Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2020-03-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-87-900/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-03-23Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-06-04Šiaulių apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2020-09-29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-03-23
Bylos Nr.
1-87-900/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15553-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Kaltinamasis
A. R.
Civilinis ieškovas
R. I.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-87-900/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15553-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.1.; 2.1.15.1.2.; 2.3.6.4.4.1.; 2.3.6.4.4.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 23 d.Šiauliai

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė,

sekretoriaujant V. B.,

dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui,

Žemesnės instancijos teismas

kaltinamajam A. R. ir jo gynėjui advokatui L. L.,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. I. ir jo atstovui advokatui V. K.,

Žemesnės instancijos teismas

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Radviliškio r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštąjį (informacinių technologijų) išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė

A. R. 2019 m. balandžio 6 d. apie 19⁰⁰ val. automobilyje (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvusiame (duomenys neskelbtini), po to gatvėje prie automobilio tarpusavio konflikto metu sudavė R. I. nenustatytą skaičių smūgių kumščiais į veidą ir kitas kūno vietas, padarydamas jam kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiajame momenyje, smakro kairėje pusėje, nubrozdinimą ir kraujosruvas apatinės lūpos gleivinėje, nubrozdinimą nosies nugarėlėje ir kairiajame rieše, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis A. R. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad tą savaitgalį (kai įvyko įvykis) jis su mama atvyko pas (seserį) J. . Praėjus 10-15 minučių nuo atvykimo ji (sesuo) gavo žinutę iš (buvusio sutuoktinio) R. I. ir garsiai perskaitė. Buvo parašyta: „susitinkame visi pakalbėsime“ ar kažkas panašaus. J. atrašė R. , kad gali susitikti. Trise jie nuvyko į butą (dėl kurio vyko teisminiai ginčai). Kaltinamasis apžiūrėjo durų spyną. Spyna buvo prikišta degtukų ar kažko panašaus. Palaukė R. , bet nesulaukė. Mama su seserimi išvažiavo į PC „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamasis išvažiavo į PC „(duomenys neskelbtini)“ nusipirkti grąžto (kad galėtų su juo tvarkyti buto durų spyną). Kaltinamajam bebūnant PC „(duomenys neskelbtini)“ ir beieškant įrankių, paskambino mama. Mama pranešė, kad atvyko R. . Kaltinamasis atsakė, kad tuoj nusipirks įrankių ir atvažiuos.

Kaltinamasis atvažiavo į D. g. (kuriame yra ginčo butas). Vairavo užsidėjęs saulės akinius, atvažiavęs juos pasidėjo. Jam reikia akinių žiūrėti į tolį, liejasi vaizdas žiūrint į objektus už 3 metrų. (Prieš eidamas akinių su dioptrijomis neužsidėjo).

Jau nuo gatvės girdėjosi neramus pokalbis. Kaltinamajam nebūdinga stovėti ir rėkauti gatvėje, todėl jis atsidarė automobilio (kuriame sėdėjo nukentėjusysis) dureles ir pasisveikino su R. . R. agresyviai atsisuko ir pasakė: „ką tu?“, ir buvo smūgis dešine ranka kaltinamajam į lūpas. Po smūgio R. iššoko (iš automobilio) ir buvo nevaldomas. Automobilio durelės buvo atidarytos. Durelių porankyje R. pradėjo kažko ieškoti. Kaltinamajam pirma atėjusi į galvą mintis, kad (nukentėjusysis) išsitrauks peilį ir bus problemų. Kaltinamasis i nuo keleivio sėdynės instinktyvia atsuko kojas, kad išvengtų sužalojimo. R. griebė už kojų ir traukė. Kaltinamasis spyriojosi ir nesileido būti ištraukiamas iš automobilio. Vis dėlto R. ištraukė kaltinamąjį iš automobilio. Tuomet prasidėjo smūgių lavina. Kaltinamajam kažkiek pavykdavo atsistumti. Nukentėjusysis mosikavo rankomis ir kojomis, bandė suduoti. Kaltinamajam nukentėjusiajam smūgių nesudavė. (Nukentėjusysis) kažkaip pargriuvo ant šaligatvio, ant žalios vejos, per 1-2 metrus nuo automobilio. Kaltinamasis užgriuvo ant R. . R. su dešine ranka spėjo pagriebti (kaltinamajam) už sprando. Atsistūmęs R. , kaltinamasis išsilaisvino rankas. R. pradėjo mosikuotis ir smūgiuoti rankomis (kaltinamajam) į veidą. Kaltinamasis pagavo abi R. rankas ir laikė jas visu savo kūno svoriu prispaudęs prie žemės. Kaltinamasis rėkė, kad iškviestų policiją.

Atbėgo žmogus ir rėkė, kad kaltinamasis paleistų R. . Taip pat buvo priėjusi moteris ir prisirinko tų žmonių. Žmonės klausė, ar reikia pagalbos, ar kaltinamasis išlaikys R. , ir panašiai. Kaltinamasis pralaikė R. , prispaustą prie žemės, iki atvyko policija, daugiausiai 20-30 minučių. Taip pat buvo iškviesti medikai. Medikai pamatavo (kaltinamojo) pulsą ir išvežė į Priimamąjį. Peršvietė galvą ir išleido namo. Kaltinamajam buvo mėlynės ant rankų, kaklo ir nubrozdinimas sėdmenų dalyje, prakirsta lūpa. Nuvykęs į policiją, kaltinamasis parašė pareiškimą (ant nukentėjusiojo).

Nors R. skundžiasi, kad jam buvo nuskeltas dantis, tačiau jo dantis jau buvo nuskeltas 2017 m.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. R. kaltu neprisipažino ir paaiškino (1 t., b. l. 136-138), kad 2019 m. balandžio 6 d. atvyko pas savo motiną V. B., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) Apie 16.²⁰ val. A. R. su mama nuvyko pas jo seserį J. I., kuri gyvena Š.. Būnant pas seserį, sesuo pasakė, kad buvęs jos sutuoktinis R. I. parašė SMS ir pakvietė „juos visus“ susitikti pasikalbėti. Nors SMS žinutėje neįvardinta, ką būtent kviečia, jie pasakymą „visi“, suprato, kad yra kviečiami mama, A. R. ir sesuo. A. R. pagalvojo, kad R. I. galėjo matyti, kaip jie su mama atvažiavo pas seserį. Sesuo parašė R. I., kad ji sutinka susitikti ir paprašė atvežti jai per skyrybų procesą priteisto buvusio bendro buto raktus. R. I. nieko daugiau neatrašė.

Žemesnės instancijos teismas

A. R., jo sesuo ir mama nusprendė nuvažiuoti iki to (ginčo) buto (duomenys neskelbtini), nes norėjo pasižiūrėti, ar R. I. nepakeitė lauko durų spynų. Nuvykę pamatė, kad buto durų spynos pakeistos. Kadangi sesuo norėjo patekti į jai priklausantį butą, paprašė A. R. padėti (patekti į butą). A. R. bandė atidaryti duris, tačiau nepavyko, todėl jis nusprendė nuvažiuoti į PC „S.“ ir nusipirkti kokių nors įrankių, kad būtų galima išlaužti spyną ar kitaip atidaryti duris. Tiesa, to padaryti irgi nepavyko, todėl po to (įvykio) sesuo kvietė specialistus, kad jie atidarytų duris, nes R. I. raktų taip ir negrąžino.

A. R. būnant PC, jam paskambino mama ir pasakė, kad seseriai pavyko susisiekti su R. I. ir jis atvyko, jie yra (duomenys neskelbtini). A. R. susimokėjo ir nuvažiavo nurodytu adresu. Ten pamatė, kad R. I. sėdi automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo vietoje, o sesuo ir mama stovi šalia automobilio ir kalbasi su R. I. per atidarytas automobilio dureles. Kadangi sesuo apie 15 m. buvo susituokusi su R. I. ir jie bendravo, nebuvo piktuoju, A. R. norėjo pasikalbėti su R. I., jis atėjo prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, atidarė priekines keleivio dureles ir atsisėdo. Priėjęs A. R. girdėjo, kad jo sesuo ir R. I. kalbasi kiek pakeltais tonais, tai nebuvo ramus pokalbis. Tik įsėdęs A. R. spėjo pasisveikinti ir R. I. jį užsipuolė. A. R. pasirodė, kad R. I. su pagieža paklausė: „Ką tu?“. A. R. nespėjus ką nors pasakyti, R. I. sudavė jam vieną kartą kumščiu į veidą ir pataikė į lūpas. Po smūgio R. I. iššoko iš automobilio ir iš automobilio durelių daiktadėžės sugriebė kažkokį daiktą. A. R. tiksliai nematė, kas tai gali būti, bet pagalvojo, kad R. I. pasiėmė peilį. Taip pagalvojo, nes vykstant sesers ir R. I. skyrybų procesui A. R. matė, kad kitame automobilyje R. I. vežiojosi peilį. Po to buvo subadytos sesers J. I. automobilio padangos. A. R. įtarė, kad tai galėjo padaryti R. I.. Dėl to sesuo kreipėsi į policiją, tačiau nebuvo įrodymų, nes ta vieta, kur stovėjo automobilis, nefilmuojama.

A. R. išsigando, kad R. I. su peiliu ar kitu daiktu, kurį pasiėmė iš daiktadėžės, gali jį sužaloti, todėl pasisuko ant sėdynės ir užmetė savo kojas ant vairuotojo sėdynės, atkišo kojas prie R. I.. Taip A. R. bandė išvengti smūgio, jei R. I. būtų smūgiavęs. R. I. bandė sugriebti A. R. kojas. R. I. sugriebė, atrodo, abiem rankomis A. R. kairę koją. A. R. dešine koja įsispyrė į automobilio slenkstį. R. I. traukė A. R. iš automobilio, bet jis sugebėjo išsilaikyti ant kojų.

Kai A. R. atsistojo prie automobilio, R. I. abiejų rankų kumščiais sudavė A. R. daug smūgių, dar kelis kartus spyrė. A. R. neskaičiavo ir negalėjo tiksliai pasakyti jam suduotų smūgių skaičiaus, mano, kad jų galėjo būti apie dešimt.

R. I. bemušant A. R., kažkas iškrito iš ant šaligatvio plytelių R. I. rankų. Iš garso A. R. atrodė kad tai galėjo būti metalinis daiktas, tačiau jis nematė. Mano, kad laikydamas tą daiktą rankoje, R. I. praskėlė A. R. lūpą ir pradėjo bėgti kraujas.

