- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-21
- Bylos Nr.
- 2S-131-796/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07596-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Advokatai
- Galina Korabliova
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) V. O. (V. O.) atstovės advokatės Galinos Korabliovos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) V. O. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys bankrutavusi kredito unija „Š.“, atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „V.“, antstolis Aleksandras Selezniovas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teisme buvo gautas antstolio persiųstas pareiškėjo (skolininko) V. O. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašė atnaujinti terminą skundui dėl antstolio veiksmų pateikti, jei antstolis laikys, kad yra praleistas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 512 straipsnyje nustatytas terminas; taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytą 6 mėnesių senaties terminą delspinigių išieškojimui ir perskaičiuoti pagal vykdomąjį raštą priskaičiuotas netesybas; perskaičiavus delspinigius, sumažinti antstolio taikyto turto arešto pareiškėjo turtui mastą. Nurodė, kad delspinigiai, jo nuomone, skaičiuojami neteisingai, yra neproporcingi, todėl turi būti perskaičiuoti. Tiek 2015 m. rugsėjo 11 d. vykdomajame rašte, tiek 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartyje dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodyta, kad išieškotiną sumą sudaro likusi nesumokėta 2 715,78 Eur skolos suma ir 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo likusios nesumokėtos skolos nuo 2015 m. vasario 27 d. Pareiškėjo manymu, antstolis, apskaičiuodamas delspinigius, nepagrįstai netaikė CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nustatyto 6 mėnesių senaties termino, tokiu būdu netesybas padarydamas daug kartų didesnes už skolą.
2. Antstolis, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė 2020 m. spalio 26 d. patvarkymą, juo su skundu nesutiko ir perdavė jį nagrinėti teismui. Pažymėjo, jog delspinigių išieškojimas vykdomas vadovaujantis pateiktu vykdomuoju raštu, išduotu dėl pareiškėjo ir išieškotojos sudarytos Taikos sutarties, kurios 10 punkte numatyta: „Atsakovams praleidus nors vieną šioje Taikos sutartyje 4.1 – 4.2 punktuose nustatytą mokėjimo terminą, laikoma, kad visos skolos mokėjimo terminas yra suėjęs ir skaičiuojami 0,5 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną nuo visos neapmokėtos skolos sumos iki visiško atsiskaitymo pagal šią Taikos sutartį.“ Antstoliui įstatymas nesuteikė teisės aiškinti ir (ar) interpretuoti vykdomojo rašto reikalavimų. Kol vykdomojo rašto reikalavimai nėra teismo pakeisti, antstolis vykdomąjį raštą vykdys taip, kaip jame nurodyta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi pareiškėjo V. O. skundas netenkintas. Nutarta, nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0010/15/03384 grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
3.1 Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/15/03384, pradėta pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-340-867/2014. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog vykdomasis raštas išduotas dėl civilinėje byloje Nr. 2-340-867/2014 ieškovės BKU „Š.“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „V.“, ir atsakovų (iš kurių vienas yra pareiškėjas) sudarytos Taikos sutarties nevykdymo. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartyje dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodyta, kad išieškotiną sumą sudaro likusi nesumokėta 2 715,78 Eur skolos suma ir 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo likusios nesumokėtos skolos nuo 2015 m. vasario 27 d.
3.2 Nustatyta, jog skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėjas pateikė gavęs 2020 m. spalio 12 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo skolininkas (pareiškėjas) informuotas, jog delspinigiai yra skaičiuojami vykdomajame dokumente nurodyta tvarka, t. y. 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo likusios nesumokėtos skolos nuo 2015 m. vasario 27 d. iki visiško atsiskaitymo; bendra apskaičiuota delspinigių suma nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2020 m. spalio 12 d. yra 27 891,03 Eur; nuo vykdomosios bylos užvedimo dienos iki 2020 m. spalio 12 d. išieškota ir išieškotojui pervesta 3 785,35 Eur suma, o skolos išieškotojui likutis su apskaičiuotais delspinigiais iki 2020 m. spalio 12 d. yra 26 721,46 Eur (iš jų 2 615,78 Eur skola ir 24 105,68 Eur delspinigių).
