Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 40 parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu (bausme, paskirta už BK 260 straipsnio 1 dalį, apimant bausmę, paskirtą už BK 259 straipsnio 2 dalį), ir V. M. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. V. M. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas du tikslus: tikslą jas parduoti ar kitaip platinti ir be tikslo jas platinti (sau vartoti), o būtent: jis 2021 m. kovo 26 d., nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laiko, savo gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), stiklainyje su metaliniu dangteliu neteisėtai laikė gelsvos spalvos miltelius, kurių bendrą masė yra 7,845 g, o grynos psichotropinės medžiagos - amfetamino - masė juose - 1,227 g, kambaryje ant stalo dviejuose užspaudžiamuose maišeliuose neteisėtai laikė gelsvos spalvos miltelius, kurių bendra masė yra 5,061 g, o bendra grynos psichotropinės medžiagos - amfetamino masė juose - 0,32 g, taip pat minėtame name, kambaryje ant stalo, geltonos spalvos plastikinėje dėžutėje - užspaudžiamame maišelyje, neteisėtai laikė baltos spalvos miltelius, kurių masė yra 4,134 g, o grynos psichotropinės medžiagos - amfetamino masė juose - 0,266 g, bei kambaryje popieriniame lankstinuke, neteisėtai laikė pilkos spalvos mitelius, kurių masė yra 0,541 g, o grynos psichotropinės medžiagos - amfetamino masė juose - 0,032 g, šias visas psichotropines medžiagas neteisėtai, turėdamas du tikslus: tikslą parduoti ar kitaip platinti ir be tikslo platinti (sau vartoti) laikė iki tol, kol 2021 m. kovo 26 d., nuo 17.00 val. iki 17.45 val., jas minėtoje vietoje kratos metu rado bei paėmė Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VA VPK) Vilniaus rajono 1 - ojo veiklos skyriaus pareigūnas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

V. M. apeliacinis skundas atmestinas

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs jokių apeliacinio skundo ribas peržengiančių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamoje byloje nuteistasis V. M. ginčija jo veiksmų kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nes duomenų, patvirtinančių, kad jis padarė šią veiką, nėra, prašo jį išteisinti arba sušvelninti paskirtąją bausmę.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį

6. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Nagrinėjamu atveju kaltinimas V. M. pareikštas ir skundžiamu nuosprendžiu jis, be kita ko, nuteistas už neteisėtą psichotropinių medžiagų laikymą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Taigi, V. M. inkriminuotas vienas iš alternatyvių BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytų požymių – laikymas.

7. Kasacinės instancijos teismo praktikoje neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas aiškinamas kaip šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-353/200, 2K-162/2011 ir kt.). Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikymu pripažįstamas ne tik medžiagų turėjimas su savimi, bet ir jų turėjimas patalpoje ar kitoje vietoje.

8. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog nuteistasis V. M. savo gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą amfetaminą, kurios bendra masė 17,581 g., o grynos medžiagos masė 1,845 g. Šias medžiagas nuteistasis laikė iki tol, kol 2021 m. kovo 26 d. jas minėtoje vietoje kratos metu rado bei paėmė Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono 1 - ojo veiklos skyriaus pareigūnas. Rastų psichotropinių medžiagų kiekio, rūšies nuteistasis V. M. neginčija.

9. Psichotropinių medžiagų laikymo faktas BK 260 straipsnio 1 dalies kontekste yra pripažįstamas nusikalstama veika, tik tokiu atveju, jei asmuo suvokė, kad tos medžiagos yra psichotropinės, ir turėjo tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Šiuo atveju nekyla abejonių, kad V. M. suvokė, jog laiko psichotropines medžiagas, kadangi: 1) 2021 m. kovo 31 d. specialisto išvada Nr. T-N 712/2021 (01) patvirtina, jog V. M. šlapime rasta amfetamino, t. y. nustatytas psichotropinės medžiagos – amfetamino – vartojimo faktas (t. 2, b. l. 177), taigi V. M. vartojo psichotropinę medžiagą, kuri buvo rasta jo gyvenamojoje vietoje; 2) pats nuteistasis, tame tarpe ir apeliaciniame skunde, nurodė, kad vartoja amfetaminą; 3) nuteistasis anksčiau 3 kartus teistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį; 4) laikymo fakto kaip jau minėta neginčija V. M.. Minėti duomenys pakankami išvadai, kad V. M. suvokė, kad gyvenamojoje vietoje buvusios medžiagos yra psichotropinės.

