- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-27
- Bylos Nr.
- 2A-763/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- A. L.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės SEB banko
- Advokatai
- Vilma Narinkevičienė
- Kategorijos
- 35.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Danutės Gasiūnienės ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-855-254/ 2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės SEB banko ieškinį atsakovui A. L. , trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Lista“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB SEB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. L. , trečiajam asmeniui BUAB „Lista“, prašydamas priteisti iš atsakovo 351 000 Lt skolos, 7 740,92 Lt palūkanų ir 212,07 Lt delspinigių, 120 Lt baudos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2005 m. liepos 22 d. tarp AB SEB banko ir UAB „Lista“ buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 205050601010511-01 (toliau tekste – kreditavimo sutartis), pagal kurią bankas sutartyje nustatytomis sąlygomis įsipareigojo suteikti kredito gavėjui kreditą, o kredito gavėjas įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka paimti kreditą, naudoti jį pagal paskirtį, grąžinti, sumokėti palūkanas ir tinkamai vykdyti kitas kreditavimo sutartyje nustatytas prievoles. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 19 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 200852 (toliau – laidavimo sutartis) tarp banko ir laiduotojo A. L. , pagal kurią laiduotojas įsipareigojo kaip solidarus skolininkas atsakyti bankui ta pačia apimtimi, kaip ir UAB „Lista“, jeigu kredito gavėjas neįvykdys bankui, kaip kreditoriui, turinčiam piniginį reikalavimą, visų savo mokėjimo prievolių, ar jų dalies pagal kreditavimo sutartį. Ieškovas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 21 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Lista“ ir šiuo metu UAB „Lista“ ieškovui iš viso skolinga 359 072,99 Lt – 351 000 Lt paskolos, 212,07 Lt delspinigių, 7 740,92 Lt palūkanų, 120 Lt baudos. Ieškovo teigimu, 2009 m. balandžio mėn. 27 d. ieškovas nusiuntė laiduotojui pranešimą Nr. 05.08.02-2078 apie UAB „Lista“ skolą AB SEB bankui, informuodamas, kad UAB „Lista“ yra iškelta bankroto byla dėl nemokumo, todėl laiduotojas turi prisiimti savo pareigą, nustatytą laidavimo sutartimi, bei davė protingą ir pakankamą laiko tarpą sumokėti skolą; taip pat buvo įspėta, kad bus kreiptasi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą, taip pat neįvykdė prievolės per protingą terminą, todėl pažeidė prievolę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2010 m. sausio 28 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo A. L. ieškovui AB SEB bankui 351 000 Lt negrąžintos paskolos, 7 740,92 Lt palūkanų, 212,07 Lt delspinigių, 120 Lt baudos, 7 591 Lt žyminio mokesčio ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei valstybei 25,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nurodė, kad AB SEB Vilniaus bankas pagal 2005 m. liepos 22 d. kredito sutartį Nr. 2050506010511-01 su vėlesniais 2005 m. spalio 25 d., 2006 m. gegužės 3 d., 2006 m. liepos 27 d., 2007 m. gegužės 23 d, 2007 m. spalio 8 d., 2008 m. balandžio 4 d., 2008 m. rugsėjo 19 d. pakeitimais suteikė UAB „Lista“ 384 000 Lt kreditą, kurio 357 000 Lt grąžinimas buvo atnaujintas iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 21 d. nutartimi trečiajam asmeniui iškėlė bankroto bylą, kurioje buvo patvirtintas ieškovo 359 072,99 Lt kreditorinis reikalavimas. Teismas nurodė, kad UAB „Lista“ skolą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai sudarė 351 000 Lt negražinto kredito, 7 740,92 Lt palūkanų, 120 Lt baudos ir 212,07 delspinigių. Teismo teigimu, šis faktas dėl skolos dydžio turi įtakos ir atsakovui. Teismas pažymėjo, kad skolos dydžio atsakovas neginčijo. Teismas nurodė, kad trečiojo asmens UAB „Lista“ prievolių pagal 2005 m. liepos 22 d. kredito sutartį su vėlesniais šios sutarties sąlygų pakeitimais įvykdymas buvo užtikrintas 2008 m. rugsėjo 19 d. laidavimo sutartimi Nr. 200852, kurios 5.3 punktu aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad sutartis galioja iki kredito gavėjo ir laiduotojo tinkamo prievolių pagal kreditavimo sutartį ir šią sutartį įvykdymo. Teismas pažymėjo, kad kasacinis teismas formuoja teismų praktiką, kad kai laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK nustatyti laidavimo pabaigos terminai netaikomi. Teismo teigimu, tai reiškia, kad laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa užtikrinta prievolė, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Teismas pažymėjo, kad tokia sutartyje nustatyta laidavimo sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas.