A. R. visą laiką gynėsi nuo R. I., nes, jo manymu, jis yra fiziškai silpnesnis už R. I.. R. I. vis bandė sugriebti A. R. už marškinėlių, buvo sugriebęs ir suplėšė juos. Besistumdydami prarado pusiausvyrą ir abu griuvo ant žemės. A. R. užvirto ant R. I.. R. I. laikė A. R. sugriebęs dešine ranka per sprandą, todėl griuvo ant kairės pusės. A. R. bandant išsivaduoti iš R. I. rankos apkabinimo per sprandą, jis muistėsi, todėl galėjo pataikyti R. I. kur nors į veidą. A. R. negali tiksliai pasakyti, ar pataikė, nes nefiksavo, ką daro, o stengėsi išsilaisvinti iš R. I.. Kai tai pavyko padaryti, A. R. sugriebė abi R. I. rankas ir prispaudė jas prie žemės. Atrodo, jo mama paskambino į policiją. A. R. sėdėjo ant R. I. ir jį laikė, kol atvyko pareigūnai. A. R. nematė, ar jo sesuo buvo nuėjusi prie R. I. automobilio, nes automobilis buvo A. R. už nugaros. Tik gali pasakyti, kad J. I. tikrai nebuvo atėjusi prie R. I. su dujų balionėliu ir negrasino apipurkšti. Taip pat A. R. nematė, ar sesuo paėmė iš automobilio telefoną, pinigus ar kitus daiktus. Laikydamas ant žemės prisispaustą R. I., A. R. girdėjo, kad šaukia jo mama, sesuo, matė, kad šalia buvo nepažįstamų žmonių. Vienas vyras praeidamas paklausė, ar nereikia pagalbos išlaikyti R. I.. Dar vienas vyras pravažiuodamas pro šalį sustojo ir klausė, ar nereikia pagalbos. A. R. atsakė, kad policijos pareigūnai jau iškviesti ir tuoj atvažiuos. Kai atvyko pareigūnai, R. I. pradėjo su jais konfliktuoti, todėl jam buvo uždėti antrankiai ir jį išsivežė.

Kaip minėjo, šių grumtynių metu A. R. buvo sumuštos lūpos, iš jų bėgo kraujas. Ant A. R. kūno buvo kraujosruvų, nubrozdijimų, skaudėjo galvą, todėl tą pačią dieną Šiaulių policijos komisariate parašė pareiškimą dėl jam padarytų sužalojimų ir kreipėsi į Šiaulių ligoninę. Ligoninėje A. R. apžiūrėjo, o pirmadienį jis kreipėsi į Šiaulių teismo medicinos ekspertus. Sesuo nufotografavo, kaip A. R. laikė R. I., ir atsiuntė jam nuotrauką. A. R. nori prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pridėti šią nuotrauką, marškinėlius, kuriuos R. I. suplėšė. Striukė, kurią A. R. vilkėjo įvykio dieną, yra su kapišonu.

Teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusysis R. I. parodė, kad kaltinamasis yra jo buvusios sutuoktinės J. I. brolis. Santykiai su buvusiais šeimos nariais konfliktiniai. Konfliktiniai santykiai prasidėjo, kai nukentėjusiajam pagrasino susidorojimu. Prieš dvi savaites iki šioje byloje nagrinėjamo įvykio nukentėjusysis iš buvusios sutuoktinės J. I. patėvio S. B. telefonu sulaukė grasinimų. S. B. grasino susprogdinti mašiną, padaryti nukentėjusįjį invalidu, kad nukentėjusiojo nei tėvas, nei mama neatpažins (savo vaiko), kad nukentėjusysis yra sekamas. Iš pradžių nukentėjusysis nepagalvojo, kad grasinimai yra realūs, pareiškimo dėl grasinimų nerašė, bet po dviejų savaičių A. R. jį užpuolė, todėl mano, kad tai (užpuolimas) yra susiję su (S. B.) grasinimais.

2019 m. balandžio 6 d. nukentėjusysis atėjo susitikti su buvusia sutuoktine. J. I. į susitikimą atvyko su savo mama. Jie susitiko aptarti bendravimo su vaikais, buto raktų ir piniginius klausimus. Butas (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu priteistas buvusiai sutuoktinei.

Nukentėjusysis savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ atvyko prie (duomenys neskelbtini), ir sustojo gatvėje. Už kelių minučių atvyko J. I.. Nukentėjusysis sėdėjo už automobilio vairo, per atidarytas duris bendravo su buvusia sutuoktine ir uošviene. Moterys stovėjo ant žalios vejos.

Už kokių 10-15 minučių iš dešinės automobilio pusės atsidarė keleivio durelės ir nukentėjusįjį puolė asmuo su gobtuvu. Kai asmuo nusiėmė nuo galvos gobtuvą, nukentėjusysis atpažino, kad tai A. R.. Nukentėjusysis pasakė A. R.: „ką tu čia?“, ir A. R. puolė kumščiais į galvos sritį. Nukentėjusysis puolė lauk iš automobilio, traukė A. R. už kojų. A. R. atsispardė. Nors (teisme) kaltinamasis sakė, kad išsigando nukentėjusiojo, bet jis galėjo pabėgti pro automobilio duris, kurias prieš tai atsidarė.

A. R. iššoko iš mašinos ir puolė nukentėjusįjį. Nukentėjusysis parkrito ant žemės. Kaltinamasis apsižergė nukentėjusįjį ir smūgiavo. Nukentėjusysis gulėjo ant žemės ir matė, kaip liudytojas R. B. išbėgo iš gretimo namo. Liudytojas R. B. nėra nukentėjusiojo pažįstamas ar draugas.

A. R. laikė apžergęs nukentėjusįjį tol, kol atvyko policija. A. R. (liudytojui) R. B. šaukė, kad iškviestų policiją. Liudytojas pasakė kviestis policijos pareigūnus savarankiškai, nes jie turi mobilius telefonus.

Kaltinamasis taip pat sakė: „Tą piderą sudaužiau. Nufotografuokit, padarykit man nuotraukas. Bus atsiminimui“. J. I. nufotografavo. A. R. sakė J. I. eiti į automobilį ieškoti raktų. J. I. įlipo į nukentėjusiojo automobilį ir knisosi po daiktus, iš rankinės ištraukė ir demonstravo dujų balionėlį, sakė, kad (nukentėjusysis) bus nupurkštas. Nubėgusi J. I. pasiėmė raktus ir sukiojo juos nukentėjusiajam prieš akis. Taip pat pavogė mobiliojo ryšio telefoną. Vėliau nukentėjusysis pasigedo 200 €.

Policiją iškvietė gal A. R. mama, nukentėjusysis tiksliai nežino. Atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusysis nurodė, kad trūksta daiktų, pasakė, pas kurį asmenį tie daiktai yra. Tačiau pareigūnai nukentėjusiojo nesiklausė, uždėjo antrankius ir įsodino į tarnybinį automobilį. Nukentėjusysis buvo sulaikytas dviem paroms, vėliau iškelta ikiteisminio tyrimo baudžiamoji byla (dėl fizinio skausmo sukėlimo A. R.). Policijoje nukentėjusysis norėjo rašyti pareiškimą ant A. R., bet policijos pareigūnai pasakė susirinkti daiktus ir važiuoti namo.

Išėjęs iš areštinės nukentėjusysis ėjo, kad būtų užfiksuoti sužalojimai, ieškojo advokato ir rašė pareiškimą ant A. R.. Nukentėjusiajam skaudėjo visą kūną. Buvo sumuštas smilkinys, lūpa, nuskeltas dantis, sudaužyta pilvo sritis. Šis dantis buvo nuskilęs anksčiau ir A. R. jį dar kartą nuskėlė. Į galvos sritį galėjo būti suduoti aštuoni smūgiai. Dar kliuvo į šoną. Buvo sužalojimas paakiuose. Nukentėjusysis turėjo suduoti A. R., kad atsitraukdamas apsigintų. Gindamasis nukentėjusysis galėjo suplėšyti A. R. rūbą. Nuo smūgių nukentėjusįjį ištiko šokas, jis prarado sąmonę.

Šalies argumentai

Nukentėjusysis R. I. 2019 m. balandžio 16 d. protokole – pareiškime (1 t., b. l. 9-10) nurodė, kad 2019 m. balandžio 6 d. apie 19⁰⁰ val. automobiliu (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko adresu (duomenys neskelbtini). Čia jį sumušė buvusios sutuoktinės brolis A. R., suduodamas kumščiais apie 8 smūgius į veidą. A. R. nukentėjusįjį mušė dėl ankstesnių nesutarimų, tačiau šis į policiją nesikreipė.

Žemesnės instancijos teismas

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. balandžio 16 d. nukentėjusysis R. I. parodė (1 t., b. l. 93-94), kad jis su savo buvusia sutuoktine J. I. oficialiai išsituokė prieš dvi savaites. Vykstant skyryboms, J. I. brolis A. R. buvo nepatenkintas turto dalybomis, priekaištaudavo, kad nukentėjusysis bendrauja su J. . A. R. ne kartą skambino telefonu ir kaltino nukentėjusįjį, kad jis neva grasino A. R. seseriai, iškoneveikė ją, sakė, kad nukentėjusiajam tai nesibaigs geruoju, grasino nukentėjusiajam fiziniu susidorojimu. A. R. taip aršiai gynė savo seserį, matyt, norėdamas pasirodyti geru broliu. Nukentėjusysis nesikreipė į policiją dėl tokio A. R. elgesio, nes manė, kad grasinimai nerealūs, mat A. R. gyvena V. ir tuo metu nebuvo pavojaus nukentėjusiojo sveikatai ir gyvybei.

2019 m. balandžio 6 d. nukentėjusysis susitarė su buvusia sutuoktine J. I. susitikti prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini). Į sutartą vietą nukentėjusysis atvyko vienas draugo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo D. g. prie sidabrinės spalvos automobilio „O. A.“, valstybinio numerio nežino. Minėtame automobilyje sėdėjo J. I. ir jos motina V. B.. Moterys išlipo iš automobilio ir priėjo prie nukentėjusiojo automobilio. J. sustojo šalia automobilio. Nukentėjusysis nebuvo išlipęs iš automobilio. Jis pravėrė automobilio dureles ir jie bendravo per praviras vairuotojo dureles, aiškinosi dėl buto (duomenys neskelbtini) raktų, pradėjo ginčytis. Šis butas buvo įgytas (R. I. ir J. I. gyvenant) santuokoje. Pasak nukentėjusiojo, jis neturi (pasiėmęs) buto raktų.

Maždaug po 10 minučių nukentėjusysis pajuto, kad pro priekines keleivio dureles kažkas braunasi su gaubtuvu ant galvos. Staiga įlipusį į automobilį vyrą nukentėjusysis atpažino kaip A. R.. A. R. kažką piktai pasakė nukentėjusiajam ir ėmė jį mušti. A. R. sudavė nukentėjusiajam kumščiu vieną smūgį į veidą. Nukentėjusysis išlipo iš automobilio ir traukė A. R. iš automobilio. Tada grumtynės persikėlė į lauką prie automobilio. Grumtynių metu A. R. kelis kartus sudavė nukentėjusiam kumščiais į veidą. Iš viso A. R. sudavė nukentėjusiajam į veidą apie 8 smūgius. Nukentėjusysis negali pasakyti tikslaus skaičiaus, nes trumpam prarado sąmonę.

Atgavęs sąmonę, nukentėjusysis išgirdo, kaip gretimo namo gyventojas šaukia: ,Ppaleisk gulintį žmogų. Baik mušti gulintį žmogų“. A. R. laikė nukentėjusįjį apžergęs kojomis ir prispaudęs prie žemės šalia šaligatvio. A. R. pasakė J. i eiti ir pasiimti iš automobilio viską, ko jai reikia. Nukentėjusysis gulėjo ant nugaros ir matė, kaip J. iš automobilio pasiėmė mobilųjį telefoną ir 200 €. J. I. išlipo iš automobilio su nukentėjusiajam priklausančiais daiktais, priėjo prie jo ir apžiūrinėjo pasiimtus daiktus, raktus, kuriuos vėliau nunešė atgal į automobilį, demonstratyviai išsitraukusi dujų balionėlį grasino, klausė, ar nukentėjusysis nori, kad ji apipurkštų. Prieš maždaug 5 metus J. I. parsinešė tą mobilų telefoną iš darbo ir naudojo bendrai šeimos reikmėms. Nutraukus santuoką, nukentėjusysis nuolat naudojosi šiuo mobiliu telefonu. Iš automobilio dingę 200 € priklauso nukentėjusiajam. Pinigus nukentėjusysis laikė dėtuvėje, buvo pasiruošęs po 100 € mokėti vaikų išlaikymui.