3.3 Pagrindinis pareiškėjo skundo argumentas – nepagrįstai netaikoma CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto norma. Minėtoje teisės normoje yra įtvirtintas senaties terminas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių išieškojimo), t. y. ieškiniui dėl netesybų pareikšti. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Šis institutas nenustato jau priimto, įsiteisėjusio ir vykdytino procesinio teismo sprendimo vykdymo tvarkos. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas netaikytinas delspinigių išieškojimui pagal vykdomuosius dokumentus, nes išieškojimo vykdymą reglamentuoja ne Civilinio kodekso, bet Civilinio proceso kodekso normos, kuriose nėra įtvirtinta jokio senaties termino skolų ir delspinigių pagal vykdomuosius dokumentus išieškojimui. CPK 606 straipsnis reglamentuoja tik vykdomųjų dokumentų pateikimo antstoliui vykdyti terminus.
3.4 Materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ieškinio senaties terminus (įskaitant ir CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą), jau esant išduotam vykdomajam raštui dėl teismo patvirtintos Taikos sutarties nevykdymo, netaikytinos, nes, teismo nutartimi patvirtinus Taikos sutartį ir vykdymo procese jos pagrindu išdavus vykdomąjį raštą, kaip kad yra nagrinėjamu atveju, nėra sprendžiama dėl sumų priteisimo. Antstolis turi pareigą vykdyti jam pateiktą vykdomąjį dokumentą. Antstoliui Aleksandrui Selezniovui pateiktas vykdyti 2015 m. rugsėjo 11 d. vykdomasis raštas nėra nuginčytas, todėl antstoliui šiame dokumente nurodytų sumų išieškojimas yra privalomas, antstolis vykdomajame dokumente nurodytų sumų neturi teisės perskaičiuoti ar pakeisti.
3.5 CPK 646 straipsnyje nustatyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Vykdomajam dokumentui keliami reikalavimai nustatyti CPK 648 straipsnyje, jo 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad vykdomajame rašte, be kita ko, turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog antstoliui buvo pateiktas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-340-867/2014. 2015 m. rugsėjo 11 d. vykdomajame rašte nurodyta, jog vykdomasis raštas išduotas dėl Taikos sutarties neįvykdymo, atsakovams liko sumokėti likusią įsiskolinimo dalį 2 715,78 Eur bei 0,5 delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo 2015 m. vasario 27 d. Išduotas vykdomasis raštas yra galiojantis ir turi būti vykdomas, duomenų, kad būtų ginčijamas išduoto vykdomojo rašto teisėtumas, nėra. Pagrindo tenkinti šią pareiškėjo skundo dalį nėra.
Šalies argumentai
3.6 Pareiškėjas skundu taip pat prašo perskaičiavus delspinigius sumažinti antstolio taikyto turto arešto mastą. Nagrinėdamas skundą teismas konstatavo, jog, nepakeitus vykdomojo dokumento turinio, antstolis neturi pagrindo perskaičiuoti išieškotinus delspinigius. 2020 m. spalio 12 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad nuo vykdomosios bylos užvedimo dienos iki 2020 m. spalio 12 d. išieškota ir išieškotojui pervesta 3 785,35 Eur suma, o skolos likutis su apskaičiuotais delspinigiais iki 2020 m. spalio 12 d. – 26 721,46 Eur (iš jų 2 615,78 Eur skola ir 24 105,68 Eur delspinigių). Pareiškėjo skola vykdymo procese iš esmės nėra sumažėjusi, todėl nėra pagrindo šiuo metu spręsti dėl turto arešto masto sumažinimo.
