Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.2.14.1.2.1; 2.4.2.1; 2.4.6.1

2025 m. kovo 25 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio, Audriaus Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

G. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir jam skirta bausmė laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. M. paskirta bausmė laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 28 (dvidešimt aštuonių) MGL (1054,48 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt keturių eurų 48 ct)) dydžio bauda, ir G. M. paskirta subendrinta galutinė bausmę laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 28 (dvidešimt aštuonių) MGL (1054,48 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt keturių eurų 48 ct)) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai į paskirtos bausmės laiką G. M. įskaitytas suėmimo laikas nuo jo sulaikymo 2024 m. lapkričio 11 d. 11.40 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

G. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2025 m. sausio 9 d.

Nuosprendžiu išspręsti ir kardomosios priemonės ir daiktinių įrodymų klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. G. M. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. vasario 18 d., apie 19.40 val., atėjęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), pardavėjos K. V. akivaizdoje, tyčia atvirai pagrobė ant prekystalio padėtą, jo paprašytą parduoti, 0,5 litro talpos brendžio butelį „Tores 10“, kurio vertė 11,99 Eur bei pakelį cigarečių „Winston Blue“, kurio vertė 4,00 Eur, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrobiant turtą iš viso padarė 15,99 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. M. nesutinka su priimtu nuosprendžiu paskirta bausme ir prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. sausio 9 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti švelnesnę bausmę.

3. Atsiliepimų į nuteistojo G. M. apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdyje nuteistojo G. M. gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinio skundo netenkinti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

6. Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir G. M. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal 178 straipsnio 2 dalį. Tačiau nuteistasis prašo jam skirti švelnesnę bausmę.

Dėl G. M. paskirtos bausmės

7. Kaip minėta, nuteistasis G. M. kelia bausmės individualizavimo klausimą, prašydamas ją sušvelninti.

8. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014 ir kt.). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

9. Už BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bausmė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų ( 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925). Ši nusikalstama veika yra padaroma tiesiogine tyčia ir priskiriama apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis), nes už ją baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija šešerių metų laisvės atėmimo. Pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060. Pagal BK 3 straipsnio 1 dalį veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Vadovaujantis BPK 362¹ straipsniu, įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tačiau pagal sisteminį baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų aiškinimą nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka kitais pagrindais ir nustačius BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą, apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktyvaus teismo konstitucine samprata, taip pat siekdamas proceso greitumo ir racionalumo, gali priimti BPK 362¹ straipsnio 4, 5 dalyse numatytus sprendimus, taip pat, remdamasis BK 2 straipsniu bei BPK 3 straipsnio nuostatomis, nutraukti baudžiamąjį procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-635-976/2015). 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060 buvo pakeista BK 178 straipsnio 2 dalis, tačiau minėtu pakeitimu iš alternatyvių bausmių sąrašo buvo pašalinta viešųjų darbų bausmė, vadinasi, nuteistojo padėtis nėra lengvinama, todėl minėtas įstatymas šiuo konkrečiu atveju negali būti taikomas.

10. Skundžiamu nuosprendžiu G. M. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) ir jam skirta bausmė laisvės atėmimas 1 metams, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 8 mėnesiams, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 28 (dvidešimt aštuonių) MGL (1054,48 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt keturių eurų 48 ct)) dydžio bauda, ir G. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 28 (dvidešimt aštuoni) MGL (1054,48 Eur (vienas tūkstantis penkiasdešimt keturi eurai 48 ct)) dydžio bauda. Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2024 m. lapkričio 11 d. 11.40 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (2025 m. sausio 9 d.). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad G. M. baustas administracine tvarka, paskirtų bausmių nemoka, anksčiau teistas 5 kartus, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, o būtent praėjus vos kelioms dienoms po to, kai buvo paleistas atlikęs arešto bausmę už ankstesnį teistumą, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nuteistasis nedaro išvadų iš savo ankstesnių teistumų. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad G. M. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pagrįstai pripažinta lengvinančia nuteistojo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be atsakomybę lengvinančios aplinkybės byloje teisingai nustatyta ir apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

11. Nagrinėjamoje byloje svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai bei papildymai, priimti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 51, 40-1, 58-1, 72-5, 72-6, 72-7, 72-8 straipsniais įstatymu (toliau – ir BK pakeitimo ir papildymo įstatymas). Be kita ko, BK pakeitimo ir papildymo įstatymo 7 straipsniu pakeistos BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 51, 40-1, 58-1, 72-5, 72-6, 72-7, 72-8 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnio pakeitimo įstatyme numatyta, kad šiame įstatyme išdėstytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnių nuostatų galiojimas laiko atžvilgiu nustatomas pagal BK 3 straipsnio nuostatas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą taisyklę. Būtent minėtoje 3 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. Kaip minėta, BK 27 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios recidyvo klausimą, nuostatų pakeitimai įtvirtinti BK pakeitimo ir papildymo įstatymo 7 straipsnyje, vadinasi, taikytinos ir šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje.

12. Iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 27 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) buvo numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Naujojoje BK 27 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033 redakcija) įtvirtinta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

13. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį patvirtina, kad nuteistasis G. M. nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju padarė ne tik būdamas praeityje ne kartą teistas, tačiau ir nusikalstamos veikos padarymo metu turėdamas neišnykusį ir teisės aktų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinį nusikaltimą. Įvertinus nuteistojo G. M. asmenybę apibūdinančius duomenis, jo daugkartinius teistumus, laikytina, kad skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažinta apelianto G. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

14. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinęs visas pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus G. M. už jo padarytą apysunkį nusikaltimą pačią griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas iki 4 metų. Esant nustatytai tik vienai nuteistojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, įvertinus G. M. kriminalinę praeitį, tai, kad G. M. praeityje buvo skirtos ir švelnesnės (baudos ir arešto) bausmės, taip pat taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, taip pat įvertinus ir kitas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, daroma išvada, jog skundžiamu nuosprendžiu G. M. už jo padarytą apysunkį nusikaltimą paskirta bausmė, kuri yra itin artima straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui, savo dydžiu nėra aiškiai per griežta ar aiškiai neteisinga, atitinka apelianto asmenybę bei yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Be to, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai G. M. paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir nustatė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad G. M. ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų reikalavimų rezultatas. Dėl to nuteistajam paskirtos bausmės mažinti ar paskirti kitą bausmės rūšį nėra teisinio pagrindo. Priešingai, švelnesnės bausmės paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo G. M. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė ir dėl BK 75 straipsnio nuostatų netaikymo G. M. atžvilgiu bei tinkamai argumentavo, kodėl minėtos nuostatos taikytos būti negali.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

15. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

16. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

17. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. sausio 9 d. nuosprendį apskundė nuteistasis G. M.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėjant apeliacinį skundą nuteistąjį G. M. gynė gynėjas advokatas Anatolij Šichovcov. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. kovo 10 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo 4 ir 6 punktais, prašoma iš G. M. valstybės naudai priteisti 70,83 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

18. Svarbu pažymėti, jog nagrinėjamu atveju pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo pateikta teismui jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, šis klausimas teismo posėdžio metu svarstytas nebuvo, proceso dalyviai dėl to nepasisakė, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. kovo 10 d. pažyma paliekama nenagrinėta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-648/2021; Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-318-870/2020, Nr. 1A-271-478/2023 ir kt.).

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. M. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už G. M. suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant Šiaulių apygardos teisme palikti nenagrinėtą.