- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-08
- Bylos Nr.
- e2A-831-459/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01377-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Jolanta Gailevičienė, Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- T. M., T. V., V. V.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Modernsta“
- Trečiasis asmuo
- D. R., J. M., N. P. J. M., uždaroji akcinė bendrovė „Kretingos vandenys“, Kretingos rajono savivaldybė, A. Ž., E. P., R. Š., H. N., K. L.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurimo Brazdeikio ir Jolantos Gailevičienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų T. M., T. V. (T. V.), V. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Modernsta“ ieškinį atsakovams T. M., T. V., V. V. dėl servitutų nustatymo, tretieji asmenys D. R., J. M., N. P. J. M., uždaroji akcinė bendrovė „Kretingos vandenys“, Kretingos rajono savivaldybė, A. Ž., E. P., R. Š., H. N., K. L..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Modernsta“ patikslintu ieškiniu prašė nustatyti žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), servitutus, suteikiančius teisę aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas: 1) 80 kv. m pagal mažosios bendrijos (toliau – MB) „Mersas“ matininko V. M. 2023 m. gruodžio 21 d. parengtą žemės sklypo planą Nr. 1, M:500, nustatant, kad už šio servituto nustatymą ieškovė privalo sumokėti atsakovui T. M. 82,06 Eur kompensaciją, atsakovams T. V. ir V. V. – 82,06 Eur kompensaciją lygiomis dalimis; 2) 85 kv. m pagal MB „Mersas“ matininko V. M. 2023 m. gruodžio 21 d. parengtą žemės sklypo planą Nr. 2, M:500, nustatant, kad už šio servituto nustatymą ieškovė privalo sumokėti atsakovui T. M. 87,16 Eur kompensaciją, atsakovams T. V. ir V. V. – 87,16 Eur kompensaciją lygiomis dalimis.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovai T. M., T. V. ir V. V. bei tretieji asmenys D. R., J. M. ir N. P. J. M., K. L. bendrosios nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas 1). Ieškovė nuosavybės teise valdo šiuos nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini): vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (objektas 1); nuotekų šalinimo tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (objektas 2); vandentiekio tinklus, buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (objektas 3); nuotekų šalinimo tinklus, buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (objektas 4). Objektas 1 ir objektas 2 yra pastatyti išilgai žemės sklypo 1 ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). (žemės sklypas 2), ribos. Dalis objekto 1 ir objekto 2 patenka į žemės sklypą 1, dalis – į žemės sklypą 2. Didžioji dalis objekto 3 ir objekto 4 yra pastatyta išilgai žemės sklypo 1 ir žemės sklypo 2 ribos. Ši objekto 3 ir objekto 4 dalis visa apimtimi patenka tik į žemės sklypą 1. Nedidelė objekto 3 ir objekto 4 dalis yra pastatyta su žemės sklypu 1 ir žemės sklypu 2 besiribojančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas 3). Objektas 1 yra naudojamas vandens tiekimui į gyvenamuosius namus, pastatytus žemės sklype 1, žemės sklype 2, ir žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas 4). Objektas 2 yra naudojamas gyvenamųjų namų, pastatytų žemės sklype 1 ir žemės sklype 2, buitinėms nuotekoms šalinti. Objektas 3 yra naudojamas vandeniui tiekti į gyvenamuosius namus, pastatytus žemės sklype 2. Objektas 4 šiuo metu faktiškai nėra naudojamas, t. y. juo šiuo metu nėra šalinamos buitinės nuotekos. Jo naudojimo poreikis yra numatomas ateityje, užtikrinant gretimose teritorijose ateityje numatomų statyti gyvenamųjų namų ir (ar) kitų pastatų poreikius, susijusius su buitinių nuotekų tvarkymu. Objektų 1, 2, 3 ir 4 statyba buvo vykdoma 2019–2020 m., kai žemės sklypus 1 ir 2 nuosavybės teise valdė vienintelė ieškovė. Tai, kad objektai buvo baigti statyti 2020 m. pradžioje, yra užfiksuota 2020 m. sausio 4 d. parengtoje vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų kontrolinėje geodezinėje nuotraukoje.
3. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. balandžio 20 d. tarp ieškovės, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kretingos vandenys“ ir Kretingos rajono savivaldybės buvo sudaryta viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutartis Nr. IS-15/S1-365 (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo: pastatyti atitinkamą Kretingos rajono geriamojo vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektą (toliau – infrastruktūra), patenkantį į projektą „Keturių sublokuotų vieno buto gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybos projektas“; perduoti UAB „Kretingos vandenys“ neatlygintinai valdyti ir naudoti infrastruktūrą po jos statybos užbaigimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre; prieš perduodant infrastruktūrą UAB „Kretingos vandenys“ valdyti ir naudoti panaudos pagrindais, pasirašyti notarinę sutartį dėl neatlygintinio servituto (-ų), suteikiančio (-ių) teisę UAB „Kretingos vandenys“ eksploatuoti infrastruktūrą; perduoti nuosavybės teisę į infrastruktūrą Savivaldybei sutarties 8 skyriuje nustatyta tvarka. Žemės sklypui 1 yra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, pagal kurią žemės sklypas yra suskaidytas į 6 dalis, pažymėtas simboliais A, B, C, D, E, S. Žemės sklypo dalį, pažymėtą simboliu S, kurią sudaro 263 kv. m, valdo visi žemės sklypo bendraturčiai bendrai. Atsakovui T. M. priklauso 66 kv. m iš žemės sklypo 1 dalies, pažymėtos simboliu S. Atsakovams T. V. ir V. V. taip pat priklauso 66 kv. m iš žemės sklypo 1 dalies, pažymėtos simboliu S. Žemės sklypo 1 dalyje, pažymėtoje simboliu S, visada buvo planuojama nustatyti servitutą – teisę tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines ir antžemines komunikacijas, apimantį visą šią žemės sklypo 1 dalį, kas buvo pažymėta iš anksto žemės sklypo plane. Šis žemės sklypo 1 planas, jame pažymint būsimą servitutą – teisę tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines ir antžemines komunikacijas, buvo pridėtas ir prie tarp ieškovės ir atsakovo T. M. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, ir tarp K. L. ir atsakovų T. V. ir V. V. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties. Atsakovai pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo momentu buvo informuoti ir žinojo apie būsimą poreikį žemės sklypo 1 dalyje, pažymėtoje simboliu S, nustatyti servitutą – teisę tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines ir antžemines komunikacijas. Objektai 1, 2, 3 ir 4 yra įrengti žemės sklypo 1 dalyje, pažymėtoje simboliu S. Siekdama išspręsti servituto, kuriuo būtų užtikrinama galimybė ieškovei tinkamai eksploatuoti žemės sklype faktiškai įrengtus ir ieškovės nuosavybės teise valdomus objektus 1, 2, 3 ir 4, ieškovė kreipėsi į matininką K. B., jis 2023 m. birželio 5 d. parengė Žemės sklypui nustatomų servitutų planą, M:500, pagal kurį pažymėtos objektams tinkamam eksploatavimui užtikrinti reikalingo žemės sklype nustatytino 263 kv. m servituto – teisės tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas – ribos. Su servituto nustatymu žemės sklype sutiko tik tretieji suinteresuoti asmenys D. R., J. M. ir N. P. J. M.. Atsakovai sudaryti servituto nustatymo sandorio nesutiko, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą.
4. Siekiant patikslinti Objektų 1, 2, 3 ir 4 tinkamam valdymui ir naudojimui reikalingų servitutų dydžius ir ribas, ieškovės prašymu 2023 m. gruodžio 21 d. MB „Mersas“ matininkas V. M. parengė: 1) žemės sklypo servituto planą Nr. 1, M 1:500, pagal kurį yra numatytas 80 kv. m servitutas – teisė aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, skirtas Objektų 1 ir 2 tinkamam valdymui ir naudojimui užtikrinti (servitutas 1); 2) žemės sklypo servituto planą Nr. 2, M 1:500, pagal kurį yra numatytas 85 kv. m servitutas – teisė aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas, skirtas Objektų 3 ir 4 tinkamam valdymui ir naudojimui užtikrinti (servitutas 2). Tretieji suinteresuoti asmenys K. L., D. R., J. M. ir N. P. J. M. per jų įgaliotą atstovę K. Č.-S. išreiškė sutikimus dėl servituto 1 ir servituto 2 žemės sklype 1 nustatymo be kompensacijos. Atsakovai iš esmės nesutinka su servituto, reikalingo objektų 3 ir 4 valdymui ir naudojimui užtikrinti, nustatymu žemės sklype 1, o už servituto, reikalingo objektų 1 ir 2 valdymui ir naudojimui užtikrinti, nustatymą žemės sklype 1 iš ieškovės reikalauja kompensacijos, kuri ieškovei yra absoliučiai nepriimtina. Pažymi, kad atsakovas T. M. dar 2022 m. spalio 14 d. buvo ieškovei išdavęs sutikimą dėl bet kokių vandentiekio, buitinių nuotekų tinklų ir lietaus kanalizacijos tinklų projektavimo ir statybos žemės sklype 1, kartu sutikdamas dėl jiems eksploatuoti reikalingų servitutų.
5. Mano, kad egzistuoja abi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos tam, kad servitutai būtų nustatyti teismo sprendimu. Ta aplinkybė, kad šiuo metu objektas 3 ir objektas 4 nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre, nereiškia, kad nėra galimas servituto 2 nustatymas žemės sklype. Atsižvelgiant į visas aplinkybes bei kasacinio teismo suformuotus kriterijus, atsakovams už servitutų nustatymą turėtų būti išmokama vienkartinė kompensacija, o šios kompensacijos dydžiui nustatyti turėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 „Dėl Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ 9 punkte numatyta formulė Nk = Sp x Vk x Kn, kurioje Kn, atsižvelgiant į visas aplinkybes nagrinėjamu atveju, turėtų būti lygus ne 0,5, kaip numatyta metodikoje, o ne didesnis nei 0,3. Šios metodikoje įtvirtintos formulės taikymas (parenkant skirtingą Kn vertę, priklausomai nuo bylos faktinių ypatumų) yra įprastas teismų praktikoje, sprendžiant už servitutų nustatymą mokėtinų kompensacijų dydžių klausimus. Už servituto 1 nustatymą mokėtinos vienkartinės kompensacijos dydį sudaro po 82,06 Eur (Nk = 20,08/10 000 x 12 600 x (10 000/925) x 0,3). Už servituto 2 nustatymą mokėtinos vienkartinės kompensacijos dydį sudaro po 87,16 Eur (Nk = 21,33/10 000 x 12 600 x (10 000/925) x 0,3).