Žemesnės instancijos teismas
3.7 Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo. Tačiau taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas, manydamas, jog galbūt yra pažeidžiamos tam tikros jo teisės, su tam tikru reikalavimu, pateikdamas atitinkamą procesinį dokumentą, gali kreiptis į teismą (CK 1.138 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjo (skolininko) V. O. atstovė advokatė Galina Korabliova prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjo skundą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1 Nagrinėjamu atveju skundžiamas antstolio 2020 m. spalio 12 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame buvo detalizuota pareiškėjui (skolininkui) priskaičiuotų delspinigių suma. Anot apeliantės, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo taikyti sutrumpintą 6 mėnesių senaties terminą delspinigių išieškojimui negali būti tenkinama. Mano, jog delspinigiai vykdomojoje byloje yra skaičiuojami neteisingai, kadangi yra skaičiuojami už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį, yra neproporcingi ir turi būti perskaičiuoti.
4.2 Pažymi, jog Taikos sutartį tarp pareiškėjo ir kreditorės tvirtino Klaipėdos rajono apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-340-867/2014. Šia Taikos sutartimi šalių susitarta, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos (delspinigiai), skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną. Antstoliui pateiktame vykdomajame dokumente nurodyta, kad iš pareiškėjo išieškotiną sumą sudaro likusi nesumokėta 2 715,78 Eur skolos suma ir 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo likusios nesumokėtos skolos nuo 2015 m. vasario 27 d. Kreditorė į antstolį kreipėsi dėl 2 615,78 Eur skolos ir 0,5 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant nuo 2015 m. vasario 27 d., išieškojimo. Remiantis CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas 6 mėnesių senaties terminas. Šio straipsnio 12 dalyje imperatyviai nustatyta, kad šalių susitarimu pakeisti ieškinio senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką draudžiama. Šalys negali nustatyti, kad delspinigių išieškojimo terminas bus ilgesnis nei 6 mėnesiai. Taigi, išieškant įsiskolinimą, turi būti taikoma senatis delspinigių skaičiavimui.
4.3 Antstolis, skaičiuodamas delspinigius, nepagrįstai netaikė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyto 6 mėnesių senaties termino, padarydamas netesybas daug kartų didesnes už skolą. Delspinigiai antstolio bus skaičiuojami ir toliau, o tai sukels neadekvačias pasekmes pareiškėjui, iš pareiškėjui priklausančio turto bus išieškoma dešimtimis kartų didesnė suma negu likusi įsiskolinimo suma.
4.4 Pažymi, jog dėl 6 mėnesių senaties termino, taikytino skaičiuojant delspinigius vykdymo procese, yra pasisakyta teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-667-160/2014).
4.5 Apeliantė mano, jog nagrinėjamu atveju delspinigių dydis už 6 mėnesių laikotarpį (180 dienų) yra 2 354,20 Eur (t. y. 2 615,78 Eur skola x 0,5 proc. /100 proc. x 180 dienų). Todėl pareiškėjo įsiskolinimo suma kreditorei su delspinigiais negali viršyti 4 969,98 Eur (t. y. 2 615,78 Eur skola + 2 354,20 Eur delspinigių). Be to, kreditoriui jau yra pervesta 3 785,35 Eur suma. Perskaičiavus delspinigių sumą, mažintinas antstolio taikyto turto arešto pareiškėjo turtui mastas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis Aleksandras Selezniovas prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
5.1 CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodoma, jog vykdomajame rašte turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. 2015 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-340-867/2014 10 punkte nurodyta: „Atsakovams praleidus nors vieną šioje Taikos sutartyje 4.1 – 4.2 punktuose nustatytą mokėjimo terminą, laikoma, kad visos skolos mokėjimo terminas yra suėjęs ir skaičiuojami 0,5 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną nuo visos neapmokėtos skolos sumos iki visiško atsiskaitymo pagal šią Taikos sutartį.“ Atsižvelgdamas į teismo vykdomajame rašte išdėstytą nurodymą, antstolis atliko skaičiavimus ir vykdo skolos išieškojimą. Antstoliui įstatymas nesuteikė teisės aiškinti ir (ar) interpretuoti vykdomojo rašto reikalavimus, todėl pareiškėjo prašymas perskaičiuoti skolos sumą negali būti tenkintas.