10. Nuteistasis pripažindamas psichotropinių medžiagų laikymo faktą, ginčija tikslą jas platinti, teigia, jog psichotropines medžiagas laikė tik savo reikmėms. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymo savo reikmėms, teisėjų kolegija pažymi, kad kaltininkas, disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, gali turėti ir du tikslus – vartoti ir parduoti (ar kitaip platinti), tokiu atveju kaltininko veika kvalifikuotina kaip idealioji BK 259 straipsnyje ir 260 straipsnyje nurodytų nusikaltimų sutaptis. BK 260 straipsnio 1, 2 dalies dispozicijoje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“, reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir bylos faktinėmis aplinkybėmis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi kaltininko atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastos priemonės (svarstyklės ir t. t.), ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis kaltininko namuose, ir pan.), ar buvo susitarimas su vartotoju ir kitos faktinės bylos aplinkybės. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-71-495/2021, 2K-1-719/2020).

11. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas yra subjektyvusis BK 260 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų požymis, todėl, kaip ir kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties požymis, turi būti įrodytas ir tinkamai motyvuotas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog V. M. disponuodamas psichotropinėmis medžiagomis turėjo du tikslus – tikslą tenkinti asmeninius poreikius (sau vartoti) ir tikslą parduoti ar kitaip platinti. Tokios pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės negali būti keičiamos, jos pagrįstos teisme ištirtų įrodymų visuma.

12. Teisėjų kolegijai dar kartą įvertinus bylos duomenis nekyla abejonių dėl V. M. kaltės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismo sprendimą lėmė tik nenustatyto asmens SMS žinučių turinys, nepagrįsti. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir teismo sprendimo turinio, apeliaciniame skunde minimos nenustatyto asmens SMS žinutės nelėmė pirmosios instancijos teismo išvadų pripažįstant įrodyta apelianto kaltę laikius psichotropines medžiagas su tikslu jas parduoti ar kitaip platinti. Pirmosios instancijos teismas vertino byloje surinktų įrodymų visumą, o elektorinių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole bei mobilaus ryšio telefono apžiūros protokole fiksuoti duomenys teismo buvo detaliai aptarti, vertinti lyginant su kitais bylos įrodymais.

13. Pirmosios instancijos teismas surinktus byloje įrodymus įvertino tinkamai ir pagrįstai nustatė, kad V. M. neteisėtai laikė psichotropines medžiagas ne tik savo asmeninėms reikmėms, bet ir turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti. Darydamas tokią išvadą teismas visų pirma vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų R. G. ir V. J. parodymais, kurie atitiko kitus byloje surinktus įrodymus. Nors pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-545/2012, 2K-35/2013).

14. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. G. tvirtino pirkdavęs iš V. M. pscichotropines medžiagas, būtent amfetaminą, chimkę, vykdavęs pas jį į namus, mokėdavo 20 eurų, t. y. pakankamai detaliai nurodė psichotropinių medžiagų įgijimo aplinkybes (asmenį, medžiagos rūšį, kainą). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. G. parodė, jog iš V. M. kelis kartus pirko narkotines medžiagas, už „chimkę“ ir amfetaminą sumokėdavo 20 Eur ir gaudavo minėtų narkotinių medžiagų. Pirkdamas narkotines medžiagas jis gaudavo pasiūlymą pirkti daugiau ir sumokėti mažiau ir iš to suprato, kad jis turi daug narkotinių medžiagų (t. 2, b. l. 159-160). Liudytojas V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog susitikimo metu su V. M., šis jam pasiūlė įsigyti amfetamino 1 g už 10 ar 12 Eur. Taip sužinojo, kad iš V. M. galima įsigyti amfetamino. Jis iš jo pirko 2 kartus po gramą, paskutinį kartą pirko kovo mėnesį, važiuodavo į namus (t. 2, b. l. 166-167). Taigi, tiek liudytojas R. G., tiek liudytojas V. J. vienodai nurodė aplinkybę, pas ką ir kur jie įgydavo psichotropinę medžiagą (pas V. M. namuose).