Maždaug po 40 minučių atvyko policija. Policijos pareigūnai sulaikė nukentėjusįjį, neišsiaiškinę įvykio aplinkybių. Nukentėjusįjį pristatė į policijos komisariatą ir uždarė į areštinę, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-13996-19 pareiškė nukentėjusiajam įtarimus (sukėlus fizinį skausmą A. R.) ir paleido. Išėjęs į laisvę nukentėjusysis kreipėsi į Valstybės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus medikus.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja J. I., įvykio metu dirbusi Šiaulių apskrities VPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos Trečiojo skyriaus vyresniąja tyrėja, parodė, kad iš salėje esančių žmonių pažįsta brolį A. R. ir buvusį sutuoktinį R. I.. 2019 m. balandžio 2 d. įsiteisėjo (aukštesnės instancijos) teismo sprendimas nutraukti liudytojos J. I. ir R. I. santuoką. Liudytoja J. I. inicijavo santuokos nutraukimo procesą. R. I. kaltę dėl iširusios santuokos grindė jo nedarbu ir nesirūpinimu šeima, piktnaudžiavimu alkoholiu, charakterių nesutapimu. Bylos šalims nepavyko rasti kompromiso ir viskas (civilinis procesas) vyko piktuoju. Vykstant skyryboms, susitikimai būdavo nemalonūs ir neišeidavo nieko gražiuoju susitarti. Liudytoja J. I. bijojo R. ir jo vengė, nes jis „Facebook‘e“ dalindavosi visokiais žeminančiais vaizdeliais ir frazėmis; ją nuolat persekiojo, grasino, kad liudytojai J. I. liko gyventi 3 metai, po to jis pasamdysiąs „berniukus“ iš Vilniaus; parduotuvėje užpuolė, kenkė subraižydamas brolio automobilį, niokodamas turtą. Brolis susitiko su R. Vilniuje ir kalbėjosi, kad R. apsiramintų.

Gyvendami santuokoje R. I. ir liudytoja J. I. su vaikais gyveno R. mamos trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini), o bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą vieno kambario butą (duomenys neskelbtini), nuomojo. 2018 m. rugsėjį R. pasakė nuomininkams išsikraustyti iš buto (duomenys neskelbtini) , ir jame apsigyveno. Vykstant skyryboms liudytoja J. I. (su vaikais) gyveno nuomojamame bute (duomenys neskelbtini) . Nuomos sutartį sudarė vieneriems metams iki 2019 m. liepos 1 d. Po skyrybų R. liko gyventi mamos bute.

Apie 2019 m. balandžio 2 d. teismo sprendimą žinojo liudytojos J. I. artimieji. Liudytoja J. I. prašė brolio nuvažiuoti iki buto (duomenys neskelbtini) , ir pažiūrėti buto durų spyną, nes matė, jog spyna sugadinta, ir įtarė, kad spyną galėjo sugadinti R. . Brolis sutiko pagelbėti.

Dieną prieš įvykį (2019 m. balandžio 5 d.) liudytoją J. I. persekiojo automobilis „(duomenys neskelbtini) “. Liudytoja J. I. nesakė broliui, kad įvykio išvakarėse R. ją užpuolė.

(2019 m.) balandžio 6 d. (šeštadienį) pas liudytoją J. I. į svečius atvyko mama V. B. ir brolis A. R.. Liudytoja J. I. gavo iš R. žinutę. R. prašė susitikti ir pasikalbėti. Liudytoja J. I. R. atrašė, kad gali susitikti 18 val. prie (duomenys neskelbtini) antros laiptinės. Liudytoja J. I. tvirtino, kad susitiko pasikalbėti su R. vildamasi, kad jis atiduos buto raktus, ir galbūt nereikės kviesti (spynų) meistro. R. atrašė, kad tinka. Apie gautą žinutę liudytoja J. I. pasakė mamai ir broliui. Jie nusprendė nuvažiuoti iki buto prieš 18⁰⁰ val.

Žemesnės instancijos teismas

Brolis apžiūrėjo buto ((duomenys neskelbtini) ) durų spyną ir pasakė, kad apatinė spyna prikišta kažkokios neaiškios medžiagos ir taip paprastai nepavyks išimti, kad su turimais įrankiais nesugebės atrakinti durų, todėl nusprendė nuvažiuoti iki PC „S.“. Liudytoja J. I. su mama liko laukti R. . Nesulaukusi liudytoja J. I. skambino R. , bet jis nekėlė ragelio. Liudytoja J. I. gal parašė žinutę: „ar atvyksi, ar laukti, ar ne?“. Atsakymo nesulaukė. Tuomet liudytoja J. I. su mama sugalvojo nuvažiuoti iki PC „A.“. Būdama PC „A.“ Liudytoja J. I. gavo iš R. žinutę, kad jis galės atvykti už pusvalandžio. Liudytoja J. I. atrašė R. , kad tinka ir po pusvalandžio.

Liudytoja J. I. su mama atvažiavo į D. g. Bevažiuodamos D. gatve pamatė ties (duomenys neskelbtini) atvažiuojant R. . Jie prasilenkė. Liudytoja J. I. sustojo dešinėje važiuojamosios dalies kelio pusėje. Matė, kad R. savo automobilį „(duomenys neskelbtini) “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), skaičių nepamena, pasistatė už liudytojos J. I. (automobilio).

Liudytoja J. I. su mama išlipo, priėjo prie R. automobilio. R. buvo vienas, atidarė vairuotojo dureles. Jos stovėdamos šalia ant žalios vejos priešais R. ir kalbėjosi apie butą, buto raktus. Liudytoja J. I. prašė R. duoti buto raktus, tačiau jis buvo gana priešiškai nusiteikęs, nesutiko, tyčiojosi, minėjo, jog liudytoja J. I. gali išsikviesti spynų meistrą ir pasikeisti durų spyną. R. sakė, kad nori įeiti į butą ir jame gyventi, kad nori tą butą parduoti. Įvyko toks kaip žodinis konfliktas. Matėsi, kad R. buvo nervingas, jis rūkė cigaretę po cigaretės. R. išlipo iš vairuotojo vietos ir ėjo prie liudytojos J. I., klausė jos: „Žiurke, ar nori gauti į nosį?“. Liudytojos J. I. mama įlindo į tarpą ir atitraukė R. nuo liudytojos J. I., liepė jam nusiraminti. R. lyg nusiramino ir įsėdo atgal į automobilį. Tas pokalbis truko apie 10–15 minučių.

Liudytojai J. I. besikalbant su R. , jos mama pranešė A. , kad susitiko su R. . Liudytoja J. I. negirdėjo mamos pokalbio su A..

Besikalbėdama liudytoja J. I. pamatė ateinantį brolį. Brolis ėjo gatve. Kadangi liudytoja J. I. ir jos mama buvo atsisukusios priešais R. , brolis atėjo ir atsisėdo šalia R. į keleivio vietą. Liudytoja J. I. mano, kad R. galėjo nepastebėti jos brolio, ateinančio iš kitos pusės, nes R. buvo atsisukęs į jų (moterų) pusę.

Kai A. įsėdo, R. atsisuko į jį ir garsiai sušuko: „ką tu?“ ir užsimojo rankos kumščiu į veidą. Kaip liudytoja J. I. suprato, R. sudavė smūgį, tačiau nematė, į kurią veido vietą. Brolis sakė liudytojai J. I., kad ji kviestų policiją. Paklausta, ar brolio prašymu liudytoja J. I. iškvietė policiją, liudytoja J. I. patikslino, kad automobilyje brolis jai sakė frazę „kviečiu policiją“. R. atsakė: „Kviesk, baily!“.

Liudytoja J. I. pamatė, kaip A. iškišo savo kojas per vairuotojo (durelių) pusę. R. iššoko iš savo vietos ir siekė kažką paimti iš automobilio durelių dėtuvės. Pamatęs, kad A. bando jį nuspirti, R. čiupo už abiejų A. kojų ir traukė iš automobilio. Brolis išlaikė pusiausvyrą, nenukrito, atsistojo ant kojų. Abu (vyrai) pradėjo muistytis ant šaligatvio prie automobilio.

Liudytoja J. I. su mama paėjo į šalį. Vyrai pradėjo kaip ir stumdytis. Rankomis buvo suduodami smūgiai į viršutinę kūno dalį. R. puolė A. , o jis bandė gintis. Liudytoja J. I. nematė, kad brolis būtų sudavęs R. . Brolis sakė liudytojai J. I. „kviesk policiją“. Viskas įvyko greitai. Tarp šaligatvio ir gatvės buvo žalia veja, bordiūrai ir gal kažkuris iš vyrų užkliuvo už šaligatvio plytelės ir neišlaikė pusiausvyros bei nukrito ant žalios vejos. R. sakė: „asile, baik, paleisk“. A. sakė: „nepaleisiu, lauksiu policijos“.

Liudytoja J. I. ir jos mama vyrams sakė baigti, bet į jų tarpą nelindo. Konfliktą pastebėjo aplinkiniai gyventojai iš (duomenys neskelbtini) namo. R. gulėjo ant žemės, ant nugaros. A. buvo apžergęs R. kojomis ir laikė atloštas, sulenktas rankas. Atėjo nepažįstamas vyras. Mama paskambino policijai. Nepažįstamas vyras iš (duomenys neskelbtini) namo klausė, kas atsitiko. Liudytoja J. I. nepažįstamam vyrui pasakė, kad yra buvusi R. sutuoktinė, (kitas vyras) yra jos brolis, kad buvęs sutuoktinis užpuolė liudytoją J. I. ir ją persekioja. Kalbėdama apie užpuolimą liudytoja J. I. turėjo galvoje tą momentą, kai kalbėjosi trise: R. , liudytoja J. I. ir jos mama, tą momentą, kai R. pasakė: „Žiurke, ar nori gauti į nosį?“ ir mama šoko į tarpą.

Nepažįstamas vyras klausė, ar iškviesta policija. Jos patvirtino, kad kviečiama. Nepažįstamas vyras tarė: „savo šeimyninius santykius aiškinkitės patys“, ir pasitraukė. Liudytoja J. I. nežino, kodėl per apklausą pas tyrėją nepaminėjo liudytojo R. B..

Kiek vėliau mama dar kartą skambino policijai ir klausė, ar tikrai atvyksta policija, nes ir brolis klausė to paties.

Kol atvyko pareigūnai, atrodo, praėjo nemažas laiko tarpas, 30–40 minučių. A. R. laikė pasigulęs ant žemės, kad šis nepabėgtų. Tuo metu pravažiavo ne vienas automobilis. Žmonės teiravosi, ar reikia pagalbos, ar iškviesti policiją. Liudytoja J. I. pasakė, kad policija iškviesta ir laukia jos atvykstant. Belaukiant policijos, pro šalį praėjo nepažįstama moteris. Moteris taip pat klausė, kas nutiko. Iki atvyko pareigūnai, R. buvo labai neramus, elgėsi neadekvačiai: juokėsi, tyčiojosi, buvo labai priešiškai nusiteikęs. Atvykę pareigūnai sulaikė R. ir nuvežė į policijos komisariatą, jiems liepė atvykti (savarankiškai į komisariatą) išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Policijoje A. parašė pareiškimą ir tas įvykis baigėsi. Liudytoja J. I. (2019 m.) balandžio 8 d. išsikvietė spynų meistrą. Meistras avariniu būdu atrakino buto (duomenys neskelbtini) , duris ir taip ji pateko į butą.