Šalies argumentai
6. Atsakovai T. M., T. V. ir V. V. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nutyli tikrąsias faktines aplinkybes, susijusias su žemės sklypo įsigijimu. Atsakovai iš dalies pritaria, kad žemės sklypo dalyje, pažymėtoje S simboliu, turėtų būti nustatytas servitutas tik teisingai už jį atlyginus. Tačiau ne visoje S dalyje, o tik 213 kv. m plote. Atsakovams sudarant pirkimo–pardavimo sutartis, ieškovė žodžiu paaiškino tik tai, kur numatytas privažiuojamasis kelias prie įsigyto turto, o apie servitutus nieko nenurodė ir neaiškino. Ieškovė siekė, kad kuo greičiau iš jos būtų nupirktas turtas. Pirkimo–pardavimo sutartimis nebuvo aptarta, kad žemės sklype yra ar bus servitutas. Tai nebuvo nurodyta ir VĮ Registrų centro išrašuose apie turtą. Kad buvo numatytas tik kelias patekti prie gyvenamųjų pastatų, patvirtina ir 2020 m. lapkričio 19 d. matininko V. M. žemės sklypo planas, parengtas pagal tuo metu buvusią faktinę situaciją, kuriame S žemės sklypo dalyje 50 kv. m plote pažymėta žalia zona. Ieškovei primygtinai raginant atvykti pas notarą dėl sutarčių dėl servitutų nustatymo, atsakovai ėmė domėtis, kam ir kokiu tikslu reikalingi servitutai. Ieškovė piktybiškai vengė pateikti atsakovams prašomą informaciją. Atsakovai, gavę 2013 m. detaliojo plano sprendinius, pamatė, kad žemės sklypo dalyje, pažymėtoje S simboliu, 213 kv. m plote yra numatytas servitutas, įvažiavimas į 825 kv. m ir 925 kv. m plotų žemės sklypus. Likusioje 50 kv. m žemės sklypo S dalyje servitutas nepažymėtas. Atsakovai prieš įsigydami žemės sklypų dalis ir jose esančius butus nebuvo ieškovės informuoti, kad S žemės sklypo dalyje numatoma įrengti požeminius inžinerinius tinklus – vandens ir nuotekų tinklus.
7. Ieškovė be bendraturčių sutikimo jau yra įrengusi vandens ir nuotekų tinklus. O prie atsakovų gyvenamojo namo įrengtas ne privažiavimas, bet kelias (gatvė), kuriuo jau naudojasi ir gretimame sklype esančių butų savininkai. Ieškovė valdo žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį už atsakovams ir tretiesiems asmenims priklausančio 925 kv. m žemės sklypo. Galimai bus ar jau yra pakeista to sklypo paskirtis, siekiant vystyti daugiabučių gyvenamųjų pastatų kvartalą. Žemės sklypo S dalyje, 263 kv. m plote, yra įrengti vandens ir nuotekų tinklai bei kelias, kurie papildomai bus naudojami ieškovės žemės sklypui (duomenys neskelbtini) aptarnauti, ir ieškovės dalinės nuosavybės teise valdomiems sklypams (duomenys neskelbtini). Inžinerinės infrastruktūros koridorius į ieškovės sklypą (duomenys neskelbtini) galėjo ir gali būti numatytas per kitą žemės sklypą, kuriame pažymėta D1-2 gatvės kategorija, bet ne per žemės sklypo S dalį. Ieškovė neišnaudodama visų objektyvių ir įmanomų galimybių, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų, pasirinko priešingą elgesio modelį. Ieškovė atsakovų valdomo žemės sklypo S dalimi padidino sklypų (duomenys neskelbtini) vertę ir padidina sklypo (duomenys neskelbtini) vertę bei gerokai sumažina išlaidas inžinerinės infrastruktūros įrengimui, taip atsakovų ir kitų bendraturčių sąskaita pagerindama savo turtinę padėtį ir maksimaliai suvaržydama bendraturčių teises į žemės sklypo S dalį. Pažymi, kad ieškovė 2023 m. balandžio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš trečiųjų asmenų J. M. ir N. P. J. M. už 1 414 Eur sumą įsigijo 3/925 (3 kv. m) dalis žemės sklypo S dalies. Bendraturčiams žemės sklypo S dalyje priklauso po 66 kv. m. Ieškovė siekia bendraturčių sąskaita pagerinti savo turtinę padėtį, todėl turėtų siūlyti adekvačią ir protingą kompensaciją. Ieškovės siūloma kompensacija už servituto nustatymą yra simbolinio dydžio, todėl neatitinka sąžiningos ir protingos kompensacijos dydžio. Papildomai nurodė, kad iš esmės dėl servituto 1 – 80 kv. m neprieštarauja, tačiau kategoriškai nesutinka su siūlomos kompensacijos dydžiu, dėl servituto 2 visiškai nesutinka. Ieškovė, be žemės sklypo bendraturčių sutikimo įrengusi objektus 1, 2, 3 ir 4, pažeidė daug teisės aktų, reguliuojančių inžinerinės infrastruktūros statybos darbų procedūras. Pateikia projektinės dokumentacijos – 2019 m. vasario mėn. ir 2020 m. vasario mėn. parengtų keturių sublokuotų vieno buto gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), supaprastinto statybos projekto planų analizę, nesutapimus ir trūkumus. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2020 m. sausio 4 d. vandens ir buitinių nuotekų tinklų geodezinė nuotrauka buvo parengta iki projekto plano parengimo. Pagal galiojusį GKTR 2.01:2020 inžinerinių tinklų geodeziniai matavimai buvo atliekami inžinerinių tinklų tiesimo metu ir (arba) užbaigus tiesimo darbus (11 p.). Ieškovė nepateikė duomenų, kam ir kokiu tikslu geodezinė nuotrauka buvo rengta ir kada ir kam ji buvo pateikta suderinti. Geodezinėje nuotraukoje nenurodytas leidimo numeris, suderinimo numeris arba atsakingų asmenų rankraštiniai parašai, kad geodezinė nuotrauka buvo derinta. Tokios aplinkybės sudaro prielaidą vertinti, kad, ieškovei siekiant nustatyti servitutą, 2020 m. sausio 4 d. geodezinė nuotrauka, kurioje užfiksuota, kad inžineriniai tinklai visoje žemės sklypo dalyje, galimai parengta atgaline data, siekiant suklaidinti teismą.
8. Su patikslintu ieškiniu pateikta 2023 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartis tarp ieškovės UAB „Modernsta“ ir trečiojo asmens K. L., kuria ieškovė pardavė trečiajam asmeniui 3/925 dalis žemės sklypo 1 už 30 Eur sumą, nors ieškovė šią dalį 2023 m. balandžio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo už 1 414 Eur. K. L. yra vienintelis UAB „Modernsta“ akcininkas, iki 2023 m. kovo 22 d. buvo ir vadovas. Tai reiškia, kad ieškovė galimai siekdama išvengti didesnės kompensacijos atsakovams už servituto nustatymą žemės sklypo 1 dalyje 80 kv. m plote sąmoningai su savo savininku sudarė apsimestinį sandorį, taip net tyčia sau padarydama 1 384 Eur dydžio žalą. Tokie ieškovės veiksmai vertintini kaip nesąžiningi ieškovės veiksmai, siekiant palankesnio teismo sprendimo. Apribojus savininko teises, turi būti sprendžiamas nuosavybės teisės apribojimui adekvačios kompensacijos priteisimo klausimas. Prašomo nustatyti servituto 1 80 kv. m plote (objektui 1 ir objektui 2) atsakovams priklauso po 20 kv. m. Ieškovė turėtų sumokėti atsakovams po 300 Eur kompensacijos už jiems priklausančio žemės sklypo 1 dalį už 1 kv. m, kas sudarytų po 6 000 Eur, taip pat ir proporcingai mokėti žemės mokestį. Tokia kompensacija būtų sąžininga ir adekvati. Objektas 3 ir objektas 4 yra išregistruoti, nes nebuvo bendraturčių sutikimo dėl jų įrengimo. Šie objektai yra įrengti neteisėtai ir turi būti pašalinti. Ieškovė turėjo galimybę žemės sklype 2 pastatytus gyvenamuosius namus prijungti prie vandens ir buitinių nuotekų įrenginių – objekto 1 ir objekto 2. Teismui patenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovė be jokios abejonės imsis tolesnių neteisėtų veiksmų, susijusių su servituto nustatymu, kad galėtų patenkinti gretimų gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) gyventojų poreikius, susijusius su privažiavimu prie gyvenamųjų pastatų. Ateityje sieks privažiuojamojo kelio prie (duomenys neskelbtini) sąskaita naudotis siekiant patekti į žemės sklypą 3 ((duomenys neskelbtini)), kuriame bus statomi gyvenamosios paskirties statiniai. Dėl kelio didės apkrovos ir atsakovams bus keliami didesni nepatogumai ir neigiami padariniai.
Šalies argumentai
9. Trečiasis asmuo D. R. su ieškiniu sutinka. Nurodo, kad jis niekada neprieštaravo servituto nustatymui, 2023 m. liepos 31 d. net buvo atvykęs pasirašyti servituto nustatymo sandorio į notarų biurą. Kadangi šio sandorio sudaryti nebuvo galima dėl to, kad į notarų biurą neatvyko atsakovai, tą pačią dieną raštu išreiškė savo sutikimą dėl servituto nustatymo. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
10. Trečiasis asmuo UAB „Kretingos vandenys“ su ieškiniu sutinka. Nurodo, kad tarp UAB „Kretingos vandenys“ ir ieškovės 2021 m. balandžio 20 d. sudaryta Viešojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos trišalė sutartis Nr. IS-15/S1-365, pagal kurią ieškovė numatė pastatyti Kretingos rajono geriamojo vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektą, patenkantį į Keturių sublokuotų vieno buto gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos projekto apimtis. Ieškinyje šie infrastruktūros objektai nurodyti kaip objektas 1 ir objektas 2, kas matyti iš trišalės sutarties priedo – suvestinio plano su inžineriniais tinklais ir su ieškiniu ieškovės pateiktų 9 ir 10 priedų – šių objektų kadastrinių matavimų bylų. Ieškovė trišalės sutarties 2.3 punktu įsipareigojo užbaigus infrastruktūros statybos darbus užpildyti deklaraciją apie statybos užbaigimą ir įregistruoti infrastruktūrą bei nuosavybės teisę į ją Nekilnojamojo turto registre, 2.5 punktu ieškovė įsipareigojo prieš perduodant infrastruktūrą bendrovei valdyti ir naudoti panaudos pagrindais pasirašyti notarinę sutartį dėl neatlygintino servituto, suteikiančio teisę bendrovei eksploatuoti infrastruktūrą. Objektas 3 ir objektas 4 yra vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai, kurie nutiesti per 263 kv. m sklypo dalį, pažymėtą S, į gretimą sklypą. Dėl šių infrastruktūros objektų nėra sudarytos trišalės sutarties su bendrove. 213 kv. m sklypo dalyje servitutas yra numatytas ir detaliajame plane, šis plotas būtų pakankamas aptarnauti ir eksploatuoti objektą 1 ir objektą 2. Objektui 3 ir objektui 4 detaliuoju planu nėra numatytas servitutas, t. y. servitutas nėra numatytas visai 263 kv. m sklypo daliai. Prašo nustatyti žemės sklypui (duomenys neskelbtini), 213 kv. m servitutą, sklypo dalyje, pažymėtoje simboliu S, suteikiantį teisę bendrovei eksploatuoti objektą 1 ir objektą 2; dėl servituto nustatymo būtent 263 kv. m ploto žemės sklypo dalyje prašo spręsti teismo nuožiūra.
11. Tretieji asmenys H. N., R. Š., A. Ž. ir E. P. su ieškiniu sutinka. Nurodo, kad ieškovė pagrįstai prašo nustatyti žemės sklypui (duomenys neskelbtini), servitutus. Jiems visiškai nesuprantami atsakovų nesutikimo nustatyti šiuos servitutus motyvai, nes prašomais nustatyti servitutais yra siekiama užtikrinti tinkamą atitinkamų inžinerinių tinklų, kuriais užtikrinami atitinkamų gyvenamųjų namų geriamojo vandens tiekimo ir buitinių nuotekų šalinimo poreikiai, veikimą. Nenustačius servitutų iškyla grėsmė ir rizika, kad šie inžineriniai tinklai negalės būti visiškai ir tinkamai prižiūrimi ir naudojami, dėl ko nukentėtų ne tik jų (trečiųjų asmenų), bet pačių atsakovų interesai. Neužtikrinus tinkamo inžinerinių tinklų, kuriais tiekiamas geriamasis vanduo ir šalinamos nuotekos, eksploatavimo sąlygų, būtų pažeidžiami ne tik asmenų, kuriems teikiamos atitinkamo paslaugos, interesai, bet kartu ir viešasis interesas. Mano, kad atsakovai, prieštaraudami atitinkamų servitutų nustatymui, elgiasi nesąžiningai, galimai siekdami praturtėti ieškovės sąskaita. Jie patys, suprasdami žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), įrengtų inžinerinių tinklų tinkamo naudojimo svarbą, geranoriškai neatlygintinai sutiko su servituto nustatymu 2023 m. vasario 8 d. sudarydami servituto sutartį notarų biure.
