- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-08
- Bylos Nr.
- e2S-1349-264/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00328-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. S., J. S.
- Pareiškėjas
- UAB „Bio Supplies“
- Kategorijos
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.18Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės
- 3.5.21.1Išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens R. S. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2VP-288-308/2017 pagal pareiškėjos UAB „Bio Supplies“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys R. S., J. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja (išieškotoja) UAB „Bio Supplies“ prašė nustatyti, kad skolininkui J. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso 2 533,02 Eur piniginės lėšos, esančios Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sąskaitoje, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad antstolė J. J. vykdo Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-673-308/2015 dėl 17 377,20 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko J. S. išieškotojos UAB „Bio Supplies“ naudai. 2016 m. spalio 26 d. antstolės J. J. patvarkymu Nr. S-160018949 areštuotas skolininkui ir skolininko sutuoktinei bendrąja jungtine nuosavybe priklausantis turtas – 5 066,04 Eur piniginės lėšos, esančios Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sąskaitoje.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 15 d. nutartimi prašymą tenkino. Nustatė, kad vykdant vykdomąjį dokumentą Nr. e2-673-308/2015 skolininkui J. S. asmeninės nuosavybės teise, priklauso 2 533,02 Eur piniginės lėšos, esančios Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sąskaitoje, su sąlyga, kad šios lėšos R. S. bus išmokėtos iki faktiško jų santuokos nutraukimo. J. S. dalis bendrojoje jungtinėje jo ir R. S. nuosavybėje vykdymo procese nustatyta tikslu išieškoti iš skolininko turto dalies.Teismas darė išvadą, kad yra visos sąlygos tenkinti išieškotojos pareiškimą. R. S. kitos pajamos laikytinos bendrąja jungtine J. S. ir R. S. nuosavybe. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.123 str. 1 d., nukrypti nuo lygių dalių principo, numatyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 str. 1 d., teismas darė išvadą, kad pusė R. S. kitų gautinų pajamų priklauso skolininkui.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo R. S. prašo panaikinti 2017 m. vasario 15 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Ūkio pinigai yra kaip ūkio ūkininko parama su gaunamais Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos piniginėm lėšom. Šios lėšos buvos skiriamos žemės ūkio įdirbimui, ūkio plėtimui. J. S. iš asmeninės suinteresuoto asmens sąskaitos yra išgryninęs 4 796,51 Eur lėšų. Atsižvelgus į nurodytus faktus pareiškėja UAB „Bio Supplies" neturi teisės į paramos už žemės ūkio naudmenas pasėlius ir kitus plotus paraiškos gautus pinigus, kuriuos išmoka Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos. Nuo 2016 m. pavasario suinteresuoto asmens R. S. ir skolininko J. S. santuoka iširusi.Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja (išieškotoja) UAB „Bio Supplies" prašo atmesti suinteresuoto asmens R. S. atskirąjį skundą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie argumentai: Aplinkybė, kad piniginės lėšos, esančios Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sąskaitoje, būtų panaudotos žemės ūkio sąnaudų kompensavimui, nei panaikina sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą, nei apriboja išieškojimo iš šių piniginių lėšų galimybes. 2011 m. vasario 7 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spręsdamas civilinę bylą Nr. 3K-3-32/2011 pripažino, kad nei Europos Sąjungos teisės aktai, nei nacionalinės teisės aktai nenustato draudimo nukreipti priverstinį išieškojimą iš ES finansinės paramos (tiesioginių išmokų). Teismas atkreipė dėmesį, kad šių tiesioginių išmokų mokėjimas nepriklauso nuo jų panaudojimo tikslų. Tiesioginių išmokų gavėjui įvykdžius teisės aktuose nustatytas jų gavimo sąlygas, šios išmokos laikytinos paramos gavėjo turtu. Suinteresuotas asmuo neįrodė, kad žemės ūkiui naudojo savo asmenines lėšas, todėl galioja bendrosios jungtinės nuosavybės teisinio režimo prezumpcija, o kartu ir skolininko teisė į dalį šių lėšų ir jos kompensavimą, vadinasi, ir ½ dalį 5 066,04 Eur piniginių lėšų, esančių Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sąskaitoje. Netgi jei suinteresuotas asmuo būtų įrodęs, kad šios lėšos bus skirtos ūkio funkcionavimui, jos vis tiek laikomos bendrąja jungtine nuosavybe, kadangi ūkis įregistruotas jau po santuokos sudarymo. Tai, kad po santuokos sudarymo įgytos piniginės lėšos buvo laikomos sutuoktinės R. S. vardu atidarytoje sąskaitoje nepanaikina jų bendrosios jungtinės nuosavybės teisinio režimo. Santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-396/2014). Suinteresuotas asmuo nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šių piniginių lėšų bendrosios jungtinės nuosavybės statusą, todėl lieka galioti bendrosios jungtinės nuosavybės teisinio režimo prezumpcija. 