Kol R. buvo ant žemės, liudytojos J. I. mama buvo nuėjusi į automobilį (kuriuo atvyko R. ) ir paėmė jo striukę bei padėjo po galva. Liudytoja J. I. pastebėjo, kad R. kairė (galvos) pusė tinsta, matėsi raudonas patinimas. Taip pat pastebėjo, kad viršutinė A. marškinėlių dalis suplėšyta, jam iš lūpos kraujuoja. Liudytoja J. I. turėjo telefoną ir padarė nuotrauką, nuotrauką pridėjo prie bylos.

Iš pažiūros R. atrodė blaivus, A. taip pat buvo blaivus. Liudytoja J. I. nesitikėjo, kad įvyks toks konfliktas, nes niekada anksčiau tarp jos brolio ir buvusio sutuoktinio nebuvo muštynių. Liudytoja J. I. mano, kad R. buvo piktas dėl skyrybų. Iš liudytojos J. I. (įgimtos) šeimos (narių) niekas aktyviai nesikišo į jų skyrybų procesą. Liudytojos J. I. brolis, mama ir sesuo žinojo apie skyrybų procesą. Brolis padėjo materialiai, paskolino savo automobilį, kai išsikraustė į nuomojamą butą, tačiau jis nesikišo. Šiuo metu pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes R. prie prekybos centro užpuolė liudytoją J. I. ir panaudojo fizinį smurtą. R. paskirta kardomoji priemonė nesiartinti prie liudytojos J. I..

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. I. parodė (1 t., b. l. 113-115), kad 2019 m. balandžio 2 d. įsiteisėjo teismo sprendimas nutraukti jos ir R. I. santuoką. Teismas liudytojai J. I. priteisė buvusį bendrą sutuoktinių butą (duomenys neskelbtini) . R. I. 2019 m. balandžio 6 d. apie 17³⁰ val. parašė liudytojai J. I. SMS žinutę ir klausė, ar gali susitikti pasikalbėti. Liudytoja J. I. suprato, kad R. I., kaip ir ji, nori pasikalbėti apie butą, todėl atrašė, kad 18⁰⁰ val. susitiks prie (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės. Liudytoja J. I. norėjo patekti į butą, nes ketino kraustytis, o dabar butą nuomojasi, tačiau raktai buvo pas R. . Padėti kraustytis atvyko liudytojos J. I. brolis A. R., kuris gyvena V.. Liudytoja J. I. žinojo, kad R. I. pakeitė buto spynas, pas savo mamą iškraustė visus bute buvusius daiktus ir baldus.

Žemesnės instancijos teismas

Prie namo D. gatvėje liudytoja J. I. atvažiavo (vienu automobiliu) su savo mama V. B., brolis - atskiru automobiliu. Kiek palaukė R. I., tačiau jis neatvyko. Kadangi spynos tikrai buvo pakeistos, durų atidaryti nepavyko, A. R. nuvažiavo į PC „S.“, nes liudytoja J. I. prašė brolio pabandyti atrakinti spyną. R. I. neatsiliepė, todėl liudytoja J. I. su mama nuvažiavo į PC „A.“. Liudytojai J. I. būnant PC „A“, paskambino R. I. ir pasakė, kad už 20 minučių atvažiuos prie (duomenys neskelbtini) .

Liudytoja J. I. su mama ir R. I. į sutartą vietą atvažiavo beveik kartu. Liudytoja J. I. nevažiavo į namo kiemą, nes nebuvo pasistatyti automobilio. Liudytoja J. I. su mama priėjo prie R. I. automobilio. R. I. sėdėjo automobilyje „(duomenys neskelbtini) “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. sėdėjo vairuotojo vietoje, buvo vienas, prasidarė automobilio dureles, iš mašinos nelipo.

Liudytoja J. I. kalbėjo gražiai, prašė, kad R. atiduotų buto raktus. Tačiau R. I. pradėjo nervintis, tyčiotis iš liudytojos J. I., sakė, kad ji turi daug pinigų, todėl gali išsikviesti spynų meistrą. R. I. užsirūkė, įlipo ir vėl išlipo iš automobilio, atrodė neramus, vadino liudytoją J. I. „žiurke“, kitokiais necenzūriniais žodžiais, klausė, ar ji nori gauti į nosį. R. artinosi prie liudytojos J. I.. Tarp jų įsiterpė mama ir apgynė liudytoją J. I.. Mama paskambino A. ir pasakė, kad jos susitiko su R. . Liudytoja J. I. neprisimena, ką daugiau mama sakė A. .

Liudytoja J. I. pamatė prie R. I. automobilio nuo keleivio durelių pusės ateinantį savo brolį. Brolis atidarė automobilio „(duomenys neskelbtini) “ dureles ir įsėdo į keleivio vietą. R. atsisuko į A. ir pakeltu tonu paklausė: „ką tu?“. Brolis sakė, kad reikia pakalbėti. Tačiau R. iš karto užsimojo ir ranka sudavė A. į veidą. Brolis pasakė, kad kvies policiją. R. pasakė: „kviesk, baily!”, keikėsi, dar kažką sakė.

R. iššoko iš automobilio ir stovėjo prie vairuotojo durelių, atrodė, kad jis norėjo kažką paimti iš automobilio durelių. Brolis bandė nuspirti R. nuo durelių į šalį - ištiesė per sėdynes kojas. R. griebė už A. kojų ir jį traukė iš automobilio „(duomenys neskelbtini) “. A. spardėsi, trukdė R. traukti, tačiau abu atsistojo ant žalios vejos, po to stumdydamiesi nuėjo ant šaligatvio. Vyrams stumdantis, liudytoja J. I. su mama sakė, kad R. ir A. baigtų muštis. R. ir A. įsikabino vienas į kito rūbus - liudytoja J. I. neprisimena, ką dar darė. Vyrai bandė vienas kitam suduoti, tačiau liudytoja J. I. negali pasakyti, kas sudavė, kiek kartų, ar pataikė. Grumdamiesi A. R. ir R. I. pargriuvo ant žalios vejos. R. I. griuvo ant nugaros, A. R. užsėdo jį ir laikė jo rankas prispaudęs ant žalios vejos. Laikydamas R. I., A. R. sušuko, kad jos kviestų policiją. Kai A. R. sėdėjo ant R. I., liudytoja J. I. pamatė, kad A. R. kraujuoja iš burnos, jo marškinėliai suplėšyti.

Mama paskambino į 112. Atrodė, kad labai ilgai neatvažiuoja policija. Laukdama policijos liudytoja J. I. matė, kad R. kairė veido pusė pradėjo tinti, kairė akis buvo raudona. Liudytoja J. I. negalėjo nurodyti, kada atsirado sužalojimai: grumtynių metu ar griūvant. Liudytoja J. I. prieš įvykį nematė sužalojimų nei ant brolio, nei ant R. .

A. R. laikant R. I., prie jų sustojo du automobiliai, klausė, ar reikia pagalbos. Dar buvo priėjusi kažkokia moteris ir klausinėjo, ką jis (R. I.) vartoja, nes matyti, kad jis nesveikas. R. I. sakė, kad geria „Klonozepam“. R. I. visą laiką buvo sąmoningas. Jis laidė įvairias replikas, juokėsi, šūkavo, vadino A. R. asilu ir kitaip, prašė paleisti.

R. I. tebegulint ant žemės, mama nuėjo prie automobilio „(duomenys neskelbtini) “ ir, paėmusi striukę, pakišo R. I. po galva. Liudytoja J. I. nebuvo nuėjusi prie automobilio „(duomenys neskelbtini) “, nieko iš jo neėmė ir negrasino R. I. dujų balionėliu.

Liudytojos J. I. manymu, R. I. po skyrybų yra piktas ant jos. R. I. ne kartą subadė automobilio, kuriuo liudytoja J. I. važinėja, padangas, subraižė automobilį. Kol dar gyveno kartu, paprastai sutuoktiniai namuose laikydavo dokumentus plastikinėse įmautėse, po to tas segtuvas dingo. Liudytoja J. I. įtarė, kad įmautę su dokumentais pasiėmė R. I., o po to pas jį matė ir tą segtuvą. Ne kartą R. I. paėmė liudytojos J. I. pasą, banko kortelę, ji darėsi naujus dokumentus. Liudytoja J. I. nežino, apie kokį mobilų telefoną kalba R. I., nes ji neturėjo tarnybinio telefono ir jo neparsinešė į namus. Liudytoja J. I. padarė vieną nuotrauką, kai R. I. ant žemės laikė A. R., nes pagalvojo, kad tai gali būti kaip įrodymas. Tą nuotrauką liudytoja J. I. persiuntė A. R..

Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja V. B. pasinaudojo liudytojo imuniteto teise (2 t., b. l. 109).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. B. parodė (1 t., b. l. 120-122), kad A. R. ir J. I. yra jos vaikai. J. buvo ištekėjusi už R. I., tačiau 2019 m. balandžio pradžioje jie galutinai išsituokė. Kadangi dukrai priteisė jų buvusį bendrą butą, o raktai liko pas R. I., todėl J. norėjo pasiimti raktus ir kraustytis su vaikais gyventi, nes iki tol nuomojosi butą. J. pasakė, kad 2019 m. balandžio pradžioje, tikslios datos liudytoja V. B. neprisimena, tada buvo savaitgalis, šeštadienis, susitarė susitikti su R. I.. Kadangi dukra ketino kraustytis iš V., kur gyvena, į Š., padėti dukrai kraustytis atvyko ir liudytojos V. B. sūnus A. R.. Kadangi liudytoja V. B. žinojo, jog R. I. grasinęs jos dukrai, ne kartą subadė automobilio, kuriuo ji (dukra) važinėja padangas, subraižė automobilį, liudytoja V. B. bijojo ją vieną išleisti susitikti su R. I., todėl važiavo kartu. Jiems būnant pas J. , ji susirašė SMS žinutėmis su R. I. ir pakvietė susitikti.

Jie trise nuvažiavo iki buto (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, tačiau ten R. I. nebuvo, o buto spynos buvo pakeistos. J. I. paprašė A. R. padėti atidaryti duris, nes po to R. I. neatsiliepė į telefono skambučius ir SMS žinutes, todėl sūnus nuvažiavo į PC „S.“ nusipirkti kokių nors įrankių išardyti spyną. A. R. išvažiavus, atsiliepė R. I., todėl liudytoja V. B. paskambino A. R. ir pasakė, kad R. I. atvyko.

Jie su R. I. susitiko prie (duomenys neskelbtini) namo. R. I. sėdėjo automobilyje, su kuriuo atvyko, tai buvo „mikriukas“. Jiems besikalbant R. I. nervinosi, rūkė, vis įlipdavo ir išlipdavo iš savo automobilio, tačiau raktus atiduoti atsisakė. R. I. elgėsi neadekvačiai: šūkavo, grasino suduoti J. i, vadino ją „žiurke“ ir kitokiais necenzūriniais žodžiais, sakė raktų neduosiantis, tegul išsikviečia spynų meistrą. Liudytojai V. B. (R. I.) vis linkėjo sveikatos, kad sulauktų to laiko, kai nebebus Jurgos, nes ne kartą grasino nužudyti jos dukrą. Nebuvo jokios kalbos apie tai, kad R. I. atvežė vaikams pinigų, nes iš jo yra priteisti alimentai.