15. Teisme tiek V. J., tiek ir R. G. parodymus pakeitė. Liudytojas R. G. teisme teigė pirkęs iš V. M. cigaretes ir spiritą, o narkotinių medžiagų niekada nepirkęs. V. J. aiškino, kad važiavo pas Vladislavą į Grigaičius gauti amfetamino, tačiau pastarasis jį apgavo, nors sumokėjo 20 eurų už 1,5 g. amfetamino, tačiau gavo cukraus pudros. Teisme apklausta liudytoja vyresnioji tyrėja K. E., atlikusi liudytojų R. G. ir V. J. apklausas, parodė, kad tiek liudytojas R. G., tiek liudytojas V. J. jai apklausos metu nurodė, kad pirko iš V. M. psichotropines medžiagas - amfetaminą, nurodė V. M. gyvenamąją vietą, apibūdino, kur gyvena, iš kur pažįsta, kada susipažino, už kiek ir kiek pirko (4 t., b. l. 146-148). Liudytoja K. E. patvirtino R. G. parodymus surašiusi kiek įmanoma pažodžiui, pastarasis buvo supažindintas su protokolu, perskaitė, pastabų neturėjo, o jokios kalbos apie cigarečių ar alkoholio pirkimą nebuvo, R. G. atsakymus ji suprato. Nurodė, kad apklausė liudytoją V. J., pastarojo parodymus surašė beveik pažodžiui, jis protokolą perskaitė, pastabų neturėjo. Byloje nenustatyta, kad liudytoja būtų suinteresuota apkalbėti V. J. ar R. G.. Būtent ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų R. G. ir V. J. parodymai atitiko vieni kitus, neprieštaravo elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole, mobiliojo ryšio telefono „Xiaomi Redmi 6A“ apžiūros protokole užfiksuotiems duomenis, todėl pirmosios instancijos teismas jai pagrįstai vadovavosi. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino liudytojų R. G. ir V. J. parodymus, pagrįstai nesivadovavo jų parodymais, duotais teisme, kadangi jų nurodytų aplinkybių, kad V. M. pardavinėtų cukraus pudrą, degtinę ar cigaretes, nepatvirtina jokie kiti ištirti bylos duomenys. V. M. versija, kad jis pardavinėjo degtinę ir cigaretes atsirado tik teisme, be kita ko, ji niekaip nepaneigia V. M. psichotropinių medžiagų laikymo fakto turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti.

16. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas (1 t., b.l. 154-201), mobiliojo ryšio telefono „Xiaomi Redmi 6A“ apžiūros protokolas (2 t., b. l. 118-149) patvirtina V. M. intensyvų bendravimą su nenustatytasis asmenimis, pokalbių metu vartojamas žargonas, tiesiogiai prekė neįvardijama, minima: „neragavai jau seniai“, „įkalė, net surietė“, „yra normalus“, „bombikę duosiu“, „atominis!“, „aš tau duosiu gero labai“, „yra įdomaus jeigu daugiau ten, tai po 9“, „aš gavau geros temos“, „yra labai geras“; „kažko labai gero yra“, taip pat deramasi dėl kainos: „10 ar 12?“. Be kita ko, fiksuotas ir V. M. bendravimas su V. J. 2021 m. kovo 19 d., 2021 m. kovo 24 d., kuriuose tiesiogiai neįvardijama prekė, vartojamas žargonas, o pokalbių turinys leidžia spręsti, kad kalbama apie narkotines medžiagas (vartojamos frazės: „Pabėgiosi?“, „Po šnerves?“, „ aš tau čia na, čia galiu įtraukti į šitą, ta prasme į virimą, čia“, tu gali irgi normaliai paturėti šito visko“, V. M. nurodo V. J.: „Na žiūrėk, tai tavo interesuose, aš tiesiog tau draugiškai norėjau“, „Tai ne tame reikalas, aš tau noriu duoti, kad tu pinigų padarytum ir man, ir sau“), tariamasi dėl kainos :“dešimt ar dvylika?“, į ką V. M. atsako „dešimt“. Toks konspiruotas bendravimas ir jo turinys tik patvirtina teismo išvadą dėl V. M. laikymo psichotropinės medžiagos su tikslu jas parduoti ar kitaip platinti. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, liudytojų R. G., V. J., K. E. parodymus, sujungęs juos į nuoseklią loginę grandinę, pagrįstai konstatavo, kad V. M. laikė psichotropines medžiagas ne tik sau vartoti, bet ir turėdamas tikslą jas platinti. Teismas tinkamai įvertino byloje esančias faktines aplinkybes ir pagrįstai V. M. veiką kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį.

