- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-15
- Bylos Nr.
- 2A-655-755/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00509-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė, Eigirdas Činka, Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- R. B.
- Ieškovas
- Zarasų rajono savivaldybės
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-655-755/2015
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, teisėjų Birutės Jonaitienės ir Birutės Valiulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės R. B. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-85-477/2015 pagal ieškovo Zarasų rajono savivaldybės ieškinį atsakovei R. B. dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas-Zarasų rajono savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės R. B. valstybinės žemės nuomos mokestį už 2009 metus ir 2011 metų pirmą pusmetį - 3303,72 Lt bei 426,83 Lt delspinigių (iš viso 3730,55 Lt), ir už laikotarpį - 2011 metų antrą pusmetį – 2013 metus – 8893,16 Lt bei 533,59 Lt delspinigių, iš viso 9426,75 Lt.
Ieškovas nurodė, kad atsakovė R. B. 2006-03-20 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N43-685 nuomojosi 1,50 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 4,6906 ha) dalį adresu (duomenys neskelbtini), Zarasai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-06-07 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės nuomos sutartis dėl 1,50 ha ploto buvo nutraukta. Atsakovei nuo 2005-02-08 iki šiol priklauso pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Zarasuose. Atsakovė pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį vykdė iki 2008 m., nuo 2009 m. šios pareigos nevykdo ir mokesčio nemoka. Per žemės nuomos laikotarpį susidarė 3303,72 Lt skola ir 426,83 delspinigiai, 1100 Lt buvo sumokėti, jie išskaičiuoti iš 2009 m. įsiskolinimo. Nuo 2011-06-07 nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N43-685, atsakovė yra faktinė valstybinės žemės 1,50 ha ploto, esančio bendrame 4,6906 ha žemes sklype, (duomenys neskelbtini), Zarsauose, naudotoja, nors ir nėra sudariusi žemės nuomos sutarties pagal kurią mokėų žemės nuomos mokestį. Per laikotarpį kada valstybinės žemės nuomos sutartis buvo nutraukta, susidarė 8893,16 Lt skola ir skaičiuojama 533,59 Lt delspinigių.Atsakovė raginimų sumokėti žemės nuomos mokestį už 2009-2013 m. neįvykdė. Už 2009-2013 m. laikotarpį atsakovės skola yra 12196,88 Lt ir susidarę 946,29 Lt delspinigiai. Atsakovė 2013-03-20 pateikė prašymą leisti valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką mokėti dalimis ir nurodytą sumą padengti iki 2014-12-31, tačiau 2013-04-30 buvo sumokėta tik 1100 Lt. Ieškovas teigia, kad taip atsakovė pripažino savo įsiskolinimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodydama, kad pripažįsta prievolę mokėti nuomos mokestį iki sutarties nutraukimo 2011-06-07 (b.l. 104-105).
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismo 2015-04-20 sprendimu Zarasų rajono savivaldybės administracijos ieškinys patenkintas ir priteista iš atsakovės Zarasų rajono savivaldybės administracijos naudai 2575,64 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2011 metų antro pusmečio iki 2013-12-31 bei 154,53 Eur delspinigių.