Jiems besikalbant, prie jų atėjo A. R.. Kadangi A. R. atėjo iš kitos pusės, nei jos (moterys) stovėjo, tai yra iš keleivio pusės, jis atsidarė R. I. automobilio dureles ir atsisėdo į keleivio vietą. Liudytoja V. B. matė, kad, A. R. atsisėdus, R. I. pasisuko į jį ir kažkaip mostelėjo ranka A. R. link. Liudytoja V. B. nematė, ką R. I. padarė A. R.. Vėliau, kai A. R. laikė R. I. prispaudęs ant žemės, liudytoja V. B. matė, kad A. R. iš lūpos bėga kraujas.

Iš karto po to R. I. iššoko iš automobilio. A. R., sėdėdamas ant keleivio sėdynės, pakėlė kojas ir atkišo jas R. I. link, tačiau jo nepasiekė. Liudytoja V. B. nežino kodėl A. R. taip elgėsi. Po šio įvykio sūnus sakė, kad jam atrodė, jog R. I. siekia kažką paimti iš automobilio durelių, todėl norėjo apsiginti. R. I. sugriebė A. R. už kojų ir traukė iš automobilio. A. R. pavyko atsistoti ant žemės ir jie ėmė stumdytis su R. I., po to abu griuvo. Liudytoja V. B. negali pasakyti, kaip tai įvyko, nes buvo labai išsigandusi to, kas vyksta. Jiems nugriuvus, R. I. liko apačioje, A. R. atsisėdo ant R. I. ir, sugriebęs abi rankas, laikė jas, kad R. I. nesimuštų. R. I. muistėsi, stengėsi ištrūkti, keikėsi, šūkavo. A. R. šaukė, kad reikia kviesti policiją. Liudytoja V. B. su J. buvo šalia ir žodžiu bandė juos abu raminti, kol dar nebuvo pargriuvę.

Liudytoja V. B. paskambino į policiją ir pasakė, kad vyksta muštynės, reikia policijos. Kiek vėliau liudytojai V. B. dar kartą perskambino ir paklausė, kokia padėtis. Liudytoja V. B. pasakė, kad R. I. užspaustas ant žemės ir jį laiko. Kadangi liudytojai V. B. atrodė, jog labai ilgai policija nevažiuoja, ji dar kartą paskambino į 112 ir paklausė ar jie atvažiuos. Liudytojai V. B. pasakė, kad ekipažas išsiųstas.

Po kurio laiko, kai jau buvo kiek nurimusi, liudytoja V. B. pagalvojo, kad R. I. reikia ką nors padėti po galva. Liudytoja V. B. nuėjo iki R. I. automobilio, paėmė ten buvusią jo striukę ir pakišo po galva. J. nebuvo nuėjusį prie R. I. automobilio. Liudytojai V. B. atrodo, kad J. visą laiką buvo šalia, vaikščiojo šaligatviu.

Kai atvyko policijos pareigūnai, R. I. pradėjo šaukti ant pareigūnų, todėl jam buvo uždėti antrankiai ir jį išvežė.

R. I. tebegulint ant žemės, liudytoja V. B. pamatė, kad pradėjo rausti ir patino jo veido kairė pusė, o A. R. suplėšyti marškinėliai ant krūtinės. Prieš įvykį nė vienas iš jų nebuvo sužaloti. Gali būti, kad R. I. užsigavo kairę kūno pusę griūdamas, nors liudytoja V. B. dėl streso tiksliai negali pasakyti, ant kurios pusės jis griuvo. Dukra sugalvojo, kad reikia nufotografuoti, kaip A. R. laiko R. I.. Liudytoja V. B. stovėjo šalia R. I. ir A. R., kai J. fotografavo.

Šio įvykio metu buvo priėję nepažįstamų žmonių. Viena moteris klausė, ką R. I. vartoja, nes sakė, kad tai matyti iš jo veido, akių, besikeičiančios nuotaikos, nes R. I. tai juokėsi, tai šūkavo, grasino, keikėsi. R. I. pasakė, kad vartoja raminančius vaistus, minėjo „Klonozepam“ą. Liudytoja V. B. jaučia nuolatinį stresą dėl savo dukros sveikatos ir gyvybės, nes žino, kad R. I. ją seka, grasina. Liudytoja V. B. manymu, jos sūnus neturėjo tikslo sužaloti R. I. ar sukelti jam fizinį skausmą, jis gynėsi nuo R. I..

Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas R. B. parodė, kad nukentėjusiojo asmeniškai nepažįsta, tik iš matymo. Įvykis nutiko vasarą D. g. prieš liudytojo R. B. buto langus. Jis gyvena pirmame aukšte. Liudytojas R. B. įvykio nuo pradžių per daug nestebėjo. Matė, kad mašina stovėjo ant važiuojamosios dalies prie bordiūro. Toje mašinoje sėdėjo R. . Šalia R. buvo jauna ir pagyvenusi moterys. Jie gana ilgai kalbėjosi. Tada atsirado tas „kudutis, aukštas“ su kapišonu vyras. Tas vyras buvo apsirengęs juodais treningais, juoda striuke, užsidėjęs gobtuvą. R. ir tas vyras ėmė muštis. Moterys ir norėjo, ir nenorėjo sustabdyti muštynių. Kai moterys norėjo išskirti vyrus, vyrai stovėjo. Vėliau moterys atsitraukė. Gindamasis nukentėjusysis užkliuvo už bortelio ir pargriuvo. Tuomet jie mušėsi atsigulę ant pėsčiųjų tako. Tas „ilgas“ kelis kartus smūgiavo nukentėjusiajam. Liudytojas R. B. neiškentė ir išėjo į lauką (sudrausminti), nes gulinčio nemuša.

Kai liudytojas R. B. išėjo į lauką, R. gulėjo ant žalios vejos, o kaltinamasis jį laikė prispaudęs prie žemės sukryžiuotomis rankomis. Liudytojas R. B. matė, kad R. buvo prakirstas kairysis antakis. R. prašė paleisti sukryžiuotas jo rankas, bet anas nepaleido. Liudytojas R. B. Pradėjo kalbėti, kas, kaip čia ir dėl ko. Moteris pasakė, kad čia yra buvęs sutuoktinis ir brolis, taip pat nurodė, jog nukentėjo nuo buvusio vyro. Liudytojas R. B. pasakė, kad į šeimyninius reikalus nesikiša. Moteris ir vyras, kuris buvo ant R. , sakė kviesti policiją, bet liudytojas R. B. nekvietė, nes jie turėjo telefonus, pasiūlė išsikviesti savarankiškai.

Liudytojo R. B. manymu, policiją iškvietė pagyvenusi moteris. Liudytojas R. B. nematė, kokį numerį pagyvenusi moteris rinko, tačiau girdėjo, kad ji kvietė policiją. Kiek vėliau moteris liudytojo R. B. paklausė adreso. Liudytojas R. B. patikslino, kokiu adresu pareigūnams reikia atvykti. Liudytojas R. B. pasišalino.

Policija atvyko gal už 1-1,5 valandos. Kai atvyko policija, liudytojas R. B. matė, kad (policija) surakino nukentėjusįjį antrankiais ir pasodino į (tarnybinės) mašinos galą. Policijos pareigūnė kažką darė su nukentėjusiojo automobiliu. Nukentėjusysis buvo atvykęs automobiliu „(duomenys neskelbtini) “.

Liudytojas R. B. nepastebėjo, kad kažkas iš asmenų būtų priėjęs prie nukentėjusiojo automobilio ir ką nors jame daręs. Neįžiūrėjo, kad būtų sužalotas jaunesnės moters brolis. Liudytoją R. B. apklausė du ar tris kartus. Apklausoje jam nepateikė atpažinti R. ir buvusios sutuoktinės brolio nuotraukų.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. B. parodė (1 t., b. l. 126-127), kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 6 d. apie 19⁵⁰ val. liudytojas R. B. buvo namuose. Per langą virtuvėje liudytojas R. B. pastebėjo, kad D. gatvėje prieš (duomenys neskelbtini) prie stovinčio tamsiai mėlynos spalvos mikroautobuso „(duomenys neskelbtini) “, valstybinio numerio nežino, stovi dvi nepažįstamos moterys: viena jauna, kita vyresnė. Prie mikroautobuso vairo sėdėjo nepažįstamas vyras. Daugiau žmonių šalia nematė. Automobilio „(duomenys neskelbtini) “ vairuotojo pusės durelės buvo atidarytos. Vyras prie automobilio vairo ir šalia automobilio stovėjusios moterys kalbėjosi tarpusavyje. Liudytojas R. B. išėjo iš virtuvės į kambarį.

Žemesnės instancijos teismas

Po maždaug po 15-20 minučių liudytojas R. B. grįžo į virtuvę ir per langą pamatė, kad moterys stovėjo nuošaliai, o ant šaligatvio prie minėto automobilio vyksta muštynės. Mušėsi du vyrai, tai yra vyras, sėdėjęs prie minėto automobilio vairo, ir dar vienas vyras. Liudytojas R. B. nežino, iš kur atsirado antras vyras. Vyrai vienas kitam smūgiavo į veido sritį. Liudytojas R. B. negali pasakyti, kiek kartų ir į kokią būtent veido dalį smūgiavo. Traukdamasis atgal, automobilio vairuotojas užkliuvo už šaligatvio plytelės ir nugriuvo ant nugaros. Tuomet kitas vyras rankomis pradėjo mušti gulintį vyrą. Liudytojas R. B. nematė, kur smūgiavo ir kiek kartų, nes vaizdą užstojo automobiliai aikštelėje.

Liudytojas R. B. išėjo iš buto, priėjo prie tų vyrų, kurie mušėsi. Vyras, sėdėjęs prie automobilio vairo, gulėjo prie automobilio ant žalios vejos. Jis gulėjo ant nugaros. Kitas vyras sėdėjo ant pirmojo ir laikė prispaudęs jo sukryžiuotas rankas, kad tas nesimuštų. Ant gulinčio vyro veido matėsi, kad yra prakirsta lūpa ir antakis, bėgo kraujas. Ant kito vyro akivaizdžių sužalojimų nesimatė. Moterys stovėjo šalia.

Priėjęs liudytojas R. B. pasakė, kad (sėdintysis ant viršaus) paleistų gulintį. Vyras, užsėdęs ant vairuotojo, sakė, kad jis (vairuotojas) yra buvęs vyras, prašė iškviesti policiją. Liudytojas R. B. atsakė, kad jie turi telefonus ir tegul savarankiškai aiškinasi šeimyninius santykius. Matė, kad vyresnioji moteris skambino į policiją. Liudytojas R. B. nuėjo namo. Kitų asmenų per konfliktą nematė.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. balandžio 8 d. specialisto išvadoje Nr. G 457/2019 (04) nurodyta (1 t., b. l. 57-58; 2 t., b. l. 119), kad R. I. nustatytos kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiajame momenyje, smakro kairėje pusėje, nubrozdinimas ir kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje, viršutinio žandikaulio kairės pusės I danties dalies kramtomojo paviršiaus nutrupėjimas, nubrozdinimai nosies nugarėlėje ir kairiame rieše. Sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais apytikriai prieš 1-2 paras iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo gynėjas teismui pateikė per kaltinamojo vestuves 2017 m. rugsėjo 18 d. darytą nuotrauką (2 t., b. l. 135). Nuotraukoje matyti, kad nukentėjusiojo viršutinio žandikaulio kairėje pusėje esantis I dantis nuskeltas horizontaliai ir yra trumpesnis už viršutinio žandikaulio dešinėje pusėje esantį I dantį.

