- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-06
- Bylos Nr.
- e2-1460-433/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28170-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Ieškovas
- N. B.
- Atsakovas
- Danske Bank A
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo N. B. ieškinį atsakovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą dėl sutarčių pripažinimo pasibaigusiomis
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad kreipėsi į Lietuvos komercinius bankus dėl asmeninės paskolos būstui įsigyti suteikimo. Jam buvo paaiškinta, jog paskola būsto įsigijimui jam negali būti suteikta, nes Lietuvos banko administruojamos Paskolų rizikos duomenų bazės duomenimis (duomenis pridedami) jo įsipareigojimai Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske bank A/S Lietuvos filialą, t. y. atsakovui, pagal laidavimo sutartis yra 1 778 191,83 EUR. Jis, norėdamas išsiaiškinti susidariusią situaciją, kreipėsi į atsakovą, kuris patvirtino jo 1 778 191,83 EUR įsipareigojimus, kilusius iš laidavimo sutarčių už UAB „Vaineta“ prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą. Nurodo, kad jis nuo 2009 m. vasario 20 d. iki 2009 m. rugsėjo 4 d. ėjo direktoriaus pareigas UAB „Vaineta“. UAB „Vaineta“ 2003 m. spalio 24 d. su atsakovu pasirašė kredito linijos sutartį Nr. KT, 200310-0054, pagal kurią UAB „Vaineta“ buvo suteiktas 1 064 120,00 EUR kreditas, o pagal 2009 m. birželio 16 d. kredito sutartį Nr. K200504-0419 – 714 071,83 EUR kreditas. Atsakovo teigimu, šių prievolių įvykdymo užtikrinimui, jis su atsakovu pasirašyta 2007 m. birželio 08 d. laidavimo sutartimi Nr. FA-KL200310-0054-3, bei 2009 m. birželio 16 d. pasirašyta laidavimo sutartimi Nr. FA-K200504-0419, įsipareigojo atsakyti visu savo turtu, jei UAB „Vaineta“, už kurią buvo laiduota, neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal aukščiau minėtas kredito sutartis. Tačiau jis, dėl praėjusio ilgo laiko tarpo bei neturėdamas minėtų laidavimo sutarčių, nepamena, kad tokias laidavimo sutartis jis būtų pasirašęs. Atkreipia dėmesį, kad UAB „Vaineta“ 2009 m. rugpjūčio 18 d. teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Teismo sprendimas dėl BUAB „Varneta“ pabaigos ir jos likvidavimo dėl bankroto priimtas 2013 m. rugpjūčio 21 d., įsiteisėjo 2013 m. rugsėjo 21 d. UAB „Vaineta“ 2013 m. spalio 04 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Jo atsakovas 2016 m. balandžio 20 d. raštu „Dėl Paskolų rizikos duomenų bazėje tvarkomų duomenų atnaujinimo“, vadovaujantis Lietuvos banko valdybos 1995 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 125 „Dėl Paskolų rizikos duomenų bazės tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Paskolos rizikos duomenų bazės tvarkymo taisyklių 12 straipsnio nuostatomis, kurios nurodo, kad duomenų tvarkytojas (kredito įstaiga) informaciją Lietuvos banko administruojamai Paskolų rizikos duomenų bazei privalo pateikti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo, kreipėsi į atsakovą, prašydamas atnaujinti ieškovo duomenis pateiktus Paskolų rizikos duomenų bazei apie esamus įsipareigojimus, panaikinant ieškovo laidavimo prievoles pagal 2007 m. birželio 08 d. laidavimo sutartį Nr. FA-KL200310-0054-3 ir 2009 m. birželio 16 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200504-0419. Atsakovas, 2016 m. gegužės 17 d. raštu „Dėl informacijos Lietuvos banko administruojamai paskolų rizikos duomenų bazei pateikimo“ Nr. dnkl 604089, atsisakė tenkinti prašymą, nurodydamas, kad laidavimo sutartyse buvo nustatyta, kad jos galioja nuo jų sudarymo momento iki visiško ir tinkamo UAB „Vaineta“ bei laiduotojo skolinių įsipareigojimų bankui pagal kredito sutartis įvykdymo, ir kad iki šiol teismas nėra priėmęs sprendimo, kuriuo ieškovo laidavimai pagal minėtas laidavimo sutartis būtų pripažinti negaliojančiais ar pasibaigusiais, todėl