Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja: Danguolė Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-366-238/2015;

Teisėjas: Virginijus Kalkauskas Proceso Nr. 1-25-1-00032-2014-1;

2015 m. birželio 4 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Rimo Švirino ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorei Editai Sangavičiūtei, nuteistajam A. B., jo gynėjui advokatui Antanui Danieliui, nukentėjusiojo V. V. atstovei advokatei Gintarei Girdzijauskienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir nustatyta, kad galutinė bausmė yra 6 (šeši) mėnesiai laisvės apribojimo. Vadovaujantis LR BK 48 straipsniu, A. B. įpareigotas per 2 (du) mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš A. B. priteista 1013,67 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1086,36 Eur proceso išlaidos nukentėjusiajam V. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2014 m. sausio 7 d., apie 20.10 val., Kaune, Šiaurės pr. 26, prie daugiabučio namo laiptinės, t. y. viešoje vietoje, žmonių akivaizdoje, įžūliai vartodamas necenzūrinius žodžius, grasindamas, kad užmuš, „uždubasins“, uždegs V. V. priklausantį automobilį, ne mažiau kaip keturis smūgius sudavė V. V. į įvairias kūno vietas ir pripurškė dujiniu balionėliu į akis dujų, padarydamas jam abiejų akių obuolių junginių I laipsnio cheminį nudegimą, dešinės akies obuolio sumušimą su kraujosruva tinklainėje, dešinio smilkinio srities, pakaušio srities, kairės pėdos V piršto sumušimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomeninę rimtį bei tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisės požiūriu, LR BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Jos konstatavimas taikant LR BK 40 straipsnį reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010).

Pažymėtina, kad nors A. B. ir aiškino kai kurias įvykio aplinkybes kitaip, nei nukentėjusysis, tačiau iš esmės savo kaltę pripažino dar iki nuosprendžio paskelbimo, neneigė padaręs nusikalstamą veiką, davė nuoseklius parodymus viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes, jog nukentėjusiajam sudavė į įvairias kūno vietas ir pripurškė dujiniu balionėliu į akis dujų, todėl jo nurodomos neesminės bylos aplinkybės (tarp jų ir tai, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo) negali būti pagrindas laikyti, jog jis nevisiškai pripažino savo kaltę ar nesigaili padaręs nusikalstamą veiką. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką, neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir t. t. (pvz., kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-P-82/2010). Taigi, kaltininkas turi pripažinti teismo nustatytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, o ne besąlygiškai sutikti su nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis.

LR BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Tokie įstatymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje. Iš bylos duomenų matyti, kad A. B. iš dalies atlygino padarytą žalą nukentėjusiajam, sumokėdamas jam 150 eurų, įsipareigojo atlyginti ir neatlygintą teismo priteistos sumos dalį. Nors A. B. iki nuosprendžio priėmimo visos žalos neatlygino, tačiau nebuvo paneigta jo pateikta versija, kad jis to padaryti neturėjo galimybės dėl to, jog niekaip negalėjo susisiekti su nukentėjusiuoju, teismo posėdžio metu to nepaneigė ir nukentėjusiojo atstovė. Atkreiptinas dėmesys, kad LR BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta ne tik žalos atlyginimo sąlyga (bent dalinė ar jos pašalinimas), bet ir alternatyva – įsipareigojimas ją atlyginti. A. B. pasiūlymas 2014-12-05 pirmosios instancijos teismo posėdyje atlyginti 2000 Lt neturtinę žalą vertintinas kaip įsipareigojimas ją atlyginti. Ši aplinkybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog A. B. visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą.

nkintinaseskelbtini)ui o termios apeliacinio skundo padavimo termioną,pateiktas.ebuvo gautas. atsiliepimui į apeliacinį skundSpręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti į visas nusikalstamos veikos aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltininko asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Šiuo konkrečiu atveju iš bylos duomenų matyti, kad A. B. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, administracine tvarka baustas tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, visiškai pripažino savo kaltę ir dėl savo poelgio gailėjosi, davė nuoseklius parodymus, kritiškai įvertino savo elgesį, mokosi Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakultete, savo gyvenimą nori susieti su įstatymų laikymosi realizavimu, pagarba įstatymui. Byloje nėra duomenų, kad prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos padarymo būtų padaręs kitas nusikalstamas veikas. Todėl pagrįstai manytina, kad A. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Byloje A. B. motina V. B. pateikė prašymą atleisti jos sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal teismų praktiką, pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi. (pvz., 2007 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-658/2007; 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010).