Teismas nustatė, kad šalys bylos nagrinėjimo metu sudarė taikos sutartį dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio skolos ir delspinigių už laikotarpį nuo 2009 m. iki 2011 m. antro pusmečio sumokėjimo, todėl sprendė, kad šioje dalyje ieškinys išspręstas. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovė po valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo žemės sklypo dalimi naudojosi teisėtai ir ji privalo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Nors atsakovė tvirtino, kad ji naudojosi mažesne žemės sklypo dalimi, teismas, įvertinęs bylos įrodymus - atsakovės prašymą sudaryti žemės nuomos sutartį, žemės nuomos mokesčio deklaracijas, 2013-03-20 atsakovės prašymą, taip pat tai, kad įrodymų, patvirtinančių tokių atsikirtimų pagrįstumą, atsakovė nepateikė bei atsižvelgęs į tai, kad atsakovė dėl prašomo iš jos priteisti žemės nuomos mokesčio dydžio prieštaravimų nepareiškė, padarė išvadą, kad atsakovė savo veiksmais pripažino ir patvirtino, kad ji po valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, faktiškai naudojosi tokio pat dydžio valstybinės žemės sklypo dalimi, kokia ji naudojosi ir galiojant valstybinės žemės nuomos sutarčiai. Teismas nurodė, kad tai netiesiogiai patvirtina ir sudaryta taikos sutartis. Be to, pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų nesutikusi su jai apskaičiuoto valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžiu. Teismas sprendė, kad atsakovei žemės nuomos mokestis paskaičiuotinas Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimų pagrindu. Konstatavęs, kad atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę mokėti žemės nuomos mokestį, įvertinęs tai, kad ji nepateikė atsikirtimų dėl prašomų iš jos priteisti delspinigių, 2013-03-20 prašymu atsakovui pripažino, kad yra skolinga ir delspinigius, o duomenų, kad ji nesutiko su jai pateikiamais mokėtinais delspinigiais ir jų dydžiu, nėra, padarė išvadą, kad atsakovė pripažino prašomus priteisti delspinigius ir jų dydį, o ieškinys šioje dalyje yra pagrįstas ir tenkintinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė R. B. skundžia Zarasų rajono apylinkės teismo 2015-04-20 sprendimą, prašo sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą - priteisti ieškovo naudai 867,26 Eur žemės nuomos mokesčio už faktiškai naudojamą žemės sklypo plotą adresu (duomenys neskelbtini), Zarasuose.
Apeliantė nurodo, kad su ieškinio reikalavimu priteisti žemės nuomos mokestį už laikotarpį iki 2011-06-07, t. y. iki žemės nuomos sutarties nutraukimo, ji sutiko, nes ją ir ieškovą siejo sutartiniai santykiai. Ginčas su ieškovu yra kilęs dėl prievolės mokėti žemės nuomos mokestį pagrindo, dydžio ir apskaičiavimo po žemės nuomos sutarties nutraukimo. Teigia, kad teisingam teisinių santykių aiškinimui svarbu nustatyti momentą, nuo kurio atsirado prievolė mokėti už žemės nuomą ir kada tokia prievolė pasibaigė. Teigia, kad sudarius žemės nuomos sutartį, jai atsirado prievolė mokėti žemės nuomą,ši prievolė pasibaigė sutartį nutraukus. Žemės nuomos sutartyje buvo nurodytas nuomojamo žemės sklypo plotas – 1,50 ha, kurio dydis nustatytas pagal 2004-11-10 žemės nuomos sklypo sutartį, sudarytą su ankstesniu pastatų savininku UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasikeitus pastatų savininkui, 1,50 ha žemės sklypo nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukta ir sudaryta su ja, atsakove. Teigia, tokiu atveju buvo svarbu nustatyti, ar 1,50 ha plotas buvo būtinas pastatams eksploatuoti ar suformuotas kitais pagrindais. NŽT Zarasų skyriaus specialistas V. Č. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. S. teismui nurodė, kad 1,50 ha plotas buvo suformuotas proporcingai valdomų pastatų tūriui, kas apeliantės tvirtinimu rodo, jog sklypo atsakovė neformavo pagal Žemės įstatymo 9 str. nuostatas, numatančias, kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Todėl viena iš sąlygų, leidžiančių apibrėžti sutarties dalyką, yra teritorijų planavimo dokumentuose numatyto dydžio, kuris būtinas statiniams eksploatuoti, nustatymas. Naujas teritorijų planavimo dokumentas sudarant 2006-03-20 žemės nuomos sutartį, nebuvo sudarytas, šalys reikalingo žemės sklypo ploto dydžio pastatams eksploatuoti nenustatė. Nurodo, kad ji su sutarties sąlygomis sutiko, tačiau 2011-06-07 NŽT nutraukus žemės nuomos sutartį, atsirado kiti teisiniai santykiai. Teigia, kad ieškovas turėjo apibrėžti eksploatuojamo sklypo ploto dydį, leidžiantį suformuoti reikalavimą dėl nuomos mokesčio, tačiau to nepadarė. Nesutinka su teismo išvada, jog ji, atsakovė, neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti įrodymus dėl faktiškai naudojamo sklypo ploto. Ji teismui paaiškino, kad atlikti naujus kadastrinius matavimus nebuvo faktinio pagrindo ir tai atsakovei ekonomiškai nenaudinga, be to, VĮ Registrų centras išraše yra nurodytas kiekvieno pastato plotas. Jai priklausančių pastatų plotų suma yra 4768,33 kv.m., todėl, teigia, kad eksploatuojamas sklypo plotas yra 47,68 arai. Jai priklausančiuose pastatuose jokia veikla nevykdoma. Pažymi, kad LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014 dėl nuomos sutarties sudarymo ir vykdymo sąlygų yra nurodęs, kad nuomininkas turi faktiškai naudotis objektu, o faktinė nuoma pasireiškia tinkamai perduotu nuomos objektu, o civilinėje byloje Nr. 3K3-437/2009 teismas nurodė, jog valstybinės žemės nuomos mokestis gali būti mokamas ne tik už išnuomotą, bet ir kitais teisiniais pagrindais suteiktą žemę, kuri turi būti suteikta ir apibrėžtas faktiškai naudojamos žemės plotas. Apeliantė teigia, kad faktiškai yra naudojamas žemės sklypo plotas yra po pastatais, po žemės nuomos sutarties nutraukimo ieškovui netrukdoma naudotis žemės sklypu pagal paskirtį, o NŽT atsirado galimybė laisvą valstybės žemę išnuomoti.