2017 m. kovo 1 d. nutartimi Varėnos rajono apylinkės teismas nustatė suinteresuoto asmens pateikto atskirojo skundo trūkumus ir nurodė 14 dienų terminą trūkumams pašalinti. Suinteresuotas asmuo 2017 m. kovo 23 d. pateikė patikslintą atskirąjį skundą, tačiau šis atskirasis skundas taip pat yra su trūkumais (neteisingai nurodytas procesinio dokumento pobūdis; suinteresuotas asmuo nesuformulavo aiškaus prašymo (reikalavimo); Suinteresuotas asmuo skundžiamos nutarties tariamą nepagrįstumą ar neteisėtumą grindžia aplinkybėmis, nesusijusiomis su šios bylos dalyku) kas sudaro pagrindą palikti atskirąjį skundą nenagrinėtu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta, kad vykdant vykdomąjį dokumentą Nr. e2-673-308/2015 skolininkui J. S. asmeninės nuosavybės teise, priklauso 2533,02 Eur piniginės lėšos, esančios Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sąskaitoje, su sąlyga, kad šios lėšos R. S. bus išmokėtos iki faktiško jų santuokos nutraukimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolės J. J. kontoroje vykdomas Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. vykdomasis raštas Nr. e2-673-308/2015 dėl 17 377,20 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko J. S. išieškotojos UAB „Bio Supplies“ naudai. 2016 m. spalio 26 d. antstolė priėmė patvarkymą areštuoti skolininkui J. S. ir jo sutuoktinei R. S. priklausančias išmokėti pinigines lėšas. Arešto mastas – 21 000 Eur. Antstolė J. J. 2017 m. vasario 8 d. raštu pasiūlė išieškotojai kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko J. S. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su R. S. nustatymo. J. S. ir R. S. yra susituokę (duomenys neskelbtini). Išieškotoja pateikė teismui prašymą dėl skolininko J. S. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su R. S. nustatymo. Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 15 d. skundžiama nutartimi išieškotojos prašymą tenkino. CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Išieškotojo reikalavimu, teismas nutartimi nustato skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 str. 2 ir 4 d.). Vykdymo proceso normos taip pat nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.).Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į jo asmeninį turtą, į jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo.Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendroji sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Pagal CK 3.87 straipsnio 2 dalį, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Laikytini nepagrįstais apeliantės argumentai, kad UAB „Bio Supplies" neturi teisės į paramos už žemės ūkio naudmenas pasėlius ir kitus plotus paraiškos gautus pinigus, kuriuos išmoka Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.Civilinio proceso kodekso 739 straipsnis pateikia baigtinį pinigų sumų, iš kurių negalima išieškoti, sąrašą t. y. negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; išeitinės išmokos. Kaip matyti, šiame sąraše nėra nurodoma, kad į paramos už žemės ūkio naudmenas pasėlius ir kitus plotus paraiškos gautus pinigus, kuriuos išmoka Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos negali būti vykdomas išieškojimas.Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodoma, kad tiesioginių išmokų mokėjimas nepriklauso nuo jų panaudojimo tikslų. Tiesioginių išmokų lėšos yra paramos gavėjo turtas šiam įvykdžius teisės aktuose nustatytas tiesioginių išmokų gavimo sąlygas. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nei Europos Sąjungos teisės aktai, nei nacionalinės teisės aktai nenustato draudimo nukreipti priverstinį išieškojimą iš ES finansinės paramos (tiesioginių išmokų), kas gali būti paaiškinama savarankiškais teisinio reguliavimo objektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2011). Be to, pažymėtina ir tai, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos 2017 m. vasario mėnesio rašte Nr.BR6-(3.8) atsakydama į antstolės patvarkymą dėl duomenų pateikimo, nurodė, kad agentūra yra sustabdžiusi 21 000 Eur galimų išmokų pareiškėjai sumą, iš kurių išieškojimas teisės aktų nustatyta tvarka yra galimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog yra visos sąlygos tenkinti išieškotojos pareiškimą, pagrįstai nustatė skolininko J. S. turto dalį į pinigines lėšas, esančias Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sąskaitoje.Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad J. S. iš asmeninės suinteresuoto asmens sąskaitos yra išgryninęs 4 796,51 Eur lėšų taip pat nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį pripažinti neteisėta. Atskirajame skunde nurodomos aplinkybės susijusios su minėtos sumos išgryninimu apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra susijusios su skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl minėtų atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisako. Apeliantė nurodo, kad nuo 2016 m. pavasario suinteresuoto asmens R. S. ir skolininko J. S. santuoka iširusi. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu šis argumentas nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo.Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp pareiškėjų R. S. ir J. S. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Sprendimas neįsiteisėjęs, kadangi dėl jo paduotas apeliacinis skundas perduotas nagrinėti Kauno apygardos teismui nagrinėti apeliacine tvarka. Apeliacinis skundas paskirtas nagrinėti 2017 m. gegužės 15 d. 9.00 val. rašytinio proceso tvarka. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 str.). Pagal CK 3.117 straipsnį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, paneigiančių CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad skundžiamos nutarties priėmimo dieną 2017 m. vasario 15 d. J. S. ir R. S. santuoka faktiškai nėra nutraukta, nes santuoką nutraukiantis Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. priimtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, todėl teismas turėjo teisinį pagrindą J. S. ir R. S. laikyti sutuoktiniais bei spręsti dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.Atsiliepime į atskirąjį skundą išieškotoja UAB „Bio supplies“ nurodo, kad 2017 m. kovo 1 d. nutartimi Varėnos rajono apylinkės teismas nustatė suinteresuoto asmens pateikto atskirojo skundo trūkumus ir nurodė 14 dienų terminą trūkumams pašalinti. Suinteresuotas asmuo 2017 m. kovo 23 d. pateikė patikslintą atskirąjį skundą, tačiau šis atskirasis skundas taip pat yra su trūkumais (neteisingai nurodytas procesinio dokumento pobūdis; suinteresuotas asmuo nesuformulavo aiškaus prašymo (reikalavimo); Suinteresuotas asmuo skundžiamos nutarties tariamą nepagrįstumą ar neteisėtumą grindžia aplinkybėmis, nesusijusiomis su šios bylos dalyku) kas sudaro pagrindą palikti atskirąjį skundą nenagrinėtu. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų nepasisako, kadangi atskirasis skundas bylą nagrinėjančio teisėjo 2017 m. kovo 28 d. rezoliucija yra priimtas. Be to, atsiliepime nurodomi atskirojo skundo trūkumai nėra pakankami skundą palikti nenagrinėtinu. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėja UAB „Bio supplies“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti iš apeliantės 266,20 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimu. Minėtas išlaidas patvirtina PVM sąskaita faktūra Nr.2017SPLF Nr.0042, 2017 m. kovo 29 d. paslaugų suteikimo aktas, banko sąskaitos išrašas.Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 redakcija) 8.16 punktą (už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai) nustatytas 0,4 dydžio koeficientas. Taigi maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą gali būti 317,32 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2016K3 – 793,30 Eur). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjai UAB „Bio supplies“ iš suinteresuoto asmens R. S. priteistina 266,20 Eur atstovavimo išlaidų.LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės R. S. atskirąjį skundą, šios išlaidos iš apeliantės nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai UAB „Bio supplies“ (į. k. 302728594) iš suinteresuoto asmens R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 266,20 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir 20 ct) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.