12. Trečiasis asmuo Kretingos rajono savivaldybė pritaria reikalavimams dėl servitutų nustatymo, dėl kompensacijos palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. T2-257 ,,Dėl pritarimo Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos sutarties projektui“ pagrindu 2021 m. balandžio 20 d. tarp UAB ,,Kretingos vandenys“ (toliau – bendrovė), ieškovės ir Kretingos rajono savivaldybės sudaryta Viešojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos trišalė sutartis Nr. IS-15/S1-365 (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė numatė pastatyti Kretingos rajono geriamojo vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektą (toliau – infrastruktūrą), patenkantį į Keturių sublokuotų vieno buto gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos projekto apimtis. Ieškinyje šie infrastruktūros objektai minimi kaip objektas 1 ir objektas 2. Sutartimi ieškovė įsipareigojo pastatyti infrastruktūrą, gauti statybos užbaigimo aktą ir įregistruoti infrastruktūrą bei nuosavybės teisę į ją Nekilnojamojo turto registre ir perduoti bendrovei neatlygintinai valdyti ir naudoti (panaudos pagrindais), prieš perduodant infrastruktūrą pasirašyti sutartį dėl servituto, suteikiančio teisę ją eksploatuoti. Sutarties 8 p. ieškovė ir Savivaldybė susitarė dėl infrastruktūros perdavimo Savivaldybės nuosavybėn už 1 Eur. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (nuo 2023 m. lapkričio 16 d. galiojanti redakcija) 16 str. 4 d. numato, kad geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti viešajam vandens tiekėjui arba regioniniam viešajam vandens tiekėjui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 11 dalyse. Įvertinus tai, kad nuo Sutarties pasirašymo pasikeitė teisinis reglamentavimas dėl infrastruktūros, Savivaldybė po objekto perėmimo infrastruktūrą privalės perduoti viešojo geriamojo vandens tiekėjui, t. y. bendrovei. Kita vertus, sutarties 11.2 punktas numato galimybę pakeisti sutartį šalims susitarus, galima svarstyti klausimą, kad ieškovė infrastruktūrą gali perduoti notarine sutartimi bendrovei. Infrastuktūros sutartys dėl objekto 3 ir objekto 4 nėra sudarytos nei su bendrove, nei su Savivaldybe. Bet įvertinus tai, kad šie infrastruktūros objektai ateityje turės priklausyti viešajam vandens tiekėjui, šių objektų tinkamai priežiūrai užtikrinti bus reikalingas servitutas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Plungės apylinkės teismas 2024 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nustatė žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 80 kv. m servitutą, suteikiantį teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), pagal MB „Mersas“ matininko V. M. 2023 m. gruodžio 21 d. parengtą žemės sklypo planą Nr. 1, M:500. Už šio servituto nustatymą priteisė iš ieškovės UAB „Modernsta“ atsakovui T. M. 280 Eur kompensaciją, atsakovams T. V. ir V. V. – 280 Eur kompensaciją lygiomis dalimis, t. y. po 140 Eur. Nustatė žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 85 kv. m servitutą, suteikiantį teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), pagal MB „Mersas“ matininko V. M. 2023 m. gruodžio 21 d. parengtą žemės sklypo planą Nr. 2, M:500. Už šio servituto nustatymą priteisė iš ieškovės UAB „Modernsta“ atsakovui T. M. 446 Eur kompensaciją, atsakovams T. V. ir V. V. – 446 Eur kompensaciją lygiomis dalimis, t. y. po 223 Eur. Nusprendė MB „Mersas“ matininko V. M. 2023 m. gruodžio 21 d. parengtą žemės sklypo planą Nr. 1, M:500, ir žemės sklypo planą Nr. 2, M:500, laikyti neatskiriama šio sprendimo dalimi. Priteisė iš atsakovo T. M. 1 770 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Modernsta“. Priteisė iš atsakovų T. V. ir V. V. po 885 Eur (iš viso 1 770 Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Modernsta“. Priteisė iš atsakovo T. M. 63,50 Eur, iš atsakovų T. V. ir V. V. po 31,75 Eur pašto išlaidų valstybei. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
13.1. Nustatė, kad inžinerinių tinklų geodezinės nuotraukos atliktos 2020 m. sausio 4 d., suderintos 2021 m., nurodytos 2022 m. ir vėliau rengtose kadastrinių matavimų bylose. Byloje nustatytomis aplinkybėmis inžineriniai tinklai žemės sklype pastatyti 2019–2020 m. (iki 2020 m. sausio 4 d., kada parengtos kontrolinės geodezinės nuotraukos). Šiuo laikotarpiu žemės sklypas nuosavybės teise priklausė ieškovei. Tik vėliau pagal pirkimo–pardavimo sutartis buvo dalimis perleistas atsakovams ir tretiesiems asmenims
13.2. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio dalykas ir pagrindas. Byloje yra pareikštas reikalavimas dėl servitutų nustatymo ir nėra pareikšta jokių reikalavimų dėl bylai aktualių inžinerinių tinklų pripažinimo neteisėtais ar jų nugriovimo. Visgi paminėjo, kad inžineriniai tinklai de facto buvo įrengti, iki atsakovai tapo žemės sklypo bendraturčiais, todėl objektyviai inžinerinių tinklų statybai atsakovų sutikimo nereikėjo. Statyba yra ne tik faktinis, bet ir teisinis procesas, kuris baigiasi, kai faktiškai pastatytas objektas yra teisiškai įregistruojamas. Taigi de facto ir de jure statybos pabaiga gali nesutapti. Nagrinėjamu atveju inžineriniai tinklai buvo įregistruoti, t. y. de jure statyba pabaigta, 2023 m. pagal 2023 m. sausio 5 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą (objektas 1 ir objektas 2) ir 2023 m. gegužės 23 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą (objektas 3 ir objektas 4). Registruojant inžinerinius statinius žemės sklypo bendraturčių sutikimas jau buvo reikalingas. Dėl to, kad nebuvo atsakovų sutikimo, pagal jų skundą panaikinta objekto 3 ir objekto 4 teisinė registracija. Tačiau teisinė registracija atlieka tik išviešinimo funkciją, bet nesukuria pačios nuosavybės teisės. Todėl registracijos panaikinimas nepanaikina nuosavybės teisės. Todėl tai, kad objektų 3 ir 4 teisinė registracija yra panaikinta, esminės reikšmės sprendžiant dėl servitutų neturi. Pažymėjo, kad neleistina tokia situacija, kad atskirų teisių (nagrinėjamu atveju teisė į teisinę objektų 3 ir 4 registraciją ir teisė į servitutą) įgyvendinimas tarpusavyje būtų susijęs taip, jog, neįgyvendinus vienos teisės, negalimas kitos teisės įgyvendinimas, o tos antrosios teisės nebūtų galima įgyvendinti, kol neįgyvendinta pirmoji.
13.3. Nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad inžineriniai tinklai būtų pastatyti neteisėtai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamente buvo nagrinėjamas atsakovų atsakovo 2023 m. rugsėjo 28 d. pateiktas skundas bei 2024 m. sausio 4 d. ir 2024 m. kovo 8 d. skundo patikslinimai dėl inžinerinių tinklų, įrengtų žemės sklype Aisčių g. 17. Dėl skundų 2024 m. balandžio 3 d. priimtas sprendimas nutraukti skundų nagrinėjimą dėl statinių statybos be bendraturčių sutikimo ir nukrypimo nuo pateiktų projektų, nes vandentiekio tinklo ir nuotekų šalinimo tinklo statybai sklype (duomenys neskelbtini) neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas ir statinio projektas ir Inspekcija neturi duomenų apie galimai pažeistą viešąjį interesą.
13.4. Pažymėjo, kad atsakovų argumentai, kad ginčo inžineriniai tinklai įrengti pažeidžiant statybą reglamentuojančius teisės aktus, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.
13.5. Nurodė, kad pirkimo–pardavimo sutartimis nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, pagal kurią S sklypo dalis, kurios plotas 263 kv. m, paskirta bendram naudojimui. 2019 m. birželio 5 d. žemės sklypo plane (plano antrame lape / kitoje pusėje), kuris yra pirkimo–pardavimo sutarčių dalis, nurodyti duomenys apie servitutus – 263 kv. m ploto servitutas, numatantis teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantysis daiktas). Prieš atsakovams įsigyjant žemės sklypo dalis su gyvenamaisiais namais jau buvo tiekiamas vanduo ir šalinamos nuotekos (objektais 1-2). Tai patvirtino ir patys atsakovai. Atsakovai pirkimo–pardavimo sutartimis inžinerinių tinklų neįgijo, todėl turėjo ir galėjo suprasti, kad dėl inžinerinių tinklų, kuriais jiems tiekiamas vanduo ir šalinamos nuotekos, iškils servituto klausimas. Atsakovas T. M., paties paaiškinimais, yra baigęs geodezijos mokslus, t. y. turi specialiųjų žinių, į bylą pateikė paties pakankamai profesionaliai sudarytą situacijos schemą ir ją pakomentavo. Taip pat atsakovas T. M. dar 2022 m. spalio 14 d. buvo ieškovei išdavęs sutikimą dėl vandentiekio, buitinių nuotekų tinklų ir lietaus kanalizacijos tinklų projektavimo ir statybos žemės sklype (duomenys neskelbtini), kartu sutikdamas dėl jiems eksploatuoti reikalingų servitutų. Įvertinus visumą aplinkybių atsakovų argumentai, kad jie nebuvo informuoti apie būsimus servitutus, nepagrįsti.
13.6. Nurodė, kad 2013 m. detaliajame plane, kuriuo planuotas 0,17850 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo padalijimas į du – 925 kv. m (dabar (duomenys neskelbtini)) ir 825 kv. m (su ginču nesusijęs), keičiant paskirtį ir numatant gyvenamųjų namų statybą, 925 kv. m žemės sklype numatytas 213 kv. m servitutas inžineriniams tinklams. Pastabose nurodyta, kad žemės sklypuose servitutai įteisinami notarinėmis sutartimis, todėl servitutų plotas gali kisti, priklausomai nuo inžinerinių tinklų apsaugos zonos ir paklojimo sklype. Taigi detaliojo plano sprendiniai dėl servitutų nėra privalomi, o servitutų plotai gali kisti priklausomai nuo konkrečios situacijos. Iš į bylą pateikto detaliojo plano matyti į planuojamą teritoriją nepatenkantys žemės sklypai, dabar esantys (duomenys neskelbtini). Šie sklypai suformuoti, įgyvendint 2010 m. detalųjį planą. Iš esmės sklypui (duomenys neskelbtini) analogiškos formos (tik veidrodiniu principu) sklypas (duomenys neskelbtini), besiribojantis su sklypais (duomenys neskelbtini). Sklype (duomenys neskelbtini) numatytas analogiškas servitutas, kaip ir (duomenys neskelbtini). Sutartimi nustatytas ilgesnis (t. y. ir didesnis) servitutas iki sklypo ribos, atsižvelgiant į faktinę situaciją. Taigi, atsakovų argumentai, kad servitutų nustatymas prieštarauja detaliajam planui, yra nepagrįsti ir atmestini.