Teisėjų kolegijos nuomone, V. B. yra tinkama laiduotoja byloje. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Eigulių seniūnijos 2014-12-05 rašto matyti, kad seniūnija neturi neigiamų duomenų apie V. B. elgesį. Byloje nėra duomenų, kad ji būtų teista ar bausta administracine tvarka. Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie neigiamą jos elgesį, įstatymų nesilaikymą ar pan. A. B. gyvena kartu su savo motina V. B., tėvu A. B. ir broliu M. B. Kaune, Šiaurės pr. 24-16, motina rūpinasi sūnumi, juos sieja artimi santykiai. Apeliacinės instancijos teisme apklausta V. B. paaiškino, kad anksčiau nebuvo problemų dėl sūnaus A. B. elgesio, ji sutinka būti laiduotoja, be to ji nebausta ir neteista. Taigi atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegijos nuomone, V. B. gali daryti savo sūnui teigiamą įtaką ir laikytina verta teismo pasitikėjimo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamojo bei laiduotojos asmenybes, kolegijos nuomone, teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas perduodant A. B. pagal laidavimą jo motinai V. B. ir, vadovaujantis LR BK 40 straipsniu, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad būtent toks baudžiamojo proceso jo atžvilgiu pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

Esant šioms aplinkybėms nuosprendis panaikinamas ir byla nutrauktina, kadangi yra LR BPK 40 straipsnyje numatyti pagrindai atleisti A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 327 straipsnio 2 punktas).

Apeliaciniame skunde prašoma A. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 straipsnio pagrindu. Kolegija konstatuoja, kad šis apeliacinio skundo prašymas nepagrįstas, todėl netenkinamas ir atmetamas. Pažymėtina, kad LR BK 38 straipsnio pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiuo atveju nėra įstatyminio pagrindo A. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės taikant LR BK 38 straipsnį, nes nenustatyta viena iš būtinų sąlygų šiam straipsniui taikyti, t. y. to, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju.

Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiajam V. V. atstovavo advokatė Gintarė Girdzijauskienė. Banko „Swedbank“ mokėjimo nurodymas patvirtina, kad 2015-04-13 už atstovavimą 2015-04-22 posėdyje nukentėjusysis V. V. advokatei Gintarei Girdzijauskienei sumokėjo 302,50 Eur. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiojo atstovė pateikė šį dokumentą ir prašė iš A. B. priteisti 302,50 Eur nukentėjusiajam V. V.. Šis prašymas pagrįstas ir tenkintinas, kadangi nukentėjusysis turėjo išlaidų advokatės paslaugoms apmokėti, taigi jos išieškotinos iš A. B. (LR BPK 104 straipsnio 2 dalis, 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendė:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nuosprendį, kuriuo A. B. nuteistas pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį, ir, taikant LR BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinus bausmę vienu trečdaliu jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, taip pat, vadovaujantis LR BK 48 straipsniu, jam paskirtas įpareigojimas – per 2 (du) mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat iš A. B. priteista 1013,67 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1086,36 Eur proceso išlaidos nukentėjusiajam V. V., panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

Vadovaujantis LR BK 40 straipsniu, A. B. dėl kaltinimo pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato, perduodant jį motinos V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti A. B., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Iš A. B. priteisti 1013,67 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1086,36 Eur proceso išlaidas nukentėjusiajam V. V..

Išieškoti iš A. B. nukentėjusiojo V. V. naudai jo turėtas išlaidas advokatės, kuri dalyvavo byloje apeliacinės instancijos teisme kaip atstovė, paslaugoms apmokėti – 302,50 Eur (tris šimtus du eurus 50 ct).

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. B. panaikinti.