5.2 Jeigu pareiškėjas mano, jog delspinigiai turėtų būti skaičiuojami kitaip, nei nurodyta vykdomajame rašte, jis turėtų kreiptis į teismą, kad teismas pakeistų vykdomąjį raštą ir (ar) jo formuluotę arba išaiškintų, kaip turėtų būti suprantamas delspinigių skaičiavimas pagal vykdomąjį dokumentą. Kol vykdomojo rašto reikalavimai teismo nėra pakeisti ar išaiškinta kitokia delspinigių skaičiavimo pagal vykdomąjį dokumentą tvarka, antstolis vykdomąjį raštą vykdys taip, kaip jame nurodyta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
8. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar antstolis, vykdydamas skolos ir delspinigių išieškojimą iš pareiškėjo (skolininko) V. O., turi pareigą taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą 6 mėnesių senaties terminą delspinigių išieškojimui. Tiek antstolio nuomone, tiek pirmosios instancijos teismo vertinimu, kuris paremtas faktinių bylos aplinkybių ir teisės normų analize, tokia pareiga antstoliui nekyla. Su tokiu konstatavimu sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
9. Civilinės bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-340-867/2014 teismas patvirtino tarp ieškovės BKU „Š.“, atstovaujamos administratorės UAB „V“, ir atsakovų V. O. ir V. K. (V. K.) sudarytą Taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Taikos sutartis buvo patvirtinta, be kita ko, tokiomis sąlygomis:
„1. Atsakovai sutinka ir įsipareigoja solidariai sumokėti ieškovui iš viso 20 335,11 Lt (dvidešimties tūkstančių trijų šimtų trisdešimt penkių litų ir 11ct) skolą, o ieškovas atsisako ieškiniu civilinėje byloje Nr. 2-340-867/2014 pareikštų reikalavimų dėl skolos, palūkanų, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
2. Atsakovai solidariai atlygina dalį ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų – 1 100,00 Lt, o taip pat antstoliui sumokėtą atlyginimą už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą –487,21 Lt.
3. Iš viso atsakovai pagal šią taikos sutartį solidariai sumoka ieškovui 21 922,32 Lt.
4. Atsakovai įsipareigoja įsiskolinimą, nurodytą šios Taikos sutarties 3 punkte, apmokėti tokia tvarka ir terminais:
4.1. Per 12 mėnesių iki kiekvieno mėnesio 28 d. sumokant 1 800,00 Lt (vieną tūkstantį aštuonis šimtus litų), paskutinį 12-ąjį mėnesį sumokant likusią 2 122,32 Lt (dviejų tūkstančių vieno šimto dvidešimt dviejų litų ir 32 ct) sumą.
4.2. Pirmasis mokėjimas turi būti atliktas 2014-03-28.
10. Atsakovams praleidus nors vieną šioje Taikos sutartyje 4.1 – 4.2 punktuose nustatytą mokėjimo terminą, laikoma, kad visos skolos mokėjimo terminas yra suėjęs ir skaičiuojami 0,5 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną nuo visos neapmokėtos skolos sumos iki visiško atsiskaitymo pagal šią Taikos sutartį <...>.“
10. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, kuri priimta civilinėje byloje Nr. 2-340-867/2014, tenkintas BKU „Š.“ atstovaujamos bankroto administratorės UAB „V., prašymas išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-340-867/2014 dėl Taikos sutarties nevykdymo. Teismas nutarė išduoti civilinėje byloje Nr. 2-340-867/2014 ieškovei vykdomąjį raštą dėl Taikos sutarties neįvykdymo, pagal jį atsakovams liko sumokėti likusią įsiskolinimo dalį 2 715,78 Eur bei 0,5 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo 2015 m. vasario 27 d.