13.7. Pažymėjo, kad servitutai yra būtini ieškovei nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų tinkamam naudojimui užtikrinti, o nenustačius servituto (-ų), nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.
13.8. Nurodė, kad vienas iš atsakovų nesutikimo argumentų yra tas, kad prašomo nustatyti servituto 2 būtinumą paneigia egzistuojanti galimybė ieškovei įsirengti naujus inžinerinius tinklus savo valdomame žemės sklype (adresas: (duomenys neskelbtini)) nuo (duomenys neskelbtini) aplinkui visą šio žemės sklypo teritoriją. Pažymėtina, kad byloje sprendžiama dėl jau esamų inžinerinių tinklų tinkamo naudojimo užtikrinimo, o ne dėl būsimų tiesimo. Be to, naujų inžinerinių tinklų tiesimas aplink kvartalą per visą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), teritoriją butų neracionalus ir pareikalautų neproporcingai didelių sąnaudų. Teismų praktikoje šis elementas taip pat yra pripažįstamas kaip servituto objektyvų būtinumą lemiantis veiksnys. Šis atsakovų argumentas yra nepagrįstas.
13.9. Nurodė, kad atsakovų argumentai, kad dėl servitutų nustatymo pablogės jiems teikiamų paslaugų (vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo) kokybė, deklaratyvūs ir negrįsti, juos paneigia ieškovės į bylą pateikta specialisto 2024 m. balandžio 2 d. išvada dėl skirstomojo vandens vamzdžio (duomenys neskelbtini) pralaidumo, todėl atmestini. Taip pat atsakovų argumentai, kad galimai vėliau servitutų vietoje atsiras pravažiuojamasis kelias į planuojamą vystyti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris pablogins ir apsunkins jų padėtį, remiasi tik prielaidomis ir objektyviai yra nepagrįsti, nes byloje nėra sprendžiama dėl galimai būsimo kelio servituto, o tik dėl servitutų realiai esantiems ir eksploatuojamiems inžineriniams tinklams.
13.10. Pažymėjo, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju servitutai reikalingi tinkamam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui užtikrinti. Objektai 1–3 faktiškai yra eksploatuojami ir naudojami viešojo vandens tiekėjo ir nuotekų šalintojo trečiojo asmens UAB „Kretingos vandenys“. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti viešajam vandens tiekėjui arba regioniniam viešajam vandens tiekėjui (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 str. 4 d., redakcija nuo 2023 m. lapkričio 16 d.). Pagal trišalę infrastruktūros sutartį ir naują teisinį reglamentavimą ieškovei priklausantys inžineriniai tinklai turi (turės) būti perduoti nuosavybės teise UAB „Kretingos vandenys“. Taigi servitutų nustatymo poreikį ir būtinumą lemia ir viešasis interesas. Prašomų nustatyti servitutų dydžiai ir turinys atitinka minimalaus ribojimo principą.
13.11. Pažymėjo, kad vadovaujantis teismų praktikoje suformuotais kriterijais, nustatant atlyginimo už servitutus dydį, atsižvelgiama į šias aplinkybes: servitutai nustatomi neterminuotai; servitutai nustatomi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuriame net 44,76 k. m ploto skirta bendram naudojimui; servitutai nustatomi bendram naudojimui priskirtoje dalyje, kuri yra skirta privažiuoti prie gyvenamųjų namų ir inžineriniams tinklams; servitutai nustatomi esančių požeminių inžinerinių tinklų, kurie yra naudojami ir atsakovų naudai, valdymo ir naudojimo tikslais; dėl servitutų nustatymo atsakovų teisės naudotis jiems tenkančia žemės sklypo dalies dalimi (atitinkamai servitute 1 atsakovams tenka po 20 kv. m, servitute 2 – po 21,25 kv. m) nebus reikšmingai suvaržytos, jie toliau galės jomis naudotis, kaip naudojosi iki servitutų nustatymo; atsakovai pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu planu prie sutarčių buvo informuoti apie planuojamus servitutus; servitutai yra numatyti ir teritorijų planavimo dokumentuose; viešpataujančiųjų daiktų savininkas yra ūkinę komercinę veiklą vykdantis ir pelno siekiantis juridinis asmuo, o atsakovai fiziniai asmenys – iš ieškovės būstus įgiję vartotojai; servitutų nustatymas susijęs ir su viešuoju interesu – tinkamo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo užtikrinimu; inžineriniai tinklai, kuriems nustatomi servitutai, turės būti perduoti viešajam vandens tiekėjui, t. y., nustačius servitutus ir perdavus inžinerinius tinklus, ieškovės nuosavybės teisė į juos pasibaigs; žemės sklypo rinkos vertę.
13.12. Nurodė, kad, įvertinus visus byloje esančius duomenis apie žemės sklypo vertę, pripažintina, kad masinio vertinimo būdu nustatyta žemės sklypo vertė yra reali. Apibendrinus šiuos duomenis, vidutinė 1 kv. m žemės sklypo vertė sudaro 13,88 Eur ((13,62 + 20,83 + 11,05 + 10) / 4), suapvalinus 14 Eur.
13.13. Pažymėjo, kad ieškovei atperkant iš trečiųjų asmenų 3 kv. m žemės sklypo bendro naudojimo S dalyje sumokėta 1 414 Eur suma (471,33 Eur / kv. m), į ją orientuojantis, atsakovų manymu, turėtų būti skaičiuojama kompensacija už servitutus (300 Eur / kv. m), tai akivaizdžiai neatitinka žemės sklypo rinkos vertės. Skaičiuojant atsakovų siūlomu būdu kompensacijos dvigubai viršytų realią žemės sklypo rinkos vertę, net kelis kartus (atitinkamai 3 ir 6) viršytų pačių atsakovų už įsigytas visas žemės dalis sumokėtas kainas.
13.14. Pažymėjo, kad ieškovė siūlė kompensacijos dydžiui nustatyti taikyti Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintos metodikos 9 punkte numatytą formulę Nk = Sp x Vk x Kn (kurioje: Sp – žemės sklypo dalies, kuriai taikomas žemės sklypui nustatytas žemės servitutas, plotas (hektarais); Vk – vidutinė žemės sklypo rinkos vertė, apskaičiuojama pagal žemės verčių zonų žemėlapius; Kn – žemės sklypo, kuriame nustatomas žemės servitutas, naudojimo pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą laipsnis), taikant mažesnį (0,3) nei metodikoje nustatytas (0,5) koeficientą. Teismas pažymėjo, kad servitutas 2 susijęs su atsakovų poreikiams tenkinti nenaudojamais objektais, objektai skirti ne tik jau gretimuose sklypuose esamų gyvenamųjų namų aptarnavimui, bet ir galimai gyvenamojo namo kvartalo plėtrai, už šį servitutą nurodytu būdu gautai sumai taikytinas 1,5 koeficientas.
13.15. Nurodė, kad už 80 kv. m servitutą 1 (skirtą objektui 1 ir objektu 2, kurie naudojami pačių atsakovų poreikiams tenkinti), kuriame atsakovams tenka po 20 kv. m ploto, atsakovui T. M. priteistina 280 Eur kompensacija, atsakovams T. V. ir V. V. priteistina 280 Eur kompensacija lygiomis dalimis po 140 Eur. Už 85 kv. m servitutą 2, kuriame atsakovams tenka po 21,25 kv. m ploto, atsakovui T. M. priteistina 446 Eur, atsakovams T. V. ir V. V. priteistina 446 Eur kompensacija lygiomis dalimis po 223 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atsakovai T. M., T. V., V. V. (toliau – ir apeliantai) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už patikslinto ieškinio dalyko ir nustatė servitutą ne tik aptarnauti bei naudoti, bet ir tiesti. Taigi priėmė sprendimą, kuris yra panaikintinas vien dėl to, kad teismas nepaisė patikslinto ieškinio dalyko ir nustatė didesnės apimties servitutą, nei to reikalavo ieškovė.
14.2. Ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, jog apeliantai dar atitinkamo turto (įskaitant atitinkamų Žemės sklypo 1 dalių) pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo momentu buvo informuoti apie būsimą servitutų Žemės sklype 1 poreikį. Apeliantų įsitikinimu, šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą.
14.3. Pažymi, kad 2024 m. gegužės 2 d. VĮ Registrų centras priėmė sprendimą Nr. CSPR-174 dėl nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo priimtų sprendimų pagal ieškovės 2024 m. kovo 6 d. skundą, kuriame nurodė, kad ieškovei yra būtinas atsakovų sutikimas dėl tinklų įregistravimo. Tai leidžia manyti, jog VĮ Registrų centro sprendimas turi įtakos sprendžiant servitutų nustatymo klausimą ir yra svarbi aplinkybė, kuri paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad VĮ Registrų centro duomenys yra svarbūs tik viešinimo tikslais.
14.4. Nurodo, kad ieškovė turėjo pareigą įrodinėti, o pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą patikrinti ir įvertinti bylos faktines aplinkybes, kad ieškovė visiškai niekaip neįrodinėjo alternatyvaus servituto, kuris nesuvaržytų atsakovų teisių.
14.5. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi 2024 m. balandžio 2 d. tariamo specialisto išvada dėl atsakovams teikiamų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų pablogėjimo. Specialisto pateiktoje išvadoje yra nurodytas tik tinklo ilgis, kuris niekaip neatspindi realios situacijos, nėra nurodyta, į kokį aukštį reikia tiekti vandenį, nesivadovauta vandens vartojimo normomis RSN26-90.
14.6. Nesutinka su nustatytu kompensacijos dydžiu. Mano, kad ieškovė yra pajėgi mokėti atsakovų prašomą priteisti 6 000 Eur kompensaciją, teismui nusprendus nustatyti servitutą žemės sklypo dalyje 80 kv. m plote. Kompensacija apskaičiuota pagal ieškovės sandorį su žemės sklypo bendraturčiais J. M. ir N. P. J. M., kuriems už 1 kv. m žemės sklypo plotą ieškovė sumokėjo 417,33 Eur, o atsakovai už savo žemės sklypo dalies 20 kv. m servituto nustatymą prašo 6 000 Eur, kas už 1 kv. m žemės sklypo ploto sudaro 300 Eur.
14.7. Nurodo, kad į bylą nebuvo įtraukta atsakovų kreditorė AB „Swedbank“, su kuria buvo sudaryta sutartinė hipotekos sutartis dėl žemės sklypo, kuriame yra ginčijami inžineriniai tinklai. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas daro tiesioginę įtaką sutartinės hipotekos sutarčiai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą ir pasisakė dėl kreditoriaus teisių, pareigų ir veiksmų teisėtumo, neįtraukęs jo į bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimas
15. Ieškovė UAB „Modernsta“ pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
15.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis nevisiškai atitinka jos pareikšto ieškinio reikalavimus, tačiau nesutinka su atsakovų pozicija, jog šis neatitikimas yra vertintinas kaip ieškinio dalyko pakeitimas. Ieškovės vertinimu, apeliaciniame skunde nurodyti ieškinio dalyko (ieškovės reikalavimų) ir sprendimo rezoliucinės dalies skirtumai yra laikytini rašymo apsirikimu.
15.2. Pažymi, kad aplinkybė, ar atsakovai iš anksto buvo informuoti (žinojo) apie servituto poreikį žemės sklype 1, visiškai neturi reikšmės, sprendžiant servituto 1 ir servituto 2 nustatymo klausimą šioje civilinėje byloje, kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl esminių būtinųjų sąlygų pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį buvimo dėl servitutų nustatymo.