Teismas nurodė, kad atsakovas laidavimo sutarties 1.1, 1.2, 1.3 punktais įsipareigojo solidariai su skolininku atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas kredito sutarties galiojimo laikotarpiu ar ją nutraukus prieš terminą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas 2009 m. balandžio 27 d. raštu pranešė atsakovui, kad, iškėlus UAB „Lista“ bankroto bylą, visi mokėjimo terminai laikomi suėjusiais ir pareikalavo įvykdyti sutartinę prievolę, tačiau atsakovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir negrąžino ieškovui kredito už skolininką UAB „Lista“. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus dėl tapataus dydžio ir pobūdžio ieškinio reikalavimų, kadangi patenkinus ieškovo pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo trečiajam asmeniui, kuris su atsakovu yra bendraskolis, neatėmė ir nepanaikino ieškovo teisės pareikšti reikalavimą atsakovui, kaip laiduotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-428/2006). Teismo teigimu, atsakovas, kaip solidarusis skolininkas, turi įvykdyti UAB „Lista“ prievolę nepriklausomai nuo to, kad ieškovas pirmiausia pasinaudojo teise pareikšti reikalavimą UAB „Lista“ jos bankroto byloje. Teismas pažymėjo, kad atsakovas laidavimo sutarties 3.2 punkte aiškiai atsisakė teisės reikalauti, kad bankas pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų UAB „Lista“ turtą, todėl atsakovo atsikirtimai šiuo pagrindu atmestini. Teismas taip pat pažymėjo, kad laidavimas, įkeitimas ir hipoteka yra lygiaverčiai prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai. Dėl to teismas konstatavo, kad šio ieškinio pareiškimas neužkerta kelio ieškovui, kaip kreditoriui, negavus savo reikalavimo patenkinimo iš laiduotojo, realizuoti kitas priemones.
Teismas nurodė, kad, atsakovo teigimu, laidavimo sutartį galėtų ginčyti jo sutuoktinė, kuri jos nepasirašė. Teismas nurodė, kad kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios, tai yra tokios, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais; tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai; tai ir nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą: į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, į jo dalį bendrame sutuoktinių turte ar į bendrą sutuoktinių turtą. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas tik atsakovui, kuris vienas pasirašė 2008 m. rugsėjo 19 d. laidavimo sutartį ir įsipareigojo atsakyti savo turtu; laidavimo sutartyje nenumatyta solidari atsakovo ir jo sutuoktinės atsakomybė. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 3.112 straipsnio nuostatas, išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jei kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, dėl to, vykdant teismo sprendimą ir išieškant skolą pagal atsakovo prievoles iš jo turto, kaip numatyta laidavimo sutartyje, išieškojimas pirmiausia turi būti nukreipiamas į atsakovo asmeninį turtą, o jo nesant ar nepakankant – į atsakovo turimą turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Dėl nurodytų argumentų teismas atmetė atsakovo argumentą, jog šioje byloje sprendžiama dėl jo sutuoktinės teisių bei pareigų. Teismas pažymėjo, kad duomenų apie sutuoktinę atsakovas nepateikė, o kadangi atsakovo sutuoktinei nėra reiškiami jokie reikalavimai, išieškojimas iš atsakovo turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje atsakovo sutuoktinės teisių bei teisėtų interesų neįtakoja bei jų nepažeidžia.