17. Nuteistojo V. M. tikslą laikytas psichotropines medžiagas ne tik vartoti asmeniškai, bet ir jas parduoti ar kitaip platinti patvirtina V. M. gyvenamojoje vietoje kratų metu rastų psichotropinių medžiagų kiekis, išfasavimas, radimo vietos. Kratos metu pas apeliantą buvo rasta psichotropinių medžiagų, kurių kiekis 17,581 g. (7,845+0,925+4,136+4,134+0,541), o grynos medžiagos kiekis 1,845 g (1,227+0,052+0,268+0,266+0,032). Toks grynos medžiagos kiekis, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, nėra laikomas labai mažu, ir gerokai tokį kiekį viršija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, nedidelis kiekis amfetamino – sudaro 0,2 g. Minėta psichotropinė medžiaga buvo rasta skirtingose vietose, V. M. pateikė stiklainį su milteliais viduje, kambaryje ant stalo buvo rasti du polietileniniai užspaudžiami skirtingo dydžio maišeliai, dar vienas polietileninis maišeliais su milteliais viduje buvo rastas dėžutėje, bei rastas vienas popierinis lankstinukas. Milteliai, kurių sudėtyje buvo rasta psichotropinės medžiagos amfetamino, skirtingų spalvų – geltonos, baltos ir pilkos, o ant svarstyklių remiantis specialisto išvada ( 2 t., b. l. 24-31) rasta ne tik amfetamino pėdsakų, bet ir psichotropinės medžiagos – 4 -Fluoro-MDMB-BUTINACA pėdsakų. Tikslą platinti pagrindžia V. M. gyvenamosios vietos kratos metu rastos elektroninės svarstyklės ir metalinis šaukštas, ant kurio taip pat rasta psichotropinės medžiagos pėdsakų.

18. Nuteistasis V. M. teigia, kad visos kratos metu rastos psichotropinės medžiagos buvo skirtos jo reikmėms. Specialisto išvada nustatyta, kad V. M. šlapime rasta amfetamino, o opijatų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, etilo alkoholio nerasta (2 t., b. l. 177). Taigi byloje nustatyta, kad nuteistasis naudojo psichotropines medžiagas ir savo reikmėms. Virgi, pastebėtina, kad vien tai, jog nuteistasis pats vartojo psichotropines medžiagas, savaime nereiškia, kad jis neturėjo tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti, tuo labiau, kad tokį nuteistojo tikslą patvirtina visuma surinktų byloje įrodymų, kurie aptarti šios nutarties 14-17 punktuose.

19. Nuteistojo skundo argumentai, jog nėra nustatytas nei vienas narkotikų platinimo atvejis, nėra nustatyta kokias narkotines medžiagas ir kam jis pardavė, neturi reikšmės, kadangi BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti bei narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą. Šiuo atveju pardavimo objektyvusis požymis jam nėra inkriminuotas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje atkreipus dėmesį į tai, kad dispozicijose objektyvieji veikos požymiai išvardyti kaip alternatyvūs, išaiškinta, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 259 ar 260 straipsnius kilti pakanka bent vienos iš juose nurodytų veikų padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-488/2009). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas jį nuteisė už psichotropinių medžiagų laikymą, turint tiek tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, tiek ir be tikslo jas platinti, todėl tai, jog nenustatytas psichotropinių medžiagų pardavimo faktas, veikos kvalifikavimui jokios įtakos neturi.