15.3. Nurodo, kad atsakovai ignoruoja faktą, jog šioje civilinėje byloje dėl servituto 1 ir servituto 2 nustatymo yra sprendžiama jau esamų žemės sklype 1 pastatytų objekto 1, objekto 2, objekto 3 ir objekto 4 atžvilgiu, o ne būsimų inžinerinių tinklų atžvilgiu. Tuo atveju, jeigu objektas 1, objektas 2, objektas 3 ir objektas 4 nebūtų pastatyti (dar neegzistuotų kaip nuosavybės teisės objektas), tokiu atveju būtų galima vertinti, ar šių objektų statybai yra būtinas būtent žemės sklypas 1, ar jie negali būti įrengti kitoje vietoje. Tačiau šiuo atveju situacija yra visiškai priešinga.
15.4. Pažymi, kad atsakovų kritika dėl 2024 m. balandžio 2 d. specialisto išvados yra grindžiama tik pačių atsakovų, kurie neturi atitinkamų specialiųjų žinių, vertinimu ir nėra pateikiami jokie įrodymai, paneigiantys šią išvadą.
15.5. Nurodo, kad atsakovai visiškai nepagrįstai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, jog, pagal šioje civilinėje byloje esančius įrodymus, žemės sklypo 1 vertė yra 12 600,00 Eur. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų (pvz., nekilnojamojo turto vertintojų išvadų dėl žemės sklypo 1 vertės), kurie paneigtų Nekilnojamojo turto (kadastre) registre įregistruotą žemės sklypo 1 vidutinę rinkos vertę.
Žemesnės instancijos teismas
15.6. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė per didelius atsakovams mokėtinų kompensacijų dydžius, tačiau ieškovė nusprendė šių kompensacijų dydžių neginčyti teikdama atskirą apeliacinį skundą dėl šios sprendimo dalies, kadangi siekė kuo greitesnio ir ekonomiškesnio šio civilinės bylos išsprendimo ir teisinės taikos tarp šalių atkūrimo.
15.7. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nesprendė dėl jokių AB „Swedbank“ teisių ir pareigų ar teisinės padėties, t. y. sprendimu nebuvo nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) jokios AB „Swedbank“ materialiosios teisės ar pareigos.
15.8. Mano, kad atsakovai nenurodė jokių motyvų, kokią įtaką 2024 m. gegužės 2 d. VĮ Registrų centro sprendimas Nr. CSPR-174 turi sprendžiant šioje civilinėje byloje kilusį ginčą, kaip šis įrodymas paneigia ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl prašo šio įrodymo nepridėti.
Atsiliepimas
16. Trečiasis asmuo Kretingos rajono savivaldybė pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
16.1. Pažymi, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju servitutai reikalingi tinkamam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui užtikrinti. Objektai 1–3 faktiškai yra eksploatuojami ir naudojami viešojo vandens tiekėjo ir nuotekų šalintojo trečiojo asmens UAB „Kretingos vandenys“.
Žemesnės instancijos teismas
16.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovai kėlė klausimus dėl inžinerinių tinklų įrengimo teisėtumo, t. y. kad inžineriniams tinklams įrengti reikėjo jų, kaip žemės sklypo bendraturčių, sutikimų ir kad inžineriniai tinklai buvo įrengti pažeidžiant statybą reglamentuojančias teisės normas, nesilaikant projektinių sprendinių, tačiau įvertinęs bylos aplinkybes pagrįstai nustatė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad inžinieriniai tinklai būtų buvę pastatyti neteisėtai.
16.3. Pažymi, kad tinkamas informuotumas apie servitutą nėra būtina sąlyga servitutui nustatyti. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nekilnojamojo turto sandoriams pagal galiojantį teisinį reglamentavimą yra privaloma notarinė forma, ir šiuo atveju ieškovė jokiu būdu negali būti laikoma sutarties rengėja, kadangi sutartį rengė ir tvirtino notaras.
16.4. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aptarė aplinkybę, kad ieškovei yra būtinas atsakovų sutikimas dėl tinklų įregistravimo, paminėdamas, kad inžineriniai tinklai de facto buvo įrengti, iki atsakovai tapo žemės sklypo bendraturčiais, todėl objektyviai inžinerinių tinklų statybai atsakovų sutikimo nereikėjo.
16.5. Pažymi, kad byloje buvo sprendžiama dėl jau esamų inžinerinių tinklų tinkamo naudojimo užtikrinimo, o ne dėl būsimų tinklų tiesimo, todėl nesuprantamas apeliantų skundo argumentas dėl inžinerinių tinklų tiesimo kitoje vietoje.
16.6. Nurodo, kad tenkinus apeliacinio skundo reikalavimus klausimas nebus išspręstas iš esmės, nes inžinerinė infrastruktūra jau yra pastatyta ir jai aptarnauti būtina nustatyti servitutą.
16.7. Dėl priteisto kompensacijos dydžio už servitutus prašo spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
17. Trečiasis asmuo UAB „Kretingos vandenys“ pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, juo prašo nustatyti žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 80,00 kv. m servitutą, suteikiantį teisę aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė servitutą ne tik aptarnauti bei naudoti, bet ir tiesti, kas nebuvo prašyta ieškiniu, todėl byloje dalyvaujančių šalių atstovų pastebėtas rašymo apsirikimas yra taisytinas.
17.2. Pažymi, kad dėl dalies inžinerinių tinklų (objekto 1 ir objekto 2) yra sudarytos trišalės sutartys, kurių pagrindu tinklai turi būti registruojami ir perduodami vandens tiekėjui, be to, inžineriniais tinklais yra tiekiamas geriamasis vanduo ir šalinamos nuotekos, toks inžinerinių tinklų panaudojimas buvo numatytas bei suderintas dar 2019 m. kovo 7 d. suderintame suvestiniame plane su inžineriniais tinklais, kuris yra priedas prie 2021 m. balandžio 20 d. trišalės sutarties.
17.3. Prašo nustatyti žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 80,00 kv. m servitutą, suteikiantį teisę aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas. Dėl servituto nustatymo objektui 3 ir objektui 4 prašo spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
19. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl servitutų nustatymo ir kompensacijos už juos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
21. Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, prašo prie bylos pridėti 2024 m. gegužės 2 d. VĮ Registrų centro sprendimą Nr. CSPR-174. Pažymi, kad VĮ Registrų centras šį sprendimą priėmė, kai byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta iš esmės ir teismas buvo nustatęs sprendimo priėmimo datą (2024 m. gegužės 8 d.). Taigi apeliantams nebuvo objektyvios galimybės pateikti šiuos dokumentus ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taip pat mano, kad šie įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo ir paneigs pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktus argumentus dėl VĮ Registrų centro vaidmens šiame ginče.
22. Ieškovė nurodo, kad atsakovai nepateikė jokių motyvų, kokią įtaką 2024 m. gegužės 2 d. VĮ Registrų centro sprendimas Nr. CSPR-174 turi sprendžiant šioje civilinėje byloje kilusį ginčą, kaip šis įrodymas paneigia ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl prašo šio įrodymo nepridėti.
23. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiami fakto klausimai, t. y. nustatomos faktinės bylos aplinkybės, todėl gali būti priimami nauji įrodymai, jeigu šalis procesu ir teise teikti įrodymus nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014).
Žemesnės instancijos teismas
24. Pagal CPK 314 straipsnį sprendžiant, ar naujo įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, turi būti įvertinta, kiek įrodymų prašoma pridėti, ar jie teikiami teismui kartu su prašymu juos pridėti, ar juos reikia išreikalauti, ar jie egzistuoja, ar reikia atlikti papildomus veiksmus dėl naujų įrodymų sukūrimo ar surinkimo (skirti ekspertizę, vykdyti apžiūrą ir pan.). Jeigu kaip įrodymas teikiamas jau egzistuojantis dokumentas, tai vien pagal kiekį ir apimtį nepakanka konstatuoti, kad jo priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą, net jei reikalautų skirti laiko kitiems bylos dalyviams susipažinti su juo ir teikti dėl jo paaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-214-695/2017).
25. Vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika, matyti, kad naujų dokumentų pateikimo būtinybė iškilo vėliau – jau po bylos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo iš esmės. Nėra pagrindo išvadai, jog šių įrodymų pateikimas gali vilkinti bylos nagrinėjimą, šalys galėjo susipažinti su papildomai pateiktais dokumentais ir pateikė savo nuomonę, apeliacinės instancijos teismas siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, naujus pateiktus įrodymus prideda prie bylos ir juos vertina.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
26. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovei UAB „Modernsta“ nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai (inžineriniai tinklai): vandentiekio tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ilgis 46,69 m, pastatyti 2019–2020 m., įregistruoti nuo 2023 m. sausio 18 d. pagal 2023 m. sausio 5 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą, naudojami vandeniui tiekti į gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini) (objektas 1); nuotekų šalinimo tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ilgis 36,19 m, pastatyti 2019–2020 m., įregistruoti nuo 2023 m. sausio 18 d. pagal 2023 m. sausio 5 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą, naudojami gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) nuotekų šalinimui (objektas 2); vandentiekio tinklai, adresas (duomenys neskelbtini), ilgis 28,90 m, pastatyti 2019–2020 m., buvo įregistruoti 2023 m. gegužės 24 d., teisinė registracija panaikinta nuo 2023 m. gruodžio 15 d. pagal VĮ Registrų centro 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimą, išnagrinėjus atsakovų skundą; 2024 m. vasario 8 d. ir 2024 m. vasario 22 d. VĮ Registrų centro sprendimais atsisakyta vėl įregistruoti, nesant visų žemės sklypų savininkų sutikimų; naudojami vandeniui tiekti į gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini) (objektas 3); nuotekų šalinimo tinklai, adresas (duomenys neskelbtini), ilgis 27,96 m, pastatyti 2019–2020 m.; buvo įregistruoti 2023 m. gegužės 24 d., teisinė registracija panaikinta nuo 2023 m. gruodžio 15 d. pagal VĮ Registrų centro 2023 m. gruodžio 14 d. sprendimą, išnagrinėjus atsakovų skundą; 2024 m. vasario 8 d. ir 2024 m. vasario 22 d. VĮ Registrų centro sprendimais atsisakyta vėl įregistruoti, nesant visų žemės sklypų savininkų sutikimų; šiuo metu nenaudojami, naudojimo poreikis numatomas ateityje, užtikrinant gretimose teritorijose ateityje numatomų statyti gyvenamųjų namų ir (ar) kitų pastatų poreikius.