Įvykio vietos apžiūros protokole su foto lentelėmis (1 t., b. l. 28-32) užfiksuota įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), ir vaizdas aplink automobilį „(duomenys neskelbtini) “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresnysis tyrėjas D. P. 2019 m. balandžio 17 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 55) nurodė, kad, atlikus būtinus procesinius veiksmus ir įvykio vietos apžiūrą, paaiškėjo, jog tiksli įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini).

Apžiūros 2019 m. balandžio 26 d. protokole su foto lentelėmis (1 t., b. l. 43-52) užfiksuota automobilio „(duomenys neskelbtini) “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidaus apžiūra.

Savanorišku daiktų pateikimo 2019 m. gegužės 6 d. protokolu (1 t., b. l. 59-63) A. R. pateikė vieną nuotrauką iš įvykio vietos ir suplėšytus savo marškinėlius.

Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, J. I. 2018 m. kovo 12 d. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su civiliniu ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, dėl skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4712-1042/2018, (ieškovės) J. I. civilinį ieškinį tenkino visiškai, (atsakovo) R. I. priešieškinį – iš dalies: nutraukė bylos šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su jų motina, iš tėvo priteisė vaikams išlaikymą, nustatė tėvo bendravimo su vaikais tvarką, priteisė J. I. asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini) (buto vertė – 21 600 €), įpareigojo J. I. sumokėti R. I. 9 755 € kompensaciją už J. I. atitenkančią didesnę dalį turto, šios kompensacijos sumokėjimą atidedant 2 metus [...].

Šiaulių apygardos teismas 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-164-372/2019, atmetė R. I. apeliacinį skundą ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliaciniame skunde R. I. nekėlė R. I. priteisto buto vertės klausimo, o abejojo jos galimybėmis sumokėti kompensaciją, siūlėsi sumokėti J. I. 10 800 € kompensaciją už jam atitenkančią didesnę dalį (buvusio bendro) turto.

2019 m. balandžio 6 d., 2019 m. gegužės 6 d. 10²⁵-10³⁵ val. ir 2019 m. gegužės 6 d. 12⁵⁰-13⁰¹ val. apklaustas kaip nukentėjusysis (t. y. prisiekęs) A. R. apklausos protokoluose (ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos Nr. 01-1-13996-19 1 t., b. l. 46-47, 63, 70) parodė, kad 2019 m. balandžio 6 d. apie 19³⁶ val. jam paskambino mama V. B. ir paprašė kuo greičiau atvažiuoti prie buto (duomenys neskelbtini) , nes buvęs sesers J. I. vyras R. I. yra agresyvus ir reikia pagalbos. A. R. sėdo į savo automobilį ir atvažiavo (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Išlipęs A. R. pastebėjo R. automobilį, šalia jo stovėjo A. R. sesuo ir mama. Kaip A. R. suprato, jie šnekėjosi. A. R. nuėjo prie jų ir, norėdamas pasikalbėti su R. , atidarė R. automobilio VW „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio pusės dureles, įsėdo į automobilį. Tarp vyrų kilo konfliktas. R. I. trenkė kumščiu A. R. į veido sritį. Po to R. I. išlipo ir traukė A. R. už kojų. Ištempęs iš automobilio R. I. sudavė A. R. į veido sritį ne mažiau nei dešimt smūgių, suplėšė trikotažinius marškinėlius. Tada A. R. pradėjo gintis: parvertė R. I. ant žemės, sugriebė už rankų ir laikė, atsisėdo ant R. I.. A. R. laikė R. , kol atvyko pareigūnai. Į medikus kol kas nesikreipė, iš karto vyko į PK rašyti pareiškimo. [...] Antroje apklausoje A. R. pažymėjo, kad R. I. yra neprognozuojamas. [...] Apklaustas trečią kartą A. R. teigė, kad iš karto po įvykio buvo stresinės būklės ir galėjo ne tiksliai nurodyti aplinkybes. Nori papildyti, kad kai R. I. ištempė jį iš automobilio, jis sugebėjo išsilaikyti ir atsistojo ant kojų. Tada R. I. sudavė A. R. rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas: veidą, petį, pilvą, iš viso dešimt smūgių.

Žemesnės instancijos teismas

Per akistatą 2019 m. gegužės 6 d. (ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos Nr. 01-1-13996-19 1 t., b. l. 154-158) A. R., be kita ko, nurodė, kad iki aptariamo įvykio konfliktų su R. I. nebuvo. Sesuo sakė A. R., kad R. I. nori pasikalbėti su visa (buvusios sutuoktinės) šeima, todėl jis atsisėdo į R. I. automobilį. A. R. atėjo užsidėjęs gaubtuvą ant galvos, nes sirgo. A. R. įsėdus, R. I. smūgiavo iš dešinės ir pataikė jam į dantis, į lūpas, labiau kairę pusę. Gavęs pirmą smūgį, A. R. neišlipo iš automobilio, nes R. I. griebė peilį ar kažką panašaus. Lauke R. I. smūgiavo A. R. į lūpas, į žandikaulį. Kadangi (lauke) R. I. priešinosi A. R., grasino nužudyti, grėsė pavojus gyvybei, jis laikė R. I. prispaudęs, kol atvažiavo policija.

R. I. neigė, kad sudavė A. R. (kuriuo nors konflikto metu), tvirtino, kad (automobilyje) A. R. sudavė jam vieną kartą į veido sritį ir jis staigiai išlipo iš automobilio. R. I. teigimu, A. R. laikė jį, kad J. I. iškraustytų automobilį ir paimtų raktus.

Liudytoja J. I. 2019 m. balandžio 15 d. 15²⁹-16²¹ val. apklausos protokole (ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos Nr. 01-1-13996-19 1 t., b. l. 75-76) parodė, kad 2019 m. balandžio 2 d. įsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo buvo nutraukta jos ir R. I. santuoka. (Teismo sprendimu) liudytojai J. I. priteistas butas adresu (duomenys neskelbtini) .

R. I. 2019 m. balandžio 6 d. 17³⁰ val. paskambino liudytojai J. I. ir klausė dėl susitikimo laiko. Liudytoja J. I. 2019 m. balandžio 6 d. 17⁴⁵ val. atrašė, kad 18⁰⁰ val. susitiktų prie (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės. Susitikimas turėjo įvykti, nes liudytoja J. I. norėjo patekti į butą, o raktai nuo buto buvo pas R. .

Žemesnės instancijos teismas

Prie (duomenys neskelbtini) namo atvažiavo liudytoja J. I. ir jos mama V. B.. Brolio A. R. kartu nebuvo, jis važiavo į PC. Laukdamos R. liudytoja J. I. ir jos mama V. B. nuvažiavo į PPC „A“.

Beveik tuo pat metu apie 19³⁰ val. ties (duomenys neskelbtini) namu sustojo liudytoja J. I. ir jos mama V. B. ir R. I.. R. I. vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini) “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. vienas sėdėjo vairuotojo vietoje, iš mašinos nelipo, prasidarė dureles. Mašina buvo pastatyta taip, kad vairuotojo durelės atsidarė į šaligatvį. Liudytoja J. I. ir jos mama V. B. stovėjo ant žalios vejos.

Apie 19⁴⁰ val. mama V. B. paskambino broliui A. ir pasakė, kad susitiko su R. . Liudytoja J. I. neprisimena, ką daugiau jos mama telefonu sakė broliui.

Žemesnės instancijos teismas

Iš pradžių pokalbis vyko gražiai, tačiau vėliau kilo konfliktas.

Maždaug už 10 minučių atvyko brolis. Liudytoja J. I. matė ateinantį brolį; nemano, kad R. I. matė ateinantį A. R.. Atėjęs A. įsėdo į keleivio vietą automobilyje „(duomenys neskelbtini) “. R. atsisuko į A. . Brolis pasakė, kad reikia pasikalbėti. R. sušuko: „ką tu?“, ir užsimojęs sudavė A. į veido sritį. A. pasakė, kad kvies policiją. R. sakė, kad kviestų, vadino brolį bailiu, keikėsi.

R. staiga iššoko iš automobilio ir atrodė, kad norėjo kažką paimti iš automobilio durelių. Brolis bandė nuspirti R. nuo durelių, todėl ištiesė kojas per sėdynes. R. sugriebė A. už kojų. Brolis nesispardė. Liudytoja J. I. neprisimena, kad R. būtų traukęs A. už kojų. Grumtynės persikėlė ant šaligatvio. R. ir A. įsikabino vienas į kitą už viršutinės kūno dalies ir vienas kitam smūgiavo. A. parvertė R. ant nugaros, užsėdo jį ir laikė prispaudęs rankas, kol atvyko policija. Liudytoja J. I. matė, kad A. kraujuoja iš burnos, buvo suplėšyti jo marškinėliai.

Liudytojos J. I. mama paskambino į policiją. Laukdama policijos liudytoja J. I. pamatė, kad R. kairė veido pusė tinsta, kairė akis raudona. Prieš įvykį liudytoja J. I. nematė, kad R. ar A. būtų buvę sužaloti. Liudytojos J. I. neprisimena, kad būtų pašalinių asmenų.

Už minutės nuo pirmosios apklausos liudytoja J. I. 2019 m. balandžio 15 d. 16²²-16²⁸ val. apklausos protokole (ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos Nr. 01-1-13996-19 1 t., b. l. 77) parodė, kad laukiant policijos prie liudytojos J. I. ir jos mamos priėjo nepažįstama moteris, bet ji įvykio nematė. Moteris šnekėjo su R. , klausė, ar jis vartoja vaistus, nes jam reikia gydytis. R. atsakė, kad vartoja clonazepan. Per įvykį R. elgėsi neadekvačiai: buvo agresyvus, kitą akimirką isteriškai juokėsi, priešinosi policijos pareigūnams, todėl jam uždėjo antrankius.

Žemesnės instancijos teismas

Apklausta 2019 m. birželio 12 d. trečią kartą liudytoja J. I. apklausos protokole (ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos Nr. 01-1-13996-19 1 t., b. l. 82-83) parodė, kad [...] R. sugriebė A. už kojų ir jį tempė prie savęs. R. laiku paleido A. kojas ir šis atsistojo. Jie griebė vienas kitam už rūbų krūtinės srityje ir vienas kitam smūgiavo kumščiais į viršutinę kūno dalį. Liudytoja J. I. negalėjo nurodyti, kuris iš vyrų pirmas sudavė smūgį ir kiek buvo smūgių. [...] Praėjus kelioms minutėms priėjo nematyta moteris ir paklausė, ar reikia pagalbos. Moteriai atsakė, kad policija jau iškviesta.

Liudytoja V. B. 2019 m. balandžio 24 d. apklausos protokole (ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos Nr. 01-1-13996-19 1 t., b. l. 92-94) parodė, kad ji žinojo, jog dukra planuoja susitikti su buvusiu sutuoktiniu, nes ji jai taip sakė, nes R. ir J. susitarė susitikti ir R. turėjo perduoti teismo priteisto ir šiuo metu J. i priklausančio buto raktus, nes R. pakeitė šarvo durų spyną. Liudytoja V. B. su dukra nuvyko ir sustojo ten, kur patogiau sustoti, t. y. prie (duomenys neskelbtini) namo. Su R. susitiko praktiškai tuo pačiu metu, kažkur 20 val., gal truputį anksčiau. Liudytoja V. B. su dukra išlipo iš automobilio ir priėjo prie R. . R. sėdėjo automobilyje ir buvo atsidaręs dureles. J. paprašė atiduoti buto raktus. Liudytoja V. B. paskambino sūnui ir pasakė, kad susitiko R. . A. žinojo, kad moterys ketina susitikti su R. . Tikėdamosi, kad R. atiduos buto raktus, jos būtų ėjusios perkraustyti Jurgitos daiktus iš jos nuomojamo buto į minėtą butą, o A. būtų padėjęs. Liudytoja V. B. pasakė A. , kurioje vietoje jie stovi.

