinkybių, jog ji prieš mirtį prižiūrėjo močiutę, močiutei mirus padedant pareiškėjui ją palaidojo bei prižiūri kapus, o po močiutės mirties kurį laiką pareiškėjas gyveno pas ją ir ji jam padėjo, negalima laikyti aplinkybėmis, įrodančiomis palikimo priėmimą faktiniu valdymu, kadangi suinteresuotas asmuo šiais veiksmais nepradėjo valdyti jokio močiutės palikimo.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, gali būti reikšmingi asmens veiksmai, atliki ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Kaip matyti iš V. K. paaiškinimų J. V. sutuoktinei J. V. pradėjus gyventi pas V. K., perdavė V. K. paveldimo namo dokumentus (inventorinę bylą), ko neneigia nei pareiškėjas, nei suinteresuoti asmenys, tačiau V. K., turėdama su turtu susijusius dokumentus, jokių aktyvių veiksmų dėl gyvenamojo namo su priklausiniais įregistravimo Nekilnojamojo turto registre močiutės vardu bei paveldėjimo procedūrų iniciavimo nei per įstatymo nustatytą palikimui priimti terminą nei vėliau nesiėmė. Be to, suinteresuoti asmenys E. B., L. B. ir J. T. nurodė, kad gavę VĮ Turto banko raštą apie nepriimtą J. V. palikimą, tuo metu jau žinodami, jog močiutė buvo parašiusi testamentą sesers V. K. naudai, nusiuntė šį raštą V. K.. Liudytoja V. K. parodė, kad pareiškėjas su suinteresuotais asmenimis tikėjosi, jog V. K. susitvarkys dokumentus dėl palikimo priėmė, tačiau baigiantis rašte nustatytam terminui sužinojo, jog V. K. dokumentų nesitvarko. Suinteresuotas asmuo V. K. patvirtino, kad gavo šį raštą, jį gavusi paskambino VĮ Turto bankui, tačiau išgirdusi, kad turtas yra areštuotas, daugiau su niekuo apie raštą nekalbėjo, t. y. jokių veiksmų nesiėmė. Teismo vertinimu toks V. K. pasyvumas ir neveikimas, žinant apie neatliktas J. V. palikimo procedūras, turint su paveldimu turtu susijusius dokumentus ir esant informuotai apie galimą turto perėjimą valstybės nuosavybėn, ne tik patvirtina, kad ji aktyviais veiksmais nepradėjo faktiškai paveldimo turto valdyti, tačiau leidžia daryti išvadą, kad ji net neturėjo valios turtą užvaldyti.

Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį palikimo objektu gali būti materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Suinteresuotas asmuo V. K. teigia, kad palikimo priėmimo faktą patvirtinta ir ta aplinkybė, jog ji po močiutės mirties pasiliko J. V. asmeninius daiktus: nuotraukas, laikrodį, iš paveldimo namo, 2016 m. broliui E. B. pradėjus daryti remontą, pasiėmė kai kuriuos močiutės rūbus, patalynę. Teismas su tokiu aplinkybių vertinimu neturi pagrindo sutikti. CK 5.14 straipsnyje įtvirtinta, kad įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įpėdiniams pagal įstatymą, nesvarbu, kokia yra jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, būtina išsiaiškinti, koks turtas paveldimas įstatyminių ar testamentinių įpėdinių ir koks priskirtinas prie namų apstatymo daiktų ir apyvokos reikmenų, nes šie pagal CK 5.14 straipsnį nepaveldimi, o pereina įpėdiniams pagal įstatymą, nesvarbu, kokia yra jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų ir dokumentų, laiškų, nuotraukų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006, 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį. Be to, paveldėjimo teisėje konkretaus daikto paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą (t. y. nemokėjo mokesčių, nesaugojo turto, nesirūpino juo ir pan.) ilgą laiko tarpą po palikimo atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kita vertus, jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti. Pagal konkrečios bylos aplinkybes turi būti įvertinta ir nuspręsta, ar palikėjo drabužių, asmeninių ir kitokių daiktų paėmimas ar pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu vertinamas kaip palikimo priėmimo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Nagrinėjamu atveju palikėja J. V. nuo 2014 m. spalio mėn. iki mirties ((duomenys neskelbtini)), t. y. daugiau nei vienerius metus laiko gyveno pas suinteresuotą asmenį V. K. (1 t., b. l.9, 176), ji su savimi turėjo asmeninius daiktus, kurie logiška, kad po jos mirties ir liko pas V. K., todėl vien tik J. V. daiktų (nuotraukų, laikrodžio), jos turėtų gyvenant pas V. K. metu, perėmimas pats savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti palikimo priėmimo faktui. Be to, V. K. nurodė, kad 2016 m. vasarą grįžusi iš paveldimų namų pasiėmė kai kuriuos močiutės asmeninius daiktus (rūbus, patalynę), nes brolis E. B. darė name remontą, tačiau pažymėtina, kad V. K. nurodyti daiktai priskiriami prie CK 5.14 straipsnyje nurodytų asmeninių ar namų apyvokos daiktų, todėl veiksmai juos paimant negali būti vertinami kaip veiksmai, kuriais buvo priimtas palikimas. Kaip jau minėta, byloje neįrodyti V. K. aktyvūs veiksmai, kuriais ji faktiškai pradėjo valdyti turtą, be to, nenustatytos kitos reikšmingos aplinkybės, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, todėl vien tai, kad suinteresuotas asmuo V. K. pasiliko močiutės atsivežtus asmeninius daiktus bei iš namų pasiėmė kai kuriuos močiutės rūbus ir patalynę neįrodo, kad ji priėmė močiutės palikimą.

Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo V. K. įrodinėdama turto užvaldymo faktą, didelį dėmesį skiria J. V. testamento sudarymo faktui. Ji nurodė, kad J. V. apie testamento sudarymą buvo žinoma, E. B. apie jį buvo pasakius dar būnant močiutei gyvai, tuo tarpu L. B. apie testamentą pasakė 2017 m. liepos mėnesį vykusių dukters krikštynų metu, tačiau nagrinėjant bylą pasitvirtinto tik aplinkybė, jog L. B. apie testamentą buvo pasakyta 2017 m. vasarą vykusių krikštynų metu. Suinteresuotas asmuo E. B. nurodė, kad apie testamentą sužinojo praėjus kuriam laikui po J. V. mirties ir tik nuo to momento manė, kad turtas priklauso V. K.. Liudytojas A. T. patvirtino, jog V. K. E. B. apie testamentą užsiminė praėjus 3 ar 4 mėnesiams po močiutės mirties, kas paneigia V. K. parodymus, jog E. B. apie sudarytą testamentą buvo žinoma dar močiutei būnant gyvai, o byloje įrodymų patvirtinančių, jog pareiškėjas J. V. žinojo apie testamentą, nepateikta (CPK 178 straipsnis). Tuo pagrindu, pripažintina, jog pareiškėjui bei suinteresuotiems asmenims L. B. ir E. B. nežinant apie testamento sudarymą, jie po J. V. mirties V. K. neatliekant jokių aktyvių veiksmų dėl paveldimo turto, tikėtina, jog nelaikė V. K. šio turto savininke ir paveldimą turtą prižiūrėjo savo, o ne suinteresuoto asmens V. K. naudai. Pažymėtina, kad vien testamento turėjimo faktas, neatliekant jokių aktyvių veiksmų, siekiant užvaldyti turtą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad palikimas buvo priimtas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, o V. K. argumentas, kad ji manė, jog testamento turėjimo faktas lemia nuosavybės perėjimą, t. y. kad turtas po J. V. mirties perėjo jai savaime ir jokių veiksmų jai nereikėjo atlikti, nagrinėjamos situacijos vertinimo iš esmės nekeičia.

Atsižvelgiant į visas nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog suinteresuotas asmuo V. K. per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos (nuo palikėjos mirties momento) būtų faktiškai atlikusi aktyvius veiksmus ir priėmusi palikimą pradedant faktiškai jį valdyti, todėl suinteresuoto asmens V. K. savarankiški reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti.