Teismas konstatavo, kad tenkintinas ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nurodė, kad pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Teismas pažymėjo, kad per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Teismo teigimu, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, ar skolininko prievolė grąžinti priteistą sumą kilo iš laidavimo kaip šalutinės prievolės, nes jo, kaip laiduotojo, atsakomybė yra tokia pati kaip ir pagrindinio skolininko, procesinių palūkanų mokėjimas kaip civilinė atsakomybė kyla iš laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjo gera valia, esant jo galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. L. prašo apeliacinės instancijos teismą Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovas AB SEB bankas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir nutylėjo faktinę aplinkybę, jog ieškovas AB SEB bankas kreipėsi į BUAB „Lista“ administratorių dėl kreditorinio reikalavimo, kurį sudaro analogiškos piniginės sumos, patvirtinimo UAB „Lista“ bankroto byloje ir Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 19 d. nutartimi šį ieškovo reikalavimą pripažino teisėtu ir patvirtino. Ši aplinkybė pagrindžia išvadą, jog ieškovas AB SEB bankas ieškinio, pareikšto šioje civilinėje byloje, pagrindu reikalautinas pinigines sumas įstatymų nustatyta tvarka yra jau prisiteisęs tiesiogiai iš UAB „Lista“, todėl nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl skolos ir netesybų priteisimo turėtų būti atmestas. Teismas tinkamai neaiškino tikrųjų šalių ketinimų. Tiek ieškovas AB SEB bankas, tiek ir UAB „Lista“ bei atsakovas A. L. laisva valia sulygdami dėl prievolės grąžinti kreditą, palūkanas ir kitas įmokas tinkamą įvykdymą, užtikrintą įkeitimu (hipoteka), aiškiai suprato ir suvokė, jog UAB „Lista“ nevykdant savo pareigos laiku sumokėti bankui grąžintinos paskolos, ieškovas pirmumo teise įgyja teisę patenkinti savo turtinį reikalavimą iš jo atžvilgiu įkeisto UAB „Lista“ nekilnojamojo bei kilnojamojo turto vertės bei piniginių lėšų, esančių bankų sąskaitose, vertės. Taigi ieškovas, atsakovas bei tretysis asmuo UAB „Lista“ savo tikrųjų ketinimų, išreikštų laisva valia ir realizuotų kreditavimo sutarties bei hipotekos ir įkeitimo sandorių pagrindu, nustatė AB SEB banko pirmenybės teisę gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą iš įkeisto UAB „Lista“ turto vertės, todėl ieškovo pareikštas reikalavimas dėl skolos priteisimo iš atsakovo turi būti atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovas neįrodė pagrindinių sąlygų, būtinų laiduotojo atsakomybei pagal laidavimo sutartį atsirasti, todėl ieškovo reikalavimas iš atsakovo A. L. priteisti skolą turi būti atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, ieškovas atsisakė savo teisių, kuriomis pasinaudodamas būtų galėjęs patenkinti savo reikalavimą, todėl atsakovas neprivalo vykdyti savo prievolės ir turi būti atleistinas nuo atsakomybės CK 6.86 straipsnyje įtvirtintos teisės normos pagrindu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas AB SEB bankas prašo apeliacinės instancijos teismą Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo A. L. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi jis prieštarauja teisiniam reglamentavimui bei susiklosčiusiai teismų praktikai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
apeliacinis skundas atmestinas ir Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
IV. Byloje nustatytos aplinkybės
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad AB SEB Vilniaus bankas pagal 2005 m. liepos 22 d. kredito sutartį Nr. 2050506010511-01 su vėlesniais 2005 m. spalio 25 d., 2006 m. gegužės 3 d., 2006 m. liepos 27 d., 2007 m. gegužės 23 d, 2007 m. spalio 8 d., 2008 m. balandžio 4 d., 2008 m. rugsėjo 19 d. pakeitimais suteikė UAB „Lista" 384 000 Lt kreditą, kurio 357 000 Lt grąžinimas buvo atnaujintas iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 21 d. nutartimi UAB ,,Lista“ iškėlė bankroto bylą. Šioje bankroto byloje Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartimi buvo patvirtintas AB SEB Vilniaus banko 359 072,99 Lt kreditorinis reikalavimas. UAB "Lista" skola nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai susidėjo iš 351 000 Lt negražinto kredito, 7 740,92 Lt palūkanų, 120 Lt baudos ir 212,07 delspinigių. Skolos dydžio atsakovas neginčijo.
