Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2016-08-30 · Civilinė byla Nr. e2-3745-374/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-08-30
Bylos Nr.
e2-3745-374/2016
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-03031-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Gustienė
Ieškovas
I. S.
Atsakovas
R. S.
Civilinė byla Nr. e2-3743-374/2016Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03031-2016-1
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 30 d.Marijampolė
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė,sekretoriaujant S. B.,dalyvaujant ieškovui I. S.,ieškovo atstovui advokatei I. D. V.,

išvadą teikiančios institucijos Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui R. S.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. S. ieškinį atsakovei R. S., išvadą teikiančiai institucijai Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas I. S. teismo prašo pakeisti 2011-06-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-2239-399/2011 nustatytą sūnaus M. S., gim. 2010-07-22, gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su ieškovu, jo tėvu I. S., a/k (duomenys neskelbtini) pakeisti tuo pačiu sprendimu nustatytą sūnaus M. S., gim. 2010-07-22, išlaikymo tvarką: priteisti iš R. S., a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą M. S., gim. 2010-07-22, periodinėmis išmokomis po 100 Eur per mėnesį iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio sūnaus M. S., gim. 2010-07-22, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą, jo tėvą I. S., a/k (duomenys neskelbtini) nustatyti, kad atsakovė R. S. su nepilnamečiu vaiku galės bendrauti tik iš anksto suderinusi susitikimo laiką, vietą ir trukmę su ieškovu, vaiko tėvu, I. S. ir tik jam dalyvaujant.

Atsakovė R. S. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta asmeniškai, atsiliepimo į ieškinį ar prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėtina atsakovei nedalyvaujant (CPK 246 str.).

Išvadą teikianti institucija Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius su ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad šalių santuoka buvo nutraukta bendru sutikimu 2011-06-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu (b.l. 7-10). Tuo pačiu sprendimu buvo išspręstas šalių nepilnamečio sūnaus M. gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimas: vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina, tėvas įsipareigojo mokėti išlaikymą po 57,92 Eur.

Ieškovas nurodo, kad dėl pablogėjusios vaiko motinos psichinės sveikatos, ji nebesugebėjo tinkamai pasirūpinti sūnumi, todėl 2016-05-06 Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo aktu Nr. AL-1879(21.15) (b.l. 11-12), nepilnametis sūnus M. paimtas iš Marijampolės vaikų lopšelio-darželio „Pasaka“ ir laikinai apgyvendintas pas tėvą I. S.. Tokio sprendimo priežastis – motina neatvyko sūnaus pasiimti iš darželio, kas kėlė vaiko saugumui socialinės grėsmės pavojų. Pats nepilnametis vaikas neprieštaravo gyventi pas tėvą. Ieškovo nuomone, vaiko motina nesugeba užtikrinti vaiko tinkamo auklėjimo ir vystymosi, jo švietimo ir ugdymo, neužtikrina vaiko teisės į asmeninį gyvenimą, nesirūpina jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu ir pan. Ieškovo nuomone, atsakovė yra neprognozuojama ir pavojinga savo elgesiu vaiko sveikatai.

Ieškovas nurodo, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį išleidžia viso apie 300 Eur: maistas 120 Eur, apranga, avalynė – 50 Eur, komunalinių mokesčių išlaidos – 40 Eur, sveikatos priežiūrai – 25 Eur, higienos priemonės – 20 Eur, išlaidos vaiko ugdymui – 25 Eur, laisvalaikio išlaidos – 20 Eur. Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti po 100 Eur kas mėnesį.

Ieškovas neprieštarauja, kad atsakovė bendrautų su sūnumi, tačiau dėl atsakovės neprognozuojamo elgesio prašo nustatyti bendravimo tvarką. Ieškovas nurodo, kad atsakovė turėtų bendravimo laiką suderinti su vaiko tėvu ir bendrauti su vaiku tik vaiko tėvui dalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius su ieškiniu sutinka. Išvadoje teigiama, kad atsakovė R. S. dėl socialinių įgūdžių stokos, vaiko netinkamos priežiūros nuo 2016-05-04 įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Skyrius mano, kad atsakovė dėl ligos negeba trinkamai pasirūpinti nepilnamečiu vaiku ir tenkinti jo įprastinių poreikių. R. S. atsisakė socialinių paslaugų jai teikimo, todėl šeimai socialinių įgūdžių ir palaikymo asmens namuose paslaugos nėra teikiamos. Skyriaus atstovės teigimu, tėvas turi visas sąlygas auginti ir prižiūrėti savo nepilnametį sūnų, todėl ieškinio tenkinimo klausimą prašo spręsti vadovaujantis vaiko interesais.