R. raktų nedavė, siūlė išsikviesti spynų meistrus, užgauliojo J. , įžeidinėjo, vadino „žiurke“, „kūrva“ ir t. t. R. išlipo iš automobilio ir puolė J. , užsimojo suduoti. Liudytoja V. B. gynė dukrą ir puolė į tarpą, neleido R. mušti Jurgitos. Liudytoja V. B. gražiai kalbėjo su R. ir jį ramino. R. palinkėjo liudytojai V. B. sulaukti dienos, kai nebebus Jurgitos. Liudytoja V. B. suprato, kad R. ketina padaryti Jurgitos gyvybei kažką negero. Ir anksčiau J. buvo persekiojama, kažkas pradūrė jos automobilio padangas.

Liudytojai V. B. pavyko nuraminti R. ir jis vėl atsisėdo į automobilį, tačiau buto raktų nedavė. Priėjo A. , atsisėdo į R. automobilį šalia R. . Liudytoja V. B. mano, kad A. taip pasielgė, nes norėjo pasikalbėti su R. . A. priėjo iš kitos automobilio pusės, nes buvo laisva tik keleivio vieta. Niekas nesitikėjo, kad įvyks toks incidentas, - tikėjosi, kad R. gražiuoju atiduos buto raktus.

R. labai piktai sureagavo į tai, kad A. atsisėdo į jo (vairuojamą) automobilį, ir sudavė vieną kartą kumščiu A. į veido sritį. A. iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. Kad išvengtų daugiau smūgių, A. pakėlė kojas ir kojomis prisidengė veidą. R. griebė A. kojas ir ištempė iš automobilio. Lauke R. labai energingai puolė A. ir sudavė jam smūgius į įvairias kūno vietas. Liudytoja V. B. negalėjo pasakyti kiek kartų. A. gynėsi ir stengėsi sutramdyti įsiutusį R. . A. pavyko: jis parvertė R. ant žemės ir prispaudė, prašė iškviesti policiją, kad padėtų suvaldyti R. . Liudytoja V. B. iškvietė policiją. Pareigūnai atvyko po pusvalandžio. Visą tą laiką A. laikė R. prispaustą prie žemės. Liudytoja V. B. matė, kad A. lūpa kraujuoja, jo marškiniai suplėšyti. Ant gulinčio R. veido liudytoja V. B. matė paraudimą ties akimi. Liudytoja V. B. pagailo, kad R. galva guli ant žemės, todėl ji paėmė R. striukę ir pakišo R. po galva (t. y. pakėlė nuo žemės).

Apklausta papildomai liudytoja V. B. apklausos protokole apklausos 2019 m. birželio 14 d. protokole (ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos Nr. 01-1-13996-19 1 t., b. l. 97-98) parodė, kad ji nežino, kodėl A. R. automobilyje pakėlė abi savo kojas ir pasisuko į R. . Lauke R. ir A. stumdėsi, A. norėjo nustumti nuo savęs R. . R. smūgiavo A. į viršutinę kūno dalį. A. dengėsi ir stengėsi sugriebti R. , parversti ant žemės, kad nuramintų R. įniršį. Liudytoja V. B. nepamena, ar A. sudavė smūgių R. . [...] Greičiausiai krisdamas R. trenkėsi veidu į pėsčiųjų tako betoninį bortelį (ir šitaip užsigavo).

VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2019 m. balandžio 18 d. rašte Nr. S-1668 (1.16) (ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos Nr. 01-1-13996-19 2 t., b. l. 3) sakoma, kad R. I. yra įtrauktas į Psichiatrijos klinikos pacientų registrą. (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m. diagnozuotas potrauminis sindromas, (duomenys neskelbtini) m. - emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Šiuo metu klinikos paros stacionare nesigydo. Pasibaigus saugojimo terminui, visa paciento medicininė dokumentacija sunaikinta.

VšĮ Dainų PSPC 2019 m. balandžio 17 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos Nr. 01-1-13996-19 2 t., b. l. 2) rašoma, kad R. I. lankėsi minėtoje įstaigoje 2001 m. Išduota pažyma su išvada „Emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, gera remisija. Gali vairuoti B kategorijos transportą“. Pakartotinai R. I. lankėsi 2007 m. Po psichologinių tyrimų padaryta išvada „Psichiškai sveikas“.

Kitų objektų apžiūros 2019 m. gegužės 25 d. protokole (ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos Nr. 01-1-13996-19 1 t., b. l. 41-42) aprašyta garso įrašo kompaktiniame diske apžiūra. Protokole sakoma, kad pranešėja V. B. 2019 m. balandžio 6 d. 19⁵⁵ val. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir prašo policijos atvažiuoti į Šiaulius, nes „buvęs vyras užpuolė žmoną“. Pranešėja nesiorientuoja, kurioje vietoje yra. Vyriškas balsas šaukia: “ (duomenys neskelbtini)“. Fone girdisi vyriškas balsas: „rašyk pareiškimą, uždaryk jį“, po to – „raminkis, raminkis“.

Šiaulių apylinkės prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Raseiniai) prokuroras E. C. 2019 m. liepos 8 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, konstatavęs, kad R. I. nepadarė minėtos nusikalstamos veikos (ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos Nr. 01-1-13996-19 2 t., b. l. 16-22). Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal A. R. 2019 m. balandžio 6 d. pareiškimą, kuriame A. R. teigė, kad R. I. 2019 m. balandžio 6 d. apie 19⁵⁰ val. automobilyje VW „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir prie (duomenys neskelbtini), jam į veido sritį sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių. Prokuroro nutarime rašoma, kad konfliktas kilo, kai A. R. įlipo į R. I. automobilį. Liudytojų J. I. ir V. B. parodymų dalį apie tai, kad R. I. (pirmas) sudavė smūgį A. R. į veidą, paneigia specialisto išvada Nr. G 453/2019(04) (ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos Nr. 01-1-13996-19 1 t., b. l. 37). Specialisto išvadoje Nr. G 453/2019(04) sakoma, kad A. R. padaryta kraujosruva kairiame žaste ir nubrozdinimas kairiame sėdmenyje. Sužalojimų galvoje ar veide nenustatyta. Liudytojas R. B. ant vyro, kuris buvo prispaudęs prie žemės kitą vyrą, sužalojimų nepastebėjo. Šioje baudžiamojoje byloje R. I. veiksmai atitinka būtinosios ginties sąlygas (BK 28 str.), jis būtinosios ginties ribų neviršijo.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras S. K. 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu (ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos Nr. 01-1-13996-19 2 t., b. l. 42-45) atmetė A. R. ir jo atstovo advokato L. L. skundą, kuriuo pastarieji prašė panaikinti Šiaulių apylinkės prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Raseiniai) prokuroro E. C. 2019 m. liepos 8 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį prieš R. I.. Aukštesnysis prokuroras nutarime konstatavo, kad atvykęs į konflikto vietą A. R. be automobilio savininko sutikimo ir pastarojo neatsiklausęs įlipo į svetimą automobilį. A. R. atvykimas ir įlipimas į automobilį nesusijęs su siekiu apsaugoti šalia automobilio stovėjusių J. I. ir V. B. nuo (automobilyje sėdinčio) R. I. agresijos. Ikiteisminio tyrimo metu negauta duomenų apie A. R. įsivaizduojamą daiktą, kuriuo R. I. būtų galėjęs jį sužaloti. A. raziūnas prašė iškviesti policiją tik po to , kai liudytojas R. B. pastebėjo, jog A. R. muša gulintį R. I., ir pareikalavo jį paleisti. Šis prašymas pareikštas siekiant suklaidinti asmenį, pamačiusį konfliktą. A. R. prašymas iškviesti policiją negali būti traktuojamas kaip aplinkybė, patvirtinanti faktą, kad A. R. gynėsi, o R. I. puolė.

Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja A. K. 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartimi (ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos Nr. 01-1-13996-19 2 t., b. l. 59-62) atmetė A. R. atstovo advokato L. L. skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroro S. K. 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą. Ikiteisminio tyrimo teisėja nutartyje konstatavo, kad konfliktą sukėlė A. R., kuris į R. I. automobilį įsėdo netikėtai, be leidimo, užsidėjęs gobtuvą ir, tikėtina, jog tai neleido iškart jo atpažinti, sukeldamas R. I. pagrįstą baimę dėl jam gresiančio pavojaus. Turėdamas realią galimybę išlipti iš R. I. automobilio per keleivio pusės dureles ir iškviesti policijos pareigūnus, A. R. to iš karto nepadarė - padarė tik po to, kai liudytojas R. B. perspėjo A. R., kad šis muša gulintį asmenį. A. R. parodymų apie tai, jog jis automobilyje bandydamas smūgiuoti R. I. kojomis gynėsi nuo neva R. I. kėsinimosi į jį, nepatvirtina jokie kiti įrodymai – apie peilį ar kitokį įrankį savo pirminiuose parodymuose nenurodė nei J. I., nei V. B., joks iš R. I. rankų iškritęs įrankis įvykio vietoje nebuvo rastas. O tai, jog R. I. gynėsi nuo A. R., apklausose patvirtino liudytojas R. B..

Šiaulių apygardos teismas 2019 m. spalio 30 d. nutartimi (ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos Nr. 01-1-13996-19 2 t., b. l. 89-93) atmetė A. R. atstovo advokato L. L. skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartį. Aukštesnės instancijos teismas konstatavo, kad A. R. užpuolė R. I. jo automobilyje ir smurtavo prieš jį. Bandydamas ištempti A. R. iš automobilio R. I. galėjo sužaloti A. R. kairį žastą ir kairį sėdmenį. R. I. veiksmai atitinka būtinosios ginties sąlygas ir jis neviršijo būtinosios ginties ribų.

Kaltinamasis nepripažino, kad padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką, nurodė, kad jis gynėsi. Kaltinamajam antrino liudytojos sesuo J. I. ir motina V. B.. Ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-13996-19 prokurorai ir teismai padarė išvadą, kad R. I. gynėsi nuo A. R.. Nagrinėjamoje byloje pripažinus, kad kaltinamasis realizavo teisę į gynybą, nebūtų aišku, nuo ko jis gynėsi, nes, kaip minėta, prokurorai ir teismai konstatavo, jog R. I. jo nepuolė.

Kaltinamasis, kalbėdamas apie tarpusavio santykius su nukentėjusiuoju, nurodė, kad jie nebuvo piktuoju, parodydamas, kad neturi priežasčių apkalbėti nukentėjusiojo. Nukentėjusysis tarpusavio santykius su kaltinamuoju apibūdino kaip konfliktinius.