Apibendrindama apeliantė nurodo, kad nutraukus žemės nuomos sutartį, automatiškai negalima reikalauti žemės mokesčio, atsiradus tokioms naujoms aplinkybėms, teigia, turi būti nustatyta, kokiu žemės sklypo plotu apeliantė naudojasi, nes prievolė mokėti žemės nuomą baigėsi nutraukus žemės nuomos sutartį, o pateikti įrodymai - S. S. paaiškinimai patvirtina, kad ji žemės sklypu prie pastatų nesinaudoja. Dėl paminėto apeliantė teigia, kad teismo sprendimas keistinas ir iš jos priteistinas mokestis už faktiškai naudojamą žemės sklypo plotą - 47,68 arus, kas sudarytų 867,26 Eur.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Zarasų rajono savivaldybės administracija prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovės apeliacinio skundo netenkinti. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-10 nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1 p. nuostatos numato, kad žemės sklypų naudotojai už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį. Apeliantė jokių pretenzijų dėl žemės sklypo ploto niekada nereiškė, ji teikė prašymą išnuomoti 1,50 ha žemės sklypo plotą, todėl nepagrįstai teigia, kad nebuvo nustatinėjamas išnuomojamo žemės sklypo plotas. Žemės sklypas, t. y. 4,6906 ha, yra suformuotas, jo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi sklype esantys pastatai priklauso dviem savininkams, žemės sklypas proporcingai statinių plotui jiems yra padalintas. Kokiu teisiniu pagrindu turi būti formuojamas naujas teritorijų planavimo dokumentas, taip pat, kodėl iš naujo nustatytinas reikalingas žemės sklypo dydis pastatams eksploatuoti, jei nepasikeitė faktinės aplinkybės dėl statinių, apeliantė nenurodė. Apeliantės teiginys, jog eksploatuojamo žemės sklypo plotas yra 0,4768 ha, teisės aktais nepagrįstas. Ji nepagrįstai teigia, kad nutraukus žemės nuomos sutartį, išnyko prievolė mokėti nuomos mokestį. Įrodymų, kad po žemės nuomos sutarties nutraukimo atsakovė naudojasi mažesniu žemės sklypo plotu, ji nepateikė. Pažymi, kad atsakovė 2013-03-20 prašymu pripažino, kad ji yra skolinga žemės nuomos mokestį ir už ginčijamą laikotarpį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 str.nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių bei liudytojų paaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo teisiniu situacijos vertinimu, padarytomis išvadomis ir argumentais dėl to, kad atsakovė po valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo 2011-06-07 ir toliau faktiškai naudojosi tuo pačiu valstybinės žemės sklypo plotu - 1,50 ha, todėl privalo sumokėti ieškovei paskaičiuotą valstybinės žemės nuomos mokestį.