CK 3.156 str. 2 d. įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 str. 2 d.). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).

Kaip minėta, nustatant vaiko gyvenamąją vietą kartu su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų, svarbus dėmesys skiriamas vaiko norui. Vertindamas vaiko norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina išsiaiškinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Teismų praktika rodo, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Ieškovas nurodo, kad dėl pablogėjusios atsakovės psichinės sveikatos (gydėsi Marių ligoninėje) ji negali tinkamai prižiūrėti sūnaus. Ieškovas nurodė, kad atsakovė prieš du metus mėgino nuginčyti jai nustatytą diagnozę, tačiau be rezultatų. Patikruinus LITEKO duomenų bazę, nustatyta, kad teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3887-571/2014 pagal iešklovės R. S. ieškinį dėl diagnozės panaikinimo. Byloje esantis VĮ Marijampolės PSPC 2014-08-08 raštas Nr. 1-685 informuoja, kad R. S. nustatyta diagnoze: Paranoidinė šizofrenija F 20.0. Be to, į bylą pateiktas Vaikų teisių apsaugos skyriaus aktas, kuris patvirtina aplinkybę, kad atsakovė laiku nepasiėmė vaiko iš darželio, atstovės teigimu, tai buvo ne pirmas atvejis, kada atsakovė pamiršo vaiką darželyje (b.l. 11-12). Šią aplinkybę taip pat patvirtina Marijampolės AVPK Viešosios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio 2016-05-09 pranešimas Nr. 64-S-23503 bei tarnybinis pranešimas dėl vaiko perdavimo (b.l. 42-43). Dėl socialinių įgūdžių stokos, atsakovė įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamentas 2016-08-25 raštu Nr. 3269 nurodo, kad R. S. griežtai atsisako bendrauti ir bendradarbiauti su socialine darbuotoja, nepriima siūlomos pagalbos (b.l. 45). Tėvas nuo santuokos nutraukimo vaiką lankė, su juo bendravo, jų emocinis ryšys nebuvo nutrūkęs, nors paskutiniu metu atsakovė bendravimui su vaiku trukdė. Įvertinęs į bylą pateiktų įrodymų visetą, teismas sprendžia, kad nustatytos aplinkybės, kurios suteikia pagrindą abejonėms dėl to, kad nepilnamečio vaiko gyvenimas su atsakove prieštarauja šalių nepilnamečio vaiko interesams. Byloje pateiktų duomenų visetas patvirtina, kad vaiko gyvenimas su tėvu atitinka jo poreikius, suteikia vaikui emocinį saugumą. Nagrinėjamu atveju šalių sūnus dėl savo amžiaus – 6 m., negali išreikšti savarankiškos nuomonės, todėl jis teismo posėdyje nebuvo išklausytas. Tačiau Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistai bendravo su šalių sūnumi Mantu, kuris išreiškė pokalbyje norą gyventi su tėčiu. Dėl aukščiau nustatytų aplinkybių, ieškinys šioje dalyje tenkintinas, teismo sprendimas keistinas ir vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Įstatymas numato, kad išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai priimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Nustatant išlaikymo dydį, atsižvelgiama į vaiko poreikius, į kitus socialiai priimtinus kriterijus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus iki jų pilnametystės yra absoliuti ir šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat vienam iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaikų auklėjimu ir jų išlaikymu kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jie sulauks pilnametystės.

Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šios teisės normos paskirtis yra užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Teisminėje praktikoje nustatyta, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai, kad užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010).

Teismas, spręsdamas nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio klausimus, vadovaujasi orientaciniais kriterijais. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama praktika, kad bylose dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo orientaciniu kriterijumi taikytina CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (tai yra 350 Eur.). Šis kriterijus taikytinas sprendžiant klausimą dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Tačiau kiekvienu atveju turi būti atsižvelgta į LR CK 3.192 str. 2 dalies nuostatas, numatančias nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos garantiją, kurios esmė - išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai (LR CK 3.192 str. 3 d.). Ieškovas dirba, jo mėnesinės pajamos – 375 eurų (b.l. 17-18). Ieškovas nurodo, kad vaiko išlaikymui per mėnesį būtinos išlaidos sudaro apie 300 Eur.

