Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintarės Bunikienės, Daivos Domeikienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Martyno Galvičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. L. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo

K. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirta jam 45 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. L. paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė.

Bausmės laiką nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš K. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 187,80 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. K. L. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2025 m. rugsėjo 26 d., apie 17 val., iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, tai yra 1 vnt. tualetinio vyrų vandens „DOLCE & GABBANA LIGHT BLUE“, 75 ml – 673417, kurio vertė 89,90 eurų bei 1 vnt. tualetinio vyrų vandens „DOLCE & GABBANA“, 50 ml – 673420, kurio vertė 97,90 eurų, taip padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 187,80 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. L. prašo jam paskirtą 30 parų arešto bausmę pakeisti į 30 eurų ar truputį didesnę baudą. Nuteistasis nurodo, kad jis nesutinka su jam skundžiamu nuosprendžiu už padarytą nusižengimą paskirta 30 parų arešto bausme. Mano, kad teismas, skirdamas jam bausmę, neįvertino aplinkybės, jog jis įsidarbino ir gali sumokėti baudą.

3. Atsiliepimų į nuteistojo K. L. apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo K. L. gynėja advokatė Naina Lanzbergienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras Šarūnas Vaicekavičius prašė nuteistojo K. L. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. sausio 22 d. nuosprendį.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

6. Nuteistasis K. L. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, jais remdamasis nustatydamas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuspręsdamas dėl K. L. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, o taip pat šią veiką kvalifikuodamas, padarė esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir K. L. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalį. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis K. L. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam už nusikalstamą veiką paskirta arešto bausme, mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta ir prašo paskirti jam švelnesnę bausmę – baudą. Todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo K. L. apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl K. L. paskirtos bausmės

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

8. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

9. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo K. L. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam K. L. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.

10. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas K. L. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą nubaudė areštu 45 paroms. Skirdamas bausmę K. L. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad K. L. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), veikė tiesiogine tyčia, į kaltininko asmenybę (K. L. teistas, nusikalstamą veiką padarė būdamas ne kartą teistas už analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei, teistumas neišnykęs, ne kartą baustas administracine tvarka už smulkias vagystes iš prekybos vietų, paskirtų baudų nesumokėjęs, taigi K. L. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nepasimokė ir nepasitaisė, savo elgesio nekontroliuoja ir nekeičia, ir toliau daro įžūlias tyčines nusikalstamas veikas, po nusikalstamos veikos padarymo, būdamas kalėjime, pradėjo dirbti, iki sulaikymo buvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra viena nuteistojo K. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo K. L. atžvilgiu bus pasiekti jam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą 45 paroms. Nuteistajam K. L. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, teisingai buvo sumažinta vienu trečdaliu. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam K. L. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė (areštas 45 paroms), kuri (kaip jau buvo minėta) dar buvo sumažinta vienu trečdaliu (iki arešto 30 parų), nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti ją ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę K. L. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų ir aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. L. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką ir nustatydamas jos dydį, būtų neįsigilinęs ar neteisingai įvertinęs. Tai, kad nuteistasis K. L. savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. K. L., būdamas anksčiau teistas už tokios pat rūšies nusikalstamas veikas nuosavybei, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šios nusikalstamos veikos padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.

12. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. L. nurodo, kad jis įsidarbino ir prašo jam už nusikalstamą veiką paskirtą arešto bausmę pakeisti bauda. Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, galimybę K. L. paskirti kurią nors iš BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytų švelnesnių bausmių rūšių nagrinėjamu atveju paneigia duomenys apie praeityje nuteistojo K. L. padarytas nusikalstamas veikas bei už jų padarymą skirtų bausmių poveikis tolimesniam nuteistojo elgesiui. K. L. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarė būdamas teistas 14 kartų, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei (t. 1, b. l. 33–45). Pažymėtina, kad nuteistajam K. L. ankstesniais teismų nuosprendžiais už nusikalstamas veikas skirtos net griežtesnės bausmės (ilgesnio termino areštas, laisvės atėmimas) teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeitė savo elgesio ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Kaip matyti iš bylos duomenų, K. L. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. spalio 11 d. nuosprendžiu, patikslintu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. spalio 21 d. nutartimi ir pakeistu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. liepos 5 d. nutartimi, be kita ko, buvo nuteistas už tos pačios rūšies nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir atlikęs dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės buvo paleistas lygtinai. Pasibaigus lygtinio paleidimo terminui iš Lietuvos probacijos tarnybos probuojamųjų asmens duomenų registro jis buvo išregistruotas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 33–45). Taigi, skundžiamu nuosprendžiu K. L. inkriminuotą nusikalstamą veiką jis padarė 2025 m. rugsėjo 26 d., praėjus tik šiek tiek daugiau nei trims mėnesiams po to, kai pasibaigė lygtinio paleidimo terminas. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, po šioje byloje aptariamos nusikalstamos veikos padarymo K. L. atžvilgiu 2025 m. spalio 30 d. priimtas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendis, kuriuo K. L. taip pat buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už veiką, kurią padarė laikotarpiu nuo 2025 m. rugsėjo 5 d. iki 2025 m. rugsėjo 27 d. (Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. spalio 30 d. nuosprendis įsiteisėjo 2026 m. vasario 5 d.). Išdėstytos aplinkybės rodo nuteistojo K. L. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, susiformavusias jo paties vertybines orientacijas ir duoda pagrindą jį vertinti kaip asmenį, linkusį nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų ir pažeidinėti įstatymus. Akivaizdu, kad nuteistasis K. L. tinkamų išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, savo neteisėtų ir pavojingų poelgių neanalizuoja. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad per pastaruosius metus už smulkias vagystes K. L. ne kartą baustas ir administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 52–55), tačiau K. L. nėra sumokėjęs nei vienos jam administracine tvarka paskirtos baudos už administracinių nusižengimų padarymą, todėl tai kelia abejonių, ar nuteistasis tinkamai vykdytų jam už nusikalstamą veiką paskirtą baudos bausmę. Byloje taip pat nėra duomenų, kad K. L. yra atlyginęs skundžiamu nuosprendžiu iš jo priteistą turtinę žalą už svetimo turto vagystę. Taigi, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teigti, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti paskyrus K. L. švelnesnę bausmę (baudą, kaip prašoma apeliaciniu skundu) nei areštas nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo paskirta ne švelnesnės, o griežčiausios rūšies bausmė, numatyta BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje, yra teisinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, K. L. švelnesnės bausmės rūšies už šią nusikalstamą veiką paskyrimas, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, suformuotų nebaudžiamumo jausmą. Tokiam asmeniui valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, skiriamos bausmės turi jį paveikti ir sulaikyti nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudaryti nebaudžiamumo iliuziją.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam K. L. už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti nuteistojo K. L. apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. sausio 22 d. nuosprendį dėl nuteistajam paskirtos bausmės nėra pagrindo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

14. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

15. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2026 m. balandžio 1 d. nutartimi nuteistajam K. L. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Naina Lanzbergienė. Apeliacinės instancijos teisme 2026 m. balandžio 28 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių dėl už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo 6 punktu, prašoma iš K. L. valstybės naudai priteisti 106,25 Eur už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

16. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021). Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo K. L. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė atmesti šį apeliacinį skundą, laikydama jį nepagrįstu, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti galioti nepakeistą. Tačiau šiuo atveju svarbu įvertinti tai, kad iki nusikalstamos veikos padarymo K. L. oficialiai nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 1, b. l. 57), po nusikalstamos veikos padarymo, būdamas kalėjime, pradėjo dirbti (t. 1, b. l. 145), tačiau duomenų apie nuteistojo pajamas ir realią turtinę padėtį byloje nėra, kaip ir duomenų, kad jis disponuotų kokiu nors turtu. K. L. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. spalio 30 d. nuosprendžiu. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, apsunkina nuteistojo galimybes sumokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nurodytą sumą antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidoms apmokėti, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymas priteisti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą K. L. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.?

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo K. L. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistojo K. L. neišieškoti.