prašyti atnaujinti duomenis dėl jo įsipareigojimų Paskolos rizikos duomenų bazėje neturi pagrindo. Rašte taip pat nurodoma, kad šiai dienai neįvykdyti ieškovo skoliniai įsipareigojimai pagal kredito sutartį Nr. K200504-0419 sudaro 1 038 695, 86 EUR (iš kurių 1 034 094,13 EUR negrąžintos paskolos lėšos, 4 601,73 EUR palūkanos), o pagal kredito sutartį Nr. KL200310-0054 sudaro 83 527,99 EUR. 2016 m. birželio 07 d. jo atstovas pakartotiniu prašymu „Dėl paskolų rizikos bazėje tvarkomų duomenų atnaujinimo“ kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakovas 2016 m. birželio 27 d. raštu „Dėl paskolų rizikos duomenų bazėje tvarkomų duomenų atnaujinimo“ Nr. dnkl605128 ieškovo atstovo prašymą tenkinti atsisakė 2016 m. gegužės 17 d. rašte nurodytais motyvais. Laidavimo kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo samprata pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Taigi laidavimas atsiranda sutarties, nors gali atsirasti ir įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu. Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Pagal laidavimo sutartį laiduotojas įgyja pareigą įvykdyti laidavimu užtikrintą prievolę, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai, o kreditorius - teisę reikalauti, kad laiduotojas atliktų šią savo pareigą. Iš laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, ir tai yra jo, kaip akcesorinės prievolės, pagrindinis požymis. Laidavimo prievolės akcesoriškumas pasireiškia ir tuo, kad, pasibaigus pagrindinei prievolei arba ją pripažinus negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas. Bendrasis principas yra tas, kad laidavimas baigiasi tuo pačiu metu kaip ir juo užtikrinama prievolė. CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Tačiau CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas. Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip akcesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šalių susitarimas, kad laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, nes kiekvienu atveju laiduotojas turi žinoti, kokią atsakomybę jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavimą ir užtikrindamas skolininko prievolę. Atitinkamai ir kreditorius žino, kokia apimtimi ir terminais atsako laiduotojas. Kadangi jis neatsimena, kad jis būtų pasirašęs laidavimo sutartis ir šių sutarčių neturi, negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar šiose sutartyse šalių buvo sulygta, jog laidavimo sutartys galioja iki visiško prievolių bankui pagal Kredito sutartis įvykdymo. Remiantis Įmonių bankroto įstatymu nustatytu teisiniu reglamentavimu, teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Teisė pareikšti reikalavimus bankroto byloje taikoma tiek kreditoriui, kurio reikalavimai yra užtikrinti prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais (tarp jų ir laidavimu), tiek ir neapsaugotiems kreditoriams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra pažymėjusi, kad, bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos išplaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu. Tačiau jei užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro, tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas. UAB „Vaineta“ teismo 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla, paskirtas administratorius, kuriam buvo pavesta atlikti Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytus veiksmus, vienas kurių - per dešimt dienų nuo teismo nutarties apie bankroto bylos iškėlimą įsiteisėjimo apie bankroto bylos iškėlimą pranešti įmonės kreditoriams. Taigi, atsakovas buvo informuotas apie pagrindiniam skolininkui UAB „Vaineta“ iškeltą bankroto bylą. Kaip pirmiau nurodyta, kreditorius (atsakovas) turėjo teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas (ieškovas) bendrai, tiek bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Tačiau