20. Ištyrus įrodymus teisme nebuvo nustatyta aplinkybės, kiek psichotropinių medžiagų buvo skirta apelianto asmeniniam vartojimui, o kiek ? platinimui. Tačiau pagal teismų praktiką, nenustatytas konkretus narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis, skirtas asmeniniam vartojimui ir pardavimui ar kitokiam platinimui, pats savaime nepaneigia tikslo – parduoti ar kitaip išplatinti narkotines/psichotropines medžiagas. Narkotinių/psichotropinių medžiagų dalį skirtą platinimui privaloma nustatyti tik tuo atveju, kai veika yra kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 2 ar 3 dalis. Kvalifikuojant konkrečius veiksmus pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, platinimui skirtas narkotinių/psichotropinių medžiagų kiekis nėra reikšmingas, šiuo atveju, esminė aplinkybė yra pats tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines, psichotropines medžiagas buvimas (LAT 2009-10-06 nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-195/2009, Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendis, baudžiamoji byla Nr. 1A-366-165/2016).

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad V. M. psichotropinę medžiagą - amfetaminą laikė turėdamas du tikslus, t.y. turėdamas tikslą vartoti pats ir su tikslu šią psichotropinę medžiagą parduoti ar kitaip platinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistąjį V. M. kaltu padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, taigi, tenkinti apelianto skundo ir V. M. išteisinti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

Dėl paskirtos bausmės

22. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

23. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė.

24. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

25. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padaręs asmuo yra baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų. BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą padaręs asmuo yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu. Pirmosios instancijos teismas V. M. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje skyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje skyrė 40 parų arešto bausmę.

26. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas V. M. skirtą bausmę, atsižvelgė į tai, kad V. M. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia. V. M. teistas trylika kartų (iš jų daug kartų už apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje), turi neišnykusių teistumų, nusikalstamas veikas padarė būdamas lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos ir kontroliuojamas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, administracine tvarka baustas, bedarbis, iki suėmimo registruotas Užimtumo tarnyboje. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, jis padarė būdamas recidyvistu. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, skirtina vienintelė šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Teismas bausmės terminus parinko artimesnius sankcijose numatytiems vidurkiams, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad anksčiau paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės nesustabdė jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nuteistasis 13 kartų teistas (iš jų - 3 kartus už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnyje), yra pripažintas recidyvistu, daug kartų baustas administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, kad V. M. yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir nusikalsti, anksčiau taikytos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesio pokyčiams neturėjo, nebuvo veiksmingos, nuteistasis ir toliau sistemingai darė naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad bausmės tikslai nuteistajam gali būti pasiekti tik už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – areštą, o už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką – vienintelę sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Švelninti paskirtą bausmę ar vertinti, kad bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti švelnesnėmis bausmėmis, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo.

28. Teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas jam negalėjo skirti didesnės nei sankcijos minimumas bausmės, o paskirtoji bausmė, kuri artimesnė bausmės vidurkiui, yra per griežta. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė nei sankcijos vidurkis, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje – 40 parų arešto bausmę. Paskirtų bausmių dydis nėra per griežtas, tokios bausmės yra teisingos, atitinkančios BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, švelninti nuteistajam paskirtų bausmių dydį iki minimalaus, nėra teisinio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, jog paskirta bausmė yra neteisinga ar aiškiai per griežta ir neproporcinga padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui.

29. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirta už atskiras nusikalstamas veikas ir galutinė subendrinta bausmė yra tinkama bei būtina norint įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus, jos švelninti ar vertinti, kad bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti švelnesnėmis bausmėmis, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. M. apeliacinį skundą ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.