Atsakovė pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką neneigia. Atsakovė gyvena socialiniame būste, nedirba (b.l. 20, 37-38). Atsakovė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo negalėjimą pridėti prie vaiko išlaikymo ar paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikia. Pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis atsakovas grindžia savo negalėjimą teikti vaikui išlaikymą, tenka atsakovui (CPK 178 str.). Duomenų apie atsakovės sveikatos stovį, dėl ko negalėtų teikti išlaikymo sūnui, ar duomenų apie kitus išlaikytinius byloje nėra. Atsakovė yra jauno amžiaus (30 m.), darbingas asmuo. Atsižvelgiant į išdėstytą ir vadovaujantis LR CK 3.192 str., kuris nustato pareigą, kad savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu tėvai, spręstina, kad priteistinas išlaikymo dydis kas mėnesį po 100 Eur vaikui atitinka nepilnamečio vaiko poreikius ir nepažeidžia interesų (LR CK 3.201 str. 1 ir 2 d.). Išlaikymas priteistinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos – 2016-06-12 iki vaiko pilnametystės. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių tenkintinas reikalavimas dėl teismo sprendimo pakeitimo dalyje dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui.

Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis). Visų pirma tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta vaiko teisė žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam. Kaip vaiko interesų garantas Konvencijoje įtvirtintas ir bendros bei vienodos abiejų tėvų atsakomybės už vaiko auklėjimą ir raidą principas (Konvencijos 18 straipsnio 1 dalis), kurį valstybė turi ginti. CK 3.170 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Atsižvelgiant į tai, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras ir išsiaiškinti vaiko norus. Kaip minėta, šalių sūnus dėl savo amžiaus – 6 m., negali išreikšti savarankiškos nuomonės, todėl jis teismo posėdyje nebuvo išklausytas.

Tiek tėvams, tiek vaikui, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka ir periodai turi būti visiškai aiški. Be to, teismų praktikoje pažymėta, kad motina (tėvas) turi pareigą sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), nes tai užtikrina vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartis civilinėje byloje M. N. v A. S., bylos Nr. 3K-3-202/2014).

Ieškovas neprieštarauja sūnaus ir motinos bendravimui, tačiau prašo nustatyti, kad šis bendravimas vyktų iš anksto su vaiko tėvu suderintu laiku ir tik dalyvaujant vaiko tėvui. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad dėl atsakovės neadekvataus elgesio nepilnamečiui vaikui gali kilti grėsmė jo sveikatai, todėl, siekiant išvengti ateityje ginčų tarp šalių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku, ieškovo reikalavimas nustatyti bendravimo tvarką, tenkintinas (CK 3.175 str.).

Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, motinos bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančios motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Kiti teismo posėdžio metu šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini, kaip neturintys emsinės reikšmės bylai.

Iš atsakovės valstybės naudai priteistinos advokato atstovavimo išlaidos: 265,74 Eur pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-08-29 pažymą Nr. TP-7-8918 (b.l. 39), bei žyminis mokestis (CPK 96, 98 str.). Sutinkamai su LR teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, teismo pašto išlaidos nepriteistinos (CPK 92 str.).

Sprendimas dalyje dėl materialinio išlaikymo išieškojimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 42, 178, 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pakeisti 2011-06-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-2239-399/2011 nustatytą sūnaus M. S., gim. 2010-07-22, gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu I. S., a/k (duomenys neskelbtini)

Pakeisti 2011-06-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-2239-399/2011 nustatytą sūnaus M. S., gim. 2010-07-22, išlaikymo tvarką ir priteisti iš R. S., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą M. S., gim. 2010-07-22, periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos – 2016-06-15 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio sūnaus M. S., gim. 2010-07-22, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą, jo tėvą I. S., a/k (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovė R. S. su nepilnamečiu sūnumi M. S. galės bendrauti tik iš anksto suderinusi susitikimo laiką, vietą ir trukmę su vaiko tėvu I. S. ir tik jam dalyvaujant.

Priteisti iš atsakovės R. S., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 36 Eur (trisdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio ir 265,74 Eur (du šimtus šešiasdešimt penkis eurus 74 ct) už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą (antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimą dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja (pasirašyta elektroniniu parašu) Rūta Gustienė