- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-24
- Bylos Nr.
- 2-1336-763/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00607-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvydas Petrauskas
rašytinio proceso tvarka spręsdamas antstolės Svetlanos Kastanauskienės prašymo dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo vykdomosiose bylose Nr. 0056/14/00756 ir Nr. 0056/13/01299 vykdant VMI prie LR FM 2013-05-30 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-39785 ir 2014-01-14 sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-3509,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2015-09-14 teisme gautas antstolės Svetlanos Kastanauskienės prašymas dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo. Prašyme antstolė nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0056/14/00756 vykdo VMI prie LR FM 2013-05-30 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-39785 dėl 1486,32 Eur išieškojimo ir
vykdomojoje byloje Nr. 0056/13/01299 vykdo VMI prie LR FM 2014-01-14 sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-3509 dėl 652,21 Eur išieškojimo iš skolininkės S. G. išieškotojo VMI prie LR FM naudai. Vykdant II varžytines, 2015-06-05 gautas VĮ Registrų centro pranešimas apie e. varžytinių pabaigą ir jų nugalėtoją, po ko – pirkėjui baigus mokėjimo procedūras, turėjo būti surašytas turto pardavimo iš varžytinių aktas. Tačiau minėtas aktas nebuvo surašytas, nes vykdomoji byla 2015-06-09 kartu su patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skundą išsiųsta Švenčionių rajono apylinkės teismui kartu su 2015-05-28 skolininkės (atstovės) skundu dėl II varžytinių vykdymo sustabdymo. Išsiuntus vykdomąją bylą teismui, ji tapo sustabdyta (LR CPK 627 str. 6 d.). 2015-09-07 antstolės kontoroje gautas VMI prie LR FM raštas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, kuriuo pranešta, kad skolininkė S. G. padengė skolą, todėl išieškotojo sprendimai yra įvykdyti. 2015-09-09 teismas grąžino vykdomąją bylą. LR CPK XLI skyriuje numatyti varžytinių pabaigos ir atšaukimo pagrindai, tačiau teisės aktai nenumato atvejų, kai skola padengiama sustabdžius vykdomąją bylą ir suėjus turto pardavimo akto patvirtinimo terminui. Todėl antstolė, vadovaudamasi LR CPK 613 str., 589 str., prašo išaiškinti ar antstolis privalo tęsti priverstinio vykdymo veiksmus – patvirtinti turto pardavimo iš varžytinių aktą, kai po varžytinių pabaigos pirkėjui įmokėjus visą sumą už varžytinėse parduotą turtą, gautas išieškotojo pranešimas apie tai, jog skolininkė padengė skolą, todėl vykdomieji dokumentai yra įvykdyti. Prašyme nurodo, kad antstolei kyla klausimas dėl LR CPK 715 str. įtvirtintos teisės normos – iš varžytynių parduoto turto nuosavybės teisės perėjimo momento, kur pasakyta, kad nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą turtą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymą atsisakytina priimti.
Įstatyme įtvirtinta antstolio teisė kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti vykdymo procese (LR CPK 589 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad abi teisės normos, tiek LR CPK 278 str. 1 d., tiek 589 str. 1 d., sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2007). Atsižvelgiant į LR CPK 278 str. 1 d. ir 589 str. 1 d. nuostatų tikslą – pašalinti teismo sprendimo trūkumus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką taikant šias teisės normas, pagal kurias išaiškinta, kad teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009), teismas konstatuoja, jog numatydamas LR CPK 589 str. 1 d. galimybę antstoliui kreiptis į teismą su prašymu tiek dėl teismo sprendimo vykdymo išaiškinimo, tiek dėl įstatymo ar kito teisės akto normos, kurią reikia taikyti vykdymo procese išaiškinimo, įstatymų leidėjas šią galimybę siejo vien su teismo priimto sprendimo vykdymu. Todėl kilus minėtiems klausimams vykdant ne teismo priimtus sprendimus, LR CPK 589 str. 1 d. nuostatos taikomos negali būti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad klausimas dėl teisės akto normos aiškinimo vykdomosiose bylose Nr. 0056/14/00756 ir Nr. 0056/13/01299 antstolei kilo vykdant VMI prie LR FM 2013-05-30 sprendimą Nr. (23.17-08)-320-39785 ir 2014-01-14 sprendimą Nr. (23.31-08)-320A-3509. Valstybės mokesčių inspekcijos išduoti sprendimai nėra teismo priimti procesiniai dokumentai, o LR CPK 589 str. 1 d. nustatytas reglamentavimas negali būti aiškinamas plečiamai taip, kad teismas vykdymo procese gali aiškinti kitos institucijos, šiuo atveju VMI sprendimą, todėl teismas, remdamasis LR CPK 589 str. sprendžia, jog nagrinėjamu atveju teismas nekompetentingas aiškinti minėtų sprendimų vykdymo tvarkos arba įstatymo ar kito teisės akto normų, kurias reikia taikyti šių sprendimų vykdymo proceso metu. Kitoks šio reglamentavimo aiškinimas reikštų, kad teismas vykdymo procese revizuoja įstatymu įgalioto asmens priimtą civiliniame procese vykdytiną dokumentą, kurio teismas nepriėmė ir jo turinio netyrė.
Įstatyme – LR CPK 589 str. įtvirtintas kreipimasis dėl teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo yra procesinis institutas, skirtas tokio procesinio sprendimo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimui, kai ji yra neaiški vykdymo tvarka, o ne paties Civilinio proceso kodekso normų ar kitų norminių aktų aiškinimui, tuo tarpu antstolės pateiktame prašyme yra prašoma išaiškinti Civilinio proceso kodekso, reglamentuojančių vykdymo procesą, normų taikymą vykdant VMI prie LR FM 2013-05-30 ir 2014-01-14 sprendimus. Taigi, iš pateikto prašymo matyti, kad antstolė abejoja, kokius veiksmus gali atlikti VMI prie LR FM priimtų sprendimų vykdymo procese, todėl atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; kt.). Nurodytos nuostatos ir jų išaiškinimai kasacinio teismo praktikoje suponuoja išvadą, kad antstolis neturi pareigos vertinti LR CPK normomis imperatyviai nustatyto teisinio reglamentavimo, o privalo vykdyti jam pavestas funkcijas.
Įstatyme numatyta antstolio procesinė teisė kreiptis dėl įstatymo ar kito teisės akto normos išaiškinimo neturi būti suprantama kaip teismo pareiga antstoliui teikti teisines konsultacijas dėl jo kompetencijai priskirtinų funkcijų vykdymo. Teismas taip pat pažymi, kad antstolis, būdamas valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.), privalo pats savarankiškai spręsti klausimus, kurie yra antstolio kompetencijoje, tame tarpe ir dėl antstolio pareiškime teismui keliamo klausimo.
Teismas atkreipia dėmesį, kad atliktus antstolio veiksmus vykdymo procese tiek skolininkas, tiek kiti su vykdymu susiję asmenys, turi teisę skųsti teismui LR CPK 510-513 str. nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 137 str. 2 d. 1 p., teismas
nutaria:
Atsisakyti priimti antstolės Svetlanos Kastanauskienės prašymą dėl dviejų VMI prie LR FM sprendimų (vykdomoji byla Nr. 0056/14/00756 ir Nr. 0056/13/01299) vykdymo tvarkos ar kito teisės akto normos išaiškinimo, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.