II. Dėl pareiškėjo J. V. pareiškimo ir suinteresuoto asmens L. B. savarankiškų reikalavimų

Pareiškėjo J. V. atstovas nurodė, kad J. V. sunkiai susirgus reikėjo išvykti gydytis į Kauną, dėl ko J. V. išvyko gyventi pas V. K., kur gyveno iki mirties, tuo metu J. V. namų valdoje gyveno pareiškėjas kartu su suinteresuotais asmenimis L. B. ir E. B.. Mirus J. V. J. V. kartu su minėtais suinteresuotais asmenimis toliau liko gyventi J. V. priklausiusiame name, visi kartu rūpinosi šiuo namu ir jo priklausiniais, t. y. mokėjo su namu susijusius mokesčius, jį prižiūrėjo ir elgėsi kaip namų valdos savininkai. Šias aplinkybes pavirtinto ir savarankiškus reikalavimus pareiškęs suinteresuotas asmuo L. B., kuris nurodė, kad po močiutės mirties kartu su J. V. ir broliu E. B. liko gyventi močiutės name, visi prižiūrėjo jį, remontavo, su J. V. mokėjo mokesčius, kartu sprendė dėl močiutės likusių rūbų išmetimo ir iki 2017 m., kol sesuo nepasakė apie močiutės sudarytą testamentą, laikė save vienu iš namų valdos savininku. Iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad pareiškėjas nuo 1969 m. liepos 29 d. paveldimame name deklaravo savo gyvenamąją vietą, kuri nėra pasikeitusi iki dabar (1 t., b. l. 7), šiame name faktinė gyvenamoji vieta yra ir suinteresuoto asmens L. B. (1 t., b. l. 15), byloje pateikti 2016 m. sausio 17 d. ir vėlesnių datų mokėjimų kvitai (1 t., b. l. 82-85, 2 t., b. l. 24-26) malkų perdavimo – priėmimo aktai (2 t., b. l. 22-23) patvirtina pareiškėjo J. V. ir suinteresuoto asmens L. B. nurodytas aplinkybes apie gyvenimą paveldimame name, rūpinimusi jo apšildymu, mokesčių, susijusių su palikėjos turtu, mokėjimą bei tai, kad prievolės, susijusios su namu, buvo vykdomos nepraėjus CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytam trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminui. Šias aplinkybes patvirtino taip pat ir teismo posėdyje apklausti suinteresuoti asmenys bei liudytojai. Suinteresuotas asmuo E. B., gyvenantis kartu su pareiškėju ir suinteresuotu asmeniu L. B., teismo posėdyje nurodė, kad po J. V. mirties namu rūpinosi visi trys, sprendimus, susijusius su namo tvarkymu, jo priežiūra, priimdavo trise. Liudytoja V. K. parodė, kad po J. V. mirties namuose gyveno ir jais rūpinosi J. V., L. B. ir E. B., jie visi trys mokėjo su namu susijus mokesčius, o V. K. po VĮ Turto banko rašto gavimo neatlikus jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo su pareiškėju vyko į savivaldybę, jog būtų skirtas advokatas ir būtų pradedami tvarkyti dokumentai dėl palikimo priėmimo. Liudytojas J. V. parodė, kad J. V. pastatė ūkinį pastatą, apdažė namą, pakeitė namo stogą, sudėjo langus, o mirus J. V. namuose liko gyventi pareiškėjas J. V., L. B. ir E. B.. Liudytojas A. T., kuris su pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų šeima susipažino 2014 m. ir kartu su suinteresuotu asmeniu J. T. iki 2014 m. lapkričio mėnesio gyveno paveldimame name, parodė, kad po J. V. mirties name gyveno ir juo rūpinosi pareiškėjas J. V., L. B. ir E. B.. Taigi, byloje nustatyta, kad pareiškėjas J. V. ir suinteresuoti asmenys L. B., E. B. ilgą laiką su palikėja J. V. gyveno iki jos mirties ir tame pačiame name tebegyvena, jie name yra pasiskirstę atskirus kambarius, jį prižiūri, naudoja ir juo disponuoja, moka mokesčius. Nustatytos aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą spręsti, kad pareiškėjas J. V. ir suinteresuotas asmuo L. B. likdami gyventi mirusios J. V. name ir vykdydami su juo susijusias prievoles, spręsdami dėl J. V. daiktų likimo išreiškė subjektyvią valią priimti palikimą faktiškai pradedant turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2006). Aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina jų valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas sprendžia, kad pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo L. B. po palikėjos J. V. mirties toliau gyvendami name, kuris sudaro palikimą, jį prižiūrėję, vykdę prievoles, susijusias su namu, priėmė palikimą po J. V. mirties, pradėję turtą faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis), nes byloje esantys įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad jie per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą atliko aktyvius veiksmus dėl turto išlaikymo, disponavimo juo ir rūpinosi turtu kaip savo, be to, šiuos veiksmus atliko ir vėliau net ir paaiškėjus apie J. V. surašytą testamentą. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo L. B. nuo 2017 m. vasaros iš V. K. sužinojęs apie močiutės surašytą testamentą, dėl savo galimo teisinio neišprusimo, moralinių ir socialinių vertybių, netinkamai suprato teisinį palikimo priėmimo institutą ir manė, kad namų valda turi likti seseriai, nagrinėjamu atveju negali paneigti paties faktinio palikimo priėmimo fakto ir užkirsti kelio jam bei pareiškėjui, kaip palikimą priėmusiems faktiniams įpėdiniams, paveldėti palikimą sudarantį turtą. Išdėstytų motyvu pagrindu, įvertinus tai, kad pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo L. B. negali kitokia tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, todėl tam, kad jie galėtų įgyvendinti savo teises į paveldimą turtą, pareiškėjo J. V. pareiškimas ir suinteresuoto asmens L. B. savarankiški reikalavimai tenkinti ir šis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas). Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas neįvardija J. V. palikimo sudėties.