Byloje nustatyta, kad atsakovė ir Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Utenos apskrities viršininko, 2006-03-20 sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal kurią R. B. buvo išnuomota 1,50 ha sklypo dalis bendrame 4,69 ha plote, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Zarasuos (b.l. 88). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-06-07 įsakymu valstybinės žemės nuomos 2006-03-20 sutartis Nr. N43-685 su R. B. dėl išnuomoto 1,50 ha žemės sklypo ploto, bendrame 4,6906 ha žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Zarasų m. k. v.), (duomenys neskelbtini), Zarasų mieste, nutraukta (b.l. 36). Atsakovės ginčas byloje su ieškovu yra kilęs dėl prievolės mokėti žemės nuomos mokestį už 1,50 ha valstybinės žemės sklypo plotą pagrindo, taigi ir dėl nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo po žemės nuomos sutarties su atsakove nutraukimo pagrįstumo.
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo priteisti atsakovei valstybinės žemės nuomos mokestį už faktiškai atsakovės naudojamą žemės sklypo plotą, t. y. už 47,68 arų žemės sklypo ploto naudojimą po atsakovei priklausančiais pastatais. Teigia, kad teismo turėjo būti nustatyta, ar 1,50 ha plotas buvo būtinas pastatams eksploatuoti ir pažymi, kad šalys, sudarydamos 2006-03-20 žemės sklypo nuomos sutartį, nenustatinėjo žemės sklypo ploto dydžio reikalingo atsakovės pastatams eksploatuoti. Apeliantės teiginiai nepagrįsti.
Byloje nėra abejonės, kad atsakovė naudojasi valstybinės žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), dalimi, nes ji yra žemės sklype esančių pastatų savininkė (b.l.18-27). Tai savaime reiškia, kad atsakovė naudojasi valstybinės žemės sklypo dalimi. Teismas sprendžia, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė naudojasi valstybinės žemės sklypu, esančiu ne tik po jai priklausančiais pastatais, bet ir tai, jog jog atsakovė faktiškai naudojosi 1,50 ha valstybinės žemės sklypo plotu, kas įrodyta bylos įrodymų visuma, todėl prašymas priteisti ieškovei nesumokėtą žemės sklypo nuomos mokestį tik už naudojamą plotą, esantį po ieškovei priklausančiais statiniais, yra nepagrįstas.
Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 str. 6 d. numato, jog žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Iš byloje esančio 2014-12-03 VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Zarasuose, suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (b.l. 89). Iš byloje esančio žemės sklypo plano matyti, kad sklypo plotas yra 46906 kv.m., 31322 kv .m. naudojamas plotas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, 14446 kv. m . UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurio bylos duomenimis atsakovė įsigijo statinius (b.l. 132 -133). Kito parengto žemės sklypo plano, patvirtinančio mažesnį sklypo ploto reikalingumą atsakovės statiniams eksploatuoti byloje nebuvo pateikta. Būtent suformuotas sklypas, bet ne atsakovės nuoroda į jai priklausančių statinių plotą, rodo statiniams eksploatuoti reikalingą žemės sklypo ploto dydį. Byloje apklaustas liudytoju Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus specialistas V. Č. nurodė, kad sklypai formuojami prie pastatų ir pastatų eksploatavimui ir negali būti apmokestinamas mažesnis sklypo plotas ( b.l. 140-141).
Atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančios 2006-03-20 R. B. sudarytos valstybinės žemės sklypo sutarties 3 punkto matyti, jog išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir ūkinės veiklos būdas – kitos paskirties žemė; infrastruktūros teritorija, teritorijos susisiekimo sistemą aptarnaujantiems objektams įrengti ir eksploatuoti (b.l. 88). Bylos duomenimis atsakovė neteikė duomenų, jog žemės sklype esantiems jai priklausantiems statiniams ryšium su žemės nuomos sutarties nutraukimu reikalingo sklypo dydis pasikeitė, nors teismas pasiūlė teikti tokius įrodymus pateikti. Be to, apeliaciniu skundu pati atsakovė nurodė, kad atlikti naujus kadastrinius matavimus nebuvo faktinio pagrindo ir jai tai ekonomiškai nenaudinga (b.l. 155). Tokios aplinkybės patvirtina, kad jog R. B. faktiškai naudojasi 1,50 ha dydžio sklypo plotu ir savo atsikirtimų byloje, jog statiniams eksploatuoti reikalingas žemės sklypo plotas, esantis tik po statiniais, nepagrindė. Nutraukus žemės sklypo nuomos