atsakovas iki šiol nėra pareiškęs jam jokių reikalavimų dėl įsipareigojimų pagal minėtas laidavimo sutartis įvykdymo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jeigu užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro, tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymu 32 straipsniu, bankrutavusiai įmonei likviduoti ir atitinkamai prievolių pabaigai konstatuoti reikalinga atitinkama juridinių faktų sudėtis, t. y. teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos bei įmonės išregistravimas iš Juridinių asmenų registro. Kaip buvo aukščiau nurodyta, teismo sprendimas dėl BUAB „Vaineta“ pabaigos ir jos likvidavimo dėl bankroto priimtas 2013 m. rugpjūčio 21 d., įsiteisėjo 2013 m. rugsėjo 21 d., iš Juridinių asmenų registro įmonė išregistruota 2013 m. spalio 04 d. Juridinio asmens likvidavimo faktas nulemia jo prievolių pasibaigimą bei atitinkamai šalutinės prievolės - laidavimo pasibaigimą. Taigi likvidavus ir 2013 m. spalio 04 d. iš Juridinių asmenų registro išregistravus UAB „Vaineta“ pasibaigė visos jos prievolės, todėl atitinkamai baigėsi ir šalutinės jo (laiduotojo) prievolės pagal 2007 m. birželio 08 d. laidavimo sutartį Nr. FA-KL200310-0054-3, bei 2009 m. birželio 16 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200504-0419, jei jis šias sutartis buvo pasirašęs. O atsakovo argumentas, kad laidavimo sutartys galioja iki visiško ir galutinio prievolių pagal kredito sutartis įvykdymo, prieštarauja CK 6.76 straipsnio 2 dalies, 6.87 straipsnio 1 dalies imperatyviosioms nuostatoms, todėl negali būti taikomas. Prašė pasirašytas 2007 m. birželio 08 d. laidavimo sutartį Nr. FA-KL200310-0054-3 ir 2009 m. birželio 16 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200504-0419, pripažinti pasibaigusiomis bei priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, (toliau – Bankas) pateiktame atsiliepime nurodo, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Bankas savo poziciją grindžia tokiais argumentais. Bankas ir UAB VAINETA, į. k. 133692190 (toliau – VAINETA), sudarė 2003-10-24 Kredito linijos sutartį Nr. KL200310-0054 (toliau - Kredito linijos sutartis) su visais tolimesniais pakeitimais ir papildymais, remiantis kuria Bankas suteikė VAINETAI kreditą, o VAINETA įsipareigojo grąžinti visas paskolintas lėšas, mokėti palūkanas ir vykdyti kitus įsipareigojimus. 2007-06-08 Laidavimo sutartimi Nr. FA- KL200310-0054-3 (toliau - Laidavimo sutartis 1). Ieškovas įsipareigojo atsakyti visu savo turtu Bankui, jeigu VAINETA, už kurią laiduojama, neįvykdys visos savo prievolės arba jos dalies pagal Kredito linijos sutartį su visais jos tolimesniais pakeitimais ir papildymais. Laidavimo sutartyje 1 numatyta, jog laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško ir tinkamo Kredito linijos sutarties bei laiduotojo skolinių įsipareigojimų Bankui įvykdymo pagal šios sutarties sąlygas (22 p.). Bankas ir UAB VAINETA 2005-05-03 sudarė Kredito sutartį Nr. K200504-0419 (toliau - Kredito sutartis) su visais tolimesniais pakeitimais ir papildymais, remiantis kuria Bankas suteikė VAINETAI kreditą, o VAINETA įsipareigojo grąžinti visas paskolintas lėšas, mokėti palūkanas ir vykdyti kitus įsipareigojimus. 2009-06-16 Laidavimo sutartimi Nr. FA-200504-0419 (toliau - Laidavimo sutartis 2). Ieškovas įsipareigojo atsakyti visu savo turtu Bankui, jeigu VAINETA, už kurią laiduojama, neįvykdys visos savo prievolės arba jos dalies pagal Kredito sutartį su visais jos tolimesniais pakeitimais ir papildymais. Laidavimo sutartyje 2 numatyta, jog laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško ir tinkamo Kredito gavėjo skolinių įsipareigojimų Bankui įvykdymo pagal šios sutarties sąlygas (23 p.). Kauno apygardos teismo 2009-08-18 priimta nutartimi VAINETAI buvo iškelta bankroto byla, kurioje teismo patvirtintas Banko kreditorinis reikalavimas iš viso