27. Objektai 1 ir 2, pastatyti išilgai žemės sklypų (duomenys neskelbtini), patenka po dalį į abu sklypus. Objektus faktiškai eksploatuoja UAB „Kretingos vandenys“, kaip geriamojo vandens tiekėja ir buitinių nuotekų tvarkytoja. Panaudos sutartis nesudaryta, nes žemės sklype (duomenys neskelbtini) neįregistruotas servitutas. Objektai 3 ir 4 pastatyti išilgai žemės sklypų (duomenys neskelbtini), baigiasi su jais besiribojančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), didžioji dalis patenka į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nedidelė dalis patenka į žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
28. 2020 m. sausio 4 d. sudaryta vandentiekio kontrolinė geodezinė nuotrauka ir buitinių nuotekų tinklų kontrolinė geodezinė nuotrauka. Geodezinės nuotraukos jas parengusio matininko V. M. 2021 m. kovo 24 d. buvo pateiktos derinti Kretingos rajono savivaldybei per tuo metu veikusią derinimo, priėmimo el. paslaugą TOPD (paraiškos pavadinimas – (duomenys neskelbtini)). Suderintos ir duomenys priimti į TPOD 2021 m. kovo 30 d., atitinkamai suteikti unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. balandžio 20 d. tarp ieškovės UAB „Modernsta“, trečiojo asmens UAB „Kretingos vandenys“ ir trečiojo asmens Kretingos rajono savivaldybės sudaryta viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statybos trišalė sutartis Nr. IS-15/S1-365, kuria ieškovė įsipareigojo: pastatyti atitinkamą Kretingos rajono geriamojo vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektą, patenkantį į projektą „Keturių sublokuotų vieno buto gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) statybos projektas“; perduoti UAB „Kretingos vandenys“ neatlygintinai valdyti ir naudoti infrastruktūrą po jos statybos užbaigimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Prieš perduodant infrastruktūrą panaudos pagrindais, pasirašyti notarinę sutartį dėl neatlygintino servituto, suteikiančio UAB „Kretingos vandenys“ teisę eksploatuoti infrastruktūrą, perduoti nuosavybės teisę į infrastruktūrą Kretingos rajono savivaldybei sutarties 8 skyriuje nustatyta tvarka už 1 Eur. Sutarties priedas – planas, kuriame pažymėta infrastruktūros teritorija, t. y. 2020 m. vasario mėn. suvestinis planas su inžineriniais tinklais iš statybos projekto (A laidos). Plane nurodyta, kad keičiasi anksčiau suprojektuotų tinklų vieta bei prisijungimo vietos. Planas atitinka 2020 m. sausio 4 d. geodezinę nuotrauką. Šioje Sutartyje nurodytą infrastruktūrą sudaro objektai 1 ir 2.
29. Atsakovai T. M. 2021 m. balandžio 25 d., T. V. ir V. V. 2022 m. birželio 30 d. yra sudarę su UAB „Kretingos vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis. Vanduo tiekiamas ir nuotekos šalinamos ieškovei priklausančiais inžineriniais tinklais – objektu 1 ir objektu 2. Prie sutarčių, kaip neatskiriama jų dalis, pridėtos vandentiekio ir buitinių nuotekų schemos. Prie sutarčių atitinkamai pridėti 2021 m. balandžio 21 d. objekto (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. birželio 29 d. objekto (duomenys neskelbtini) lauko vandentiekio ir buitinių nuotekų priėmimo naudoti komisijos aktai.
30. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini), žemės sklypas 1)) (su 4 sublokuotais gyvenamaisiais namais – Nr. (duomenys neskelbtini)), plotas 0,0925 ha (925 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame prašoma nustatyti servitutus, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams ir tretiesiems asmenims: 216/925 dalys (216 kv. m) – atsakovui T. M., žemės sklypo dalis ir gyvenamasis namas Nr. 17 įgyti iš ieškovės pagal 2020 m. gegužės 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį už 62 000 Eur (4 500 Eur už sklypo dalį, 57 500 Eur už namą); 181/925 dalis (181 kv. m) – atsakovams T. V. ir V. V., žemės sklypo dalis ir gyvenamasis namas Nr. 19 įgyti iš ieškovės pagal 2021 m. spalio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį už 72 000 Eur (2 000 Eur už sklypo dalį, 70 500 Eur už namą) su finansine parama įsigyjant būstą jaunoms šeimoms; 178/925 dalys (178 kv. m) – tretiesiems asmenims J. M. ir N. P. J. M., žemės sklypo dalis ir gyvenamasis namas Nr. 21 įgyti iš ieškovės pagal 2020 m. rugsėjo 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį (buvo įgyta 181/925 dalis, pagal 2023 m. balandžio 6 d. sutartį 3/925 dalys parduotos atgal ieškovei); 347/925 dalys (347 kv. m) – trečiajam asmeniui D. R., žemės sklypo dalis ir gyvenamasis namas Nr. 23 įgyti iš ieškovės pagal 2020 m. liepos 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį; 3/925 dalys (3 kv. m) – trečiajam asmeniui K. L., žemės sklypo dalis, esanti S bendro naudojimo plote, įgyta iš ieškovės pagal 2023 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį už 30 Eur (bylos iškėlimo metu priklausė ieškovei UAB „Modernsta“, buvo įsigyta (atpirkta) pagal 2023 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartį už 1 414 Eur iš trečiųjų asmenų J. M. ir N. P. J. M.).
31. Žemės sklype (duomenys neskelbtini) (buvęs (duomenys neskelbtini)) pirkimo–pardavimo sutartimis nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal 2019 m. birželio 5 d. K. B. parengtą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą (įregistruota nuo 2021 m. spalio 6 d.). Pagal naudojimosi tvarką žemės sklypas padalintas į 6 dalis: A – 244 kv. m, priskirta trečiajam asmeniui D. R. asmeniniam naudojimui; B – 78 kv. m, priskirta tretiesiems asmenims J. ir N. P. J. M. asmeniniam naudojimui, C – 77 kv. m, priskirta atsakovams T. ir V. V. asmeniniam naudojimui, D – 78 kv. m, priskirta atsakovui T. M. asmeniniam naudojimui, E – 151 kv. m priskirta bendram naudojimui, skirta aikštelei, S – 263 kv. m priskirta bendram naudojimui, skirta įvažiavimui ir inžinerinėms komunikacijoms, šioje dalyje yra ieškovei priklausantys inžineriniai tinklai (objektai 1–4) ir prašoma nustatyti servitutus; šioje dalyje atsakovui T. M. priklauso 66 kv. m (t. y. 30 proc. nuosavybės teise priklausančio ploto, atsakovams T. V. ir V. V. bendrai priklauso 66 kv. m (t. y. 36,46 proc. nuosavybės teise priklausančio ploto).
32. Žemės sklypo plane, 2019 m. birželio 5 d. sudarytame matininko K. B., kuris yra pirkimo–pardavimo sutarčių dalis, nurodyti duomenys apie servitutus: servitutai – teisės tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), servitutų kodai 206, 207, 208, servitutų plotas 263 kv. m (t. y. atitinka bendrajam naudojimui priskirtos S žemės sklypo dalies plotą). Detaliajame plane žemės sklype inžineriniams tinklams numatytas 213 kv. m ploto servitutas.
33. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas 2) (su 4 sublokuotais gyvenamaisiais namais), plotas 0,0946 ha (946 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir tretiesiems asmenims: 192/473 dalys – ieškovei UAB „Modernsta“ pagal 2019 m. vasario 4 d. pirkimo–pardavimo sutartį; 213/1892 dalių – trečiajam asmeniui A. Ž. pagal 2022 m. gruodžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį; 213/1892 dalių – trečiajam asmeniui E. P. pagal 2022 m. gruodžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį; 221/946 dalis – trečiajam asmeniui R. Š. pagal 2023 m. sausio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį; 64/473 dalys – trečiajam asmeniui H. N. pagal 2023 m. rugsėjo 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Sklype 2022 m. pastatyti inžineriniai tinklai – 4 vandentiekio ir 4 buitinių nuotekų tinklai (į kiekvieną gyvenamąjį namą), kurie sudaro vientisą sistemą su inžineriniais tinklais – objektu 1, objektu 2, objektu 3, objektu 4 (kuriems ieškiniu prašoma nustatyti servitutus žemės sklype (duomenys neskelbtini)). Sklype 2023 m. vasario 8 d. sutartimi nustatyti ir nuo 2023 m. vasario 15 d. įregistruoti 2 servitutai: 0,0331 ha ploto servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas; 0,0244 ha ploto kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku; viešpataujantieji daiktai – žemės sklypai (duomenys neskelbtini).
34. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas 4) (su 4 sublokuotais gyvenamaisiais namais), plotas 0,0809 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui K. L. pagal 2021 m. kovo 10 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Sklype 2023 m. vasario 8 d. sutartimi nustatytas ir nuo 2023 m. vasario 13 d. įregistruotas 0,0141 ha ploto servitutas – teisė aptarnauti, naudoti antžemines komunikacijas.
35. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas 3), paskirtis: žemės ūkio, plotas 0,6760 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenkantis į (duomenys neskelbtini) upelio apsaugos zoną, priklauso ieškovei UAB „Modernsta“ pagal 2016 m. rugsėjo 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sklypas ribojasi su žemės sklypais (duomenys neskelbtini), į jį patenka nedidelė dalis nuotekų šalinimo tinklų (objektas 4), kurių registracija panaikinta.
36. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nustatė žemės sklypui 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 80 kv. m servitutą, suteikiantį teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), pagal MB „Mersas“ matininko V. M. 2023 m. gruodžio 21 d. parengtą žemės sklypo planą Nr. 1, M:500. Už šio servituto nustatymą priteisė iš ieškovės UAB „Modernsta“ atsakovui T. M. 280 Eur kompensaciją, atsakovams T. V. ir V. V. – 280 Eur kompensaciją lygiomis dalimis, t. y. po 140 Eur. Nustatė žemės sklypui 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 85 kv. m servitutą, suteikiantį teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas), pagal MB „Mersas“ matininko V. M. 2023 m. gruodžio 21 d. parengtą žemės sklypo planą Nr. 2 M:500. Už šio servituto nustatymą priteisė iš ieškovės UAB „Modernsta“ atsakovui T. M. 446 Eur kompensaciją, atsakovams T. V. ir V. V. – 446 Eur kompensaciją lygiomis dalimis, t. y. po 223 Eur.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
37. Apeliantai nesutikdami su ginčijamu sprendimu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už patikslinto ieškinio dalyko ribų ir nustatė servitutą ne tik aptarnauti bei naudoti, kaip prašė ieškovė, bet ir tiesti. Taigi priėmė sprendimą, kuris yra panaikintinas vien dėl to, kad teismas nepaisė patikslinto ieškinio dalyko ir nustatė didesnės apimties servitutą, nei to reikalavo ieškovė.
38. Teisėjų kolegija įvertinusi šalių procesinius dokumentus ir ginčijamo sprendimo motyvus sutinka su apeliantais, kad ginčijamo sprendimo rezoliucinė dalis nevisiškai atitinka pareikšto ieškinio reikalavimus.
39. Nustatyta, kad ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: 1) nustatyti žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 80,00 kv. m servitutą, suteikiantį teisę aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas; 2) nustatyti žemės sklypui, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), 85,00 kv. m servitutą, suteikiantį teisę aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nustatė žemės sklypui, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), 80 kv. m servitutą, suteikiantį teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas; nustatė žemės sklypui, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), 85 kv. m servitutą, suteikiantį teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas. Taigi pirmosios instancijos teismas nustatė servitutą ne tik aptarnauti bei naudoti, kaip prašė ieškovė, bet ir tiesti, nors tokio reikalavimo nebuvo.
40. Tačiau nesutiktina su apeliantų pozicija, jog šis neatitikimas yra vertintinas kaip ieškinio dalyko pakeitimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinio dalyko ir ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies skirtumai yra laikytini rašymo apsirikimu , todėl sprendimo rezoliucinė dalis taisytina ir ši išvada darytina vertinant viso ginčijamo sprendimo turinį, o ne vien sprendimo rezoliucinę dalį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai ieškinio dalyką (ieškovės reikalavimus) nurodė ne tik sprendimo rezoliucinėje dalyje, bet ir sprendimo aprašomojoje ir motyvuojamojoje dalyse (sprendimo 1, 71 ir 88 punktuose buvo apsirikta nurodant, jog ieškovė ieškiniu prašė nustatyti žemės sklypui 1 servitutus, suteikiančius teisę tiesti). Vertinant sprendimo aprašomojoje ir motyvuojamoje dalyse padarytų klaidų pobūdį, akivaizdu, kad būtent šios klaidos lėmė tapačių apsirikimų atsikartojimą ir sprendimo rezoliucinėje dalyje. Esant šiai aplinkybei yra pagrindas ištaisyti ginčijamo sprendimo rezoliucinę dalį pagal ieškinio dalyko (reikalavimų) turinį, t. y. pašalinant žodį „tiesti“ iš ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies antros ir ketvirtos pastraipų.
41. Apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, jog jie dar atitinkamo turto (įskaitant atitinkamų žemės sklypo 1 dalių) pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo momentu buvo informuoti apie būsimą servitutų žemės sklype 1 poreikį. Apeliantų įsitikinimu, šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą.
42. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantų argumentais. Pažymėtina, kad servituto nustatymo teismo sprendimu sąlygos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.126 straipsnio 1 dalyje. Joje yra nustatyta, jog teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria: 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015). Taigi, kaip matyti, pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį, ta aplinkybė, ar tarnaujančiojo daikto savininkas iki jam tampant šio daikto savininku buvo informuotas apie būsimą servitutų poreikį, neturi reikšmės sprendžiant, ar servitutas yra nustatytinas teismo sprendimu.
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pagrįstai nustatė, jog egzistuoja abi minėtos sąlygos, t. y. tarp ieškovės ir apeliantų egzistuoja nesutarimas dėl servitutų nustatymo, ir atsižvelgdamas į tai, kad žemės sklypo 1, kaip tarnaujančiojo daikto, savininkai ir objekto 1, objekto 2, objekto 3 ir objekto 4, kaip viešpataujančiųjų daiktų, savininkai skiriasi (nesutampa), pagrįstai pripažino, jog nenustačius servitutų nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis objekto 1, objekto 2, objekto 3 ir objekto 4 naudoti pagal paskirtį. Nagrinėjamu atveju apeliantai neginčija, jog objektas 1, objektas 2, objektas 3 ir objektas 4 yra pastatyti žemės sklype 1, o nuosavybės teisė į juos priklauso būtent ieškovei. Pažymėtina, jog tais atvejais, kai vienam savininkui priklausantis statinys įsiterpia į kito savininko nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, yra nustatomas servitutas, įteisinantis įsiterpiančiojo statinio savininko teises prieiti ir patekti į tokį statinį, taip pat užtikrinti savininko naudojimąsi statiniu pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2005; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2008; 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-268-701/2021).
44. Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, jog servitutų nustatymo poreikį ir būtinumą lemia ir viešasis interesas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2012; 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-165- 1075/2021; 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2023), o būtent tinkamam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui užtikrinti nagrinėjamu atveju yra reikalingi ginčo servitutai. Objektai 1–3 faktiškai yra eksploatuojami ir naudojami viešojo vandens tiekėjo ir nuotekų šalintojo trečiojo asmens UAB „Kretingos vandenys“. Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti viešajam vandens tiekėjui arba regioniniam viešajam vandens tiekėjui (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 str. 4 d., redakcija nuo 2023 m. lapkričio 16 d.). Pagal trišalę infrastruktūros sutartį ir naują teisinį reglamentavimą ieškovei priklausantys inžineriniai tinklai turi (turės) būti perduoti nuosavybės teise UAB „Kretingos vandenys“. Todėl, tik turint nustatytus servitutus, trečiasis asmuo turės pakankamą prieigą prie šių inžinerinių tinklų ir galimybę užtikrinti visapusiškai tinkamą paslaugų teikimą gyventojams.
45. Pažymėtina, kad apeliantai neginčija nė vienos iš CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatytų būtinųjų sąlygų buvimo servitutų nustatymui, tačiau mano, jog netinkamas informavimas pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo momentu apie būsimų servitutų žemės sklype 1 nustatymo poreikį gali lemti ginčijamo sprendimo nepagrįstumą.
46. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog apeliantams dar atitinkamų pirkimo–pardavimo sutarčių, pagal kurias buvo įsigytos atitinkamos žemės sklypo 1 dalys, sudarymo metu buvo žinoma apie būsimo servituto (-ų) poreikį žemės sklype 1. Darydamas šią išvadą pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į žemės sklypo 1 plano projektą, kuris buvo pridėtas ir prie tarp ieškovės ir apelianto T. M. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, ir prie tarp trečiojo suinteresuoto asmens K. L. ir apeliantų T. V. ir V. V. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties. Šiame žemės sklypo 1 plano projekte simboliu S buvo pažymėtas 263 kv. m servitutas – teisė tiesti, aptarnauti ir naudoti požemines ir antžemines komunikacijas. Šis būsimas servitutas buvo aprašytas žemės sklypo 1 plano projekto antroje pusėje. Atitinkamo servituto nustatymo poreikis buvo aptartas ir žemės sklypui 1 galiojančio detaliojo plano sprendiniuose. 2013 m. detaliajame plane, kuriuo planuotas 0,17850 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo padalijimas į du – 925 kv. m (dabar (duomenys neskelbtini)) ir 825 kv. m (su ginču nesusijęs), keičiant paskirtį ir numatant gyvenamųjų namų statybą, 925 kv. m žemės sklype numatytas 213 kv. m servitutas inžineriniams tinklams. Pastabose nurodyta, kad žemės sklypuose servitutai įteisinami notarinėmis sutartimis, todėl servitutų plotas gali kisti, priklausomai nuo inžinerinių tinklų apsaugos zonos ir paklojimo sklype. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliantai buvo tinkamai informuoti ir galėjo susipažinti su aplinkybe apie būsimą servitutų žemės sklype 1 poreikį.
47. Apeliantai pažymi, kad pateiktas 2024 m. gegužės 2 d. VĮ Registrų centro sprendimas Nr. CSPR-174 dėl nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo priimtų sprendimų pagal ieškovės 2024 m. kovo 6 d. skundą, kuriame nurodyta, kad ieškovei yra būtinas atsakovų sutikimas dėl tinklų įregistravimo, leidžia manyti, jog toks VĮ Registrų centro sprendimas turi įtakos sprendžiant servitutų nustatymo klausimą ir yra svarbi aplinkybė, kuri paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad VĮ Registrų centras duomenys yra svarbūs tik viešinimo tikslais.
48. Teisėjų kolegija tokius apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, inžineriniai tinklai de facto buvo įrengti, iki atsakovai tapo žemės sklypo bendraturčiais, todėl objektyviai inžinerinių tinklų statybai atsakovų sutikimo nereikėjo. Statyba yra ne tik faktinis, bet ir teisinis procesas, kuris baigiasi, kai faktiškai pastatytas objektas yra teisiškai įregistruojamas. Taigi de facto ir de jure statybos pabaiga gali nesutapti. Nagrinėjamu atveju inžineriniai tinklai buvo įregistruoti, t. y. de jure statyba pabaigta, 2023 m. pagal 2023 m. sausio 5 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą (objektas 1 ir objektas 2) ir 2023 m. gegužės 23 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą (objektas 3 ir objektas 4). Registruojant inžinerinius statinius žemės sklypo bendraturčių sutikimas jau buvo reikalingas. Dėl to, kad nebuvo apeliantų sutikimo, pagal jų skundą panaikinta objekto 3 ir objekto 4 teisinė registracija. Tačiau teisinė registracija atlieka tik išviešinimo funkciją, bet nesukuria pačios nuosavybės teisės. Todėl registracijos panaikinimas nepanaikina nuosavybės teisės. Pažymėtina, kad 2024 m. gegužės 2 d. VĮ Registrų centro sprendimu Nr. CSPR-17 4 buvo nuspręsta tik dėl ieškovės galimybės įregistruoti nuosavybės teisę į objektą 3 ir objektą 4 Nekilnojamojo turto registre neturint apeliantų sutikimo ar nesant nustatyto servituto. Be to, jame yra pateikta tik VĮ Registrų centro pozicija. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius servitutus ieškovei neliks kliūčių įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisę ir į objektą 3, ir objektą 4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tai, jog objektų 3 ir 4 teisinė registracija yra panaikinta, esminės reikšmės sprendžiant ginčą dėl servitutų nustatymo neturi. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, neleistina yra tokia situacija, kad atskirų teisių (nagrinėjamu atveju teisė į teisinę objektų 3 ir 4 registraciją ir teisė į servitutą) įgyvendinimas tarpusavyje būtų susijęs taip, jog, neįgyvendinus vienos teisės, negalimas kitos teisės įgyvendinimas, o tos antrosios teisės nebūtų galima įgyvendinti, kol neįgyvendinta pirmoji.
49. Apeliantai nurodo, kad ieškovė turėjo pareigą įrodinėti, o pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą patikrinti ir įvertinti bylos faktines aplinkybes, kad ieškovė niekaip neįrodinėjo alternatyvaus servituto, kuris nesuvaržytų atsakovų teisių.
50. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantų argumentais. Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, byloje yra sprendžiama dėl jau esamų / įrengtų inžinerinių tinklų tinkamo naudojimo užtikrinimo, o ne dėl būsimų inžinerinių tinklų tiesimo.
51. Nuosekliai išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl servitutų nustatymo nurodoma, kad servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018, 23 punktas; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-916/2021, 23 punktas).
52. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantys inžineriniai statiniai yra kitiems asmenims (atsakovams) nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Siekiant tinkamai naudoti, prižiūrėti ir aptarnauti ginčui aktualius inžinerinius tinklus, turi būti užtikrintas patekimas prie jų bet kuriuo paros metu, galimybė vykdyti remonto ir kitus statybos darbus, tuo tikslu kasti žemę ir pan., taip pat užtikrinti, kad atitinkamoje žemės dalyje nebus atliekami jokie veiksmai, kurie gali pakenkti šiems inžineriniams tinklams, jų funkcionalumui ir galimybei patekti prie jų. Servituto nustatymas yra objektyviai būtinas, nes statiniai, esantys žemės sklype, ir žemės sklypas priklauso skirtingiems savininkams. Taigi servitutai yra būtini ieškovei nuosavybės teise priklausančių inžinerinių tinklų tinkamam naudojimui užtikrinti, o nenustačius servitutų, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.
53. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad visais atvejais, kai vienam savininkui priklausantis statinys įsiterpia į kito savininko nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, gali būti nustatomas servitutas, įteisinantis įsiterpiančiojo statinio savininko teises prieiti ir patekti į tokį statinį, taip pat užtikrinantis savininko naudojimąsi statiniu pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2005).
54. Servituto nustatymo tikslas yra viešpataujančiojo daikto tinkamo naudojimo užtikrinimas. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nenustatyta, kokiu kitu būdu, nepatekdama į atsakovams priklausančius žemės sklypus, ieškovė galėtų įgyvendinti savo, kaip inžinerinių statinių savininkės, teises svetimuose žemės sklypuose, todėl apeliantų argumentai, kad ieškovė neįrodė, jog yra išnaudojusi visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų naudotis savo nuosavybe neribodama kitų savininkų teisių, pripažintini nepagrįstais.
55. Tuo atveju, jeigu, apeliantų nuomone, egzistuoja alternatyvus, t. y. kitas nei žemės sklypui 1 nustatant servitutus, būdas užtikrinti tinkamą objekto 1, objekto 2, objekto 3 ir objekto 4 naudojimą, apeliantai galėjo pateikti įrodymus apie tokio alternatyvaus būdo egzistavimą. Tačiau nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde apeliantai nepateikė jokių įrodymais pagrįstų argumentų, patvirtinančių, jog toks alternatyvus būdas išties egzistuoja.