UAB „Lista" prievolių pagal 2005 m. liepos 22 d. kredito sutartimi Nr. 2050506010511-01 su vėlesniais šios sutarties sąlygų pakeitimais įvykdymas buvo užtikrintas 2008 m. rugsėjo 19 d. laidavimo sutartimi Nr. 200852. Šios sutarties 5.3 punktu aiškiai nustatyta, kad sutartis galioja iki kredito gavėjo ir laiduotojo tinkamo prievolių pagal kreditavimo sutartį ir šią sutartį įvykdymo.
Kasacinis teismas formuoja teismų praktiką, kad kai laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK nustatyti laidavimo pabaigos terminai netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje „Swedbank", AB, (buvęs pavadinimas - AB bankas „Hansabankas") v. P. B., D. B., bylos Nr. 3K-7-229/2009). Tai reiškia, kad laidavimas galioja tol, kol bus įvykdyta visa užtikrinta prievolė, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Tokia sutartyje nustatyta laidavimo sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 str., 6.70 str. 1 d., 6.156 str. 4, 5 d.).
Atsakovas laidavimo sutarties 1.1, 1.2, 1.3 punktais įsipareigojo solidariai su skolininku atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas kredito sutarties galiojimo laikotarpiu ar ją nutraukus prieš terminą (CK 6.81 str. 1 d.). Ieškovas 2009 m. balandžio 27 d. raštu pranešė atsakovui, kad, iškėlus UAB „Lista" bankroto bylą, visi mokėjimo terminai laikomi suėjusiais ir pareikalavo įvykdyti sutartinę prievolę. Atsakovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir negrąžino ieškovui kredito už skolininką UAB "Lista".
Atsakovas, kaip solidarusis skolininkas turi įvykdyti UAB „Lista" prievolę nepriklausomai nuo to, kad ieškovas pirmiausia pasinaudojo teise pareikšti reikalavimą UAB „Lista" jos bankroto byloje (laidavimo sutarties 4.3 p., CK 6.14 str. 3 d.). Atsakovas laidavimo sutarties 3.2 punktu aiškiai atsisakė CK 6.80 straipsnyje nustatytos teisės reikalauti, kad bankas pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų UAB „Lista" turtą. Pažymėtina, kad laidavimas, įkeitimas ir hipoteka yra lygiaverčiai prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai (CK 6.70 str.). Todėl šio ieškinio pareiškimas neužkerta kelio ieškovui, kaip kreditoriui, negavus savo reikalavimo patenkinimo iš laiduotojo, realizuoti kitas priemones (CK 6.80 str. 2 d., 6.6 str. 1 d., 4 d.).
V. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.