sudarė 1 778 864,33 EUR arba 6 142 062,77 Lt. Bankas 2009-09-16 raštu „Dėl įsipareigojimų įvykdymo“, kuris ieškovui buvo išsiųstas registruotu laišku, pareikalavo, kad ieškovas ne vėliau kaip iki 2009-10-02 sumokėtų 1 068 721,73 EUR pagal Kredito linijos sutartį ir 705 720,83 EUR pagal Kredito sutartį. Tačiau ieškovas šio Banko reikalavimo iki šiol nėra įvykdęs. Kaip buvo nurodyta Banko 2016-06 27 rašte, VAINETA 2016-06-27 dienai Bankui buvo skolinga 1 038 695,86 EUR pagal Kredito sutartį ir 83 527,99 EUR pagal Kredito linijos sutartį. Kadangi ieškovas pagal Laidavimo sutartį1 ir Laidavimo sutartį 2 įsipareigojo atsakyti už VAINETOS įsipareigojimų tinkamą įvykdymą, todėl ieškovo įsipareigojimai Bankui nėra pasibaigę. Ieškovas savo ieškinyje nurodo, kad jo įsipareigojimai pagal Laidavimo sutartį 1 ir Laidavimo sutartį 2 yra pasibaigę. Ieškovas savo poziciją grindžia tuo, kad VAINETA 2013-10-04 buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro ir nuo šios datos VAINETA įsipareigojimas Bankui laikytinas pasibaigusiu. Anot ieškovo, kadangi VAINETA įsipareigojimas Bankui yra pasibaigęs ir Bankas iki VAINETOS išregistravimo ieškovui nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl įsipareigojimų pagal minėtas laidavimo sutartis įvykdymo, todėl ir ieškovo, kaip laiduotojo, įsipareigojimas Bankui laikytinas pasibaigusiu pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.76 str. 2 d. ir 6.87 str. 1 d. Bankas su tokia ieškovo pozicija nesutinka. Ieškovas nesąžiningai ieškinyje nutylėjo svarbią aplinkybę, kad Bankas 2009-09-16 raštu „Dėl įsipareigojimų įvykdymo“, kuris ieškovui 2009-09-16 buvo išsiųstas registruotu laišku, pareikalavo, kad Ieškovas ne vėliau kaip iki 200910-02 įvykdytų savo įsipareigojimus pagal jo pasirašytas su Banku laidavimo sutartis. Tačiau Ieškovas šio įsipareigojimo Bankui iki šiol nėra įvykdęs. Pabrėžtina, kad ieškovas ir VAINETA Banko atžvilgiu yra solidarūs laiduotojai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad laiduotojo solidarioji atsakomybė (CK 6.81 straipsnio 1 dalis) lemia, kad kreditorius gali iš karto reikšti savo reikalavimą laiduotojui ir savaime neturi pareigos jo reikšti pagrindinio skolininko bankroto byloje. Kita vertus, bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek atskirai laiduotojui, tiek abiem kartu. Bankas savo reikalavimą ieškovui pagal minėtas laidavimo sutartis pareiškė dar iki išregistruojant pagrindinį skolininką VAINETĄ. Laiduotojas savo kaip solidaraus skolininko įsipareigojimų Bankui neįvykdė. Tai, kad Bankas iki šiol nėra pareiškęs reikalavimo teisme ieškovui dėl skolos priteisimo pagal minėtas laidavimo sutartis, situacijos nekeičia. Bankas tokią galimybę pareikšti reikalavimą ieškovui svarsto, atsižvelgdamas į patirtinų bylinėjimosi išlaidų, t. y. mokėtiną žyminį mokestį ir kt., dydį ir ketina ja ateityje pasinaudoti. Todėl laikytina, kad nepaisant to, kad šiuo metu VAINETOS, kaip pagrindinio skolininko, įsipareigojimai Bankui yra pasibaigę, Ieškovo įsipareigojimai Bankui išliko galiojantys pagal Laidavimo sutartį 1 ir Laidavimo sutartį 2. Atkreipia dėmesį į tai, kad Laidavimo sutartyje 1 ir Laidavimo sutartyje 2 Bankas ir ieškovas aiškiai susitarė, kad šios laidavimo sutartys, o kartu ir ieškovo įsipareigojimai Bankui, galioja iki visiško ir tinkamo Kredito gavėjo, t. y. VAINETOS, skolinių įsipareigojimų Bankui įvykdymo pagal kredito sutarties sąlygas (Laidavimo sutartis 2) bei iki visiško ir tinkamo Kredito sutarties bei laiduotojo skolinių įsipareigojimų Bankui įvykdymo pagal laidavimo sutarties sąlygas (Laidavimo sutartis 1). Tai reiškia, jog laidavimo sutarties šalių valia nebuvo apriboti laiduotojo, t. y. ieškovo, įsipareigojimų Bankui galiojimo iki pagrindinio skolininko, t. y. VAINETOS, išregistravimo ar kitokiu pagrindu VAINETOS įsipareigojimų Bankui pasibaigimo. Ieškovas savo poziciją grindžia klaidingu minėtų laidavimo sutarčių aiškinimu, iškreipdamas laidavimo sutarčių pažodinę reikšmę bei tikrąją šalių valią, ir tokiu būdu mėgina nepagrįstai išvengti savo įsipareigojimų Bankui įvykdymo. Prašo ieškovo N. B. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir iš ieškovo N. B. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžių metu ieškovas ir jo atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Ieškovas pripažino, kad laidavimo sutartyse yra jo parašas, t. y. pripažino, kad laidavimo sutartys buvo sudarytos.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas (toliau – Bankas) ir UAB „Vaineta“ 2003-10-24 sudarė Kredito linijos sutartį Nr. KL200310-0054 (toliau – Kredito linijos sutartis) su tolimesniais pakeitimais ir papildymais, pagal kurią atsakovas suteikė UAB „Vaineta“ kreditą, o UAB „Vaineta“ įsipareigojo grąžinti visas paskolintas lėšas, mokėti palūkanas ir vykdyti kitus įsipareigojimus. Ieškovas ir atsakovas 2007-06-08 sudarė Laidavimo sutartį Nr. FA- KL200310-0054-3 (toliau – Laidavimo sutartis 1), pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakyti visu savo turtu Bankui, jeigu UAB „Vaineta“, už kurią laiduojama, neįvykdys visos savo prievolės arba jos dalies pagal Kredito linijos sutartį su visais jos tolimesniais pakeitimais ir papildymais. Laidavimo sutartyje 1 numatyta, jog laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško ir tinkamo Kredito linijos sutarties bei laiduotojo skolinių įsipareigojimų Bankui įvykdymo pagal šios sutarties sąlygas (22 p.). Bankas ir UAB „Vaineta“ 2005-05-03 sudarė Kredito sutartį Nr. K200504-0419 (toliau – Kredito sutartis) su visais tolimesniais pakeitimais ir papildymais, remiantis kuria Bankas suteikė UAB „Vaineta“ kreditą, o UAB „Vaineta“ įsipareigojo grąžinti visas paskolintas lėšas, mokėti palūkanas ir vykdyti kitus įsipareigojimus. 2009-06-16 ieškovas ir atsakovas sudarė Laidavimo sutartį Nr. FA-200504-0419 (toliau – Laidavimo sutartis 2), pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakyti visu savo turtu Bankui, jeigu UAB „Vaineta“, už kurią laiduojama, neįvykdys visos savo prievolės arba jos dalies pagal Kredito sutartį su visais jos tolimesniais pakeitimais ir papildymais. Laidavimo sutartyje 2 numatyta, jog laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško ir tinkamo Kredito gavėjo skolinių įsipareigojimų Bankui įvykdymo pagal šios sutarties sąlygas (23 p.). Kauno apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi UAB „Vaineta“ buvo iškelta bankroto byla, kurioje teismo patvirtintas Banko kreditorinis reikalavimas viso sudarė 1 778 864,33 EUR arba 6 142 062,77 Lt. Bankas 2009-09-16 raštu „Dėl įsipareigojimų įvykdymo“, kuris ieškovui buvo išsiųstas registruotu laišku, pareikalavo, kad ieškovas ne vėliau kaip iki 2009-10-02 sumokėtų 1 068 721,73 EUR pagal Kredito linijos sutartį ir 705 720,83 EUR pagal Kredito sutartį. Ieškovas šio Banko reikalavimo iki šiol nėra įvykdęs. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi pripažino Bankrutavusios uždaros akcinės bendrovės „Vaineta“ veiklą pasibaigusia, likvidavus ją dėl bankroto (CPK 179 straipsnio 3 dalis). BUAB „Vaineta“ 2013 m. spalio 4 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
Nagrinėjamoje byloje aktualu pažymėti, kad tais atvejais, kai laidavimo atsiradimo pagrindas yra laidavimo sutartis, laidavimas prasideda šalims sudarius laidavimo sutartį ir joje įtvirtinus šalių sulygtas laidavimo sąlygas. Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. CK 6.76 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad laidavimas yra papildoma (šalutinė prievolė). Kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas. Laidavimas pasibaigia CK 6.87 straipsnyje nustatytais pagrindais, jeigu laidavimo sutartimi, kuri šalims turi įstatymo galią, šalys nebuvo sutarusios kitaip.
