Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo D. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tumont“ ieškinį atsakovui D. Š. dėl skolos priteisimo, kurioje pareikštas atsakovo D. Š. patikslintas priešieškinis ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tumont“ dėl žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „Tumont“ (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui D. Š. (toliau – atsakovas), kuriuo prašoma priteisti iš jo 10 772,00 Eur skolą, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas bei atsakovo patikslintą priešieškinį ieškovei, kuriuo prašoma priteisti iš jos 9 300,00 Eur žalos atlyginimo.

2. Atsakovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui transporto priemonę JEEP Wrangler, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė). Nurodė, kad būtina įpareigoti ieškovę grąžinti transporto priemonę teisėtam savininkui – atsakovui, siekiant išvengti žalos padidėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

10. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą byloje susiklosčiusios situacijos kontekste.

11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

12. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodžiusi, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad yra sumokėjęs bent vieno mėnesio įmoką už kitos transporto priemonės nuomą, todėl patikslintas priešieškinis prima facie nepagrįstas.

13. Atkreiptinas dėmesys, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja (prieš)ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina (prieš)ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1095-178/2017, kt.). Teismo atliekamas prima facie (prieš)ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas (prieš)ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau (prieš)ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1131-516/2017).

14. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovas, kreipdamasis su patikslintu priešieškiniu, prašė priteisti iš ieškovės 9 300,00 Eur žalos atlyginimo, nurodydamas tokius pareikštą reikalavimą pagrindžiančius argumentus: 1) Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2020 m. balandžio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 41-ANR_N-830-2020 nustatyta, kad ieškovės vadovas D. T. savavališkai, nepagrįsdamas dokumentais svetimo turto negrąžinimo ir laikymo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, vykdydamas savo tikrąją ar tariamąją teisę, kurią ginčijo atsakovas, ieškovės patalpose adresu Išradėjų g. 5, Šiauliai laikė ir negrąžino teisėtam savininkui, t. y. atsakovui, priklausančios transporto priemonės, tokiais savo veiksmais padarydamas nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnio 1 dalyje, todėl buvo įpareigotas grąžinti atsakovui priklausančią transporto priemonę iki 2020 m. balandžio 20 d., tačiau transporto priemonė nebuvo grąžinta iki šios dienos; 2) atsakovui daugiau nei metus laiko, skaičiuojant nuo to momento, kai buvo sutarta baigti transporto priemonės remonto darbus 2019 m. balandžio 1 d., daroma žala, ieškovei laikant transporto priemonę savo žinioje; 3) atsakovas buvo priverstas nuomotis transporto priemonę Toyota Land Cruiser, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savo darbiniams ir asmeniniams reikalams tvarkytis – 2019 m. balandžio 15 d. sudarė automobilio nuomos sutartį, mėnesio nuomos kaina – 600,00 Eur, todėl žalos suma, kurią jis patyrė, sudaro 9 300,00 Eur (600,00 Eur x 15,5 mėn.).

15. Atlikus prima facie patikslinto priešieškinio įvertinimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad reiškiamas reikalavimas būtų akivaizdžiai nepagrįstas, ką netiesiogiai pagrindžia ir teisėjos 2020 m. rugsėjo 2 d. rezoliucija priimto patikslinto priešieškinio faktas, jo priėmimo stadijoje nenustačius, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl faktinio 2019 m. balandžio 15 d. automobilio nuomos sutarties vykdytinumo, šalių susitarimu mokant 600,00 Eur dydžio vieno mėnesio transporto priemonės, Toyota Land Cruiser, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuomos kainą, sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta minėtus ieškovės atskirojo skundo argumentus kaip nepagrįstus, laikydamas pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – patikslinto priešieškinio reikalavimo prima facie pagrįstumą – įrodyta.

16. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog prašomi taikyti suvaržymai nesusiję pareikštais patikslinto priešieškinio reikalavimais, nes negrąžinus transporto priemonės, atsakovas ir toliau kas mėnesį turėtų mokėti nuomos mokestį už transporto priemonę Toyota Land Cruiser, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tokiu būdu didėjant žalos sumai. Tuo tarpu ieškovė pažymėjo, jog atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių instituto esmės – siekio užtikrinti, kad reikalavimą pareiškusiam asmeniui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba netaptų neįmanomas, taip pat atsakovas neįrodinėja ieškovės nesąžiningumo, nepaisant šios sąlygos privalomumo taikant laikinąsias apsaugos priemones.

17. Vertinant, ar atsakovas įrodė, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje pasisakoma, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017). Tačiau sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne ieškovės nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) ir taip apsunkinti galbūt atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje.

18. Sutiktina tiek su pirmosios instancijos teismu, tiek su ieškove, jog šiuo atveju negalima daryti išvados, kad atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su transporto priemonės grąžinimu, yra reikšmingos galimai atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, t. y., kad nesiėmus šių priemonių galimai atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, juo labiau, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių realią grėsmę patvirtinančių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovės ketinimą atlikti nesąžiningus veiksmus. Dėl to, įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis ir šalių nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas nepagrindė ieškovės nesąžiningumo, jos ketinimo paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, išieškant iš jos atsakovui galimai palankaus teismo sprendimo atveju 9 300,00 Eur žalos atlyginimą. Neįrodžius grėsmės atsakovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nėra ir teisėto pagrindo, kaip teisingai pažymėjo ieškovė, ir su minėto sprendimo įvykdymo užtikrinimu iš esmės nesusijusioms laikinosioms apsaugos priemonėms, įpareigojant ieškovę grąžinti transporto priemonę atsakovui, taikyti (CPK 178, 185 straipsniai).

19. Kiti atsakovo atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, Lietuvos teismų praktikoje laikantis nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje analizuotus atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-19036-465/2020 palikti nepakeistą.