- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-18
- Bylos Nr.
- 2A-140-264/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00352-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Atsakovas
- J. P.
- Ieškovas
- R. M.
- Išvadą teikia
- Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 76.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 76.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. P. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-488-714/2014 pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui J. P., institucija, teikianti išvadą byloje, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. M. ieškinyje ( b. l. 2 – 3) prašė:
- nustatyti, kad atsakovas J. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) yra M. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) tėvas;
- nustatyti nepilnamečio vaiko M. M. gyvenamąją vietą su motina (ieškove) R. M.;
- priteisti iš atsakovo dukros M. M. išlaikymui nuo jos gimimo iki jos pilnametystės po 400 Lt ( tai atitinka 115,85 Eur) periodines išmokas kas mėnesį, piniginių lėšų valdytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę;
- priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, kad 2012-06-01 pradėjo draugauti su atsakovu. Lankydavosi jo namuose, abu ketino susituokti, pranešė atsakovui, kad laukiasi. Pradžioje atsakovas dėl nėštumo nepatikėjo, o vėliau pradėjo prašyti nutraukti nėštumą, tačiau ieškovė tai atlikti atsisakė. Atsakovas tuomet rugsėjo mėnesį atsiėmėm pareikšimą dėl santuokos sudarymo ir ieškovė su atsakovu išsiskyrė. Atsakovas taip pat grasino, kad atims vaiką, nes jo gyvenimo sąlygos geresnės. Nors atsakovas pripažino tėvystę, tačiau oficialiai ją įteisinti nesutiko. Kad atsakovas yra dukros tėvas abejonių nėra, kadangi tuo metu ieškovės gyvenime buvo tik vienas vyras (atsakovas). Nuo dukters gimimo (2013-05-15) atsakovas niekaip neprisideda prie dukros išlaikymo, per visą laikotarpį dukros nei karto neaplankė ir išlaikymui neskyrė lėšų. Kadangi tarp atsakovo ir dukters jokio ryšio nėra, todėl jos gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Dukters išlaikymui prašo priteisti po 400 Lt ( tai atitinka 115,85 Eur). Nurodo, kad ieškovei nėra žinoma kokias pajamas gauna atsakovas. Ieškovė šiuo metu negali dirbti, pragyvena tik iš pašalpos, turi neįgalumą.
Atsiliepimas
Atsakovas J. P. atsiliepime ( b. l. 10) nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo skirti ekspertizę tėvystei nustatyti. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad pripažįsta, jog jis yra vaiko M. M. tėvas, sutiko, kad mergaitės gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, pripažino, kad neteikė dukrai jokio išlaikymo nuo gimimo, sutinka teikti išlaikymą 200,00Lt, paaiškino, kad yra bedarbis, gauna 500,00Lt pašalpą, turi apdailininko kvalifikaciją, tačiau darbo neranda, taip pat paaiškino, kad gyvena faktiškai Kaune su draugu, padeda draugui išlaikyti butą, atsakovas patvirtino, kad yra sveikas, daugiau išlaikytinių neturi, atsakovas taip pat paaiškino, kad iš darbo UAB „Eglįšakis“ jis išėjo savo noru, nes jam ten buvo mokamas minimalus darbo užmokestis, kuris jo netenkino.
Institucija teikianti išvadą byloje – Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad pritaria, jog vaikui M. M. būtų nustatyta tėvystė, gyvenamoji vieta paskirta su ieškove ir priteistas išlaikymas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino:
Nustatė, kad M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)gimimo akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), tėvas yra J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), o M. M. yra J. P. dukra.
Nustačius tėvystę M. M. paliko tą pačią pavardę M.
Nustatė nepilnametės M. M. gyvenamąją vietą su jos motina R. M..
Priteisė iš atsakovo J. P. išlaikymą dukrai M. M., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis 400 Lt ( tai atitinka 115,85 Eur) dydžio išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo 2013 05 15 iki M. M. sueis pilnametystė, jos lėšų tvarkytoja paskyrė jos motiną R. M.. Priteisė iš atsakovo J. P. valstybės naudai 434 Lt (125,70 Eur) žyminio mokesčio ir 1 450 Lt (419,95 Eur) teisinio atstovavimo išlaidoms atlyginti, iš viso 1 884Lt (545,64 Eur).