Pažymėtina, kad atsakovo argumentas, kad nagrinėjant šią bylą būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-916/2016 pateiktus išaiškinimus atmestinas ratio decidenti pagrindu. Atsakovo nurodytoje kasaciniame teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl laidavimo pasibaigimo CK 8.76 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu. CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis nustato ką kita. Iš šios įstatymo nuostatos matyti, kad šalys laidavimo sutartyje turi teisę nustatyti ir kitus laidavimo pasibaigimo pagrindus, o jeigu šia teise nepasinaudoja, teismas, siekdamas nustatyti, ar laidavimas yra pasibaigęs, vadovaujasi įstatymo nuostatomis. Atsakovas nagrinėjamoje byloje įrodinėjo, kad pagal šalių pasirašytas Laidavimo sutartis, laiduotojas (ieškovas) tebėra atsakingas prieš banką už pagrindinio skolininko (UAB „Vaineta“) skolas. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kilusio ginčo išsprendimui aktualias įstatymo nuostatas bei kasacinio teismo išaiškinimus, teismas daro išvadą, jog tokie atsakovo teiginiai nagrinėjamu atveju nėra pagrįsti.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas (laiduotojas) ieškiniu prašė teismo pripažinti laidavimą pasibaigusiu CK 6.87 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagal CK 6.87 straipsnio 1 dalį, laidavimas baigiasi tuo pačiu metu kaip ir juo užtikrinta prievolė. Taigi laidavimas baigiasi kartu su pagrindine prievole, nesvarbu koks pagrindinės prievolės pabaigos pagrindas. Vienas iš prievolės pabaigos pagrindų yra juridinio asmens likvidavimas – CK 6.128 straipsnio 3 dalis numato, kad, kai juridinis asmuo likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Taigi, likvidavus juridinį asmenį, pasibaigia pagrindinė prievolė, o pasibaigus pagrindinei prievolei, baigiasi ir šalutinė prievolė – laidavimas. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl laidavimą reglamentuojančių materialiosios teisės normų, yra atkreipęs dėmesį į laidavimo, kaip akcesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės, pobūdį, kuris lemia jog laidavimas yra priklausomas nuo jo užtikrinamos pagrindinės prievolės. Laidavimo akcesoriškumas, be kita ko, reiškia, kad kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, 2007 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3-K3-508/2007 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje tarp ieškovo ir atsakovo sudarytomis 2007-06-08 Laidavimo sutartimi 1 ir 2009-06-16 Laidavimo sutartimi 2 buvo užtikrintos pagrindinės UAB „Vaineta“ prisiimtos prievolės. Kauno apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi nutarė bankrutavusią UAB „Vaineta“ pripažinti pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir išregistruoti ją iš juridinių asmenų registro, ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Valstybės įmonės Registrų centras juridinių asmenų registro duomenimis, pasibaigusi dėl bankroto UAB „Vaineta“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2013-10-04. Taigi išregistravus UAB „Vaineta“ iš registro pagrindinės – 2003-10-24 Kredito linijos sutartimi Nr. KL200310-0054 ir 2005-05-03 Kredito sutartimi Nr. K200504-0419 UAB „Vaineta“ prisiimtos prievolės baigėsi (CK 6.128 straipsnio 3 dalis). Kadangi laiduotojo pareiga atsakyti kreditoriui yra išvestinė iš skolininko pareigos, todėl visiškai priklauso nuo pagrindinio skolininko įsipareigojimų galiojimo. UAB „Vaineta“ išregistravus iš Juridinių asmenų registro, kuri buvo pagrindinis skolininkas, baigėsi pagrindinės prievolės pagal 2003-10-24 Kredito linijos sutartį Nr. KL200310-0054 ir 2005-05-03 Kredito sutartį Nr. K200504-0419, todėl baigėsi ir šalutinės ieškovo (laiduotojo) prievolės pagal Laidavimo sutartis (CK 6.76. straipsnio 2 dalis bei CK 6.87 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo konstatuoti, kad šalys laidavimo sutartyse būtų vartoję CK 6.87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą, nes nėra papildomai nurodyta, kad nepaisant tam tikrų sąlygų laidavimo sutartis lieka galioti. Tai reiškia, kad Laidavimo sutarties 1 22 punktu šalys neįtvirtino CK 6.87 straipsnio 4 dalyje leidžiamos išimties, nesusitarė nukrypti nuo šioje CK normoje įtvirtintos bendrosios taisyklės. Atitinkamai atsakovo argumentas, jog laiduotojui (ieškovui) išlieka prievolė pagal nagrinėjamoje byloje minimas Laidavimo sutartis, nepaisant tos aplinkybės, kad pagrindinis skolininkas yra bankrutavęs ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, nes pagal Laidavimo sutarties 1 22 punkte įtvirtintą sąlygą – laidavimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja iki visiško ir tinkamo Kredito linijos sutarties bei laiduotojo skolinių įsipareigojimų Bankui įvykdymo pagal šios sutarties sąlygas, – nepaneigia teismo padarytos išvados, jog šalys atskirai nebuvo susitarę dėl Laidavimo sutarčių išimčių, kurios galimos pagal CK 6.87 straipsnio 4 dalį, todėl – atmestinas.
