Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1181-522/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-01
Bylos Nr.
1-1181-522/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28648-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irina Serafin
Kaltinamasis
V. S.
Advokatai
Valdas Kersnauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1181-522/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28648-2020-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 1 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,

kaltinamajam V. S. (V. S.), jo gynėjui advokatui Valdui Kersnauskui,laiduotojai R. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. S. (V. S.), (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas didesnis negu 1,5 promilės girtumas.

V. S. 2020 m. liepos 19 d. apie 22.42 val. Ukmergės r., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai 22.48 val. alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 7510 Nr. ARKL-0679 jam buvo nustatytas 1,66 promilės girtumas, o 23.08 val. 1,59 promilės girtumas, kas yra daugiau nei 1,5 promiles.

Kaltinamasis V. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Jis nurodė, kad 2020 m. liepos 19 d. buvo pas savo dėdę (duomenys neskelbtini). Tą dieną važiuoti jis neplanavo, todėl išgėrė apie 30 g. degtinės. Kadangi buvo karšta, nutarė geriau gerti alų. Vakare apie 22 val. jam paskambino draugė ir pasakė, kad ji su vaiku yra atvažiavusi pas jį į svečius. Namų raktai buvo pas jį. Jis persirengė, pats sau neatrodė apsvaigęs, todėl išvažiavo. Jis vairavo savo tėvui M. S. priklausantį, jo vardu registruotą, lengvąjį automobilį, važiavo kaimo keliu. Po to jį sustabdė policijos pareigūnai ir nustatė jam nurodytą girtumą. Transporto priemonė jam reikalinga važiuoti į darbą. Dėl savo elgesio labai gailisi. Laiduotoja yra jo motina, ji jam yra autoritetas, pataria gyvenimo klausimais. Jie su mama gyvena ne kartu, tačiau netoli, kaimynystėje, dažnai matosi.

Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK vyr. patrulio J. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. liepos 19 d. apie 22.20 val. patruliuojant su vyriaus. patruliu M. E. iš Vilniaus apsk. VPK OVS budėtojų buvo gautas pranešimas, kad iš Ukmergės r., (duomenys neskelbtini), nuvažiavo automobilis AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos link Ukmergės miesto asmuo už vairo neblaivus. Apie 22:42 val. (duomenys neskelbtini) namu buvo pastebėtas minėtas automobilis ir sustabdytas patikrinimui. Už vairo sėdėjo, kaip vėliau buvo nustatyta, V. S., gim. (duomenys neskelbtini), daugiau asmenų automobilyje nebuvo. Pasiteiravus, ar pastarasis nevartojo alkoholio, V. S. paaiškino, kad prieš 30 min. išgėrė dvi skardines alaus. Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKL-0690, patikros sertifikato Nr. 1293912, 22:48 val. patikrinus V. S. girtumą pirmu putimu buvo nustatytas 1,66 promilės girtumas, o antru putimu 23:08 val. V. S. buvo nustatytas 1,59 promilės girtumas. Automobilis AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas į Ukmergės r. PK saugomą aikštelę (b.l. 18).

Liudytojas M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. S. yra jo sūnus, kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jis žino, kad jo sūnus V. S. 2020 m. liepos 19 d. važiavo būdamas neblaivus ir jį sustabdė policijos pareigūnai. Automobilį AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis pirko labai senai, prieš kokius 7-8 metus. Sūnui automobilis Audi patiko, todėl jis sūnui ir sakė, kad jis važinėtu jo automobiliu, dokumentų netvarkė, juk viena šeima yra. Jis pats turi kitą automobilį Volvo. Santykiai su sūnumi yra labai geri. Jis darbštus žmogus, sąžiningas (b.l. 52-55).

