Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės ir Laimanto Misiūno, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10519-1093/2024 pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui M. M. ir pagal atsakovo M. M. priešieškinį ieškovei I. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jo išlaikymo ir skyrium gyvenančių šalių bendravimo su vaiku

2. Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

3. Dėl bendro turto ir prievolių pasidalinimo

Motyvuojamoji dalis

4.4. Sutartis įsigalioja nuo teismo sprendimo, kuriuo nutraukiama santuoka ir patvirtinama ši sutartis, įsiteisėjimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Pareiškėjas M. M. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (iš lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pareiškėjos I. M. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

14. Apeliacijos dalyką pagal apeliacinio skundo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ypatingosios teisenos tvarka nutraukta pareiškėjų I. M. ir M. M. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

15. Pareiškėja I. M. prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Iš apeliacinio skundo argumentų galima suprasti, kad toks prašymas motyvuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtinimo klausimą išnagrinėjo nesurengęs žodinio bylos nagrinėjimo, neišklausęs pareiškėjos pozicijos ir neišsiaiškinęs priežasties, dėl ko pareiškėja nukrypo nuo jos ieškinyje suformuluotų reikalavimų.

16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

17. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022 ; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-701/2024).

18. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinybės apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka. Išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, pareiškėja nepagrindė, tokių nenustatė ir teisėjų kolegija. Atsižvelgiant į tai, tenkinti pareiškėjos prašymą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nėra pagrindo, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Dėl naujo įrodymo (ne)priėmimo

19. Pareiškėja I. M. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – darbingumo lygio pažymos (duomenys neskelbtini), kuria I. M. nustatytas 50 proc. darbingumo lygis laikotarpiui nuo 2015 m. balandžio 12 d. iki 2060 m. balandžio 10 d., kopiją.

20. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

21. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Kasacinio teismo ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktą). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

22. Nepaisant to, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nesuformulavo prašymo priimti teikiamą naują įrodymą, teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos pateikto įrodymo turinį, aplinkybes, kurias juo siekiama pagrįsti, atsižvelgdama į tai, kad byla, pradėta nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, buvo baigta nagrinėti ypatingąja teisenas rašytinio proceso tvarka, į teismo aktyvų vaidmenį bylose, kylančiose iš šeimos teisinių santykių, nesant pagrindo išvadai, kad šio įrodymo pateikimas gali vilkinti bylos nagrinėjimą, pareiškėjas M. M. turėjo galimybę susipažinti su papildomai pateiktu įrodymu, prieštaravimų dėl jo pridėjimo nepateikė, siekdama tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti bylą apeliacine tvarka, pareiškėjos pateiktą įrodymą priima.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

23. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė I. M. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui M. M., prašydama: 1) ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti, kad ieškovei po santuokos nutraukimo paliekama santuokinė pavardė – M.; 3) nustatyti, kad šalių nepilnametės dukters A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra kartu su ieškove jos gyvenamoje vietoje; 4) nuo ieškinio padavimo teismui dienos priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters naudai 300 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki ji sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir nustatant, kad išlaikymas yra mokamas už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos į ieškovės nurodytą sąskaitą banke; 5) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters naudai 1 000 Eur išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos; 6) paskirti ieškovę nepilnametės dukters lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 8) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, kuri nurodyta ieškinyje; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24. Atsakovas M. M. pateikė priešieškinį ieškovei, prašydamas teismo: 1) ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl ieškovės kaltės; 2) nustatyti, kad šalių nepilnametės dukters A. M. gyvenamoji vieta yra kartu su tėvu atsakovu; 3) priteisti iš ieškovės nepilnametės dukters naudai 300 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo iki nepilnametės dukters pilnametystės, išlaikymo suma? kasmet indeksuojant teisės aktu? nustatyta tvarka; 4) paskirti atsakovą nepilnametės dukters lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; 5) nustatyti ieškovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, nurodytą priešieškinyje; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

25. 2024 m. gruodžio 10 d. teisme buvo gautas teismo mediatorės J. K. pareiškimas dėl teisminės mediacijos pabaigos, kuriame nurodoma, kad teisminės mediacijos procesas civilinėje byloje yra baigtas – šalys susitarė taikiai. Kartu su pareiškimu buvo pateikti pareiškėjų kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašyti 2024 m. gruodžio 4 d. prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.

26. Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjų prašymą išnagrinėjęs ypatingąja teisena rašytinio proceso tvarka, 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino, santuoką nutraukė abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino pareiškėjų 2024 m. gruodžio 4 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

27. Apeliacinį skundą padavė pareiškėja I. M., kuriame ji nurodo, kad dėl sveikatos būklės ji nevisiškai suprato teisminės mediacijos prasmę, prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų šalių bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė nors iš dalies ir mokėdama lietuvių kalbą, bet teisinių sąvokų ir teisinės terminologijos visiškai nesuprasdama, turėdama protinį atsilikimą, apgauta, nes jai buvo paaiškinta, kad sąlygos, dėl kurių ji pasisakė teisminės mediacijos metu (kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su pareiškėja jos gyvenamoje vietoje ir kad pareiškėjas dukrai teiktų 50 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, taip pat, kad pareiškėjas gali bendrauti su dukra savo nuožiūra, jai neprieštaraujant) yra nurodytos sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, būdama įsitikinusi, kad po teisminės mediacijos bus teismo posėdis, kuriame teismas išklausys jos ir pareiškėjo pozicijas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodytų sąlygų. Pareiškėjos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, ar sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitiko pareiškėjos ir vaiko interesus, neišsiaiškino, dėl kokių aplinkybių pasikeitė pareiškėjos reikalavimai dėl bylos baigties, taip netinkamai taikydamas ir aiškindamas materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo sąlygas, jas pažeisdamas, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, todėl jo priimtas skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla turi būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo

28. Pagal CK 3.51 straipsnį, santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, laisva valia nutaria nutraukti santuoką supaprastintu būdu. Vadovaujantis CPK 541 straipsnio 1 dalimi, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu ši sutartis atitinka įstatymo reikalavimus. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar santuoka gali būti nutraukta tokiu būdu.

29. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditorių teisėtų interesų. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta, be kitų tikslų, siekiant taip pat užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; kt.).

30. Sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo. Šalims nesutarus dėl sutarties sąlygų, sutartis negali būti laikoma sudaryta. Įstatymas reikalauja, kad sandoryje išreikšta valia atitiktų jo dalyvių tikrąją valią, todėl būtina, kad sandorio dalyvių valia formuotųsi nuosekliai, nebūtų aplinkybių, kurios iškreipia tikrąją valią. Vadinasi, esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos ir sutartis negali būti patvirtinta. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį, santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, todėl visi klausimai turi būti išspręsti kartu, o visa teikiama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių turi atitikti įstatymų reikalavimus.

31. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai pareiškėjams I. M. ir M. M. pateikus pirmosios instancijos teismui prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir šiam skundžiamu teismo sprendimu jų prašymą patenkinus bei patvirtintinus pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių supaprastinto proceso tvarka, vienas iš sutuoktinių (pareiškėja I. M.) dėl priimto teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą. Pareiškėja I. M. apeliaciniame skunde išreiškė valią, kad ji nesutinka su teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir pateikė paaiškinimus, pagrindžiančius jos nesutikimo motyvus, t. y. jog šiuo atveju sudaryta sutartimi yra netinkamai išspręstas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos I. M. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, ar nagrinėjamu atveju sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudaryta remiantis abiejų sutarties šalių valia, ar ji nepažeidžia pareiškėjos I. M., vaiko teisių ir teisėtų interesų, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta sutartis negalėjo būti tvirtinama. Tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas negalėjo išsiaiškinti ir patikrinti, kadangi byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Kartu pažymėtina ir tai, kad tai nėra procesinės teisės normų pažeidimas, kadangi CPK 540 straipsnio 1 dalis numato teismui galimybę prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Vis tik nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos I. M. apeliacinio skundo argumentų akivaizdu, kad pareiškėjų I. M. ir M. M. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo patvirtinta ši sutartis, neatitinka tikrosios pareiškėjos I. M. valios.

32. Teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neatitinka vieno iš sutuoktinių – pareiškėjos I. M. valios, į tai, kad pareiškėjų I. M. ir M. M. pasirinktu būdu santuoka gali būti nutraukta tik esant abiejų sutuoktinių sutarimui dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas), konstatuoja, kad minėtos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą panaikinti priimtą teismo sprendimą, sudarant sutuoktiniams galimybę pašalinti šiuo atveju esančius santuokos nutraukimo pasekmių sutarties valios trūkumus.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

33. Išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu, įvertinus tai, kad pareiškėjos I. M. nurodytų aplinkybių aiškinimasis ir vertinimas reikštų bylos didžiosios dalies nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, o tai neatitiktų apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) bei apribotų pareiškėjų I. M. ir M. M. teisę į apeliaciją, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos I. M. apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

34. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį byloje Nr. 3K-7-38/2008).

35. Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.