Nagrinėjant šią civilinę bylą būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2013 pateiktus išaiškinimus. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad iki UAB „Vilneta“ išregistravimo, jis buvo pateikęs teismui ieškinį laiduotojui (ieškovui) pagal sudarytas laidavimo sutartis. Taip pat teismui nepateikta jokių įrodymų, kad kokie nors reikalavimai buvo pateikti Kauno apygardos teismui, nagrinėjamoje UAB „Vaineta“ bankroto byloje (CPK 178 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2013 konstatuota, jog juridinio asmens likvidavimo faktas nulemia jo prievolių pasibaigimą bei atitinkamai šalutinės prievolės, kokia nagrinėjamoje byloje yra šalių sudaryta laidavimo sutartis, pasibaigimą. Teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovo pateiktas 2009-09-16 rašytinis reikalavimas ieškovui įvykdyti prievoles pagal laidavimo sutartis negali būti prilyginamas ieškinio pateikimui.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, ieškovo reikalavimas 2007 m. birželio 8 d. laidavimo sutartį Nr. FA-KL200310-0054-3 ir 2009 m. birželio 16 d. laidavimo sutartį Nr. FA-K200504-0419, pripažinti pasibaigusiomis tenkintinas, minimos Laidavimo sutartys pripažintinos pasibaigusiomis nuo 2013 m. spalio 4 d.
Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. lapkričio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2007 pabrėžė, kad esminę reikšmę turi laidavimo, kaip šalutinės prievolės, akcesoriškumas, laiduotojas atsako už pagrindinį skolininką. Likvidavus įmonę, kuri buvo pagrindinis skolininkas, baigiasi pagrindinė prievolė, todėl baigiasi ir šalutinė akcesoriška laiduotojo prievolė (CK 6.128 straipsnio 3 dalis, 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Apeliacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog gali susiklostyti tokia situacija, kad bankrutuojanti bendrovė bus likviduota, pagal CK 6.128 straipsnio 3 dalį prievolė baigiasi, kai likviduojamas juridinis asmuo, o pagal CK 6.76 straipsnio 2 dalį pasibaigus pagrindinei prievolei, baigiasi ir laidavimas, taigi tokiu atveju ieškovas prarastų reikalavimo teisę į laiduotoją (Lietuvos Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-763/2010).
Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinas sumokėtas 216,00 EUR dydžio žyminis mokestis (CPK 93 str.).
Iš atsakovo ieškovui taip pat priteistinos 1815,00 EUR dydžio išlaidos už teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteisiamos, kadangi neviršija 3,00 EUR dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti ieškovo N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievoles pagal 2007 m. birželio 8 d. pasirašytą laidavimo sutartį Nr. FA-KL200310-0054-3 ir 2009 m. birželio 16 d. pasirašytą laidavimo sutartį Nr. FA-K200504-0419 atsakovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske bank A/S Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 301694694, pasibaigusiomis nuo 2013 m. spalio mėn. 4 d.
Priteisti iš atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, juridinio asmens kodas 301694694, ieškovui N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumokėtą 216,00 EUR (du šimtai šešiolika eurų) žyminį mokesti bei 1 815,00 EUR (vienas tūkstantis aštuoni šimtai penkiolika eurų) išlaidų dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.