Tai, kad BUAB „Lista" bankroto byloje Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 19 d. nutartimi patvirtino banko kaip kreditoriaus 359 072,99 Lt finansinį reikalavimą, yra laikytina prejudiciniu faktu, reikšmingu šiai bylai, bei patvirtina laidavimo kaip papildomos prievolės galiojimą (CK 6.76 str. 2 d.). Apie tai, kad bankas pareiškė šį kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, atsakovas A. L. buvo informuotas dar 2009 m. balandžio 27 d. ieškovo pranešimu Nr. 05.08.02-2078, kuriuo pareikalauta įvykdyti 2008 m. rugsėjo 19 d. laidavimo sutartimi Nr. 200852 laiduotojo laisva valia prisiimtą sutartinę prievolę atsakyti bankui solidariai ta pačia suma, kaip ir kreditą gavęs tretysis asmuo BUAB „Lista" pagal 2005 m. liepos 22 d. kreditavimo sutartį Nr. 2050506010511-01 su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais. Taigi atmestini kaip neatitinkantys tikrovei ir nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, jog ieškovas AB SEB bankas minėtą aplinkybę neva nutylėjo.
Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jei ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 1 d.). Pažymėtina tai, kad į bylą pateiktoje laidavimo sutartyje, kurios pagrindu ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui, taip pat kaip ir įstatyme nustatyta solidarioji laiduotojo atsakomybė (laidavimo sutarties 1.1, 1.2 punktai). Tai sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovo nurodoma CK 6.5 straipsnyje įtvirtinta dalinės prievolės prezumpcija yra paneigta laidavimo sutarties nuostatomis ir specialiomis laidavimo sutarčiai taikomomis CK normomis. Todėl atmestinas atsakovo A. L. apeliacinio skundo argumentas dėl CK 6.5 straipsnio taikymo.
CK 6.6 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium. Pabrėžtina, kad remiantis civilinės teisės doktrina, ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių, šiuo atveju atsakovui A. L. , neatima iš kreditoriaus AB SEB banko teisės pareikšti tokį patį ieškinį ir kitiems bendraskoliams, kas ir buvo padaryta pareiškiant kreditorinį reikalavimą trečiojo asmens UAB ,,Lista“ bankroto byloje (CK 6.14 str. 3 d.). Bendraskolis, kuriam pareikštas ieškinys, neturi teisės reikalauti, kad prievolė būtų padalyta ar kad kreditorius pirma pareikštų ieškinį kitam bendraskoliui. Vadinasi, ieškovo kreditorinio reikalavimo pareiškimas bankroto byloje trečiajam asmeniui, kuris su laiduotoju A. L. šioje byloje yra bendraskoliai, jokiais būdais nepanaikino ieškovo teisės pareikšti reikalavimą atsakovui, kaip laiduotojui. Todėl atmestinas atsakovo apeliacinio skundo teiginys, jog AB SEB bankas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, reikšdamas reikalavimus solidariai atsakingiems bendraskoliams.
CK 6.6 straipsnio 7 dalis numato, jog jei solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui. Taigi AB SEB bankas objektyviai negali gauti daugiau, nei jam bendraskoliai solidariai yra skolingi pagal kreditavimo sutartį.
Pažymėtina, kad skolos bankui priteisimas iš UAB „Lista" ir jos išieškojimas yra skirtingos civilinio proceso stadijos, kurias atsakovas A. L. apeliaciniame skunde be pagrindo tapatina.
Apeliaciniame skunde nurodytų faktinių aplinkybių teisinio aiškinimo, paremto CPK 18 straipsniu, pasekmė būtų banko turtinių reikalavimų tenkinimas tik bankroto byloje, kas laiduotojo A. L. atžvilgiu reikštų laidavimo sutartimi prisiimtų galiojančių prievolių vykdymo išvengimą apskritai, todėl šie apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais.
Civilinės teisės doktrinoje aiškinant laidavimo kaip prievolės užtikrinimo būdo santykį su kitais užtikrinimo būdais, pripažįstama, kad jeigu prievolės įvykdymas užtikrintas keliais skirtingais užtikrinimo būdais, pvz., laidavimu ir įkeitimu, kaip ir yra šiuo atveju pagal kreditavimo sutartį, kreditorius gali reikalauti, kad prievolę įvykdytų bet kuris asmuo - tiek laiduotojas, tiek įkaito davėjas, tiek abu kartu.