56. Apeliantai mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi 2024 m. balandžio 2 d. specialisto išvada dėl atsakovams teikiamų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugų pablogėjimo. Specialisto pateiktoje išvadoje yra nurodytas tik tinklo ilgis, kuris niekaip neatspindi realios situacijos, nėra nurodyta, į kokį aukštį reikia tiekti vandenį, nesivadovauta vandens vartojimo normomis RSN26-90.
57. Teisėjų kolegija tokius apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, jog apeliantai, ginčydami 2024 m. balandžio 2 d. specialisto išvadą, teigė, esą objektas 1 ir objektas 2 yra netinkami aptarnauti didesnio kiekio gyvenamuosius būstus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ši aplinkybė apskritai nesudaro šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyko ir neturi reikšmės sprendžiant dėl servitutų nustatymo būtinumo.
58. Be to, vien tai, kad apeliantai nesutinka su 2024 m. balandžio 2 d. specialisto išvada, joje pasigenda tam tikrų duomenų ir (ar) ji apeliantams yra neaiški, nereiškia, kad 2024 m. balandžio 2 d. specialisto išvados yra nepagrįstos ar neteisingos. Apeliantų argumentai yra grindžiami tik jų pačių subjektyviu vertinimu, neturint atitinkamų specialiųjų žinių, o jokie kiti byloje esantys įrodymai nepaneigia 2024 m. balandžio 2 d. specialisto padarytų išvadų.
59. Apeliantai nesutinka su nustatytu kompensacijos dydžiu. Mano, kad ieškovė yra pajėgi mokėti atsakovų prašomą priteisti 6 000 Eur kompensaciją, teismui nusprendus nustatyti servitutą žemės sklypo dalyje 80 kv. m plote. Kompensacija apskaičiuota pagal ieškovės sandorį su žemės sklypo bendraturčiais J. M. ir N. P. J. M., kuriems už 1 kv. m žemės sklypo plotą ieškovė sumokėjo 417,33 Eur, o atsakovai už savo žemės sklypo dalies 20 kv. m servituto nustatymą prašo 6 000 Eur, kas už 1 kv. m žemės sklypo plotą sudaro 300 Eur.
60. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas servituto atlygintinumo klausimą, turi pareigą nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją, kuri kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo faktinių bylos, kurią teismas nagrinėja, aplinkybių. Kitaip tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis, palyginti su viešpataujančiojo daikto savininko teisėmis, būtų neproporcingai iškreipta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019). Kasacinis teismas yra išskyręs ir pavyzdinį (nebaigtinį) aplinkybių, į kurias turi būti atsižvelgiama, sprendžiant dėl kompensacijos dydžio, sąrašą: pvz., kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016).
61. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad žemės sklypo rinkos vertė, pagal kasacinio teismo praktiką, gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį, kai priteisiama vienkartinė, o ne periodinė kompensacija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217 /2011; 2015 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika gali būti reikšminga nustatant kompensacijos dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015; 2009 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Teismai disponuoja diskrecija nustatyti kompensacijos dydį, įvertinę, be kitų, aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti sklypo (likusią) dalį, kuriai nenustatytas servitutas, apimtimi, jam, kaip savininkui, išliekančias pareigas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019).
62. Taigi, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, žemės sklypo 1 rinkos vertė yra tik vienas iš kriterijų, į kurį yra atsižvelgtina, sprendžiant dėl kompensacijos už servitutų nustatymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai visiškai nepagrįstai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, jog, pagal šioje civilinėje byloje esančius įrodymus, žemės sklypo 1 vertė yra 12 600,00 Eur (t. y. 13,62 Eur už 1 kv. m). Šią žemė sklypo 1 vertę pagrindžia nekilnojamojo turto (kadastro) VĮ Registrų centro duomenys (nustatyta 2023 m. kovo 31 d. masinio vertinimo būdu). Pažymėtina, jog, remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
63. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantai į bylą nepateikė jokių įrodymų (dėl žemės sklypo 1 vertės), kurie paneigtų nekilnojamojo turto (kadastro) VĮ Registrų centro duomenis. Ieškovė papildomai pateikė 2023 m. gruodžio 18 d. UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamojo Turto konsultaciją dėl galimos turto kainos, pagal kurią buvo nustatyta, jog galima 3 / 925 (kas sudaro 3 kv. m) žemės sklypo 1 dalies pardavimo kaina rinkoje 2023 m. gruodžio 18 d. galėtų siekti iki 30,00 Eur. Taigi, šis papildomas įrodymas patvirtino, kad Nekilnojamojo turto (kadastre) registre registruota žemės sklypo 1 vidutinė rinkos vertė yra reali, ką pirmosios instancijos teismo pagrįstai ir nustatė. Be to, Nekilnojamojo turto (kadastre) registre įregistruotos Žemės sklypo 1 vidutinės rinkos vertės realumą pagrindžia ir tos aplinkybės, kad apeliantas T. M. už visą jo įsigytą žemės sklypo 1 dalį (216 / 925) mokėjo 4 500,00 Eur, o apeliantai T. V. ir V. V. už visą jų įsigytą žemės sklypo 1 dalį (181 / 925) – 2 000,00 Eur.
64. Apeliantai savo poziciją dėl žemės sklypo 1 vertės grindžia vadovaudamiesi 2023 m. balandžio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, pagal kurią ieškovė 3/925 žemės sklypo 1 dalis įsigijo už 1 414,00 Eur.
65. Teisėjų kolegija tokius apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi ta aplinkybė, kad ieškovė iš trečiųjų suinteresuotų asmenų J. M. bei N. P. J. M. atpirko 3/925 žemės sklypo 1 dalis už 1 414,00 Eur, nereiškia, kad šis sandoris įvyko už vidutinę žemės sklypo 1 rinkos vertę. Be to, pažymėtina, kad ieškovė 2023 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu parduodama tas pačias 3/925 žemės sklypo 1 dalis trečiajam suinteresuotam asmeniui K. L. už 30,00 Eur, šį sandorį vykdė už šios dalies rinkos vertę atitinkančią kainą.
66. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nustačius tokias kompensacijas, kurių prašo apeliantai (t. y. už servitutą 1 po 6 000,00 Eur, o už servitutą 2 po 6 375,00 Eur, iš viso už abu servitutus po 12 375,00 Eur), šių kompensacijų dydis, kaip visiškai pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, dvigubai viršytų realią viso žemės sklypo 1 vertę (12 600,00 Eur) ir net kelis kartus viršytų pačių apeliantų už įsigytas visas žemės sklypo 1 dalis sumokėtas kainas (atitinkamai 4 500,00 Eur ir 2 000,00 Eur). Taigi, darytina išvada, kad apeliantų pageidaujamų kompensacijų dydžiai už servitutų nustatymą nevertintini kaip pagrįsti ir racionalūs.
67. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta anksčiau, nustatant kompensacijos už servitutą dydį, tarnaujančiojo daikto vertė yra tik vienas iš kriterijų. Sprendžiant dėl teisingos ir sąžiningos už servitutų nustatymą mokėtinos kompensacijos dydžio būtina atsižvelgti ir įvertinti, be kita ko, ir šias aplinkybes, t. y. jog servitutai yra nustatomi žemės sklypo 1 daliai, kuri yra valdoma bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kuri buvo ir yra skirta atitinkamiems inžineriniams statiniams įrengti ir aptarnauti. Servitutai yra nustatomi dėl inžinerinių tinklų, kurie yra naudojami ir pačių apeliantų naudai, ir užtikrinant jų pačių interesus gauti viešąsias paslaugas, susijusias su geriamojo vandens tiekimu ir nuotekų šalinimu. Taigi, dėl servitutų nustatymo bus užtikrinti ir pačių apeliantų interesai.
68. Apeliantai nurodo, kad byloje nebuvo įtraukta atsakovų kreditorė AB „Swedbank“, su kuria buvo sudaryta sutartinė hipotekos sutartis dėl žemės sklypo, kuriame yra ginčijami inžineriniai tinklai. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas daro tiesioginę įtaką sutartinės hipotekos sutarčiai. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą ir pasisakė dėl kreditoriaus teisių, pareigų ir veiksmų teisėtumo, neįtraukdamas jo į bylos nagrinėjimą.
69. Teisėjų kolegija tokius apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, pripažįstami absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.
70. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, yra išaiškinęs, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal šią teisės normą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms dviem sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021, 16 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika, 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-781 /2023).
71. Apeliantai nurodė, kad sprendimas esą daro tiesioginę įtaką AB „Swedbank“ teisėms, kylančioms iš sutartinės hipotekos sutarties, ir pažymėjo, kad nustačius servitutus gali keistis sutartinės hipotekos sutarties sąlygos ir vykdymas. Teisėjų kolegija tokius apeliantų argumentus vertina kaip deklaratyvius ir nepagrįstus. Pažymėtina, kad apeliantai nepateikė jokios su AB „Swedbank“ sudarytos sutartinės hipotekos sutarties, o apeliantų argumentai dėl servitutų įtakos šios sutarties turiniui yra grindžiami tik prielaidomis, nenurodytos jokios konkrečios AB „Swedbank“ teisės ar pareigos, kurios būtų nustatytos, pripažintos, pakeistos ar panaikintos ginčijamu sprendimu. Įvertinus ginčijamo sprendimo motyvus ir nurodytą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nesprendė dėl jokių AB „Swedbank“ teisių ir pareigų ar teisinės padėties, t. y. sprendimu nebuvo nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos jokios AB „Swedbank“ materialiosios teisės ar pareigos, jokiu būdu nebuvo modifikuota apeliantų su AB „Swedbank“ sudaryta sutartinės hipotekos sutartis.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
72. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
73. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai jas ištyrė, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau padarė rašymo apsirikimą sprendimo aprašomojoje, motyvuojamojoje dalyse. Vertinant sprendimo aprašomojoje ir motyvuojamoje dalyse padarytų klaidų pobūdį, akivaizdu, kad būtent šios klaidos lėmė tapačių apsirikimų atsikartojimą ir sprendimo rezoliucinėje dalyje. Esant šiai aplinkybei yra pagrindas ištaisyti padarytą rašymo apsirikimą, t. y. ištaisyti ginčijamo sprendimo rezoliucinę dalį pagal ieškinio dalyko (reikalavimų) turinį – pašalinant žodį „tiesti“ iš ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies antros ir ketvirtos pastraipų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
74. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
75. Kadangi atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
76. Tretieji asmenys UAB „Kretingos vandenys“ ir Kretingos rajono savivaldybė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.
77. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas 2 468,40 Eur teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Įvertinus ieškovės atsiliepimo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, darytina išvada, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra pagrįstos ir teisėtos. Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantų priteistinos ieškovės turėtos 2 468,40 Eur teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ši suma, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, paskirstytina taip: 1/2 dalis – 1 234,20 Eur iš apelianto T. M., 1/2 dalis – 1 234,20 Eur iš apeliantų T. V. ir V. V., po 617,10 Eur iš kiekvieno (LR CPK 93 straipsnio l dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2024 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ištaisyti sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimo klaidas išdėstant jo dalį taip:
„Nustatyti žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), 80 kv. m servitutą, suteikiantį teisę aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantysis daiktas), pagal MB „Mersas“ matininko V. M. 2023 m. gruodžio 21 d. parengtą žemės sklypo planą Nr. 1, M:500.
Nustatyti žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), 85 kv. m servitutą, suteikiantį teisę aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantysis daiktas), pagal MB „Mersas“ matininko V. M. 2023 m. gruodžio 21 d. parengtą žemės sklypo planą Nr. 2, M:500.“
Priteisti iš apelianto T. M. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Modernsta“ 1 234,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovų T. V. (T. V.) ir V. V. po 617,10 Eur (iš viso 1 234,20 Eur) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Modernsta“ bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.