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pareiškėjui J. V. ir savarankiškus reikalavimus pareiškusiam suinteresuotam asmeniui V. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. birželio 15 d. bei 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimų pagrindais buvo teikiama 100 procentų dydžio valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir jie visiškai atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas (1 b. l. 20, 48, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. spalio 11 d. pažyma dėl teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-6106 patvirtina, kad už V. K. teikiamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą susidarė valstybės naudai priteistinos 241,23 Eur išlaidos. Iš bylos medžiagos matyti, kad suinteresuotas asmuo L. B. patyrė 650,00 Eur bylinėjimosi išlaidas: 50,00 Eur žyminį mokestį ir 600,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 64, 2 t., b. l. 103-107), kurias prašo priteisti iš suinteresuoto asmens V. K.. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia taisyklė nei ginčo teisenos atveju – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pareiškimą bei suinteresuoto asmens L. B. savarankiškus reikalavimus patenkinus, o suinteresuoto asmens V. K. savarankiškus reikalavimus atmetus, pastaroji iš esmės yra laikoma ginčą pralaimėjusia šalimi, todėl ji turi pareigą atlyginti pareiškėjo bei suinteresuoto asmens L. B. turėtas bylinėjimosi išlaidas ir valstybės patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Tuo pagrindu išlaidos valstybei už V. K. teiktą antrinę teisinę pagalbą iš pareiškėjo bei suinteresuoto asmens L. B. nepriteistinos. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos duomenų apie antrinės teisinės pagalbos išlaidas nepateikta, be to, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi šios išlaidos turi būti apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, tuo tarpu, suinteresuotas asmuo L. B. byloje patyrė 650,00 Eur bylinėjimosi išlaidais. Teismo vertinimu, visos suinteresuoto asmens L. B. turėtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos teisingam bylos išnagrinėjimui, išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.2., 8.19, 8.20 punktuose nustatytų ribų, yra pagrįstos pateiktais įrodymais, todėl suinteresuoto asmens L. B. patirtos 650,00 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš suinteresuoto asmens V. K. (CPK 93, 98 straipsniai).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 105,43 Eur, tačiau įvertinus tai, kad suinteresuotam asmeniui V. K. yra teikiama antrinė teisinė pagalba 100 procentų, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi ir CPK 96 straipsniu, šio išlaidos iš suinteresuoto asmens V. K. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjo J. V. pareiškimą ir suinteresuoto asmens L. B. savarankiškus reikalavimus, suinteresuoto asmens V. K. savarankiškus reikalavimus atmesti.

Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Paveldėjimo liudijimo išdavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po senelės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Priteisti iš suinteresuoto asmens V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), suinteresuoto asmens L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 650,00 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.