Atsižvelgiant į šalių paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas pripažįsta, kad jis yra ieškovės dukters tėvas, šalių nurodytas aplinkybes, ekspertizės išvadą, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.148 straipsniu, teismas nustatė, kad atsakovas yra ieškovės dukters M. M. tėvas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo dėl vaiko pavardės nėra, šalys nekėlė reikalavimo dėl pavardės pakeitimo M. M. paliko tą pačią pavardę, kaip ir jos motinos. Nesant tarp šalių ginčo, vaiko gyvenamąją vietą nustatė su jos motina R. M..
Teismas, atsižvelgiant į ekonominę situaciją, nuolat didėjantį vartotojų kainų indeksą, nurodė, kad 400 Lt ( tai atitinka 115,85 Eur) vieno iš tėvų mokama suma per mėnesį yra optimaliai reikalinga tokio amžiaus vaikui, bendra abiejų tėvų skiriama suma vaiko išlaikymui sudarytų apie 800 Lt (tai atitinka 231,70 Eur). Taip pat nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti išlaikymo forma periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, ir tų išmokų dydis atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir užtikrina abiejų tėvų turtinių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, taip pat atsižvelgiant į šalių turtinę, šeimyninę padėtį. Ieškovė nedirba, nes augina vaiką, be to, jai įsidarbinti dėl neįgalumo yra sunkiau, augindama dukrą, rūpindamasi ja kasdien ji ir taip patiria daugiau išlaidų vaiko išlaikymui, kurių kartais net neįmanoma numatyti iš anksto. Tėvo teikiamas išlaikymas turi būti toks, kad patenkintų būtiniausius vaiko poreikius, taip pat nežemintų vaiko ir jį auginančios motinos orumo. Būdamas jaunas, darbingas ir turėdamas vaiką, atsakovas privalo atsakingiau rinktis gyvenimo būdą, neatsisakyti darbo, kad galėtų teikti tinkamą išlaikymą vaikui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai
Atsakovas apeliaciniame skunde ( b. l. 47) prašo pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-08-26 sprendimą, priimti naują sprendimą ir priteisti vaiko M. M. išlaikymui 57,92 Eur periodinėmis mėnesinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Kartu su apeliaciniu skundu teikia 2014-09-25 pažymą iš Darbo biržos (b. l. 48). Apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:
1. Apeliantas neturi tokių pajamų ir turto, kad galėtų teikti 115,85 Eur išlaikymą. Nurodo, kad yra bedarbis, darbo birža siuntė į mokymus įgyti staliaus specialybę. Mokymus baigė ir šiuo metu atlieka praktiką UAB „Saloža“, gauna iš darbo biržos 202,73 Eur išmoką pragyvenimui per mėnesį.
2. Vaikas dar yra mažas ir jis turi mažesnius poreikius.
3. 2014-09-06 apeliantas sudarė santuoką, sutuoktinė laukiasi, 2014 m. lapkričio mėnesį turėtų gimti vaikas. Taigi šeimoje bus vaikas, kurį apeliantas taip pat turės išlaikyti.
Apeliantas papildomai pateikė santuokos liudijimą ( b. l. 52), medicininį pažymėjimą ( b. l. 53).
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą ( b. l. 50) prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Ieškovė nesutinka su apelianto argumentais, kad apeliantas neturi pajamų ir turto mokėti priteistą išlaikymą, kad vaiko poreikiai yra mažesni. Apeliantas pripažino, kad nenori dirbti už minimalų atlyginimą, o kito darbo be kvalifikacijos neranda. Tai tik parodo, kad apeliantas nieko nedaro, kad gautų didesnes pajamas. Apeliantas šiuo metu atlikdamas praktiką gauna 202,73 Eur išmoką. Ateityje gaus vidutinį atlyginimą ir turės galimybę teikti dukrai išlaikymą.
2. Apeliantas niekada nelankė dukros, nesidomėjo jos sveikata ir gyvenimu, nieko nežino apie dukters poreikius, todėl negali teigti, kad jos poreikiai yra mažesni.