Bankas savo reikalavimą grindžia laidavimo sutartimi, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo, kuri yra galiojanti, nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka ir vykdytina. Laidavimo sutarties 4.3 punkte nurodyta, kad bankas turi teisę savo nuožiūra pasirinkti, kokią prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę realizuoti ir/ar kokiu eiliškumu realizuoti kelias užtikrinimo priemones. Laidavimo sutarties 4.4 punktu kredito gavėjo UAB „Lista" nemokumo atveju laiduotojas A. L. sutiko tenkinti banko reikalavimus pirmumo tvarka, lygiai taip pat, kaip ir laidavimo sutarties 2.1.1 punkte. Laidavimo sutarties 3.2 punkte nurodyta, jog laiduotojas aiškiai atsisako CK 6.80 straipsnyje numatytos teisės reikalauti, kad bankas pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų kredito gavėjo turtą. Pažymėtina, kad pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas.
Kredito išdavimo metu be turto įkeitimo kaip viena iš prievolių pagal kreditavimo sutartį užtikrinimo priemonių buvo sutartas įmonės vienintelio akcininko A. L. laidavimas (2005 m. liepos 22 d. kreditavimo sutarties 4.4.2 p.).
Nurodyti argumentai paneigia apelianto A. L. apeliacinio skundo teiginį apie kitokius šalių ketinimus, anot atsakovo, neva būtinumo ieškovui pirmiau patenkinti reikalavimus iš įkeisto turto. Taigi analizuojant kreditavimo ir laidavimo sutarčių bei įkeitimo ir hipotekos lakštų turinį, tokie atsakovo teiginiai neturi jokio teisinio pagrindo ir yra atmestini kaip nepagrįsti, nes aiškiai prieštarauja raštu įtvirtintoms laidavimo sutarties bei CK 6.81 straipsnio, 6.14 straipsnio 3 dalies ir 6.6 straipsnio nuostatoms, civilinės teisės doktrinai bei teismų praktikai, kuriais remdamasis, ieškovas ir pareiškė reikalavimą solidariai atsakingam laiduotojui.
Atsakovas A. L. niekada nebuvo ir nėra bankui įkeisto turto savininkas ar įkaito davėjas, todėl apeliaciniame skunde jo rėmimasis CK hipotekos (įkeitimo) teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis bei Įmonių bankroto įstatymu, reglamentuojančiu trečiojo asmens BUAB „Lista" hipotekos kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką, yra nepagrįstas.
Pažymėtina, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovas AB SEB bankas nesinaudoja savo kaip hipotekos kreditoriaus teise gauti reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto. Kaip minėta, Kauno apygardos teismas 2009 m. gegužės 19 d. nutartimi patvirtino banko kaip kreditoriaus 359 072,99 Lt finansinį reikalavimą, ko pagrindu bankas yra įtrauktas į kreditorių sąrašą. Tiek ieškovo prie ieškinio pridėtas 2009 m. balandžio 27 d. pranešimas Nr. 05.08.02-2078 laiduotojui A. L. dėl įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį vykdymo, tiek paties atsakovo su atsiliepimu į bylą pateiktas AB SEB banko 2009 m. balandžio 17 d. prašymas Nr. 05.08.02-1906 dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo patvirtina visas kreditavimo sutarties užtikrinimo priemones bei tai, kad apie jas bankas, teikdamas finansinį reikalavimą, Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka informavo BUAB „Lista" bankroto administratorių. Šie įrodymai paneigia apelianto A. L. apeliacinio skundo teiginį apie ieškovo nesinaudojimą savo kaip hipotekos kreditoriaus teisėmis.