Liudytoja R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. S. yra jos sūnus, kuris pranešė, kad 2020 m. liepos 19 d. buvo sulaikytas pareigūnų su automobiliu AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus. Ji matė, kad sūnus labai pergyvena, pirmą kartą pamatė savo sūnų verkiantį, labai išgyvena dėl šio situacijos. Ji nori savo sūnui pagelbėti ir nori už jį laiduoti. Jos sūnus yra labai pareigingas, sąžiningas, darbštus, labai padeda buityje. Nežino, jei ne sūnus kaip ir būtų, nes jos vyras turi invalidumą, taip pat sūnus jos senyvą motiną po infarkto vežioja į Santariškes. Jų santykiai yra labai artimi ir nuoširdūs. Tiki, kad tai įvyko pirmą ir paskutinį kartą. Sūnus labai retai išgeria, galima sakyti, tik švenčių proga. Sūnus išsiskyręs, tačiau savo mažamete dukra labai rūpinasi. Ji nori padėti ir laiduoti už savo sūnų V. S. (b.l. 58-61).

2020 m. liepos 20 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti Ukmergės r., (duomenys neskelbtini). Tie minėtu namu stovi automobilis AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio viduje netvarkinga, visur mėtosi įvairios šiukšlės, skudurai ir kitokie daiktai. Kitų nusikalstamos veikos požymių nematyti. Automobilis paimtas ir pristatytas į Ukmergės r. PK (b.l. 7-15).

2020 m. liepos 19 d. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKL - 0690, patikros sertifikato Nr. 1293912, pirmu pūtimu V. S. 22:48 val. nustatytas 1,66% promilės girtumas, o antru pūtimu 23:08 val. V. S. nustatytas 1,59 % promilės girtumas (b.l. 19-21).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

V. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas didesnis negu 1,5 promilės girtumas. Kaltinamojo įvykdyta nusikalstama veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį įrodyta kaltinamojo prisipažinimu ir parodymais teisiamajame posėdyje, policijos pareigūno J. A. tarnybiniu pranešimu (b.l. 18), liudytojų M. S. ir R. S. parodymais (b.l. 52-55, 58-61), neblaivumo nustatymo aktu (b.l. 19-21), alkoholio kiekio matuoklio parodymais (b.l. 19-21), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b. l. 22).

Kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas R. S. prašymas perduoti jos atsakomybei kaltinamąjį pagal laidavimą. Ji prašyme ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Ji niekuomet nebuvo teista ar bausta administracine tvarka, neįrašyta į priklausomybės ligų kabineto įskaitą, turi aukštąjį išsilavinimą. Ji užtikrina, kad sūnus V. S. daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šis įvykis yra labai netikėtas. Sūnus tikrai neišgėrinėja, o jeigu išgeria per šventes, tai mašinos visada paliekamos šone. Sūnus yra sąžiningas, darbštus, atsakingai žiūri į savo darbą, rūpinasi savo nepilnamečiu vaiku, padeda ir jiems (tėvams) buityje bei seneliams. Tarp jos ir sūnaus susiklostę artimi ir nuoširdūs santykiai, jie kartu sprendžia įvairius reikalus ir problemas. Laidavimo pasekmės jai yra žinomos. Su sūnumi jie daug šnekėjo apie šį įvykį ir ji tikra, kad jis daugiau nebenusikals. Sūnus labai pergyvena dėl šio įvykio.

BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei, pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje, numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl V. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Byloje nustatyta, kad V. S. anksčiau neteistas, taigi jis nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje rasta daugiau nei 1,50 promilės alkoholio, nevengė atsakomybės ir pripažino faktines bylos aplinkybes, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi. Nusikalstama veika žala padaryta nebuvo (BK 40 straipsnio 2 dalies 2-3 punktai).