sutartį, pagal kurią atsakovė nuomojosi iš valstybės 1,50 ha žemės sklypo plotą, duomenų, kad atsakovės valdomų statinių sumažėjo ar pasikeitė sklypo dydis, byloje nėra, jų nenustatė ir teismas. Be to, pastebima, kad atsakovė po valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo 2013-03-20 Zarasų rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą dėl žemės nuomos mokesčio nepriemokos (9932,72 Lt ir 676,40 Lt delspinigių) išdėstymo mokant dalimis po 1060,91 Lt kas mėnesį ir po šio prašymo į žemės nuomos mokesčio surenkamąją sąskaitą sumokėjo 1100 Lt (b.l. 45, 46), kuo R. B. pripažino, kad ji faktiškai naudojasi 1,50 ha žemės sklypo plotu. Todėl apygardos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad atsakovė faktiškai naudojosi tokio pat dydžio valstybinės žemės sklypo dalimi, kokia ji naudojosi iki žemės nuomos sutarties nutraukimo. Atsakovė, manydama, kad prie jos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių statinių suformuotas žemės sklypas per didelis pastatams eksploatuoti, turėjo inicijuoti naujo žemės sklypo plano parengimą siekdama nustatyti jai priklausantiems statiniams reikalingą, kaip ji teigia mažesnį, eksploatuoti žemės sklypo plotą ir pateikti tokius duomenis teismui( CPK 12,178str.).
Nepagrįstas atsakovės teigimas, jog ji turėtų mokėti nuomos mokestį tik už daiktu užstatytą žemės sklypo plotą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. Nr. 260 nutarimo “Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 33 p. nustatyta, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) išnuomojamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui eksploatuoti. Išnuomojamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal žemės sklypo planą Taisyklių 8 punkte nustatyta tvarka. Taigi, norminiais aktais numatyta, jog nekilnojamajam daiktui eksploatuoti reikalinga sklypo dalis nustatoma ne tik pagal šio daikto tiesiogiai užimamą, bet ir tokį plotą, kad galima būtų į daiktą patekti, jį tvarkyti, prižiūrėti ir pan., todėl atsakovė faktiškai ir naudojosi 1,50 ha žemės sklypo plotu, t.y. tokiu koks suformuotas galiojančiame 2004-11-02 žemės sklypo plane. Pasirašydama 2006-03-20 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, laikytina, kad atsakovė pritarė suformuotam sklypui ir galiojančiam jo planui (b.l. 88), todėl nepagrįstai teigia, kad šalys, sudarydamos sutartį, nenustatė žemės sklypo ploto dydžio reikalingo pastatams eksploatuoti.
Apygardos teismas konstatuoja, kad apeliantės daroma nuorodos į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-23 priimtą nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-07-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014 nepatvirtina jos apeliacinio skundo pagrįstumo. Pastarosios nurodytos civilinės bylos faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamu atveju, nes teismas sprendė neatlygintino naudojimosi savivaldybei priklausančiu butu klausimą, o LAT 2009-10-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009, priešingai, nei nurodo apeliantė, teismas nenurodė, jog turi būti apibrėžtas faktiškai naudojamos žemės sklypo plotas. Apeliantė teisingai akcentuoja, kad žemė turi būti suteikta. Tokia aplinkybė nagrinėjamojoje byloje buvo nustatyta. Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad žemės sklypu atsakovė naudojosi nuomos sutarties, kuri pasibaigė 2011-06-07, pagrindu, nustatyta, kad atsakovei priklausantys statiniai stovi valstybinėje žemėje, kas, minėta, savaime reiškia naudojimąsi žemės sklypu. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad, nutrūkus nuomos sutarčiai, atsakovė valstybei žemės sklypo negrąžino, jis ir toliau užimtas jai priklausančių statinių, t. y. atsakovė faktiškai naudojosi žemės sklypu. Byloje nėra duomenų, jog naudojimosi žemės sklype esančiais atsakovės statiniais po nuomos sutarties pabaigos sąlygos būtų pasikeitę. Tai, kad atsakovė jokios veiklos jai priklausančiuose pastatuose nevykdo, teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju neturi, nepaneigia jos pareigos mokėti nuomos mokestį už jai priklausančiais statiniais užimtą ir juos eksploatuoti reikalingą žemę, nes mokesčio mokėjimo pareiga nesiejama su veiklos sklype vykdymu.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvais ir argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.