Pažymėtina, kad analizuojant CK 6.70 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyti galimi prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, darytina išvada, kad pagal įstatymą jie realizavimo eiliškumo prasme laikytini lygiaverčiais. Priešingai, nei nurodo apeliantas A. L. , teisės aktuose nėra normos, kuri numatytų kreditoriaus turimų reikalavimo užtikrinimo priemonių realizavimo eiliškumą. Šalys, sudarydamos kreditavimo ir laidavimo sutartis, nesivadovavo Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, kurios nėra taikytinos sprendžiant laiduotojo prievolės kreditoriui klausimą.
Įmonių bankroto įstatymo 16 straipsnis vienareikšmiškai, be išlygų nustato, kad nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Byloje esantys Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas apie UAB „Lista", Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis patvirtina, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartimi UAB ,,Lista“ buvo iškelta bankroto byla. Pažymėtina, kad ieškovas pareiškė reikalavimą vienam iš solidariai atsakingų bendraskolių atsakovui A. L. , remdamasis minėtu faktu, nurodytu ieškinyje, Įmonių bankroto įstatymu ir kitais jau minėtais teisiniais pagrindais, kurie būtini ir pakankami atsakovo solidariai atsakomybei pagal laidavimo sutartį atsirasti.
Kita vertus, jeigu ieškovui būtų nustatyta pareiga pirmiau tenkinti iš kreditavimo sutarties kylančius reikalavimus iš įkeisto turto, tokiu atveju galėtų susiklostyti tokia situacija, kad BUAB „Lista" bus likviduota. Pagal CK 6.128 straipsnio 3 dalį prievolė baigiasi, kai likviduojamas juridinis asmuo, o pagal CK 6.76 straipsnio 2 dalį pasibaigus pagrindinei prievolei, baigiasi ir laidavimas. Taigi tokiu atveju ieškovas AB SEB bankas galėtų prarasti reikalavimo teisę į laiduotoją. Todėl ir dėl šios priežasties atmestini apelianto argumentai dėl būtinumo ieškovui pirmiau tenkinti reikalavimus iš įkeisto turto trečiojo asmens bankroto byloje.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. L. nuo 2004 m. buvo vienintelis kredito gavėjo UAB „Lista" akcininkas bei bendrovės vadovas, pasirašęs kreditavimo sutartį bei visus jos vėlesnius pakeitimus ir papildymus. Taigi tai buvo vienvaldiškai atsakovo valdoma įmonė. Todėl skolininko UAB „Lista" turtinė padėtis buvo A. L. gerai žinoma ir laikytina, kad atsakovas, kaip verslo patirties turintis asmuo, įvertino prisiimamą riziką ir ją suprato taip, kaip šalys raštu susitarė. Kaip minėta, kredito išdavimo metu be turto įkeitimo, kaip viena iš prievolių pagal kreditavimo sutartį užtikrinimo priemonių, buvo sutartas vienintelio akcininko A. L. laidavimas (2005 m. liepos 22 d. kreditavimo sutarties 4.4.2 p.) ir tą pačią dieną sudaryta laidavimo sutartis. Dėl to nepagrįsti apelianto argumentai dėl sąlygos bankui pirmiau tenkinti reikalavimus iš įkeisto turto.
Apeliantas nei rašytiniais įrodymais, nei teisiniais argumentais, kaip minėta, nepagrindė CK 6.86 straipsnyje nurodytų aplinkybių, todėl nėra pagrindo šio straipsnio nuostatų taikyti. Pažymėtina, jos šiuo atveju būtent laiduotojas privalo įrodyti tris aplinkybes: kreditorius turėjo pirmumo teisę visiškai patenkinti savo reikalavimą; buvo reali galimybė patenkinti reikalavimą pasinaudojant kitomis teisėmis; kreditorius šių savo teisių atsisakė. Šių aplinkybių atsakovas A. L. neįrodė. Be to, priešingai nei teigia atsakovas A. L. apeliaciniame skunde, ieškovas jokių reikalavimo teisių nėra atsisakęs.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 96 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą 2,70 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas nepateikė į bylą įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. L. į valstybės biudžetą 2,70 Lt (du litus septyniasdešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.