11. Į Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-340-867/2014 perkeltos visos šalių laisva valia pasirašytos ir teismo patvirtintos Taikos sutarties sąlygos, be kita ko, ir tai, kad „atsakovams praleidus nors vieną šioje Taikos sutartyje 4.1 – 4.2 punktuose nustatytą mokėjimo terminą, laikoma, kad visos skolos mokėjimo terminas yra suėjęs ir skaičiuojami 0,5 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną nuo visos neapmokėtos skolos sumos iki visiško atsiskaitymo pagal šią Takos sutartį.“ Taip pat vykdomajame rašte perkelta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutarties rezoliucinė dalis: „Išduoti civilinėje byloje Nr. 2-340-867/2014 ieškovei bankrutavusiai KB KU „Š.“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „V.“ vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties neįvykdymo, kuriuo atsakovams liko sumokėti likusią įsiskolinimo dalį 2 715,78 Eur bei 0,5 delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojant nuo 2015-02-27.“
12. Remiantis tuo, kas aptarta, darytina išvada, jog šalys laisva valia susitarė, kad 0,5 proc. dydžio delspinigiai bus skaičiuojami už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną nuo visos nesumokėtos skolos sumos iki visiško atsiskaitymo pagal Taikos sutartį. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi teismas sukonkretino ir tiksliai nurodė, nuo kurios dienos skaičiuojami delspinigiai, t. y. nuo 2015 m. vasario 27 d. Tačiau minėta nutartimi teismas nepakeitė šalių laisva valia prisiimto įsipareigojimo, kad delspinigiai (netesybos) bus skaičiuojami iki visiško atsiskaitymo pagal Taikos sutartį.
13. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
14. Nagrinėjamos bylos atveju šalių buvo susitarta, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos (delspinigiai), skaičiuojamos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną nuo visos neapmokėtos skolos sumos iki visiško atsiskaitymo pagal Taikos sutartį.
15. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009).
16. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Naudodamasis įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teise mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
17. Taigi, jeigu šalys laisva valia sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, jų mokėjimo termino, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali šio susitarimo ginčyti, jis privalo susitarimą vykdyti. Nebent netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta, tokiu atveju skolininkas turėtų teisę kreiptis ne į antstolį su skundu, o į teismą su savarankiškais reikalavimais ir prašyti mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).
18. Kadangi nagrinėjamu atveju antstolis, vykdydamas išieškojimą, priskaičiavo, pareiškėjo nuomone, neproporcingai didelius delspinigius, iškilo klausimas, ar antstolis, vykdydamas skolos ir delspinigių išieškojimą iš pareiškėjo (skolininko) V. O., neturėjo pareigos taikyti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą 6 mėnesių senaties terminą delspinigių išieškojimui.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, pagal ieškinio senaties teisinį reglamentavimą, ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nesiremia ir nesivadovauja apeliantės minima Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-667-160/2014 ir joje pateiktu aiškinimu bei antstolio įpareigojimu perskaičiuoti delspinigius taikant 6 mėnesių delspinigių skaičiavimo senaties terminą. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) ir laiko atžvilgiu naujesniu išaiškinimu, kad ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas.
20. Taigi, jeigu pareiškėjas (skolininkas) mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos, kad skaičiuojami delspinigiai neprotingi, akivaizdžiai per dideli, neproporcingi, nes dešimt kartų didesni už nesumokėtą skolą, jis turi teisę kreiptis į teismą su savarankiškais reikalavimais, o ne teikti skundą dėl antstolio veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas, konstatuoja, jog antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmai vykdant Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-340-867/2014 yra teisėti ir pagrįsti, jis netesybas (delspinigius) skaičiuoja būtent taip, kaip šalys ir susitarė – „už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną nuo visos neapmokėtos skolos sumos iki visiško atsiskaitymo pagal šią Takos sutartį“. Kadangi šiuo metu nėra jokio teisinio pagrindo mažinti išieškomą sumą ir delspinigius, nėra ir pagrindo mažinti pareiškėjo (skolininko) turtui taikomo arešto mastą.
21. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.