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, V. S. šią sąlygą atitinka, nes jis neteistas (b. l. 92), administracine tvarka baustas 1 kartą, tačiau nuobauda yra negaliojanti (b. l. 93), dirba (b. l. 94), darbe charakterizuojamas teigiamai (b. l. 119), išlaiko nepilnametę dukrą (b. l. 129-132). Teismo posėdyje V. S. nuoširdžiai gailėjosi, teigė, kad įvertino savo neleistiną elgesį. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo teiginiais, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad V. S. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamu atveju V. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašo jo mama R. S.. Teismo posėdžio metu ji nurodė, kad su sūnumi jie palaiko artimus ir nuoširdžius santykius. Kadangi jos vyras neįgalus, sūnus V. S. padeda jiems buityje, taip pat sūnus padeda prižiūrėti neįgalią jos mamą. Ji yra įsitikinusi, kad galės daryti sūnui teigiamą poveikį, kadangi ji kaltinamajam yra autoritetas, kaltinamasis jos klauso, gerbia jos nuomonę, jie tariasi spręsdami įvairius gyvenimiškus klausimus. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja R. S. yra verta teismo pasitikėjimo. Ji neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, darbovietėje charakterizuojama teigiamai. Laiduotojos asmenybė yra teigiama, ji kritiškai vertina V. S. įvykdytą nusikalstamą veiką ir ji galės daryti V. S. teigiamą įtaką, nes nuolat bendrauja ir palaiko tarpusavio ryšius (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, V. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Padarytą nusikalstamą veiką, ją padariusį asmenį ir laiduotoją apibūdinančių aplinkybių visuma šiuo konkrečiu atveju sąlygoja išvadą, kad laidavimas galimas tik su užstatu. Pirmiausia pažymėtina, tai, kad nors kaltininkas padarė nesunkią nusikalstamą veiką, tačiau nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. vairavimas kelių transporto priemonių esant apsvaigus nuo alkoholio yra potencialiai pavojingas, nes kelia realią grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Juo labiau, kad kaltinamasis be jokios svarbios priežasties būdamas neblaivus vairavo automobilį. Teismas sprendžia, kad paskyrus laidavimą su 1000 Eur užstatu, tai bus didesnė paskata tiek pačiam kaltinamajam susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kad pateisintų jam parodytą valstybės bei laiduotojos pasitikėjimą, tiek ir paskata laiduotojai dėti didesnes pastangas, darant teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis padarytų tinkamas išvadas, įrodytų supratęs savo elgesio pavojingumą ir neteisėtumą. Be to, pažymėtina ir tai, kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamasis V. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1000 Eur užstatu, nustatant 1 metų laidavimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką; teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, ir kt.).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. S. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas didesnis negu 1,5 promilės girtumas. Savo veiksmais kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, taip keldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 metams 6 mėnesiams. Skirti ilgesnio termino specialiosios teisės atėmimą, teismas nagrinėjamu atveju nemato pagrindo, kadangi kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, charakterizuojamas teigiamai, praeityje kaltinamasis nėra padaręs analogiškų nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo taikymo kaltinamajam V. S., teismas atsižvelgia į tai, kad automobilis AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nusikalstamos veikos įrankis, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, t. y. kad kaltinamasis automobilį vairavo be jokio būtinumo, žinodamas, kad yra neblaivus. V. S. būdamas neblaivus ir sėsdamas už automobilio vairo suprato galimas savo veiksmų pasekmes ir galimas rizikas netekti vairuojamo automobilio. Pažymėtina, kad nors automobilis AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas kaltinamojo tėvo M. S. vardu, tačiau šiuo automobiliu naudojosi išimtinai tik kaltinamasis. Kaltinamajam paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, jis ilgą laiką negalės naudotis minėta transporto priemone. Siekiant užtikrinti taisomąjį ir prevencinį poveikį, automobilis AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas valstybės naudai. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo V. S. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju V. S. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1000 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Tokiu būdu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas V. S. patirs turtinio pobūdžio poveikį dėl savo neatsargaus ir rizikingo elgesio. Byloje nėra duomenų, jog jo turtinė padėtis būtų išskirtinai sunki. Be to, ši baudžiamojo poveikio priemonė taikytina atsižvelgiant ir į tai, kad tokios veikos pavojingumas tiesiogiai susijęs su rizika, kad nuo jos gali nukentėti žmonės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

V. S. (V. S.), kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos R. S. atsakomybei su 1000 Eur užstatu, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti laiduotojai R. S., kad 1000 eurų užstatą ji turi įnešti per 20 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus regiono apylinkės teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jei asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 68 ir 71 straipsniais, paskirti V. S. baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams 6 mėnesiams ir 20 MGL dydžio (1000 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas. Specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimo terminą skaičiuoti nuo 2020 m. liepos 20 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1-3 dalimis, konfiskuoti automobilį AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

V. S. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

V. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

2020 m. liepos 22 d. nutarimu automobiliui AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobilio AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Teisėja Irina Serafin