Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių laidavimo pabaigą, aiškinimo ir taikymo.Ieškovė AB DNB bankas, kurios procesines teises ir pareigas perėmė UAB „Vilokta“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo G. K. priteisti 627 346,34 Eur skolos ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Ji nurodė, kad su UAB „Čia“ 2005 m. balandžio 29 d. buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 2466-05IV (toliau – ir kredito sutartis), pagal kurią kredito gavėjai iki 2013 m. spalio 28 d. buvo suteiktas 748 831 Eur kreditas su kintama palūkanų norma. Prievolėms pagal kredito sutartį užtikrinti 2005 m. balandžio 29 d. buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 64-05L (toliau – ir laidavimo sutartis), kuria laiduotojas G. K. įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jeigu kredito gavėja neįvykdys savo prievolių bankui. Kredito gavėja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, nesilaikė tarpinių kredito grąžinimo terminų, nemokėjo palūkanų ir delspinigių. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartimi kredito gavėjai buvo iškelta bankroto byla, jos skolą bankui sudaro 619 399 Eur negrąžinto kredito, 7807,55 Eur palūkanų, 139,79 Eur delspinigių, iš viso – 627 346,34 Eur (tokio dydžio ieškovės finansinis reikalavimas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Čia“ bankroto byloje).Atsakovas G. K. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė laidavimo prievolę pripažinti pasibaigusia nuo 2014 m. sausio 31 d. Jis nurodė, kad prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymas taip pat buvo užtikrintas papildomo nekilnojamojo turto įkeitimu, t. y. buvo įkeista parduotuvė-baras, degalinės, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). 2009 m. spalio 16 d., pasikeitus įkeisto turto savininkei (skolininkė BUAB „Čia“ pardavė šį turtą UAB „Vilokta“), buvo atliktas hipotekos pakeitimas, pakeičiant savininko duomenis. Bankas, nors kelis kartus ir buvo inicijavęs UAB „Čia“ skolos išieškojimą iš šio hipoteka įkeisto turto, tačiau procedūrų nebaigė. Tai lėmė, kad turtas antrine hipoteka buvo įkeistas AB DNB bankui ir už UAB „Vilokta“ prievoles. Bankas, neįgyvendindamas savo teisės išieškoti BUAB „Čia“ skolos iš jam hipoteka įkeisto turto, savo reikalavimą nukreipė į laiduotoją. Be to, bankas su UAB „Vilokta“ 2014 m. sausio 31 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Atsakovo vertinimu, šis sandoris lemia jo, kaip laiduotojo, prievolių pabaigą, nes reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Vilokta“ siekė išvengti išieškojimo iš jai priklausančio ir BUAB „Čia“ prievoles pagal kreditavimo sutartį užtikrinti įkeisto turto. Atsakovas teigia, kad jis, padengęs BUAB „Čia“ skolą, subrogacijos tvarka įgytų reikalavimo teisę į UAB „Vilokta“ įkeistą turtą, todėl, norėdama išvengti prisiimtos atsakomybės savo turtu, UAB „Vilokta“ pasirašė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, vietoj solidariai savo turtu atsakingo subjekto (skolininko) tapdama kreditore, o tai sudarė pagrindą (CK 6.126 straipsnio 8 dalis, 4.197 straipsnis) išregistruoti sutartinę savo turto hipoteką, nustatytą 2005 m. balandžio 29 d. kreditavimo sutarties įvykdymui užtikrinti. Bankas reikalavimo teisių perleidimo sutartimi reikalavimą į BUAB „Čia“ įsipareigojo perleisti už 624 450,14 Eur sumą ir šią sumą pats paskolino bendrovei „Vilokta“, sudarydamas kreditavimo sutartį, kurios įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas degalinės kompleksas (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad po reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo bankas tebeturi tokį patį reikalavimą UAB „Vilokta“, o UAB „Vilokta“ tebėra skolingatokią pačią sumą bankui, o turtas, esantis (duomenys neskelbtini), liko įkeistas bankui, skiriasi tik prievolės įvykdymo tvarka ir terminai. Realiai banko reikalavimai, kylantys iš 2005 m. balandžio 29 d. kreditavimo sutarties, išliko, tik jie buvo pakeisti įforminant naują kreditavimo sutartį su UAB „Vilokta“, t. y. įvyko prievolės novacija. Pasibaigus BUAB „Čia“ prievolei, baigiasi ir jai užtikrinti nustatytas G. K. laidavimas. Net tuo atveju, jei prievolės grąžinti 624 450,14 Eur sumą šalies pakeitimas būtų laikomas ne novacija, o skolos perkėlimu, laidavimo prievolė turėtų būti pripažinta pasibaigusia CK 6.120 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pažymėtina ir tai, kad prievolė, už kurią buvo laiduota, iš esmės pasikeitė, nes nebėra užtikrinta hipoteka, o laiduoti už hipoteka neapsaugotą prievolinių įsipareigojimų vykdymą atsakovas valios nėra išreiškęs.