Kaltinamasis ir liudytoja J. I. vienodai nurodė, kad susitikimą 2019 m. balandžio 6 d. inicijavo nukentėjusysis. Nukentėjusysis šios aplinkybės neginčijo. Neaiškus nė vienos pusės susitikimo tikslas (ketinimai): ko per susitikimą iš buvusios sutuoktinės norėjo nukentėjusysis, ko buvusi sutuoktinė norėjo iš nukentėjusiojo. Nukentėjusysis teigė, kad atvežė perduoti buvusiai sutuoktinei išlaikymą už vaikus, tačiau, turint omenyje įtemptus priešiškus buvusių sutuoktinių santykius, būtų saugiau rinktis kitus pinigų sumokėjimo būdus, pvz., pervesti į sąskaitą, daryti pašto perlaidą. Pasak liudytojos J. I., ji ėjo susitikti su nukentėjusiuoju, nes norėjo atgauti buto (duomenys neskelbtini) , raktus, kad tą savaitgalį galėtų persikraustyti iš nuomojamo buto (duomenys neskelbtini) . Tačiau buto (duomenys neskelbtini) , nuomos sutartis baigėsi už beveik 3 mėnesių nuo aptariamo įvykio – 2019 m. liepos 1 d., taigi kraustytis per anksti. Juo labiau neaišku, kam liudytojai J. I. reikėjo buto (duomenys neskelbtini) , raktų, jeigu ji žinojo, kad buto durų apatinė spyna yra užkišta, t. y. ja neįmanoma naudotis pagal tikslinę paskirtį ir taip patekti vidun. Teismas nenustatė pagrindo, kuris būtų sudaręs kaltinamajam ir liudytojai J. I. manyti, kad nukentėjusysis siūlė susitikti ne vien buvusiai sutuoktinei, bet buvusiai sutuoktinei, jos motinai ir broliui.

Kaltinamasis trumparegis. Atvažiavęs į įvykio vietą, jis pasidėjo akinius nuo saulės, o akinių su dioptrijomis neužsidėjo. Teismas nelaiko, kad tokiu būdu kaltinamasis siekė būti sunkiau atpažįstamas nukentėjusiojo. Teismas laiko, kad toks kaltinamojo elgesys rodo, jog jis siekė iki minimumo sumažinti jo sužalojimo riziką, jeigu prasidėtų fizinis smurtas. Tiek stikliniai, tiek plastmasiniai akiniai yra trapūs, dėvimi arti akių, o nuo kontakto su kietais bukais daiktais ar paviršiais (pvz., griūnant priekiu, šonu) gali sužaloti akis ar aplink jas. Kitaip tariant, fizinio smurto atveju akiniai greičiau trukdo nei padeda.

Liudytoja V. B. ikiteisminio tyrimo metu logiškai ir įtikinamai nepaaiškino, kodėl, buvusiems sutuoktiniams bendraujant prie (duomenys neskelbtini), būtinai reikėjo skambinti savo sūnui (kaltinamajam) ir perduoti informaciją, jog jos su dukra susitiko nukentėjusįjį. Iš konteksto labiau panašu, kad liudytoja V. B. telefono skambučiu davė signalą savo sūnui (kaltinamajam) iš pasalos ateiti prie automobilio „(duomenys neskelbtini) “, nes nukentėjusiajam buvo paspęsti spąstai.

Liudytoja J. I. logiškai ir įtikinamai nepaaiškino, kodėl, atsakydama liudytojui R. B. į klausimą, kas vyksta, kalbėjo apie savo „užpuolimą“, kai nukentėjusysis ją prieš tai išvadino „žiurke“ ir t. t., nors šito fakto, jei toks dalykas buvo, nematė ir negirdėjo nei kaltinamasis, nes jis atvyko į įvykio vietą vėliau, nei liudytojas R. B., ir visiškai neužsiminė, kas įvyko tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo automobilyje ir lauke iki ateinant liudytojui R. B..

Taip pat liudytoja V. B. ikiteisminio tyrimo metu logiškai ir įtikinamai nepaaiškino, kodėl už keliasdešimt minučių nuo susitikimo su nukentėjusiuoju ji paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad „buvęs vyras užpuolė žmoną“, o apie tuo metu „sumuštą“, „kraujuojantį“, „besiginantį“ nuo esą smurtinių nukentėjusiojo veiksmų savo sūnų (kaltinamąjį) nekalbėjo.

Tiek kaltinamasis, tiek jo šeimos nariai duodami atitinkamai paaiškinimus ar parodymus, dažnai minėjo objektyviais duomenimis nepagrįstas aplinkybes, kaip kiekvienam iš jų pasirodė, ką jie pagalvojo, ir teigė, kad nematė, negirdėjo, neprisimena nė vienos aplinkybės, kuri būtų nenaudinga kaltinamajam.

Kaip teisingai pastebėjo nukentėjusiojo atstovas, kaltinamasis, liudytojos J. I. ir/ar V. B. ikiteisminio tyrimo metu neįvardino, kad įvykį bent iš dalies matė liudytojas – vyras, t. y. R. B.. Liudytoją R. B. sudaro ir perdavė jo kontaktinius duomenis teisėsaugos institucijoms nukentėjusysis. Kaltinamojo gynėjas akcentavo, kad liudytojas R. B. davė nukentėjusiajam palankius parodymus dėl jų pažinties. Liudytojas R. B. nurodė, kad dirba vairuotoju ekspeditoriumi ir kažkada anksčiau galėjo pristatyti nukentėjusiajam siuntą. Teismas vienkartinio ir momentinio liudytojo R. B. ir nukentėjusiojo susitikimo tarnybiniais reikalais nelaiko „pažintimi“. Kad liudytojas R. B. nešališkas liudytojas, netiesiogiai patvirtina ta aplinkybė, jog liudytojas R. B. sužinojęs, kad fizinis smurtas vyksta tarp šeimos (plačiąja prasme) narių, o ne nepažįstamų asmenų, pasitraukė iš įvykio vietos. Teismas nenustatė priežasčių netikėti ir nesiremti liudytojo R. B. parodymais.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, daroma išvada, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Į kaltinimo aprašymą teismas įtraukia automobilio „(duomenys neskelbtini) “, kuriuo į įvykio vietą atvyko nukentėjusysis, valstybinį numerį. Iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad kaltinamasis padarė viršutinio žandikaulio kairės pusės I danties kramtomojo paviršiaus nutrupėjimą. Viršutinio žandikaulio kairės pusės I danties kramtomojo paviršiaus nutrupėjimas reiškia danties krašto ilgio sutrumpėjimą. Per kaltinamojo vestuves 2017 m. rugsėjo 18 d. daryta nuotrauka įrodo, kad nukentėjusiojo viršutinio žandikaulio kairės pusės I dantis trumpesnis už kitą priekinį viršutinį dantį ne vėliau kaip nuo 2017 m. Vadinasi, danties krašto ilgio sutrumpėjimas nėra šios nusikalstamos veikos pasekmė. Taip pat iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad nukentėjusiajam, be kita ko, buvo sukeltas fizinis skausmas. Nežymus sveikatos sutrikdymas apima ir fizinio skausmo sukėlimą, todėl šios pasekmės inkriminavimas perteklinis. Teismo iniciatyva atliktos korekcijos nesunkina kaltinamojo teisinės padėties.

Už nežymų sveikatos sutrikdymą gali būti baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 1 m. (BK 140 str. 1 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis materiali, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia veikos atžvilgiu ir neapibrėžta tyčia pasekmių atžvilgiu (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Nusikaltimo motyvas, tikslas – suvesti sąskaitas, pamokyti nukentėjusįjį. Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.), nuo 2016 m. vasario 17 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nebaustas administracine tvarka, neteistas (1 t., b. l. 144-146). Jo atsakomybę švelninančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59-60 str.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę (dydį), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes: priežastis, eigą, nukentėjusiųjų skaičių, sužalojimų dislokaciją ir pasekmes, biografinius duomenis apie kaltinamąją, teismas mano, kad adekvati bausmė už nusikalstamos veikos padarymą galėtų būti vidutinio griežtumo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, jos dydį (trukmę) parenkant žemesnį nei sankcijos vidurkis, įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 141-142) – taikoma tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str.).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. I. 2019 m. rugpjūčio 29 d. civiliniu ieškiniu (2 t., b. l. 15-17) prašo priteisti iš kaltinamojo turtinės žalos, kurios dydį žadėjo patikslinti vėliau, ir 5 000 € neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinį grindžia tuo, kad dėl A. R. pavartoto smurto nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, pasijuto pažemintas, jaučiasi nesaugus. Sudarkytas jo veidas, atsirado kraujosruvos. Dėl sumušimo sutriko nukentėjusiojo miegas, padidėjo nerimas, dirglumas. Sveikatos sutrikdymo požymius jaučia iki šiol.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. I. iki įrodymų tyrimo pradžios nepatikslino prašomos priteisti turtinės žalos atlyginimo sumos, todėl ši civilinio ieškinio dalis paliekama nenagrinėta.

CK 6.250 straipsnio 1-2 dalys numato, kad neturtinė žala - asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. [...] Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje priimta, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą sveikatos sutrikdymo atveju, pasekmių ir ją padariusio asmens tyčinės kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip žalą padariusio asmens turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis ar kaltininko amžius. Kai nežymiai sutrikdoma nukentėjusiojo sveikata, teismų priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 500 Lt (144,81 €) iki 10 000 Lt (2 896,20 €), tačiau dažniausiai neviršija 3 000 Lt (868,86 €) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-474/2008, 2K-537/2008, 2K–144/2010, 2K-447/2010, 2K-12/2012, 2K-70/2013, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-473/2013, 2K-35/2014, 2K-272-648/2015).

Bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis ir civilinis ieškovas per įvykį ir kurį laiką po to dėl sužalojimų galėjo jausti fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nerimą, baimę. Atsižvelgdamas į smurtinių veiksmų kiekį, pobūdį ir dislokaciją, teismas civilinį ieškinį tenkina iš dalies ir priteisia nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui iš kaltinamojo 1 000 € neturtinės žalos atlyginimo. Kita civilinio ieškinio dalis, susijusi su neturtinės žalos atlyginimo priteisimu, atmetama kaip nepagrįsta.

Nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą R. I. atstovavo advokato padėjėjas V. M. ir advokatas V. K. (1 t., b. l. 90, 150-151; 2 t., b. l. 87). Iš advokato padėjėjo V. M. pateikto 2019 m. rugsėjo 2 d. pinigų priėmimo kvito serija LAT Nr. 929598 ir advokato V. K. pateikto 2019 m. lapkričio 22 d. pinigų priėmimo kvito serija LAT Nr. 1052882 matyti, kad atstovavimo išlaidos sudarė 2 000 € (2 t., b. l. 101-102). Iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteisiamas atstovavimo išlaidų atlyginimas (BPK 106 str. 2 d.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: suplėšytus A. R. marškinėlius, kurie jam grąžinti (1 t., b. l. 64), ir automobilis „(duomenys neskelbtini) “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas R. I. (1 t., b. l. 53-54), paliekami neribotam atitinkamai A. R. ir E. S. kaip šių daiktų teisėtų savininkų (1 t., b. l. 34) disponavimui (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307 ir 313 straipsniais, teismas

nusprendžia

A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, įpareigojant jį per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėtas vykdyti juo skirta bausmė.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. I. 2019 m. rugpjūčio 29 d. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: jo naudai iš A. R. priteisti 1 000 € neturtinės žalos atlyginimo ir 2 000 € išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį, susijusią su neturtinės žalos atlyginimo priteisimu, atmesti.

Civilinio ieškinio dalį, susijusią su turtinės žalos atlyginimo priteisimu, palikti nenagrinėtą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką: suplėšytus A. R. marškinėlius, kurie jam grąžinti, ir automobilį „(duomenys neskelbtini) “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintą R. I., palikti neribotam atitinkamai A. R. ir E. S. disponavimui.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.

Teisėja Alma Berniūnaitė