3. Motyvas, kad apeliantas sukūrė naują šeimą ir turės dar vieną vaiką, tik turi skatinti apeliantą gauti daugiau pajamų, o nepiktnaudžiauti šia padėtimi. Be to, tai rodo, kad jis sukūręs šeimą naudojasi sutuoktinės pajamomis, kurių nenurodo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliantas prašo prijungti naujus įrodymus: 2014-09-25 pažymą iš Darbo biržos ( b. l. 48), santuokos liudijimo kopiją ( b. l. 52), medicininį pažymėjimą ( b. l. 53). Apeliantas nurodo, kad prašomi prijungti dokumentai patvirtina, kad jis yra bedarbis, sudarė naują santuoką bei sutuoktinė laukiasi.
CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovo pateikti įrodymai gali turėti reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl šiuos įrodymus prijungia prie bylos.
Apeliaciniu skundu yra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas atsakovui dėl vaikui priteisto 400 Lt/mėn. dydžio išlaikymo. Kita sprendimo dalis dėl tėvystės nustatymo, vaiko pavardės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neapskųsta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apskųstos sprendimo dalies.
Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje. Vadovaujantis CPK 3.912 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Teismų praktikoje įtvirtinta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, turi derinti CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš apelianto dukters išlaikymui priteista po 115,85 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, yra objektyvi ir įrodyta, yra atitinkanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, tuo tinkamai įgyvendinant šalių lygiateisiškumo, rungimosi, įrodymų betarpiškumo principus.
CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (LAT 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (LAT 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
Apeliantas prašo sumažinti priteistą išlaikymą nuo 400 Lt iki 200 Lt/mėn., nes vaikas dar yra mažas ir jo poreikiai yra mažesni. Teigia, kad neturi tokių pajamų ir turto, kad galėtų teikti 115,85 Eur išlaikymą, yra bedarbis. Darbo birža siuntė į mokymus įgyti staliaus specialybę, kuriuos baigė ir šiuo metu atlieka praktiką UAB „Saloža“, gauna iš darbo biržos 202,73 Eur išmoką pragyvenimui per mėnesį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2014-12-15 dirba UAB „SALOŽA“, darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra 217,22 Eur. VĮ Registrų centro duomenimis nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto. VĮ Regitra duomenimis atsakovo vardu nėra registruota transporto priemonių. Atsakovas yra įgijęs dvi kvalifikacijas: apdailininko ir staliaus. Byloje nėra pateikta duomenų, kad apelianto darbingumas būtų apribotas, sumažėjęs, kad jis dėl savo sveikatos būklės negali dirbti ar turi dirbti mažesniu krūviu, nenustatytas neįgalumas. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (LAT 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (LAT 2013-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Pažymėtina, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie jo pastangas gauti geriau apmokamą darbą bei didesnes pajamas, o jo nurodytas teiktinas 57,92 Eur išlaikymo dydis neatitinka minimalių vaiko poreikių, protingumo, teisingumo, sąžiningumo ir ekonomiškumo principų, nes visuotinai žinoma aplinkybė, kad tėvai turi teikti vaikams išlaikymą dėl būtiniausių poreikių tenkinimo (CPK 182 str. 1 p.). Ieškovė šiuo metu augina vaiką iki 3 m. amžiaus, nedirba, jos turtinė padėtis nėra geresnė nei atsakovo, be to jai tenka kasdieninė vaiko priežiūra. Apeliantas neneigia, kad vaiko nelanko, kitu būdu (maistu, drabužiais ir pan.) prie jo išlaikymo neprisideda. Apeliantas neginčija byloje nustatytų būtinų vaiko poreikių, kurių užtikrinimui reikalinga apie 800 Lt/mėn.(kiekvienam iš tėvų tenka po 400 Lt/mėn.), vaikas auga, todėl jo poreikiai tik didėja.
Tai, kad apeliantas 2014-09-06 sudarė santuoką ir turės antrą vaiką, kurį pareigą išlaikyti turi ir vaiko motina, nepaneigia apelianto pareigos išlaikyti ir jau turimą nepilnametę dukrą M. M. bei nesuteikia pagrindo priteisto išlaikymo dydžio sumažinimui.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CK normas, reglamentuojančias išlaikymo vaikui dydį bei nepažeisdamas proporcingumo principo pagrįstai priteisė iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 115,85 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Apelianto skunde nurodytais motyvais naikinti sprendimo nėra pagrindo, apeliacinis skundas atmestinas, o Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.